Civilinė byla Nr. e2-15391-642/2016

                                                                                                       (Proceso Nr. 2-06-3-12783-2016-1)

                                          Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.6.;

2.5.10.5.2.; 3.1.7.5.; 3.2.6.5.1.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovams D. Š. ir L. K. dėl žalos atlyginimo,                 

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 2373,45 Eur motinystės (tėvystės) pašalpos permoką, susidariusią dėl atsakovų kaltės. Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovams apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai, tačiau jie per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).

Formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Šiaulių skyrius (toliau - Šiaulių skyrius) 2015 m. birželio 25 d. civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo Nr. (1.16) S-27089 kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą. Ieškinio suma 3591,50 Eur. Kauno apylinkės teismas nuosprendžiu 2015 m. spalio l d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1854-966/2015 ieškinį patenkino iš dalies ir Šiaulių skyriaus naudai priteisė solidariai iš D. Š. (teismo metu buvusi Š. – B.) ir L. K..

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-1854-966/2015 Kauno apylinkės teismas nustatė, jog L. K., siekdamas įgyti maksimalią motinystės (tėvystės) pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau - Fondo biudžetas), veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, apgaule įgijo savo naudai didelės vertės turtinę teisę, t.y. 2008-04-17 asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, fiktyviai įdarbinus UAB (duomenys neskelbtini), darbininkės pareigose, žinodamas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi (tuo metu galiojusi redakcija), kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios...“, UAB (duomenys neskelbtini) 2008-04-17 pateikė VSDFV Kėdainių skyriui 2008-04-17 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 14, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, 2008 m. liepos mėn., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) 2008-07-04 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitini 2008 m. II ketvirtį Nr. 18, kuriame nurodė melagingus duomenis apie tai, kad D. Š. per šį ketvirtį gavo 5 850,33 Eur (20200,00 Lt) pajamų ir nuo 2008-07-09 pateikė šiuos duomenis VSDFV Kėdainių skyriui.

D. Š. 2009-02-02 pateikė Šiaulių skyriui UAB (duomenys neskelbtini) direktorės E. M. 2008-11-04 įsakymą Nr. 08/01, bei savo 2009-02-02 prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriuo remiantis Šiaulių skyrius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d., 2009-02-04 priėmė sprendimą Nr. PN7-150 skirti D. Š. motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2008-11-04 iki 2010-09-1l sumoje 38564,08 Eur (133154,06 Lt) (atskaičius mokesčius 30009,56 Eur (103617,02 Lt), kurią paskaičiavo pagal 2008 metų II ketvirčio draudžiamąsias pajamas, gautas iš UAB (duomenys neskelbtini).

Tokiais veiksmais D. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir 300 str. l d., dėl kurių ji pripažinta kalta Kauno apylinkės teismo 2015-10-01 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1-1854-966/2015. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie patvirtina, kad D. Š. realiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo, jokių apibrėžtų darbų ar paslaugų) neatliko, todėl Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįsta išvadą, kad D. Š., veikdama bendrininkų grupėje, turėdama išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti turtinę teisę į svetimą turtą - motinystės (tėvystės) pašalpą, sukūrė fiktyvius darbo santykius ir tuo padarė Fondo biudžetui turtinę, žalą. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, VSDFV Kauno skyrius, išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismo 2015-10-01 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1854-966/2015 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokai gavėjų registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 ,,Dėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“, 36, 41 punktais, 2016-02-15 sprendimu Nr. 8. A-947 nusprendė šalinti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje D. Š. duomenis, pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2008-04-17 –2010-12-31.

Šiaulių skyrius 2009 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. PN7-150 D. Š. paskyrė motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-11-04 iki 2010-09-11. Pašalpa apskaičiuota pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas UAB (duomenys neskelbtini) (2008-04-01 – 2008-06-30) ir UAB (duomenys neskelbtini) (2008-04-17 – 2008-06-30), į draudžiamąsias pajamas įtraukė UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas draudžiamąsias pajamas. 2009-07-01 gautas D. Š. prašymas VSDFV Jurbarko skyriuje atleisti ją iš UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkės pareigų nuo 2008 m. lapkričio 4 d., kadangi pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms į darbą negrįžo. Kelis kartus rašiusi prašymą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. L., kad būtu išleista vaiko priežiūros atostogų nuo 2008-11-04, tačiau jos prašymai nebuvo tenkinti. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) skirta korespondencija, kuri siunčiama bendrovės registruotu adresu – (duomenys neskelbtini), sugrįžta atgal, tuo adresu jokia veikla nevykdoma, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nerandamas. Todėl remiantis Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-155 9 ir 14 p., bei D. Š. prašymu, nuspręsta, jog tikslinga tenkinti D. Š. prašymą ir įvesti valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2008-11-04.

Po to, kai Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-1854-966/2015 ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis minėtu nuosprendžiu priėmė sprendimą šalinti duomenis, susidarė situacija, kad D. Š. pašalpos skyrimo metu niekur nedirbo (UAB (duomenys neskelbtini) duomenys apie įdarbinimą ir draudžiamąsias pajamas pašalinti, o UAB (duomenys neskelbtini) įrašas nuo 2009-11-04 apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą), nebuvo draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu ir neturėjo teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą.

Kadangi D. Š. nuo 2008-11-04 buvo atleista iš UAB (duomenys neskelbtini) dėl ankščiau nurodytų aplinkybių, o Kauno apygardos teismas nusprendė nuosprendžiu, jog D. Š. buvo fiktyviai įsidarbinusi UAB (duomenys neskelbtini) todėl laikotarpiu nuo 2008-11-04 iki 2010-10-31, kuomet atsakovei buvo apskaičiuota ir mokama motinystės (tėvystės) pašalpa, susidarė 5210,73 Eur neteisėtai išmokėtos motinystės (tėvystės) pašalpos suma. Kadangi dalis 2837,28 Eur priteista Kauno apylinkės teismo 2015-10-01 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1-1854-966/2015, todėl likusi neteisėtai išmokėtos motinystės (tėvystės) pašalpos suma už laikotarpi nuo 2008-11-04 iki 2010-09-11 yra 2373,45 Eur. Atsakovai permokos ieškovei nėra grąžinę.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, jog juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalis numato, jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis).  Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui buvo padaryta turtinė žala. Tokiu būdu tarp šalių susiklostė deliktiniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis). Ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė žalą, t.y. permokėjo motinystės (tėvystės) pašalpą, todėl įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą iš kalto asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalis). Atsakovai teismui nepateikė atsiliepimo, nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, byloje nėra duomenų, jog atsakovai žalą atlygino.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinas 2373,45 Eur žalos atlyginimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) bylose už ieškinius dėl lėšų išieškojimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimo išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis). Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 71,00 Eur, kuris teismui patenkinus ieškinį priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 93, 268, 270, 279, 285-287 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį visiškai tenkinti, priteisti solidariai iš atsakovų D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2373,45 Eur žalos atlyginimą ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, juridinio asmens kodas 288677580, buveinės adresas – Ežero g. 17, Klaipėda.

Priteisti iš atsakovų D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35,50 Eur žyminio mokesčio valstybei ir L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 35,50 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                       Danutė Žvinklytė