Administracinė byla Nr. eAS-806-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04436-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 16 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nevarėnų bendruomenės „Ratas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nevarėnų bendruomenės „Ratas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Žvirblonių žalioji energija“) dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Nevarėnų bendruomenė „Ratas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2022 m. rugsėjo 19 d. atrankos išvadą Nr. (30-2)-A4E-10351 ,,Dėl vėjo elektrinių parko įrengimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo“ (toliau – ir Išvada); 2) įpareigoti Agentūrą iš naujo atlikti atranką bei priimti naują motyvuotą išvadą dėl privalomo atlikti poveikio aplinkai vertinimo uždarosios akcinės bendrovės „Žvirblonių žalioji energija“ (toliau – ir UAB „Žvirblonių žalioji energija“) atžvilgiu.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje dienos sustabdyti Išvados galiojimą.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, kad Išvada priimta skubotai, pažeidžiant procedūras bei nepagrįstai, be kita ko, neatsižvelgus į pareiškėjo teiktas pastabas, aplinkybę, kad UAB „Žvirblonių žaliosios energijos“ planuojama ūkinė veikla (25 vnt. vėjo jėgainių, kurių nominali galia – 8 MW, rotoriaus aukštis iki 172 m, bokšto aukštis iki 166 m, bendras aukštis iki 252 m), be kita ko, artimoje aplinkoje yra suplanuota, arba šiuo metu yra planuojama, ypač didelis skaičius (apie 162 vnt.), vėjo elektrinių, todėl būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir įvertinti galimą suminį vėjo jėgainių poveikį aplinkai. UAB „Žvirblonių žalioji energija“ nesilaiko norminių teisės aktų, būtent, Mažeikių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinių, (duomenys neskelbtini), be kita ko, planuojamos ūkinės veiklos mastas didesnis nei teisės aktuose nurodyti ribiniai dydžiai, kuriuos viršijus privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, juolab, galimo suminio artimos aplinkos poveikio aplinkai vertinimo, ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Išvada priimta skubotai, nesilaikant procedūrų bei neinformuojant suinteresuotos visuomenės apie dokumentų korekcijas.

Pareiškėjas teigė, kad Išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo nereikalingumo yra priimta ir UAB „Žvirblonių žalioji energija“ gali pradėti (tęsti) ir kitas planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo procedūras, pvz.,: kreiptis dėl elektros tinklų ketinimo protokolo sudarymo, kaip tai nurodyta, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje. Pareiškėjas negali tiksliai nurodyti, kada prasidės realios vėjo elektrinių statybos, tačiau, priėmus Išvadą, akivaizdžiai UAB „Žvirblonių žaliajai energijai“ lieka vis mažiau veiksmų, būtinų atlikti, prieš realiai statant vėjo elektrines. Vertinant tai, kad bylos teismuose tęsiasi gana ilgai (įvertinus ir apeliacijos galimybę), vienintelis pareiškėjo saugiklis gali būti tik reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas byloje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.

Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog UAB „Žvirblonių žaliosios energijos“ planuojama ūkinė veikla tikėtinai darytų didelį poveikį aplinkai, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. 

Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai dėl galimai būsimų neigiamų padarinių ir galimos žalos aplinkai, jeigu bus pastatytos vėjo elektrinės, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami abejonėmis ir nepatvirtinti jokiais įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokius nuostolius, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas ir pan. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta reali žala.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartį dalyje, kurioje netaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir priimti naują nutartį – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: iki sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje dienos sustabdyti Išvados galiojimą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijama nutartimi pripažino, jog preliminariai pareiškėjo skundas yra pagrįstas, t. y. tenkinama viena iš dviejų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų.

Pareiškėjas nurodo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas administracinėje byloje pasunkėtų arba apskritai taptų beprasmis.

Pareiškėjo teigimu, prašant reikalavimo užtikrinimo priemonių, neturėtų būti iš pareiškėjo reikalaujama tokį prašymą pagrįsti objektyviais, išsamiais, neginčijamais įrodymais. Įvertinti, kokie realūs neigiami padariniai galėtų kilti gamtinei aplinkai ir (ar) suinteresuotai visuomenei dėl nesustabdytos UAB ,,Žvirblonių žalioji energija“ veiklos, kuriai tęstis sudarytos sąlygos priėmus Išvadą, būtų galima (įmanoma) atliekant poveikio aplinkai vertinimą. Vis dėlto, UAB ,,Žvirblonių žalioji energija“ planuojamų vėjo elektrinių mastas (25 vnt.) bei bendrai artimoje aplinkoje esančių, suplanuotų ar planuojamų vėjo elektrinių mastas (iki 162 vnt.) rodo, kad kenksmingas poveikis aplinkai, tokio poveikio tinkamai neidentifikavus ir neįvertinus, tikėtinai kiltų.

Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, konkrečiu atveju susidarytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. išleistame poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos vertinimo procesų aiškinamajame rašte (toliau – ir Aiškinamasis raštas) aprašyta situacija – kai paprasčiausiai „laiku ir vietoje praslydus“ atrankoje dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų išvengta įsipareigojimo vertinti suminį poveikį aplinkai, o konkrečiu atveju „laimėtų“ tik ūkinės veiklos organizatorius, o „pralaimėtų“ – visuomenė, gamtinė aplinka – liktų neįvertintas suminis (neigiamas) poveikis dėl visų pastatytų bei planuojamų vėjo elektrinių triukšmo, šešėliavimo ir kitų ypač svarbių faktorių – „neatsižvelgimas į kelių projektų kompleksinį poveikį praktikoje reiškia, kad esant visiems (atskiriems) projektams įmanoma išvengti įsipareigojimo atlikti vertinimą, kai vertinami kartu jie, tikėtina, gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai pagal Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos 2 straipsnio 1 dalį“.

Iš Išvados turinio matyti, kad, nesustabdžius Išvados galiojimo, bei UAB ,,Žvirblonių žalioji energija“ įrengus vėjo elektrines pagal tokią Išvadą iki administracinės bylos Nr. eI3-7074-979/2022 pabaigos, neigiamas poveikis galėtų kilti: visuomenei, kadangi UAB ,,Žvirblonių žalioji energija“ yra ypač arti gyvenamųjų teritorijų – kai kurie gyvenamosios aplinkos objektai nuo planuojamų vėjo elektrinių nutolę iki 1 km (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) nuo artimiausios planuojamos vėjo elektrinės nutolusi tik 328 m; (duomenys neskelbtini) nuo artimiausios planuojamos vėjo elektrinės nutolusi tik 387 m; (duomenys neskelbtini) nuo artimiausios planuojamos vėjo elektrinės nutolusi tik 402 m); miškams, kadangi UAB ,,Žvirblonių žalioji energija“ yra ypač arti miškų; gyvūnams, kadangi paukščių bei šikšnosparnių stebėjimai UAB ,,Žvirblonių žalioji energija“ galimai buvo atlikti nesilaikant normaliam (objektyviam) įvertinimui reikalingų terminų, taigi, realiai net tinkamai neatlikti; saugomoms teritorijoms, (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniuose yra nurodyta, kad „Teritorijos, skirtos vėjo jėgainėms nustatomos specialiuoju planu, įvertinus, kad visais atvejais vėjo jėgainių statyba negalima: 10 km atstumu nuo Kamanų valstybinio gamtinio rezervato“. UAB ,,Žvirblonių žalioji energija“ ūkinę veiklą planuoja (duomenys neskelbtini).

Taigi, konkrečiu atveju būtų iš esmės neįmanoma tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui ar bendrai gamtinei aplinkai padarytą žalą, siekiant atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį, jeigu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės Išvados atžvilgiu, o Išvadą vėliau panaikinus, kiltų žala. 

Pareiškėjas negali tiksliai nurodyti, kada prasidės realios vėjo elektrinių statybos, tačiau, priėmus Išvadą, akivaizdžiai UAB „Žvirblonių žaliajai energija“ lieka vis mažiau veiksmų, būtinų atlikti, prieš realiai statant vėjo elektrines. Vertinant tai, kad bylos teismuose tęsiasi gana ilgai (įvertinus ir apeliacijos galimybę), vienintelis pareiškėjo saugiklis gali būti tik reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas byloje.

Pareiškėjo įsitikinimu, UAB ,,Žvirblonių žalioji energija“ interesas atlikti tolimesnius veiksmus pagal galimai neteisėtai patvirtintą Išvadą negali būti laikomas svarbesniu nei kitų asmenų – pareiškėjo – interesai (be kita ko, viešas interesas), todėl proporcingumo principo prasme yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Išvados galiojimą iki kol nebus priimtas sprendimas šioje byloje. Pareiškėjas siekia išvengti situacijos, kai dėl Agentūros piktnaudžiavimo savo padėtimi (tinkamai neviešinant dokumentų, keičiant jų versijas) ateityje pareiškėjas neturėtų galimybės sustabdyti neteisėtų vėjo elektrinių statybų.

Agentūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Agentūros vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta žala.

Atrankos išvada nėra leidimas vykdyti ūkinę veiklą ir veiklos vykdytojas prieš pradėdamas veiklą turės gauti statybos leidimą. Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrindė, kad tiesiogiai dėl Išvados galiojimo jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas byloje siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų teisių pažeidimų. Deklaratyvūs atskirojo skundo argumentai, kad nesustabdžius Išvados galiojimo veiklos vykdytojas galės vykdyti vėjo elektrinių veiklą ir ateityje pareiškėjas neturėtų galimybės sustabdyti neteisėtų vėjo jėgainių statybų yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir, Agentūros nuomone, nepagrindžia neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo fakto.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Žvirblonių žalioji energija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

UAB ,,Žvirblonių žalioji energija“ nurodo, kad sutinka su teismo nutartyje išdėstytais argumentais dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nepagrįstumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo nusistatymas prieš UAB „Žvirblonių žalioji energija“ planuojamą vėjo elektrinių parką ir siekis sustabdyti atrankos išvados galiojimą, pritaikant reikalavimo užtikrinimo priemones, nesuprantamas, nes pareiškėjas anksčiau yra išreiškęs ypatingai didelį palaikymą kitų subjektų vystomiems vėjo elektrinių parkams.

Nei teoriškai, nei praktiškai UAB „Žvirblonių žalioji energija“ vėjo elektrinių parkas nedarys didesnio poveikio aplinkai nei tie vėjo elektrinių parkai, kurių vystymui pareiškėjas reiškė absoliutų pritarimą ir palaikymą. Toks pareiškėjo elgesys kelia rimtų abejonių tiek dėl pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslo, tiek apskritai dėl pareiškėjo deklaruojamo siekio ginti viešąjį interesą byloje.

UAB „Žvirblonių žalioji energija“ poveikio aplinkai vertinimo atranką atliko, vadovaujantis jos atlikimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimais, t. y. Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2022 m. sausio 20 d. iki 2022 m. liepos 8 d.

Poveikio aplinkai vertinimo atranka, kaip ir kitos administracinės procedūros, yra atliekama vadovaujantis galiojančiais teisės aktų reikalavimais, o ne teisės aktų projektais, viešosiomis konsultacijomis ir pan. Viešosios konsultacijos yra institucijų nuomonė, kuri nėra privaloma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjo cituojamos viešosios konsultacijos dėl teisės akto projekto tikslas buvo ne aiškinti konkrečią teisės normą, kuri būtų privaloma ir UAB „Žvirblonių žalioji energija“ atžvilgiu, o siekti apklausti suinteresuotus asmenis ir visuomenę dėl kai kurių Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatų formulavimo.

Pareiškėjo teiginys, kad turėtų būti vertinamas ir kitų artimoje aplinkoje esančių vėjo elektrinių mastas, yra nepagrįstas, kadangi asmenys, planuojantys statyti kitas vėjo elektrines, poveikio aplinkai vertinimo procedūras iniciavo vėliau nei UAB „Žvirblonių žalioji energija“, todėl pastaroji neturėjo nei pareigos to daryti, nei teorinės galimybės, nes apie artimoje aplinkoje esančias ar planuojamas vėjo elektrines nebuvo žinoma.

Pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodydamas, kokius jo atstovaujamus interesus galimai pažeidžia Išvada bei neįvardydamas jokios net potencialiai galinčios kilti žalos tuo atveju, jeigu nebūtų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, negali reikalauti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kadangi jos taikymas ne tik kad būtų nepagrįstas, bet ir neturėtų jokios procesinės prasmės bei logikos.

Pareiškėjo argumentus dėl Išvados neva tai egzistuojančio poveikio visuomenei, miškams, gyvūnams ir saugomoms teritorijoms UAB „Žvirblonių žalioji energija“ vertina kaip visiškai nepagrįstus. Pareiškėjas šią atskirojo skundo argumentų grupę iš esmės grindžia abstraktaus pobūdžio pasvarstymais, tik dar kartą patvirtindamas, kad reikalavimo užtikrinimo priemone siekiama užkirsti kelią UAB „Žvirblonių žalioji energija“ vėjo elektrinių parko vystymui dėl neapibrėžto poveikio aplinkai, kuris net pačiam pareiškėjui nėra žinomas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 17 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Taigi, procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą; antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde (prašyme) suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė, be kita ko, tuo, kad: pareiškėjo skundas yra prima facie pagrįstas; nesustabdžius Išvados galiojimo ir teismui nusprendus šią Išvadą panaikinti, atsirastų neatitaisoma žala pareiškėjui, nes nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas administracinėje byloje pasunkėtų arba apskritai taptų beprasmis, o pareiškėjas ateityje neturėtų galimybės sustabdyti neteisėtų vėjo elektrinių statybų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, prie šių procesinių dokumentų pridėtus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė bendro pobūdžio teiginius dėl galbūt ateityje kilsiančių pasekmių, tačiau šie jo argumentai tik patvirtina, kad pareiškėjas siekia, jog teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų veiksmų, tačiau skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimų teismui nesuteikia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-562-556/2021).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė galinčios kilti žalos, o jo nurodomos neigiamos pasekmės yra tik tikėtinos. Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nesustabdžius Išvados galiojimo pareiškėjas patirs jo nurodomas pasekmes (vėjo elektrinių triukšmo, šešėliavimo ir kt.). Pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos padarymo yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šiuo atveju UAB „Žvirblonių žalioji energija“ ūkinė veikla dar tik planuojama, ji nėra realiai vykdoma, todėl šiuo metu nėra pagrindo kalbėti apie tokios veiklos daromą neigiamą poveikį aplinkai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su galimomis neigiamomis pasekmėmis ateityje, negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas teikdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės siekia, jog teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Nevarėnų bendruomenės „Ratas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Audrius Bakaveckas

                                                        Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                                                Milda Vainienė