Nr. DOK-683
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01477-2024-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2026 m. vasario 17 d. paduotu ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ kasaciniu skundu
dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. G. ir Ž. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 635,09 Eur skolą, 22,86 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (657,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Ieškovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos dėl savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Nagrinėjamai bylai minėta kasacinio teismo praktika aktuali tik tiek, kiek tai susiję su paramos (socialinės būsto nuomos) pagrindu (teise į socialinį būstą). Ieškovės vertinimu, vien aplinkybė, jog asmuo iki 2003 m. sudarė savivaldybės būsto nuomos sutartį Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pagrindu, negali suponuoti pagrindo taikyti socialiniam būstui taikytinos nuomos kainos, nes tai prieštarautų minėtai kasacinio teismo praktikai, jog valstybės parama suteikiama tik tokiam asmeniui, kuris atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Atsakovai nepateikė turto ir pajamų deklaracijos, kuri ginčo laikotarpiu būtų suteikusi jiems teisę išsinuomoti socialinį būstą, todėl jie neatitinka specialių įstatymo reikalavimų.
2. Bylą nagrinėję teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, kai nuomojamas būstas priklauso savivaldybei. Ieškovė iš esmės sutinka, kad atsakovams taikytinas nuomos mokestis turi būti apskaičiuojamas pagal Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1487 nauja redakcija išdėstytą Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 472, kuria patvirtinta savivaldybės socialinio ir kito būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo metodika. Tačiau, ieškovės vertinimu, teismas, nesant tam teisinio pagrindo, pripažino atsakovų teisę į lengvatinį (socialinį) nuomos mokestį. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad jokios išimties šiai kategorijai asmenų (nagrinėjamu atveju atsakovams), nuomos mokesčio apskaičiavimo prasme, nėra numatyta.
3. Teismai nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovams teisė į socialinį būstą yra neribojama (t. y. kad jiems netaikomi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai). Teisė į socialinį būstą yra laikino pobūdžio ir ji negali tęstis neribotą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-248/2020).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas