Civilinė byla Nr. e2A-226-553/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00188-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.16.5.

                                                                     (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca vaistinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca vaistinė“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl nuomos sutarties sąlygų modifikavimo arba įpareigojimo priimti sprendimą išnuomoti negyvenamąsias patalpas viešo nuomos konkurso būdu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Apotheca vaistinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, kuriuo prašė modifikuoti 2008 m. spalio 6 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. S-581, sudarytos tarp atsakovės ir ieškovės, 6 punktą („Nuomos terminas nustatomas nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2018 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui ir ne ilgesniam kaip
10 metų laikotarpiui.“), išdėstant nurodytą punktą šia nauja redakcija: „6. Nuomos terminas nustatomas nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2018 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui. Jeigu po nurodyto termino pasibaigimo, t. y. po 2018 m. rugsėjo 30 d., nuomotojas neinicijuoja nuomos sutarties atnaujinimo procedūros, ši sutartis galioja maksimalų Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamą (nustatytą) terminą.“, arba (pirmojo reikalavimo netenkinus) įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą išnuomoti 61 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias pastate, adresu (duomenys neskelbtini), viešo nuomos konkurso būdu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2008 m. spalio 6 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (toliau – Nuomos sutarties) pagrindu atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei valdyti bei naudotis viešosios nuosavybės objektą, t. y. 61 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos), vaistinės veiklai vykdyti, o ieškovė įsipareigojo už naudojimąsi Patalpomis kas mėnesį mokėti 4 899,89 Eur dydžio nuomos mokestį. Baigiantis Nuomos sutarties 6 punkte nustatytam nuomos terminui (2018 m. rugsėjo 30 d.), 2018 m. liepos
25 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pradėti vykdyti Nuomos sutarties atnaujinimo procedūrą ir atnaujinti Nuomos sutartį. Atsakydama į ieškovės Prašymą atsakovė nurodė, kad neturi nei teisės, nei pareigos atnaujinti su ieškove sudarytos Nuomos sutarties, kadangi pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą (toliau – ir VSTVNDĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ patvirtintą Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas bendra valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos trukmė negali viršyti maksimalaus 10 metų laikotarpio, o tokiu atveju, jeigu Nuomos sutartis būtų atnaujinta, nuomos terminas jau būtų ilgesnis nei 10 metų.

3.       Ieškovei kreipusis į teismą dėl atsakovės sprendimo atsisakyti atnaujinti nuomos teisinius santykius, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-519-196/2018, t. y. kitoje byloje, kurioje taip pat buvo sprendžiamas ieškovės ir atsakovės ginčas, susijęs su viešosios nuosavybės nuomos sutarties atnaujinimu, išaiškino, kad 10 metų bendras nuomos terminas, nuomos sutarčiai esant sudarytai iki VSTVNDĮ 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, susijusios su bendro nuomos termino nustatymu, įsigaliojimo (t. y. iki
2014 m. spalio 1 d.) yra skaičiuojamas nuo 2014 m. spalio 1 d. Toks Lietuvos apeliacinio teismo pateiktas teisės normų išaiškinimas suponavo išvadą, kad ieškovė turi teisę į Nuomos sutarties atnaujinimą iki 2024 m. spalio 1 d. Tačiau atsakovei bylos nagrinėjimo eigoje pakeitus poziciją – nurodžius, kad atsakovė iš viso nebeketina toliau nuomoti Patalpų, ieškovės ieškinys dėl atsakovės sprendimo atsisakyti atnaujinti nuomos teisinius santykius panaikinimo buvo atmestas (Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-231-285/2019 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1388-555/2019). Po nurodytų teismų sprendimų ieškovė kreipėsi į atsakovę su pasiūlymu modifikuoti Nuomos sutarties sąlygas, tačiau atsakovė į tokį ieškovės pasiūlymą iš esmės nereagavo ir prašė grąžinti jai Patalpas.

4.       Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnio nuostata, teismo sprendimu šalių sudaryta sutartis gali būti pakeista, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį arba esant kitiems sutartyje ar įstatymuose nustatytiems sutarties pakeitimo pagrindams;
2) sutarties pakeitimu suinteresuota šalis išnaudojo galimybę su kita sutarties šalimi susitarti be teismo įsikišimo, t. y. pateikė kitai šaliai pasiūlymą atitinkamai pakeisti sutartį, tačiau ši šalis siūlomus pakeitimus atlikti atsisakė arba per 30 dienų terminą pasiūlymą pateikusiai šaliai nepateikė jokio atsakymo. Ieškovės vertinimu, šiuo konkrečiu atveju egzistuoja abi aukščiau nurodytos sąlygos tam, kad ieškovė galėtų reikšti šį ieškinį bei kad ieškovės ir atsakovės sudaryta Nuomos sutartis būtų atitinkamai modifikuota teismo sprendimu.

5.       Nuomos sutarties 14 punkte nustatyta, kad pasibaigus šios sutarties terminui, su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu sutartyje prisiimtas pareigas, ši sutartis gali būti atnaujinta CK nustatyta tvarka. Nuomos sutarties atnaujinimas yra tos pačios sutarties galiojimo (nuomos termino) pratęsimas, tai reiškia, kad, atnaujinant Nuomos sutartį, yra ne sudaroma nauja nuomos sutartis, o modifikuojama (pakeičiama) ta pati Nuomos sutartis, konkrečiai – inter alia (be kita ko) modifikuojama sąlyga, kuri nustato Nuomos sutarties terminą. Taigi, Nuomos sutarties 14 punkte yra įtvirtintas Nuomos sutarties modifikavimo (pakeitimo) pagrindas bei dvi šios sutarties modifikavimo sąlygos. Nuomos sutarties sąlyga, nustatanti Nuomos sutarties galiojimą, gali būti modifikuojama tik tokiu atveju, jeigu: 1) Nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs; 2) visą nuomos teisinių santykių laikotarpį ieškovė tinkamai vykdė Nuomos sutartimi prisiimtas pareigas. Abi aukščiau nurodytos Nuomos sutarties modifikavimo sąlygos yra pilnai tenkinamos, nes Nuomos sutarties 6 punkte yra nustatyta, kad Nuomos sutartis galioja iki 2018 m. rugsėjo 30 d., t. y. aptariama sutartis jau yra pasibaigusi, taigi, yra atsiradęs pagrindas spręsti dėl Nuomos sutarties termino modifikavimo, taip pat visą nuomos teisinių santykių laikotarpį ieškovė tinkamai ir sąžiningai vykdė visas Nuomos sutartimi prisiimtas pareigas. Per visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė iš atsakovės nėra gavusi visiškai jokių pretenzijų dėl netinkamo Nuomos sutarties ar konkrečios šios sutarties sąlygos vykdymo.

6.       Remiantis VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 – 4 punktais, su viešosios nuosavybės – inter alia valstybės turto, naudojimu, valdymu ir disponavimu juo susiję sprendimai negali būti bet kokie, o privalo būti racionalūs ir orientuoti į visuomenės interesų tenkinimą ir maksimalios įmanomos naudos visuomenei suteikimą. Pagal ieškinio reikalavimą modifikavus Nuomos sutarties 6 punktą ir tokiu būdu sudarius ieškovei sąlygas Patalpose toliau vykdyti vaistinės veiklą, būtų užtikrintas VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 – 4 punktų įgyvendinimas. Ieškovei naudojantis Patalpomis, valstybė gauna ženklią finansinę naudą – 4 899,89 Eur (su PVM) dydžio nuomos mokestį, kuris ženkliai viršija įprastai už vaistinės patalpų nuomą gaunamas pajamas, ieškovė apmoka ir visus kitus su Patalpų išlaikymu susijusius mokesčius, atlieka Patalpų remontą, jas tvarko ir prižiūri. Atsakovė neturi jokio tolesnio Patalpų panaudojimo plano, t. y., tikėtina, kad Patalpos, jas atlaisvinus ieškovei, stovės tuščios ir nenaudojamos. Dėl to valstybė ne tik nebegaus pirmiau minėtų pajamų, tačiau dar ir patirs papildomų, t. y. su Patalpų išlaikymu susijusių išlaidų.

7.       Netenkinus reikalavimo dėl Nuomos sutarties 6 punkto modifikavimo, atsakovė turėtų būti įpareigota priimti sprendimą išnuomoti Patalpas viešo nuomos konkurso būdu, kas sudarytų sąlygas ieškovei sudalyvauti viešame konkurse, galimai jį laimėti ir toliau naudotis Patalpomis. Remiantis VSTVNDĮ ir Aprašo nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esant situacijai, kai valstybės turtas nėra reikalingas nei šalies gynybai ar saugumui užtikrinti, nei valstybinėms funkcijoms įgyvendinti, valstybės turto valdytojui turint pareigą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo plotmėje įgyvendinti VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 –
4 punktuose įtvirtintus principus (kartu užtikrinti, kad valstybės turtas neštų visuomenei realią naudą), dėl tokio turto privalo būti skelbiamas viešas nuomos konkursas. Sprendimą dėl konkretaus turto nuomos priima valstybės turto valdytojas. Viešasis turto nuomos konkursas gali būti inicijuojamas tik valstybės turto valdytojui priėmus sprendimą dėl turto nuomos. Ieškovė neturi duomenų, kad Patalpos būtų reikalingos šalies gynybai ar saugumui užtikrinti ar konkrečioms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti.

8.       Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ieškinį prašė atmesti bei skirti ieškovei baudą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio pagrindu. Atsakovė paaiškino, kad iki Nuomos sutarties galiojimo termino pabaigos ieškovę informavo, kad Patalpų daugiau nenuomos, todėl ieškovės pozicija, jog ji turi pirmumo teisę išsinuomoti patalpas, net ir tuo atveju, kai atsakovė daugiau nesiruošia jų nuomoti, nepagrįsta. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą reglamentuojantys specialūs teisės aktai nenustato pareigos pratęsti (atnaujinti) nuomos sutartį, kai patalpas nusprendžiama naudoti kitu būdu ir kitam tikslui, t. y. toliau nenuomoti. Vertinant ieškovės aiškinimą dėl nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį, laikytina, kad pagal CK 6.482 straipsnyje nustatytą reguliavimą, ieškovė turėtų teisę pirmiau nei kiti asmenys atnaujinti nuomos sutartį, tik tokiu atveju, jeigu Patalpas atsakovė toliau nuspręstų nuomoti, o tai daryti nėra ketinama. Neturi reikšmės ir ieškovės nurodomos aplinkybės, jog ji visą nuomos laikotarpį nepriekaištingai vykdė Nuomos sutartį, tai nesuponuoja išvados, jog Nuomos sutartis su ja gali būti tęsiama (atnaujinama) net ir tuo atveju, jeigu atsakovė nusprendžia Patalpų daugiau nebenuomoti.

9.       Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 12 d. raštu informavo ieškovę, kad atsakovė kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, valdančias pastatą panaudos teise, kuriame yra Nuomos sutartimi išnuomotos Patalpos, dėl galimybės ir poreikio skelbti naują viešąjį šio turto nuomos konkursą, tačiau Kauno klinikos atsakovei pranešė, kad tokio poreikio nėra. Todėl ieškovė buvo informuota, kad viešasis turto nuomos konkursas nebus skelbiamas, o Patalpas Kauno klinikos naudos savo steigimo dokumentuose numatytoms funkcijoms vykdyti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atsakovę įpareigoti Patalpas išnuomoti viešo konkurso būdu, kadangi tokiu atveju būtų paneigta valstybės ilgalaikio turto valdytojo teisė spręsti dėl šio turto valdymo, naudojimo ar disponavimo juo, tokiu būdu apribojant bei pažeidžiant turto valdytojo teises.

10.       2018 m. spalio 1 d. Kauno apylinkės teisme buvo priimtas ieškovės ieškinys dėl atsakovės sprendimo atsisakyti atnaujinti Nuomos sutartį. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1388-555/2019 paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo
2019 m. balandžio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-231-285/2019, kuriuo ieškinys buvo atmestas. Atsakovė 2019 m. spalio 23 d. raštu paprašė ieškovės grąžinti Patalpas, tačiau ieškovė 2019 m spalio 31 d. raštu atsakė, jog Patalpų perduoti negali. Atsakovė 2019 m. lapkričio 18 d. pateikė ieškinį dėl ieškovės iškeldinimo iš patalpų civilinėje byloje Nr. e2-445-939/2020. Ieškovė iki šiol Patalpų dar neperdavė ir toliau jose vykdo veiklą. Ieškovė šioje byloje pateikė visiškai nepagrįstą ieškinį, kuriuo iš esmės siekia, naudodamasi teise kreiptis į teismą, ir toliau nepagrįstai naudotis Patalpomis, atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovei skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškinys šioje byloje iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias buvo įvertintos pirmiau minėtose civilinėse bylose ir kuriose sprendimai jau yra įsiteisėję. Visi ieškovės procesiniai veiksmai byloje atliekami ne tam, kad realiai būtų apgintos pažeistos subjektinės teisės, o vien tam, jog būtų galima palaikyti bylos nagrinėjimo procesą, siekiant sau naudingų tikslų. Tokiu būdu ieškovė, pareiškusi visiškai nepagrįstą ieškinį, iš esmės piktnaudžiauja procesu.

11.       Trečiasis asmuo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ieškinį prašė atmesti kaip visiškai nepagrįstą ir paaiškino, kad Patalpos, kuriomis vis dar neteisėtai naudojasi ieškovė, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise yra valdomos atsakovės, o panaudos pagrindu – Kauno klinikų. Ginčo Patalpos yra Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos skyriuje. Šiuo metu ieškovės vaistinės veiklai naudojamos 61 kv. m. Patalpos galėtų būti pertvarkomos į ne mažiau kaip tris pacienčių konsultavimo kabinetus, tokiu būdu pagerinant paslaugų prieinamumą ir ženkliai sumažinant laukimo pas specialistus eiles, užtikrinant greitesnę besikreipiančių pacienčių ligų diagnostiką, kas ypatingai svarbu tiek onkoginekologinių konsultacijų metu, tiek atliekant prenatalinės chromosomų anomalijų patikros procedūras, kurioms šiuo metu tenka laukti ilgiau kaip mėnesį. Ieškovės elgesys, t. y. naudojimasis Patalpomis pasibaigus sutarties terminui iš jų neišsikraustant, preziumuotinas kaip nesąžiningas, pažeidžiantis viešąjį interesą ir pažeidžiantis principą pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis).

12.       Teismui pateiktame dublike ieškovė papildomai nurodė kategoriškai nesutinkanti, kad atsakovei nusprendus Patalpų niekam daugiau nebenuomoti, toks sprendimas automatiškai sudaro pagrindą išvadai, kad nuomos teisiniai santykiai su ieškove daugiau nebegali būti tęsiami ir atsakovė negali būti įpareigojama skelbti naujo viešo Patalpų nuomos konkurso. Atsakovės valia dėl tolimesnio Patalpų panaudojimo būtų absoliuti ir visiškai nekvestionuojama tik vienu vieninteliu atveju, jeigu šio ginčo objektas būtų privatus turtas, tačiau šiuo atveju ginčo objektas yra viešasis turtas, kuris turi būti naudojamas, valdomas ir disponuojamas teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka.

13.       Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad Patalpos iš tiesų yra reikalingos Kauno klinikų reikmėms, nenurodė, kokia veikla bus vykdoma Patalpose, nepagrindė sprendimo perduoti Patalpas Kauno klinikų reikmėms atitikimo VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 – 4 punktuose įtvirtintiems principams.

14.       Atsakydama į atsakovės prašymą skirti ieškovei baudą ieškovė paaiškino, kad, pirma, ta aplinkybė, jog ieškovė pralaimėjo procesą, kuriame buvo sprendžiamas Nuomos sutarties atnaujinimo klausimas bei tai, kad atsakovė pareiškė ieškinį dėl ieškovės iškeldinimo iš Patalpų, niekaip nepatvirtina, kad ieškovė šioje byloje ieškinį pareiškė vien tik siekdama kuo ilgiau vykdyti veiklą Patalpose. Antra, ieškinys iš tiesų yra grindžiamas panašiomis aplinkybėmis, kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-231-285/2019, kurioje buvo sprendžiamas Nuomos sutarties atnaujinimo klausimas, tačiau visiškai kitu teisiniu pagrindu – sutarties modifikavimo institutu. Be to, ieškiniu taip pat yra reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovę skelbti naują Patalpų viešą nuomos konkursą. Šiais klausimais teismai nėra priėmę jokių procesinių sprendimų, todėl ieškovė, pareikšdama ieškinį šioje byloje, neturėjo ir neturi absoliučiai jokio pagrindo galvoti, kad ieškinys bus atmestas. Trečia, atsakovės nesutikimas su ieškiniu ir nuomonė, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nėra joks pagrindas išvadai, kad ieškovė, pareikšdama šį ieškinį, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

15.       Atsakovė triplike laikėsi atsiliepime į ieškinį išdėstytos pozicijos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu civilinės bylos dalį pagal ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą išnuomoti ginčo Patalpas viešo nuomos konkurso būdu, nutraukė, likusioje dalyje ieškinį atmetė.

17.       Teismas, remdamasis į bylą pateiktais Kauno klinikų 2020 m. birželio 4 d. raštu Nr. S-(120)-52 bei 2020 m. birželio 25 d. atsiliepimu Nr. S-(1.23)-5869, nustatė, jog ginčo Patalpos, esančios Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos profilinės klinikos pastato Moterų konsultacijos skyriuje, reikalingos Kauno klinikoms valstybės funkcijų – sveikatos srityje – vykdymo užtikrinimui. Todėl pratęsus pasibaigusį nuomos sutarties terminą būtų pažeisti VSTVNDĮ 8 straipsnyje įtvirtinti visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principai bei 15 straipsnio
1 dalies 2 punkto, nustatančio, jog valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuoma negalima, kai turtą siekiama naudoti šalies gynybai ir saugumui užtikrinti bei valstybinėms arba savivaldybių funkcijoms įgyvendinti, reikalavimai.

18.       Teismo vertinimu, reikšminga ir tai, kad atsakovė ne kartą (2018 m. rugpjūčio 10 d. atsakymu, 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu) aiškiai ir nedviprasmiškai yra išreiškusi savo poziciją, jog pasibaigus Nuomos sutarties galiojimo terminui neketina toliau nuomoti ginčo Patalpų. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl sprendimo atsisakyti atnaujinti nuomos sutartį panaikinimo. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė (Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio
26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-231-285/2019), o Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi jį paliko nepakeistą (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1388-555/2019). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė yra pateikusi ieškinį dėl ieškovės iškeldinimo iš ginčo Patalpų. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad atsakovė neketina ieškovei toliau nuomoti ginčo patalpų, o planuoja jas pritaikyti Kauno klinikų vykdomai veiklai.

19.       Teismas akcentavo, kad tiek teismui, tiek ieškovei nėra priskirta kompetencija spręsti dėl patalpų išnuomavimo tikslingumo, naudingumo, sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, o sprendimą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos – savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija (VSTVNDĮ 15 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovės samprotavimai dėl patalpų išnuomavimo ekonominio naudingumo, tikslingumo, teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus bei spręsti dėl tolimesnio patalpų nuomos tikslingumo.

20.       Ieškovės teiginius, jog patalpos bus tuščios, nenaudojamos, dėl jų neefektyvaus tolimesnio panaudojimo, neturėjimo jų panaudojimo plano, Kauno klinikų byloje pateikto kabinetų užimtumo grafiko, teismas vertino kaip teisiniu požiūriu nereikšmingus, kadangi teismui nėra priskirta kompetencija spręsti patalpų panaudojimo tikslingumo, ekonominio naudingumo klausimus, o objektyvių duomenų, jog atsakovės atsisakymas tęsti nuomos sutartį pažeistų teisės aktų reikalavimus ar ieškovės teises, byloje nenustatyta. Priešingai, ieškovės atsisakymas atnaujinti nuomos sutarties terminą pripažintas pagrįstu ir teisėtu (Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-231-285/2019 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1388-555/2019). Ieškovė taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Kauno klinikų išreikšto poreikio naudotis ginčo patalpomis, o iš esmės iškėlė savo asmeninį interesą nuomotis ginčo patalpas, ignoruojant valstybės interesą ginčo patalpas naudoti valstybės funkcijoms. Tai savaime nėra pagrindas ieškinį tenkinti bei konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą, atsisakant pratęsti nuomos sutarties terminą, priešingai, tokie ieškovės argumentai neatitinka įstatymo nuostatų.

21.       Teismas nurodė, kad ieškovės cituojama teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-519-196/2018) nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti, kadangi šioje byloje, priešingai nei ieškovės nurodytoje civilinėje byloje, atsakovė neketina toliau nuomoti patalpas, kadangi jas ketina panaudoti valstybės funkcijų vykdymui. Todėl teismas atmetė ieškovės argumentas dėl jos pirmumo teisės atnaujinti nuomos sutartį.

22.       Atsižvelgdamas į tai, kad, viena vertus, ieškovės samprotavimai apie tai, kad ginčo Patalpos nereikalingos valstybės funkcijų vykdymui, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis bei teisiniu požiūriu nagrinėjamo ginčo kontekste yra nereikšmingi. Kita vertus, sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, o sprendimą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos – savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija, t. y. teismui nėra priskirta kompetencija spręsti valstybės turto išnuomavimo klausimą. Todėl ieškovės suformuluotą alternatyvų ieškinio reikalavimą – įpareigoti atsakovę išnuomoti jai priklausantį turtą viešo konkurso būdu, teismas laikė esant nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nustatęs, kad pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme, bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę priimti sprendimą išnuomoti ginčo patalpas viešo paskelbimo būdu teismas nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23.       Teismo vertinimu, tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo grindžiamas tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėtoje byloje Nr. e2-231-285/2019, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Nors abiejose bylose ieškiniai grindžiami panašiomis aplinkybėmis, tačiau skiriasi abiejų ieškinių reikalavimai, t. y. nagrinėjamu atveju reikalaujama modifikuoti sutarties sąlygas, o Kauno apylinkės teisme pareikšto ieškinio reikalavimas – pripažinti neteisėtu sprendimą atsisakyti atnaujinti Nuomos sutartį. Aplinkybė, jog ieškinys atmestas, savaime neįrodo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Teismas iš dalies sutiko su atsakovės ir trečiojo asmens pozicija, jog sisteminis nepagrįstų ieškinių teikimas bei patalpų neatlaisvinimas, nepratęsus sutarties galiojimo termino, nesuderinamas su sąžiningumo reikalavimais, tačiau nagrinėjamo ginčo kontekste teismas nurodė neturintis pagrindo spręsti, jog ieškovė nesąžiningai pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, todėl prašymo dėl baudos skyrimo netenkino.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

24.1.                      Teismas grubiai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, t. y. pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas byloje reikšmingą aplinkybę apie tai, ar Patalpos yra reikalingos Kauno klinikų reikmėms, vertino tik atsakovės ir trečiojo asmens raštu duotus paaiškinimus ir visiškai nevertino ieškovės į bylą pateikto Kauno klinikų kabinetų užimtumo grafiko, kuris atsakovės ir Kauno klinikų byloje duotus paaiškinimus apie Patalpų reikalingumą Kauno klinikų reikmėms paneigia. Remiantis Kauno klinikų (Akušerijos ir Ginekologijos klinikos) kabinetų užimtumo grafiku, Kauno klinikų gydymo reikmėms naudojamos patalpos didelę laiko dalį yra tuščios ir nenaudojamos. Kauno klinikos neišnaudoja savo naudojamų patalpų, t. y. patalpose per darbo savaitę lieką nenaudojamos iš viso net 178,5 val., kas reiškia tai, jog realiai Kauno klinikų deklaruojama problema, jog pacientės turi ilgai laukti vizitų pas gydytojus (akušerius – ginekologus), kyla ne dėl patalpų, tačiau dėl galinčių priimti pacientes specialistų (akušerių – ginekologų) trūkumo.

24.2.                      Negalima sutikti su sprendimo išvada, kad teismas neva neturi kompetencijos vertinti valstybės turto (Patalpų) išnuomojimo tikslingumo ir naudingumo. Atsižvelgiant į teismams tiek Konstitucijos, tiek ir įstatymų deleguotą teisingumo vykdymo funkciją, teismas turi neabejotiną kompetenciją bylose, kuriose keliamas valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo atitikimo VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 – 4 punktuose įtvirtintiems principams klausimas, įvertinti valstybės turto valdytojo nurodytais klausimais priimtus ir / arba dar tik ketinamus šiuo klausimu priimti sprendimus (kartu ir valstybės turto nuomos ar kitokio panaudojimo tikslingumą ir naudingumą). Modifikavus Nuomos sutarties 6 punktą ir tokiu būdu sudarius ieškovei sąlygas Patalpose toliau vykdyti savo vaistinės veiklą, būtų užtikrintas minėtų principų įgyvendinimas, ko visiškai nepagrįstai pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nevertino, konstatuodamas, kad tai neturi jokios reikšmės, kadangi teismas neva neturi kompetencijos šių klausimų nagrinėti.

24.3.                      Nors pagal VSTVNDĮ 15 straipsnio 1 dalį sprendimą dėl valstybės ilgalaikio turto nuomos priima valstybės turto valdytojas – ši nuostata negali būti aiškinama taip, kad teismas, nustatęs, jog turto valdytojas nepagrįstai ir neteisėtai tokio sprendimo nepriima, negali teismo sprendimu įpareigoti turto valdytoją jo priimti. Nurodyta teismo teisė, nustačius, kad atsakovė (Patalpų turto valdytoja) nesilaiko teisės aktų nuostatų ir nepagrįstai nepriima sprendimo išnuomoti Patalpas viešo nuomos konkurso būdu, neabejotinai kyla iš Konstitucijos, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo ir CPK nuostatų, pagal kurias teismui yra pavesta teisingumo vykdymo funkcija. Byloje yra pakankamai duomenų, kurie įgalina padaryti išvadą, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nepriima sprendimo išnuomoti Patalpas viešo nuomos konkurso būdu, todėl teismo sprendimu turėtų būti įpareigota nurodytą sprendimą priimti.

25.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas atsiliepime į ieškinį bei triplike išdėstytais argumentais bei pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis bei išaiškinimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

27.       CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

28.       Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Kadangi vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, kaip pirma minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui. Sutarties pakeitimo sąlygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Taigi šioje normoje pateikiamas sąrašas atvejų, nors ir nebaigtinis, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai nustatyti kituose CK straipsniuose, t. y. ši įstatymo norma sistemiškai turi būti taikoma su kitais specialius sutarties pakeitimo atvejus nustatančiais CK straipsniais (pvz., 6.204, 6.228 straipsniai ir kt.), taip pat sutarties pakeitimo atvejai gali būti aptarti šalių sudarytoje sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2013; 2016 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-701/2016; 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-916/2020).

29.       Bylos duomenimis, 2008 m. spalio 6 d. tarp Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (nuomotojos) ir UAB „Apotheca vaistinė“ (nuomininkės) buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. S-581 dėl 61 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų nuomos; nuomos terminas – iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (Nuomos sutarties 6 punktas). Kauno apylinkės teismui 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-231-285/2019 netenkinus UAB „Apotheca vaistinė“ reikalavimų pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sprendimą atsisakyti atnaujinti 2008 m. spalio 6 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir Kauno apygardos teismui 2019 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1388-555/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, UAB „Apotheca vaistinė“ 2019 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją su pasiūlymu „Dėl 2008 m. spalio 6 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. S-581 modifikavimo“. Pasiūlyme bendrovė inter alia (be kita ko) siūlė Nuomos sutarties 6 punktą, nustatantį, kad „Nuomos terminas nustatomas nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2018 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui ir ne ilgesiniam kaip 10 metų laikotarpiui.“ išdėstyti nauja redakcija, nurodant, kad „Nuomos terminas nustatomas nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2018 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui. Jeigu po nurodyto termino pasibaigimo, t. y. po 2018 m. rugsėjo
30 d., nuomotojas neinicijuoja nuomos sutarties atnaujinimo procedūros, ši sutartis galioja maksimalų Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamą (nustatytą) terminą.“ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai į nurodytą pasiūlymą atsiliepimo nepateikus, tik pakartotinai paraginus UAB „Apotheca vaistinė“ grąžinti Patalpas, pastaroji kreipėsi į teismą. Ieškovė teismo prašė modifikuoti 2008 m. spalio 6 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6 punktą, o šio reikalavimo netenkinus, įpareigoti atsakovę priimti sprendimą išnuomoti ginčo Patalpas viešo nuomos konkurso būdu.

30.       Savo reikalavimus ieškovė grindė: (1) Nuomos sutarties 14 punkto nuostata, numatančia, kad pasibaigus šios sutarties terminui, su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu sutartyje prisiimtas pareigas, ši sutartis gali būti atnaujinama CK nustatyta tvarka, kurioje, ieškovės vertinimu, įtvirtintas Nuomos sutarties pakeitimo pagrindas bei (2) valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos atitikimu VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 – 4 punktuose įtvirtintiems principams nuostata.

31.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktus argumentus, aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl Nuomos sutarties (jos 6 punkto) modifikavimo, nėra, nes neegzistuoja nei vienos iš CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų Nuomos sutarties pakeitimui. Nagrinėjamu atveju netaikytinas CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktas, nes aplinkybe dėl ginčo sutarties pažeidimo byloje nesiremiama. Nėra pagrindo keisti Nuomos sutartį ir remiantis CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nes nenustatyta nė vieno specialaus įstatyme nustatytų sutarties pakeitimo atvejų, o Nuomos sutarties 14 punkte nurodyta sąlyga CK 6.223 straipsnio prasme taip pat nelaikytina šalių susitarimu dėl sutarties pakeitimo. Nuomos sutarties 14 punkte įtvirtinta sąlyga, iš esmės atkartojanti CK 6.482 straipsnyje įtvirtintą normą, nustato nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti, t. y. pratęsti ar iš naujo sudaryti sutartį, esant tam tikriems pagrindams, tačiau ne ją pakeisti. Todėl ieškovės samprotavimai apie Nuomos sutarties 14 punkte įtvirtintas jos modifikavimo sąlygas atmestini kaip nepagrįsti.

32.       Analogiškai netenkintas ir ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę priimti sprendimą išnuomoti ginčo Patalpas viešo nuomos konkurso būdu. Kaip teisingai nurodo apeliantė, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo bei viešosios teisės principais (VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 –
4 punktai) ir teismas turi teisę vertinti dėl valstybei ir savivaldybėms priklausančio turto nuomos santykių teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2012), tačiau jam nesuteikta teisė spręsti dėl tokio turto panaudojimo, t. y. nuomos, pardavimo, perdavimo naudotis panaudos teise ir kt. būdo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, o sprendimą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos – savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija (VSTVNDĮ 15 straipsnio 1 dalis). Todėl byloje esant pateiktiems įrodymams, patvirtinantiems atsakovės bei trečiojo asmens poziciją nebenuomoti ginčo Patalpų nei ieškovei, nei jokiam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui (teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis atsakovė kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su ieškiniu dėl UAB „Apotheca vaistinė“ iškeldinimo iš ginčo Patalpų, civilinės bylos Nr. e2-39-939/2021), o jas naudoti trečiojo asmens Kauno klinikų reikmėms, įpareigojus vykdyti Patalpų viešą nuomos konkursą būtų pažeistos diskrecijos ribos bei sutarties laisvės principas.

33.       Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovės teiginiai apie Patalpų neefektyvų tolimesnį panaudojimą, jų panaudojimo plano neturėjimą, Kauno klinikų kabinetų nepakankamo užimtumo grafiką vertintini teisiniu požiūriu kaip nereikšmingi, taip pat vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020), dėl kitų skundo argumentų plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, bei pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš ieškovės, tačiau atsakovei nepateikus prašymo bei bylinėjimosi išlaidų faktą patvirtinančių įrodymų, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                     Aldona Tilindienė

                                                                                     Jūratė Varanauskaitė

                                                                             Vytautas Zelianka