Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-434-72-2012].doc
Bylos nr.: ATP-434-72/2012
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

+

Teisėja Ledina Šinkūnienė                                       Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-434-72/2012

         Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00278-2012-9                                           Procesinio sprendimo kategorija 79.1

(S)

 

 

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N   U   T  A   R   T   I   S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. rugsėjo 11 d.

Panevėžys

 

               Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

N U S T A T Ė :

 

Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu V. J. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. 1250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams, už tai, kad jis 2012 m. liepos 1 d. 12.45 val. Rokiškio r., Juodupės mstl., (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį „AUDI A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas lengvo girtumo laipsnio – 0,53 promilės, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus. Apylinkės teismas konstatavo, jog V. J. kaltė dėl pažeidimo padarymo įrodyta jo paties prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu, alkotesterio patikros sertifikatu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir kita bylos medžiaga. Skirdamas V. J. sankcijoje už padarytą administracinį teisės pažeidimą numatytą vidutinio dydžio nuobaudą teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies administracinis teisės pažeidimas.              

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-07-05 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad nagrinėjant administracinę bylą teismo posėdyje jis, kaip asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nedalyvavo. To priežastis buvo klaidinantys policijos pareigūnų, surašiusių procesinius dokumentus, įrašai apie administracinės bylos nagrinėjimo laiką, o būtent, patrulis R. J., išrašydamas laikiną leidimą Nr. U 490932, suteikiantį teisę vairuoti transporto priemonę, pažymėjo, kad byla bus nagrinėjama Rokiškio rajono apylinkės teisme 2012-07-05 14.00 val. Nepaisydamas to, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas tikslus bylos nagrinėjimo laikas, patikėjęs policijos pareigūnu, pagrįstai manė, kad būtent 14.00 val. skirtas laikas ir yra tikrasis bylos nagrinėjimo laikas. Nurodo, kad jam atvykus į teismą 14.00 val. (tai gali patvirtinti teismo posėdžių sekretorė), jam buvo pranešta, kad byla buvo nagrinėjama 10.00 val. ir šiuo metu ji yra jau išnagrinėta. Mano, kad tokia policijos pareigūno oficialiuose dokumentuose užfiksuota reikšminga klaida bei neapdairus jų pačių jo informavimas, kai yra nurodomas klaidingas bylos nagrinėjimo laikas, turi būti pripažinta kaip netinkamas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Suklaidintas jis neteko galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime ir realizuoti ATPK 272 str. numatytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių. Šis pažeidimas suvaržė įstatyme garantuotas jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises, todėl laikytinas esminiu ATPK pažeidimu, sukeliančiu pagrindą jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą pripažinti neteisėtu. Nesutinka ir su apylinkės teismo byloje surinktų įrodymų vertinimu ir, mano, kad teismas netinkamai vykdė ATPK 257 str. numatytą pareigą įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Teismas visiškai nesiaiškino, ar teisėtai buvo gauti bene pagrindiniai byloje esantys įrodymai, kuriais remiantis jis buvo pripažintas padaręs ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, o būtent, nesiaiškino dėl tikrinimo alkotesteriu procedūros ir rezultatų teisėtumo. Nurodo, kad nagrinėjamo galimo pažeidimo metu buvo tikrinamas neblaivumo testavimo prietaisu „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18862. Pagal minėto prietaiso naudotojo instrukcijos 3.1 p. turi būti įsitikinta, kad tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių, nerūkė bent dvi minutes, 8 skirsnyje nurodyta, kad negalima naudoti šio prietaiso neblaivumo tyrimui, jei nuo paskutinio alkoholio vartojimo momento nėra praėję 15-20 min., nuo rūkimo 2 min. Mano, kad būtent rūkančiam asmeniui nustatytas laikas iki testo momento ir buvo pažeistas. Policijos pareigūnų buvo sustabdytas 2012-07-01 apie 12.45 val. Patikrinimo prietaisu testas atliktas 2012-07-01 12.47 val. Skirtumas dvi minutės. Žinant, kad prietaiso nurodytas testo laikas yra tikslus, tačiau pareigūnai nurodo apytikslį sustabdymo laiką, todėl esant nors ir minimaliai paklaidai, mažinančiai laiko tarpą tarp jo sustabdymo ir testo atlikimo, akivaizdu, kad nėra neginčijamai įrodyta, jog alkotesteris jo atžvilgiu buvo naudotas laikantis jo naudojimosi instrukcijos, kas, atitinkamai, leidžia manyti, kad alkotesterio parodymai dėl jo netinkamo naudojimo gali būti klaidingi. Pažymi ir tai, kad nuo alkoholio vartojimo iki neblaivumo patikrinimo momento galėjo praeiti ne daugiau kaip 10 min. Nemanydamas, kad toks nedidelis kiekis sidro (apie 200 ml) gali lemti tokius testo rodmenis, pareigūnams aiškino, kad nustatytas neblaivumas galėjo atsirasti dėl išvakarėse pas draugus vartoto alkoholio, nors pats tuo mažai tikėjo, nes jautėsi puikiai ir jokio alkoholio poveikio nejuto. Alkotesterio naudojimo išimčių jis nežinojo, pareigūnai jo neklausė apie paskutinį kartą vartoto alkoholio ar rūkymo laiką, todėl šios aplinkybės nebuvo akcentuotos.  Akivaizdu, kad ir dėl šios aplinkybės, nesilaikant 15-20 min. rekomenduojamo testavimo laiko po testuojamo asmens paskutinio alkoholio vartojimo, prietaiso parodymai, tikėtina, galėjo būti netikslūs, juolab kad jam nustatytas girtumas labai minimaliai viršija leistiną normą. Mano, kad policijos pareigūnai, prieš nustatant neblaivumą, privalėjo išsiaiškinti apie galimai vartoto alkoholio ar rūkimo tarpsnį iki testo ir neginčijamai išlaukti instrukcijoje nustatytos laiko ribos (atitinkamai 15-20 ar 2 min.) arba pakartotinai, praėjus šiam laikui, atlikti iškvepiamo oro testą ir tik palyginus du kartus gautus rezultatus padaryti išvadą dėl jo neblaivumo. Tačiau to padaryta nebuvo. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad esant ginčui dėl alkotesterio duomenų teisingumo, teismas netikrino kitų aplinkybių, būtinų alkotesteriu nustatinėjant neblaivumą, o būtent, nesiaiškino, ar prieš pučiant jam į aparatą, buvo pakeistas antgalis. Pažymi ir tai, kad sustabdymo vietoje policijos pareigūnai jį išlaikė iki 13.50 val., t. y. kol buvo išgabentas jo automobilis. Tuo tarpu jis iš karto vyko į Rokiškio rajono policijos komisariatą gauti leidimą atsiimti savo automobilį iš priverstinio nuvežimo aikštelės, kur tas pats pareigūnas, jį vėl patikrinęs alkotesteriu ir nebenustatęs girtumo, išdavė leidimą atsiimti automobilį (tas truko dar apie pusvalandį) ir, 14.35 val. priverstinai nuvežtą savo transporto priemonę jis atgavo. Mano, kad tai taip pat patvirtina jo teiginius, kad įvykio vietoje alkotesterio duomenys buvo momentiniai ir jie, labai tikėtina, yra netikslūs. Be to, spaudoje buvo rašoma, kad būtent tokie matuokliai, kuriuo jam buvo nustatytas neblaivumas, yra skirti naudoti individualiai ir nelabai vykusiai bandyti pritaikyti profesionaliam darbui. Iš to, kas išdėstyta, daro išvadą, jog nagrinėjant bylą tiek institucijoje, tiek teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba nebuvo tinkamai įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius bei ATPK 260 str. 6 d. ir ATPK 272 str. įtvirtintas teises.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato viršininkas Stasys Meliūnas prašo teismo nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas nutarimą priėmė atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

V. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo.

ATPK 126 str. 1 d. reglamentuota atsakomybė asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Pagal ATPK 248 str., administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.).

ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis.

ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra tik teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas normas ir išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su  apylinkės teismo išvada, kad V. J. kaltė, padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, įrodyta teisme ištirtais įrodymais, o veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliacinį skundą pateikusio asmens argumentais, kuriais jis iš esmės tvirtina, kad skundžiamas nutarimas priimtas neatlikus visiško ir objektyvaus  visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir daro išvadą, jog pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus - teismo išvados dėl V. J. kaltės padarius inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, pakankamai argumentuotos, priimtos išsamiai ir nešališkai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl V. J. kaltės pažeidus KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas apelianto kaltės klausimą, vadovavosi byloje esančių duomenų visuma : administraciniu teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testo duomenimis, kurie patvirtina, kad V. J. nustatytas 0,56 promilės girtumas, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, kuris patvirtina, kad netrukus po nustatyto pažeidimo apeliantas buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo iki išsiblaivymo, naudoto alkotesterio patikros sertifikatu, iš kurio matyti, kad, asmeniui, kuriam nustatomas nuo 0 iki 4,00 promilės girtumas, numatyta ±5 % alkotesterio parodymų maksimali paklaida ir kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, ši paklaida apylinkės teismo buvo vertinama V. J. naudai, policijos pareigūnų R. J. ir J. Ž. tarnybiniuose pranešimuose, surašytuose iškart po įvykio užfiksuota informacija, kad 2012-07-01, apie 12 val. 45 min., Rokiškio r., Juodupės mstl., (duomenys neskelbtini) g., sustabdė automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. J., kuriam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 0,56 promilės girtumas, vairuotojas V. J. su pažeidimu sutiko, administracinio teisės pažeidimo protokole esančiu V. J. paaiškinimu, kad jis vairavo iš vakaro išgėręs, dėl pažeidimo labai gailisi. Šių byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad netrukus po to, kai buvo sulaikytas neblaivus prie vairo, įvykio vietoje V. J. sutiko su administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotu pažeidimu, numatytu ATPK 126 str. 1 d., ir dėl šio pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi.

V. J. savo skunde akcentuoja, kad buvo pažeista jo neblaivumo tikrinimo procedūra, nurodydamas, kad prieš nustatant jam prietaisu „Lion alcolmeter 500“ neblaivumą, nebuvo išsiaiškinta apie galimai jo vartoto alkoholio ar rūkimo tarpsnį iki testo  bei nebuvo išlauktos minėto prietaiso naudotojo instrukcijoje nustatytos laiko ribos (atitinkamai 15-20 ar 2 min.) arba praėjus šiam laikui pakartotinai atliktas iškvėpiamo oro testas, taip pat prieš pučiant jam į aparatą galimai nebuvo pakeistas antgalis, kas, apelianto nuomone,  leidžia pagrįstai manyti, jog alkotesterio parodymai, dėl jo netinkamo naudojimo, galimai buvo klaidingi.  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų  Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 punktas nurodo, kad toks tikrinimas yra policijos <...> pareigūnų,<...> veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, asmuo, sulaikytas už administracinio teisės pažeidimo padarymą <...>, yra neblaivus (girtas). Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 1069638 patvirtina, kad policijos pareigūno naudotas alkoholio matuoklis „Lion alcometer 500“ Nr. 18862 buvo tinkamas naudoti (b. l. 5). Taigi atlikto patikrinimo metu patikros sertifikatas galiojo, todėl darytina išvada, jog alkotesteris nagrinėjamu atveju buvo panaudotas teisėtai ir skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti šiuo alkotesteriu V. J. nustatytu neblaivumo laipsniu, ypač įvertinus aplinkybę, kad pats V. J. su jam nustatytu 0,56 promilės girtumu sutiko tai patvirtindamas savo parašu (b. l. 4). V. J. apeliacinio skundo versija, kad jis praėjus trumpam laiko tarpui iki neblaivumo patikrinimo (10 min.) vartojo alkoholį (išgėrė apie 200 ml sidro) bei prieš pat neblaivumo patikrinimą rūkė, neįtikinanti, kadangi rašydamas paaiškinimą iškart po to, kai jam buvo patikrintas neblaivumas, jis neužsiminė, jog prieš pat automobilio sustabdymą būtų rūkęs ar 10 min. laikotarpiu būtų vartojęs alkoholį, tokiu atveju, pareigūnai būtų galėję patikrinti jo neblaivumą kaip tai numatyta prietaiso naudotojo instrukcijoje. Kadangi paaiškinime V. J. tokių aplinkybių nenurodė, tikėti tokia jo gynybine versija, kuri atsirado jau po to, kai buvo priimtas nutarimas, nėra pagrindo. Ta aplinkybė, kad, kaip  apeliaciniame skunde nurodo V. J., praėjus beveik dviem valandoms po girtumo patikrinimo jam nuvykus į policijos komisariatą dėl leidimo atsiimti savo automobilį iš priverstinio nuvežimo aikštelės, tas pats policijos pareigūnas patikrinęs jo neblaivumą alkotesteriu, jokio girtumo jam nebenustatė ir išdavė leidimą atsiimti automobilį, šiuo atveju jo atsakomybės nešalina, nes atsakomybė kyla už neblaivumą vairavimo metu. Pažymėtina, kad dėl natūralių žmogaus organizmo procesų alkoholio kiekis atitinkamose žmogaus organizmo terpėse bėgant laikui mažėja, todėl natūralu, jog apelianto neblaivumo laipsnis praėjus beveik dviem valandoms po jo patikrinimo alkoholio matuokliu, galėjo ir išnykti. Taigi byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju V. J. blaivumo patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais. Be to, pirmiau paminėtų taisyklių 27 punkto nuostatos numato, kad jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis į medicinos įstaigą V. J. nesikreipė.

Apelianto skundo teiginiai, kad policijos pareigūnui laikiname leidime nurodžius kitą bylos nagrinėjimo laiką (14 val.), jis buvo suklaidintas pačių policijos pareigūnų dėl bylos nagrinėjimo teisme paskirto tikrojo laiko (10 val.), todėl neteko galimybės realizuoti ATPK 272 str. numatytų procesinių teisių, atmetami kaip nepagrįsti. Vadovaujantis ATPK 272 str. 1 d. nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. ATPK 272 str. 2 d. numatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186(1), 186(2), 186(4), 187, 188(7)straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. V. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo, dėl kurio nagrinėjant bylą apelianto dalyvavimas nėra privalomas. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, bylos nagrinėjimo data, laikas bei vieta yra nurodyti, ir apeliantas su šiais duomenimis buvo supažindintas pasirašytinai (b. l. 3). Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalo būti aktyvus proceso dalyvis, domėtis proceso eiga, užtikrinti savo dalyvavimą jame. Informaciją apie bylas teikia teismų raštinės. Taigi apeliantas, abejodamas dėl administracinės bylos nagrinėjimo teisme laiko, galėjo pats būti aktyvus ir kreiptis į apylinkės teismo raštinę pasitikslinti administracinės bylos dėl jo padaryto administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo teisme laiką. Apylinkės teisme nebuvo gautas V. J. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas V. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, nepažeidė ATPK 272 str. įtvirtintų nuostatų.

Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir skundžiamą nutarimą teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad V. J. vairavo automobilį neblaivus, atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d. patrauktas pagrįstai, o administracinė nuobauda apeliantui paskirta atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančią (dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi) ir atsakomybę sunkinančią (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies administracinis teisės pažeidimas) aplinkybes. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o apelianto apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p. teismas

NUTARĖ:

Palikti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarimą nepakeistą ir V. J. apeliacinio skundo netenkinti.

            Ši nutartis neskundžiama.

            Teisėjas                                                                                                  Tomas Zdanavičius