Civilinė byla Nr. e2-5181-964/2021 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31416-2010-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6; 2.6.39.2.5.8; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Anželikai Krus,
dalyvaujant ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei advokatei Mildai Verkulevičienei,
atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovams vadovui V. Č. ir advokatui Arnui Uleckui,
trečiojo asmens VšĮ “Plačiajuostis internetas” atstovei teisininkei J. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 375,52 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2020-08-11 atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), vykdydama žemės kasimo darbus adresu (duomenys neskelbtini) nutraukė UAB „Plačiajuostis internetas“, kurio šviesolaidinių kabelinių linijų aktyvinę ir pasyvinę įrangą yra apdraudusi ieškovė, kabelį. Padarytai žalai atlyginti ieškovė VšĮ „Plačiajuostis internetas“ išmokėjo 1 375,52 Eur draudimo išmoką. Kadangi vykdydama žemės kasimo darbus atsakovė nebuvo rūpestinga ir atidi bei tokiu būdu padarė trečiajam asmeniui žalą, kurią ieškovė kompensavo išmokėdama draudimo išmoką, ji turi šiuos nuostolius atlyginti ieškovei.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime nurodė, kad neneigia, jog 2020-08-11 buvo nutrauktas VšĮ „Plačiajuostis internetas“ interneto kabelis, tačiau atsakovė neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo sukelti žalą. Prieš vykdant kasybos darbus UAB (duomenys neskelbtini) vadovas V. Č. susisiekė su VšĮ „Plačiajuostis internetas“ atstovais ir suderino atstovo atvykimo į objektą laiką, kad pastarasis parodytų ir pažymėtų kabelio buvimo vietą. Tą pačią dieną VšĮ „Plačiajuostis internetas“ atstovai el. paštu atsiuntė pažymėto kabelio geodezinę nuotrauką, 2019-07-28 atvykęs įstaigos atstovas vietoje faktiškai parodė ir pažymėjo, kur yra kabelis. 2019-08-11 atsakovės darbuotojai, vykdydami kasybos darbus, nutraukė plačiajuosčio interneto kabelį, kuris buvo visiškai kitoje vietoje nei buvo nurodyta VšĮ „Plačiajuostis internetas“ atstovo.
5. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad 2020-07-28 atsakovė nutraukė šviesolaidinę kabelio liniją, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, priklauso ne trečiajam asmeniui, o paslaugų gavėjui. Pastarasis tos pačios dienos vakare informavo VšĮ „Plačiajuostis internetas“, kad avarija paslaugų gavėjo tinkle likviduota, paslaugų veikimas atstatytas. Nors trečiasis asmuo buvo el. paštu prašomas nurodyti, kurioje tiksliai vietoje nutraukta šviesolaidinė kabelio linija, tačiau jokių rašytinių paaiškinimų nepateikė, tik informavo telefonu, kad pažeidė ne trečiajam asmeniui, o paslaugų gavėjui priklausančią šviesolaidinę kabelio liniją. Nepaisant to, VšĮ “Plačiajuostis internetas” atstovai nuvyko į darbų atlikimo teritoriją ir pažymėjo tikslią šviesolaidinės kabelio linijos buvimo vietą. Šių veiksmų trečiasis asmuo ėmėsi savo iniciatyva, siekdamas ateityje išvengti šviesolaidinės kabelio linijos avarijų. Atsakovė nei 2020-07-28, nei vėliau nesikreipė į trečiąjį asmenį nurodyti tikslią kabelio linijos buvimo vietą, o 2020-08-11 14 val. telefonu informavo, kad vykdydama darbus, nutraukė trečiajam asmeniui priklausančią kabelio liniją. Paslaugų teikėjui vykdant šviesolaidinio kabelio linijos avarijos šalinimo darbus, buvo padarytos nuotraukos, kuriose užfiksuota, kad toje vietoje, kurioje paklota kabelio linija, pažymėta tiksli jos buvimo vieta, dėl jo suderintas projektas, o atsakovė, vykdydama darbus, akivaizdžiai atliko mechaninį kasimą (nors turėjo atlikti rankinį) ir kasdama nutraukė šviesolaidinę kabelio liniją. Darytina išvada, kad atsakovė pažeidė taisykles ir neįvykdė jai tenkančios pareigos suderinti ketinamus atlikti darbus su elektroninių ryšių infrastruktūros savininku, gauti jo sutikimą ir patikslintą informaciją apie infrastruktūros paklojimo vietą.
6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė. Paaiškino, kad įvykio metu galiojusios Statybos techninio reglamento nuostatos kasybos darbams atlikti reikalavo turėti visus suderinimus su savininku. Be to, radęs inžinerinius tinklus, rangovas turėjo darbus sustabdyti ir juos tęsti tik gavęs savininko leidimą. Iš ieškinio 5-o priedo (nuotraukų) matyti, kad tranšėja iškasta prie laiptų. Kabelio vieta plane pažymėta. Trečiasis asmuo buvo nurodęs, kad darbai bus atliekami apsaugos zonoje, kurioje eina magistralinio ryšio sistema, todėl rankiniu būdu. Iš kabelio nutraukimo akto matyti, kad tranšėja iškasta rankiniu būdu (minimas ekskavatorius). Jei atsakovė darbus būtų atlikusi rankiniu būdu, būtų pastebėjusi kabelį.
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas vadovas V. Č. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad kasimo darbus atlieka prieš tai pasikvietęs objekto savininko atstovus ir po to, kai jie pažymi vietą. Nagrinėjamu atveju buvo atvykęs VšĮ „Plačiajuostis internetas“ darbuotojas, kuris pažymėjo kabelio vietą. Ji pažymėta ne ten, kur kabelis pažeistas. Jis nutrauktas per vidurį tranšėjos, nuo atsakovė pažymėtos vietos apie 5 metrus. Be to, išpildomojoje nuotraukoje kabelis nurodytas einantis tiesiai, o faktiškai jis vingiuoja. Ieškovės reikalaujama priteisti žala per didelė. Reali apie 400 Eur. Mano, kad kabelio keisti net nereikėjo.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Arnas Uleckas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad Telia išduotame leidime nurodyta kasybos darbus rankiniu būdu vykdyti tik Telia apsaugos zonoje. Trečiasis asmuo faktiškai darbus rankiniu būdu atliko ten, kur parodė trečiojo asmens, Telekomo, Elektros skirstomųjų tinklų atstovai. Iš projekto neįmanoma nustatyti nei kur kabelis, nei kur apsaugos zona. 2020-07-28 atvyko trečiojo asmens darbuotojas, kuris flakonėliu pažymėjo kabelio vietą (matyti iš nuotraukos). Pagal jo žymėjimą kabelis ėjo šaligatviu. Atsakovė darbus atliko ir kabelį nutraukė šalia, t. y. ne šaligatvio vietoje. Faktiškai toliau, t. y. ten, kur veja, kabelis nurodytas ir išpildomojoje nuotraukoje, kurią atsakovė gavo jau po kabelio nutraukimo. Lyginant su žymėjimu kabelio vieta skiriasi apie 5 metrus. Rankiniu būdu buvo privaloma kasti tik apsaugos zonoje, o ji yra 1 metras nuo kabelio. Faktiškai nutraukta apie 4 metrus nuo kabelio. Rožinis brūkšnys plane – apie 3 metrus nuo pievos. Kiekvienos plutelės ilgis yra po 30 cm, o tai jau sudaro beveik metrą.
9. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė teisininkė J. S. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė niekuomet nesikreipė dėl kabelio žymėjimo. 2020-07-27 buvo kreiptasi kitu tikslu, t. y. padėti išsiaiškinti, kieno nutraukė kabelį. Paaiškėjo, kad Telia.
10. Liudytojas R. L., atsakovės darbuotojas, parodė, kad VšĮ „Plačiajuostis internetas“ darbuotojas kabelio vietą rodė du kartus. Neturėjo aparatūros, todėl ją skolinosi iš Telia. Kabelį atsakovės darbuotojas pažymėjo salotiniais dažais kaip esantį po šaligatvio plytelėmis, faktiškai jis nutrauktas žalioje vejoje. Darbai buvo atliekami mechaniniu būdu. Maždaug už 4 metrų būtų dirbę rankiniu būdu.
11. Liudytojas A. A., VšĮ „Plačiajuostis internetas“ specialistas parodė, kad apie 2020 m. liepos vidutį buvo atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), nes nebuvo aišku, kur trečiasis asmuo nutraukė kabelį. Pažymėjo trečiojo asmens kabelį. Iš pradžių pažymėjo ant šaligatvio, bet supratęs, kad neteisingai, pažymėjo ant pievos. Žymėdamas neturėjo nei plano, nei kito dokumento. Atsakovės pateiktose nuotraukoje dažus purškia jis, tačiau tai daro pirmą kartą, kai žymi neteisingą trasos kelią. Apie tai įspėjo atsakovę, klausė, ar užbraukti žymėjimą, tačiau ji prašė palikti, nes ten gali būti ir kitas kabelis.
Ieškinys netenkintinas
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ laikotarpiu nuo 2020-03-12 iki 2021-03-11 apdraudė VšĮ „Plačiajuostis internetas“ šviesolaidinių kabelio linijų aktyvinę ir pasyvinę įrangą. 2020-08-11 UAB „Intelsis“ šviesolaidinio kabelio nutraukimo/pažeidimo aktas patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), kasant gruntą, buvo nutrauktas šviesolaidinis kabelis, priklausantis VšĮ „Plačiajuostis internetas“. Šviesolaidinio kabelio gylis 1,1 m. 2020-08-31 darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 24 patvirtina, kad UAB „Intelsis“ atliko pasyvinio tinklo gedimo šalinimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), už kuriuos VšĮ „Plačiajuostis internetas“ įsipareigojo sumokėti 2 015,28 Eur. Gavusi informaciją apie įvykį, ieškovė jį pripažino draudiminiu ir išmokėjo trečiajam asmeniui 1 375,52 Eur draudimo išmoką (išskaičiavusi PVM ir besąlyginę frašizę).
13. Byloje nėra ginčo, kad 2020-08-11 atsakovė nutraukė trečiajam asmeniui priklausantį šviesolaidinį kabelį, tačiau byloje dalyvaujantys asmenys nesutaria, kas dėl to kaltas. Be to, nors atsakovė neginčijo paties žalos fakto, nesutiko su žalos dydžiu. Nors ir nesutikdama su juo, atsakovė jokių duomenų dėl to, kad patirtos išlaidos nebūtinos, neobjektyvios ir nerealios, nepateikė, todėl jos argumentai, kad reali žala tesudarytų apie 400 Eur, atmeta kaip deklaratyvius ir neįrodytus.
14. Spręsdamas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas atkreipia dėmesį, kad Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių (toliau - taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011-10-14 įsakymu Nr. 1V-978, 292 p. nustato, kad asmenys, ketinantys atlikti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonoje, kuriems reikalingas išankstinis elektroninių ryšių infrastruktūros savininko sutikimas, privalo ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki darbų pradžios pranešti elektroninių ryšių infrastruktūros savininkui apie tokių darbų vykdymo vietą bei laiką ir gauti elektroninių ryšių infrastruktūros savininko sutikimą tokiems darbams atlikti.
15. Pagal minėtų taisyklių 293 p., asmenims, atliekantiems darbus, nurodytus Taisyklių 292 punkte, požeminės elektroninių ryšių infrastruktūros paklojimo vietą patikslina elektroninių ryšių infrastruktūros savininkas, kaip tai nurodyta taisyklių 290 punkte.
16. Taisyklių 290 p. reglamentuoja, kad elektroninių ryšių infrastruktūros savininkas patikslintą požeminių viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros paklojimo vietą darbų atlikimo zonoje jų atlikimo laikotarpiu turi pažymėti laikinais ženklais, nurodytais Taisyklių 289 punkte. Ženklai statomi tiesiuose požeminių viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros trasos ruožuose ne rečiau kaip kas 15–20 metrų, taip pat visose didesnio kaip 0,5 metro nukrypimo nuo požeminių viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros trasos tiesiosios ašies vietose, požeminių viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros trasos posūkiuose ir ant grunto kasimo ribos, kur darbai turi būti atliekami rankomis.
17. Taisyklių 289 p., detalizuojantis ženklų statymą, numato, kad vietose, kur vykdomi darbai, 100 mm atstumu už kabelio, žiūrint į lentelę, statomas laikinas ženklas arba gairė: Laikiną ženklą sudaro 300x150 mm lentelė, ant kurios geltoname arba baltame fone yra raudonos arba juodos spalvos užrašai „KABELIS“ (raidžių dydis – 40 mm) ir „TELEFONAS“ (raidžių dydis – 20 mm). Po užrašu „TELEFONAS“ nurodomas linijos tiesimo darbus vykdančios bendrovės atstovo telefono ryšio numeris. Lentelė tvirtinama ant įkasto į žemę 1700 mm (matuojant nuo žemės paviršiaus) aukščio stulpelio (Taisyklių 289.1. p.). Gairę sudaro 1900 mm aukščio (1200–1400 mm aukščio matuojant nuo žemės paviršiaus) ir 30 mm pločio stulpelis bei 150x100 mm dydžio lentelė, ant kurios geltoname arba baltame fone yra raudonos arba juodos spalvos užrašas „KABELIS“ (raidžių dydis – 40 mm) (Taisyklių 289.2. p.).
18. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) vykdė Mokslo paskirties pastato (duomenys neskelbtini) lauko vandentiekio ir lauko nuotekų kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos šalinimo tinklų įrengimo darbus 2020 m. liepos 22 d. sutarties UAB “Modernizacija” pagrindu. Šių darbų vykdymo metu 2020-08-11 buvo nutrauktas trečiojo asmens šviesolaidinio interneto kabelis, esantis tranšėjos, matomos trečiojo asmens pateiktose nuotraukose (VšĮ “Plačiajuostis internetas” atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 6 ir Nr. 7), viduryje. Avarijos vietos nuotraukose kabelio žymėjimo nematyti.
19. Atsakovė nurodė, kad kvietė atvykti trečiojo asmens atstovą į objekto vietą, kad pastarasis parodytų ir pažymėtų kabelio buvimo vietą. Ginčo nėra, kad VšĮ “Plačiajuostis internetas” darbuotojas 2020-07-28 į objektą atvyko ir kabelio buvimo vietą pažymėjo. Kasimo darbai buvo atliekami 2020-08-11, todėl akivaizdu, kad jokio pažeidimo dėl terminų, kada pažymėtas kabelis, nėra, tik atsakovės ir trečiojo asmens atstovai skirtingai aiškino VšĮ “Plačiajuostis internetas” atstovo atvykimo aplinkybes, t. y. atsakovė teigė, kad jį kvietė pažymėti kabelio buvimo vietą, o trečiasis asmuo, kad jo darbuotojas atvyko 2020-07-28 dėl kito nutraukto kabelio ir, siekdamas išvengti avarijų, pats pažymėjo trečiajam asmeniui priklausantį kabelį. Teismo vertinimu aplinkybė, kieno iniciatyva ir kokiu pagrindiniu tikslu atvyko trečiasis asmuo į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), neturi reikšmės ginčo sprendimui, nes jis atvyko į objektą gerokai daugiau nei prieš 3 ir net nei prieš 7 dienas iki kasimo darbų pradžios, be to, atliko tuos veiksmus, kurie būtini prieš atliekant darbus, t. y. pažymėjo kabelio vietą.
20. Sprendžiant dėl kabelio žymėjimo vietos, atkreiptinas dėmesys, kad iš atsakovės pateiktų nuotraukų (UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį priedai Nr.71-72) matyti, jog trečiojo asmens darbuotojas kabelį žymėjo purkšdamas dažus, kas neatitinka aukščiau nurodyto kabelio žymėjimo reglamentavimo (Taisyklių 289 p.), o avarijos nuotraukose apskritai ženklinimo nematyti (VšĮ “Plačiajuostis internetas” atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 6 ir Nr. 7). Be to, atsakovės pateiktos nuotraukos, UAB (duomenys neskelbtini) vadovo V. Č. paaiškinimai ir liudytojo R. L. parodymai patvirtina, kad trečiojo asmens darbuotojas kabelio buvimo vietą pažymėjo ant šaligatvio, nors faktiškai jis ėjo greta vejos, maždaug 4 – 5 m. atstumu nuo pažymėtos vietos. Nors liudytojas A. A. parodė, kad kabelį žymėjo du kartus, t. y. pirmą kartą ant šaligatvio, o paskui, supratęs, kad pažymėjo neteisingai, ant vejos, purkšdamas dažus, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra. Byloje esančios nuotraukos rodo, kad kabelis pažymėtas ant šaligatvio. Aplinkybę, kad trečiojo asmens darbuotojui buvo didelė tikimybė suklysti žymint kabelį, rodo tai, kad tiek jis pats, tiek liudytojas R. L. parodė, kad VšĮ „Plačiajuostis internetas“ darbuotojas žymėjimo metu neturėjo reikiamos įrangos ir dokumentų (plano, išpildomosios nuotraukos). Net ir suprasdamas, kad egzistuoja didelė klaidos tikimybė, jis neatvyko į objektą pakartotinai ir žymėjimo nepatikslino. Darytina išvada, kad tokiais veiksmais trečiasis asmuo prisiėmė riziką dėl kabelio nutraukimo.
21. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo rėmėsi Mokslo paskirties pastato (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo), garažų paskirties pastato statybos projektu, Telia leidimu, teigdami, kad kasimo darbai avarijos vietoje privalėjo būti vykdomi rankiniu būdu.
22. Sutiktina su ieškove ir trečiuoju asmeniu, kad statybos projekte nurodyta, jog „Darbus kabelio kasimo vietoje vykdyti rankiniu būdu, dalyvaujant įstaigos atstovui“, „Prieš darbų pradžią, RAIN ryšio kabelio trasai nustatyti ir pažymėti, iškviesti įstaigos atstovą ne vėliau kaip prieš 7 k. d.“, Telia leidime „apsaugos zonoje žemės kasimo darbai vykdomi rankiniu būdu“, pastabos „ darbai bus vykdomi Telia apsaugos zonoje, kuria praeina magistralinė RKKS ryšio sistema bei pakloti optiniai bei kiti svarbūs kabeliai“. Visgi pažymėtina, kad šiame leidime nėra nurodytos apsaugos zonos ribos, leidimas nepaneigia būtinybės tikslią kabelio vietą pažymėti vietoje, be to, nagrinėjamu atveju nutrauktas ne Telia priklausantis kabelis, todėl pastarosios įmonės pastabos leidime tiesioginės reikšmės ginčo sprendimui neturi.
23. Kaip jau nurodyta aukščiau kasimo kabelio buvimo vietoje projektas numato specialius reikalavimus – rankinį kasimo būdą ir įstaigos atstovo dalyvavimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėti reikalavimai taikomi ne visame objekte, o kabelio kasimo vietoje. Projekte žymos nesudaro galimybės nustatyti tikslią šviesolaidinio kabelio liniją, o ją lyginant pagal trečiojo asmens darbuotojos J. K. elektroniniu laišku siųstas schemas (brėžinius) su vandentiekio geodezine nuotrauka, atlikta po avarijos, matyti, kad kabelio linijos vieta skiriasi.
24. Neturint tikslių kabelio buvimo vietos duomenų, turi būti vadovaujamasi tinklų savininko atstovo žymėjimu vietoje. Būtent tokį reikalavimą – žymėjimą vietoje – numato ir aukščiau nurodytos taisyklės. Jei būtų pagrindas remtis tik projektu ar leidimais, prarastų prasmę teisės aktų reikalavimas dėl tikslios kabelio buvimo vietos žymėjimo vietoje. Būtent kabelio žymėjimas vietoje apsprendžia ir teritoriją, kurioje turi būti naudojamas rankinis kasimo būdas, ir kurioje kasant turi dalyvauti tinklų atstovas.
25. LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 45 str. 1 d. nustato, kad požeminių viešųjų ryšių tinklų laidinių linijų apsaugos zona – išilgai požeminių viešųjų ryšių tinklų laidinių linijų esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 1 metrą į abi puses nuo šių laidinių linijų, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta.
26. Taigi būtent po 1 iš abiejų kabelio buvimo vietos pusių laikoma, kad nustatyta ryšių tinklų laidinių linijų apsaugos zona, vadinasi, šioje zonoje turi būti kasama rankiniu būdu ir dalyvaujant tinklų atstovui.
27. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo kabelio buvimą vietą pažymėjo 4-5 metrų atstumu nuo faktinės kabelio buvimo vietos, kur įvyko avarija, be to, pažymėjo netinkamu būdu. Darytina išvada, kad nutolus daugiau nei 1 metrą nuo trečiojo asmens kabelio buvimo vietos, neprivalėjo kasant dalyvauti nei trečiojo asmens atstovas, nei pats kasimas (trečiojo asmens kabelio atžvilgiu) neprivalėjo būti vykdomas rankiniu būdu.
28. Aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nenustatyti nei neteisėti atsakovės veiksmai, nei jos kaltė, todėl neįrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, o tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti.
29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
30. Atsakovė patyrė 605 Eur atstovavimo išlaidos. Jos, įvertinus suteiktų paslaugų apimtį ir bylos sudėtingumą, laikytinos objektyviomis, jos atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius, todėl pagrindo jas mažinti nėra. Atmetus ieškinį, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės.
31. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,69 Eur. Atmetus ieškinį, jos priteisiamos valstybei iš ieškovės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 str., 265-267 str., 269-270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, į. k. 304080146, 8,69 Eur (aštuonis eurus, 69 ct) pašto išlaidų valstybei Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas LT74 7400 0000 0872 3870 Dankse Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbanke; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Šiškienė