Civilinė byla Nr. 2-5543-901/2013
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04416-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija 113.2; 116.1; 128.2
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 24 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K., atstovaujamo advokatės D. M., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. K., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,
n u s t a t ė:
pareiškėjas A. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo A. K. mirties 2006-01-11 priėmė jo palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad po jo tėvo A. K. mirties 2006-01-11 liko turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); įvairūs asmeniniai daiktai: rūbai, knygos, nuotraukos ir kt. Po tėvo A. K. mirties pareiškėjas priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti. Palikėjo sutuoktinė Z. K. yra mirusi, o kitas įpėdinis - sūnus V. K. - gyvena Ukmergės rajone. Pareiškėjas, gyvendamas šalia tėvo, juo rūpinosi iki mirties. Po tėvo mirties pasiėmė jo asmeninius daiktus: knygas, nuotraukas, rūbus ir kt., taip pat rūpinosi tėvui priklausiusiais žemės sklypais: šienavo, prižiūrėjo, kadangi jie yra šalia jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Tokiu būdu pareiškėjas išreiškė valią priimti tėvo palikimą. Palikėjo sūnus V. K. tėvo palikimo nepriėmė nei faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, nei kreipdamasis į notarą su prašymu užvesti paveldėjimo bylą. Kitų įpėdinių palikėjas neturėjo.
Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į pareiškimą su pareiškėjo pareiškimu sutiko (37 b. l.).
Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui (31-32 b. l.).
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas remiantis 2000 m. Civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001-07-01. Pareiškėjo tėvas A. K. mirė 2006-01-11.
Iš byloje esančių gimimo liudijimo (10 b. l.) matyti, kad pareiškėjas A. K. yra mirusiojo A. K. sūnus. Iš mirties liudijimų kopijų matyti, kad A. K. mirė 2006-01-11, o pareiškėjo motina Z. K. mirė 1999-11-12 (7, 11 b.l.). A. K. po mirties testamento nepaliko, dėl jo turto paveldėjimo į notarą nesikreipta, paveldėjimo byla neužvesta, kitų įpėdinių be pareiškėjo ir jo brolio V. K. nėra (8, 30 b. l.). Iš pažymėjimų apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (5, 6 b.l.) matyti, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), registruoti A. K. vardu. Pareiškėjas pareiškime patvirtino, kad, rūpinosi tėvui priklausiusiu turtu kaip savo: šienavo, prižiūrėjo turtą.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. A. K. testamento nepaliko, jo sūnus A. K. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusiojo sutuoktinio palikimą, nes prižiūrėjo ir rūpinosi jo žemės sklypais, priėmė jo asmeninius daiktus, turtu naudojosi, t.y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio tėvo turtą negavo. A. K. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad A. K. mirusiojo tėvo A. K. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjus faktiškai jam priklausančią turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo tėvo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2006-01-11, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėja Laura Karmazaitė