Byla Nr. ATP-1097-245/2013

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04955-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

39.2; 45.4.3; 79.1. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarimo L. A. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarimu L. A. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. ir jam paskirta nuobauda - 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams už tai, kad jis 2013 m. liepos 12 d., apie 03.37 val., prie Raudondvario pl. 86A, Kaune, vairavo transporto priemonę „Nissan QuashQai+2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2,13 prom.), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. A. skundžia apylinkės teismo nutarimą ir prašo jį pakeisti dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba teisės vairuoti transporto priemonę atimti trumpesniam nei sankcijoje numatytas minimalus terminas. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas, individualizuodamas nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, nukrypo nuo teismų praktikos, nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų. Teismas neįvertino, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina siekiant užtikrinti senyvos motinos, turinčios invalidumą ir gyvenančios Kauno rajone, Noreikiškėse, priežiūrą. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors jis dėl padaryto pažeidimo kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kas turėtų būti įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 p. Be to, liko neįvertinta ta aplinkybė, kad jo vairavimo stažas viršija 25 metus, ir per tokį ilgą laiką baustas administracine tvarka tik kelis kartus. Niekada nebuvo baustas už vairavimą transporto priemonės, būnant neblaiviam. Teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbe, darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini) yra charakterizuojamas kaip pareigingas, taktiškas, nuolat keliantis kvalifikaciją darbuotojas. Jo darbas susijęs su vadovavimu skyriui, į pareigas įeina užsienio šalių gamintojų auditavimas, dažnai tenka vykti į užsienį, o tam būtinas automobilis. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės tinkamai atlikti savo darbinių funkcijų, dėl ko gresia pažeminimas pareigose arba visiškas darbo netekimas. Net ir minimaliam sankcijoje numatytam terminui teisės vairuoti atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes. Taigi, įvertinus kompleksą paminėtų aplinkybių, yra visos sąlygos švelnesnei nei įstatyme numatyta nuobaudai skirti.

Kauno miesto VPK kelių policijos valdybos atsiliepime prašoma palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, kadangi šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl ko turėtų būti skiriama švelnesnė nei įstatyme numatyta nuobauda L. A.. Jo padarytas pažeidimas yra šiukštus, vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra išimtinės ir nesudaro visumos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl pagrindo skirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme nėra. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

L. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Šioje byloje ginčo dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., nėra, apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas. L. A. neginčija ir jam paskirtos 2000 Lt baudos, jis iš esmės nesutinka su jam paskirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuobauda L. A. paskirta teisingai. Bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra kumuliatyvios (privalomos skirti) nuobaudos už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Apylinkės teismo pažeidėjui paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda – bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, įvertinus atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus. Apylinkės teismas teisingai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad pažeidėjas prisipažino, padaręs administracinį teisės pažeidimą, gailisi, nes pagal susiformavusią teismų praktiką, pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, sulaikytas vairuojantis neblaivus vidutinio girtumo būklėje, pažeidimas išaiškintas ne L. A. dėka, o patrulių, pažeidėjas administracinio teisės pažeidimo protokole pasiaiškino, kad važiavo „menamai išgėręs“. Taigi, negalima teigti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų padėjęs išaiškinti pažeidimą. Be to, iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad administracinius teisės pažeidimus jis yra padaręs ir praeityje, paskutinė nuobauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą paskirta 2013-02-13. Ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaip atsakomybę sunkinanti, tačiau nesant dėl to skundo, apeliacinės instancijos teismas bloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties negali.

Įvertinus tai, kad L. A. praeityje baustas už administracinius teisės pažeidimus, bei atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes: nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, padarytas vienas pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą skirti griežtesnę nei minimali administracinę nuobaudą. Iš to seka, kad nuobauda L. A. už vairavimą transporto priemonės būnant vidutinio girtumo paskirta teisingai, ji yra adekvati jo padarytam pažeidimui ir ne per griežta.

Apeliantas prašo įvertinti tai, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti. Šiuo aspektu pasakytina, kad darydamas pažeidimą, jis prisiėmė ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Asmuo, žinodamas, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo darbui ar šeimos interesams, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Jo darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (teisė vairuoti transporto priemones reikalinga šeimos interesams užtikrinti) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių apelianto nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 301 straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas visetas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Įvertinęs bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą. Skiriama nuobauda pagal savo paskirtį turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes ir tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai asmeniui yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas.

Įvertinus visa aukščiau pasakyta, daroma išvada, kad L. A. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jis pagrįstai ir teisingai nubaustas dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo, nuobauda jam paskirta teisingai, byloje esantys įrodymai ištirti, laikantis įstatymo keliamų reikalavimų, todėl keisti ar naikinti Kauno apylinkės teismo 2013-09-06 nutarimą pagal apeliacinio skundo argumentus įstatyminio pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

n u t a r i a :

L. A. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas               Kęstutis Dargužis