Civilinė byla Nr. 3K-3-58-915/2016

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02413-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.26

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 7 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Koneta“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Koneta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transkomsta“ dėl nuostolių atlyginimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vežėjo nuostolių atlyginimą, netinkamai užpildžius krovinio vežimo CMR važtaraštį, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Koneta“ prašė teismo iš atsakovės priteisti 9786,26 Lt (2834,30 Eur) nuostolių atlyginimo ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
3. 2013 m. rugsėjo 24 d. šalys sudarė krovinio pervežimo sutartį-užsakymą Nr. S/ZK/02901, pagal kurią atsakovė pateikė užsakymą ieškovei pervežti krovinį iš Lenkijos (Liubušo Broicų) į Lietuvą (Vilnių). Sutartyje nebuvo įrašyta duomenų apie krovinio vežimą į Rusijos Federaciją.
4. 2013 m. rugsėjo 26 d. ieškovei vežant krovinį į iškrovimo vietą pagal sutartį, Lenkijos policijos pareigūnai sustabdė patikrinti jos automobilį „Scania“, valst. Nr. BOJ 522. Transporto priemonę vairavęs vairuotojas pateikė pareigūnams dokumentus, reikalingus pervežimui atlikti, kuriuos buvo gavęs pakrovimo vietoje iš krovinio siuntėjos. CMR važtaraščio 3 grafoje „Krovinio iškrovimo vieta“ buvo nurodyta Rusijos valstybė, dėl to policijos pareigūnai paprašė pateikti leidimą atlikti pervežimus Lenkijos ir trečiųjų šalių kelių transportu. Ieškovės automobilio vairuotojui nepateikus leidimo, transporto priemonė buvo areštuota Lenkijos transporto inspekcijos, ieškovei skirta 10 000 zlotų bauda, ji sumokėjo 780 zlotų už priverstinį transporto priemonės saugojimą aikštelėje, 550 Lt (159,29 Eur) Lenkijos transporto įmonei už krovinio transportavimo į Lietuvą paslaugas ir 515 zlotų baudą už trišalio leidimo neturėjimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad CMR važtaraštį užpildė faktinė krovinio siuntėja – Lenkijos įmonė „CBM Technology Sp. z o.o.“, ji nurodė krovinio gavėją – OOO „Am Service“, Maskva, Rusija. Šalys bendradarbiavo ir anksčiau, o CMR važtaraščiai krovinio pakrovimo vietoje visuomet būdavo pildomi taip pat, kaip ir ginčo atveju.
7. Pagal ieškovės ir atsakovės sutarties 1.2.5 punktą ieškovė (jos vairuotojas) turėjo patikrinti visus dokumentus ir, pastebėjusi klaidą, privalėjo informuoti užsakovę (ieškovę). Ieškovei buvo žinoma, kad krovinio galutinė paskirties valstybė yra Rusijos Federacija ir tokiam pervežimui vykdyti yra reikalingas ETMK (CEMT) leidimas tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis – tai patvirtina krovinio vežimo sutarties turinys, t. y. sutarties-užsakymo specialiosiose sąlygose apie krovinio pakrovimą buvo papildomai nurodyta sąlyga apie krovinio dokumentų įforminimą muitinėje „Užmuitinimas – EX1“. Nurodyta sąlyga reiškia, kad kroviniui bus daroma eksporto deklaracija EX1 ir krovinys bus eksportuojamas į trečiąsias šalis. Sutartyje buvo aptarta, kad visos susijusios išlaidos dėl trišalių leidimų tenka vežėjui (1.2.1 punktas).
8. Ieškovė yra verslo subjektas, kuriam krovinių gabenimas yra komercinės veiklos sritis, todėl preziumuojama, kad ji žino šalių vežimo sutartyje susitartos informacijos svarbą, atvejus, kai tarptautiniam krovinių vežimui būtinas ETMK leidimas, ir tokio leidimo neturėjimo pasekmes. Vežėja (ieškovė) pasirašė (priėmė) važtaraštį su esminių jai žinomų vežimo sutarties sąlygų neatitinkančiais duomenimis, taip savo veiksmais prisiėmė riziką dėl tokių duomenų neatitikties galinčių kilti nuostolių. Ieškovė ir anksčiau perveždavo atsakovės krovinius, kai informacija apie krovinio iškrovimo vietą krovinio pervežimo sutartyje ir važtaraštyje nesutapdavo. Todėl vežėja (ieškovė) yra kalta dėl nuostolių atsiradimo.
9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi netenkinus ieškovės apeliacinio skundo paliktas nepakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimas.
10. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje LEO SPED MIĘDZYNARODOWY TRANSPORT I SPEDYCJA Piotr Kiryluk v. UAB „Didneriai“, bylos Nr. 3K-7-159/2013, nurodė, kad gauti ETMK leidimą, kai jis būtinas, yra ne siuntėjo, o vežėjo pareiga. Todėl nagrinėjamoje byloje vežimo atveju reikiamu ETMK leidimu turėjo pasirūpinti ieškovė. Lenkijos pareigūnai sulaikė vežėjos transporto priemonę ir nutraukė krovinio gabenimą, nes CMR važtaraštyje krovinio pristatymo vieta nurodyta Rusijos Federacija, o vežėja neturėjo ETMK leidimo, būtino kroviniams gabenti į šią šalį. Todėl ji prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12.              Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Koneta“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

12.1              CMR konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų duomenų. CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Pagal CMR konvencijos 11 straipsnio 2 dalį vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas.

12.2              Šalių sudarytos sutarties pagrindu atsakovė, pasirašydama ir vykdydama vežimo sutartį, ieškovės atžvilgiu prisiėmė siuntėjos įsipareigojimus. Sutartyje nurodyta, kad pervežimo maršrutas yra Lenkija–Lietuva. Sutartyje nebuvo duomenų apie Rusijos valstybėje esančią iškrovimo vietą ir šalys dėl krovinio pervežimo į šią šalį nesitarė. Todėl pagal CMR konvenciją pareiga tinkamai organizuoti krovinio vežimo dokumentų pagal sutartį įforminimą nustatyta būtent krovinio siuntėjai, t. y. atsakovei. Nuostolių atsiradimo pagrindinė priežastis buvo ne tai, kad ieškovė neturėjo CEMT leidimo, o tai, kad atsakovė netinkamai organizavo krovinio vežimo dokumentų įforminimą, netinkamai vykdė sutartimi prisiimtas bei CMR konvencijoje nustatytas pareigas.

12.3              Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto, 11 straipsnio nuostatas, pagal kurias krovinio siuntėjas yra atsakingas už neteisingų duomenų nurodymą krovinį lydinčiuose dokumentuose, ir nepagrįstai sprendė, kad nėra aplinkybių, kurios leistų pripažinti esant mišrią krovinio siuntėjo ir vežėjo kaltę (CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje LEO SPED MIĘDZYNARODOWY TRANSPORT I SPEDYCJA Piotr Kiryluk v. UAB „Didneriai“, bylos Nr. 3K-7-159/2013, konstatuota, kad yra akivaizdi būtinybė abiem vežimo sutarties šalims vykdant sutartį veikti atidžiai, rūpestingai, bendradarbiaujant, operatyviai teikiant kitai šaliai sutarčiai vykdyti aktualią informaciją. Nurodytoje byloje dėl nuostolių, atsiradusių dėl siuntėjos klaidingai ar netiksliai važtaraštyje nurodytų duomenų, pripažinta dalinė šalių (vežėjos ir siuntėjos) atsakomybė. Kaip ir nurodytoje byloje, ginčo atveju atsakovės veiksmai perduodant siuntėjai (Lenkijos įmonei) neteisingus duomenis (neatitinkančius numatytos bei sutartyje nurodytos krovinio iškrovimo vietos) taip pat laikytini nerūpestingais ir aplaidžiais, tam tikra dalimi nulėmusiais nuostolių atsiradimą.

13. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Transkomsta“ prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartį. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai argumentai:

13.1              Ieškovei nuo pat sutarties sudarymo buvo žinoma apie krovinio galutinę paskirties valstybę (t. y. kad krovinys yra eksportuojamas iš Europos Sąjungos; kai ieškovė jį pristatys į Lietuvą, jis toliau bus gabenamas į Rusijos Federaciją). Žinodama krovinio ir maršruto specifiką, taip pat ir visą informaciją apie krovinio tolesnį gabenimą į Rusijos Federaciją bei aplinkybes, kaip krovinio pasikrovimo vietoje faktinė krovinio siuntėja Lenkijoje pildo CMR važtaraštį, ieškovė turėjo pasirūpinti, kad vežimo sutarčiai įvykdyti turėtų ne tik technines galimybes, bet ir tokiam pervežimui vykdyti reikalingus dokumentus (tarp jų ir ETMK leidimą) bei galėtų juos pateikti krovinių gabenimą kontroliuojančioms institucijoms. Todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą bendradarbiauti ir pateikti kroviniui pervežti reikiamą informaciją.

13.2              CMR važtaraštyje nurodyta galutinė krovinio pristatymo vieta Rusijos Federacijoje neprieštaravo nei CMR konvencijos nuostatoms, nei šalių sutarčiai. Ne atsakovė, bet ieškovė turėjo geresnes galimybes patikrinti ir nustatyti, ar pagal CMR važtaraštyje nurodomus duomenis atliekant krovinio pervežimą nereikėtų pasirūpinti tokiam pervežimui atlikti reikalingu ETMK (CEMT) leidimu. Transporto priemonės sulaikymą ir administracinės nuobaudos ieškovei skyrimą lėmė ne krovinio faktinės siuntėjos užpildytame CMR važtaraštyje nurodyti klaidingi duomenys, o viešosios teisės pažeidimas, dėl kurio atsakinga buvo vežėja (ieškovė), nepasirūpinusi, kad krovinys būtų gabenamas su ETMK (CEMT) leidimą turinčia transporto priemone.

13.3              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje LEO SPED MIĘDZYNARODOWY TRANSPORT I SPEDYCJA Piotr Kiryluk v. UAB „Didneriai“, bylos Nr. 3K-7-159/2013, spręsta dėl mišrios dalinės vežėjo ir siuntėjo atsakomybės, vežėjui neturėjus ETMK (CEMT) leidimo, kai teismas pripažino abiejų šalių – siuntėjo ir vežėjo – kaltę, o siuntėjo kaltė, skirtingai nuo nagrinėjamos bylos, pripažinta dėl to, kad jis neinformavo vežėjo apie krovinio vežimą į ne Europos Sąjungos valstybę. Bylos ginčo atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta, kad ieškovei iš anksto buvo žinomos aplinkybės, jog krovinio galutinė paskirties valstybė yra Rusijos Federacija, todėl ji, priėmusi krovinio vežimo užsakymą, turėjo tinkamai organizuoti vežimą.

                          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vežėjo pareigos turėti ETMK (CEMT) leidimą tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis

14. Europos transporto ministrų konferencijos daugiašalės kvotos leidimų tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis išdavimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame susisiekimo ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3-379 (toliau – Aprašas), nustatyta, kad ETMK daugiašalės kvotos leidimas tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis – dokumentas, suteikiantis teisę vežti krovinius tarp ETMK šalių narių (2 punktas).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje LEO SPED MIĘDZYNARODOWY TRANSPORT I SPEDYCJA Piotr Kiryluk v. UAB „Didneriai“, bylos Nr. 3K-7-159/2013, suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad gauti ETMK leidimą, kai jis būtinas, yra ne siuntėjo, o vežėjo pareiga. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai vadovavosi šia kasacinio teismo praktika.
16. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, šalių sutartiniai įsipareigojimai pagal 2013 m. rugsėjo 24 d. krovinio pervežimo sutartį-užsakymą Nr. S/ZK/02901 neapėmė krovinio vežimo už Europos Sąjungos ribų į trečiąsias valstybes, taigi ETMK leidimas vežėjai vykdyti vežimą iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką nebuvo būtinas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorei nuostoliai sumokėtų baudų ir kitų išlaidų forma kilo ne dėl ETMK leidimo neturėjimo, o dėl duomenų, neatitinkančių šalių sutartinių įsipareigojimų, įrašymo į važtaraštį. Todėl remiantis kasacinio teismo praktika vertintina, kuri šalis atsakinga už tinkamą važtaraščio užpildymą ir kaip netinkamas važtaraščio užpildymas lėmė kasatorės nuostolius.

Dėl duomenų CMR važtaraštyje neatitikties vežimo sutarties sąlygoms ir dėl to atsiradusių vežėjos nuostolių

17. Pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Jei važtaraštis nesurašytas, pamestas ar užpildytas neteisingai, tai neturi įtakos šalių sudarytai vežimo sutarčiai ir jos veikimui. Tokiu atveju vežimo sutarčiai vis tiek taikomos CMR konvencijos nuostatos.
18. Vežimo sutarties ir CMR važtaraščio duomenų neatitiktis pasireiškė tuo, kad 2013 m. rugsėjo 24 d. šalių sudarytoje krovinio pervežimo sutartyje-užsakyme krovinio pristatymo vieta nurodyta Lietuva (Vilnius) ir nėra sąlygų apie krovinio vežimą į Rusijos Federaciją, o krovinio pakrovimo vietoje siuntėjos perduotame vežėjai krovinio vežimo CMR važtaraštyje krovinio gavėja ir iškrovimo vieta įrašyta įmonė, esanti važtaraštyje nurodytu adresu Rusijos Federacijoje.
19. Pagal vežimo sutartyje nurodytą krovinio pristatymo vietą (Lietuva) ETMK leidimas nebuvo būtinas, bet jis buvo privalomas pagal krovinio pristatymo vietos trečiojoje šalyje (Rusijos Federacijoje) CMR važtaraščio duomenis.
20. Pagal CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalį iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti.
21. Dėl CMR važtaraštyje siuntėjos grafoje įrašytų duomenų neatitikties vežimo sutarties sąlygoms atsirado nuostolių vežėjai, nes dėl kitokių, nei vežimo sutartyje nurodytų, duomenų CMR važtaraštyje šį pateikusi Lenkijos policijos pareigūnams kasatorė turėjo sumokėti administracinę baudą ir patyrė su ja susijusių kitų išlaidų. Todėl siuntėjos (atsakovės) pareigų, nustatytų CMR konvencijoje ir vežimo sutartyje, netinkamas vykdymas turėjo įtakos kasatorės nuostoliams atsirasti.
22. Vertinant kasatorės veiksmus atsiradusių nuostolių kontekste svarbu pažymėti, kad vežėja, kaip ir siuntėja, yra atsakinga už įrašus CMR važtaraštyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje LEO SPED MIĘDZYNARODOWY TRANSPORT I SPEDYCJA Piotr Kiryluk v. UAB „Didneriai“, bylos Nr. 3K-7-159/2013, išaiškinta, kad jei į važtaraštį įrašomi reikšmingi duomenys, neatitinkantys tų, dėl kurių šalys sutarė sudarydamos vežimo sutartį, ir jų neatitiktis vežėjai buvo žinoma ar akivaizdi, o vežėja tokį važtaraštį pasirašė, toks jos veikimas gali būti vertinamas kaip tyčia ar didelis neatsargumas. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, aiškinant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, konstatuota, kad jei vežėjas pasirašo važtaraštį su esminių jam žinomų vežimo sutarties sąlygų neatitinkančiais duomenimis, jis savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais prisiima riziką dėl tokių duomenų neatitikties galinčių kilti nuostolių; esant tokioms aplinkybėms, gali būti konstatuota mišri siuntėjo ir vežėjo kaltė dėl nuostolių atsiradimo.
23. Kasatorė, pasirašydama CMR važtaraštį, patvirtino savo sutikimą su jame nurodytais duomenimis. Kaip ir nurodytoje byloje priimtoje nutartyje, nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl nuostolių atlyginimo, kai CMR važtaraštyje įrašyti duomenys neatitiko esminių vežėjai žinomų vežimo sutarties sąlygų, o vežėja priėmė krovinį vežti pasirašydama važtaraštį su jame nurodytais vežimo sutarties sąlygų neatitinkančiais duomenimis. Tokie vežėjos veiksmai pripažintini dideliu neatsargumu, prisidėjusiu prie žalos atsiradimo.
24. Atsiliepime į kasacinį skundą akcentuojama aplinkybė, kad kasatorė, remiantis ankstesniais jos ir atsakovės santykiais, galėjo turėti duomenų apie galutinę krovinio pristatymo vietą Rusijos Federacijoje. Be to, pabrėžiama vežėjos galimybė važtaraštyje padaryti atitinkamas žymas apie kitą, nei nurodyta važtaraštyje, t. y. tarpinę, krovinio pristatymo vietą Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegijos nuomone, kasatorės galimybė žinoti galutinę krovinio paskirtį Rusijos Federacijoje nekeičia šalių sutartinių įsipareigojimų, pagal kuriuos kasatorė turėjo gabenti krovinį tik tarp Europos Sąjungos valstybių narių, ir nesukuria jai viešosios teisės normomis nustatytos pareigos turėti ETMK leidimą, kuris būtinas tik vežant krovinį į trečiąsias valstybes. Nors važtaraščio 18 punkto grafoje „Vežėjo sąlygos ir pastabos“ neįrašyta vežėjo transporto priemonės vairuotojo pagal įmonės vežėjos nurodymus pastabų apie kitokią, negu buvo nurodyta vežimo sutartyje, krovinio tarpinio pristatymo vietą Lietuvos Respublikoje, tačiau byloje nėra duomenų, kad net ir atliktas įrašas CMR važtaraštyje apie duomenų neatitiktį būtų reiškęs duomenų važtaraštyje ir vežimo sutartyje suderinimą ir kartu būtų leidęs išvengti nuostolių.
25. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kai dėl CMR važtaraštyje įrašytų duomenų, už kuriuos atsakingi yra siuntėjas ir vežėjas, abiem žinomos neatitikties vežimo sutarties pagrindinėms sąlygoms atsiranda nuostolių, gali būti konstatuota mišri krovinio siuntėjo ir vežėjo kaltė bei taikoma jų dalinė atsakomybė už patirtų nuostolių atlyginimą (CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalys).
26. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatavę tik vežėjos atsakomybę už atsiradusius nuostolius, netinkamai taikė nurodytas materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Todėl teismų sprendimas ir nutartis pakeistini (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl vežėjos nuostolių atlyginimo paskirstymo

27. Byloje nustatytos aplinkybės dėl vežimo sutarties sudarymo, CMR važtaraščio pildymo, krovinio vežimo ir jo sulaikymo bei dėl nuostolių atsiradimo, vežėjos ir siuntėjos veiksmų vykdant vežimo sutartį neteikia pagrindo išskirti kurios nors vienos šalies didesnį kaltės laipsnį dėl susidariusių vežėjos nuostolių. Abiejų sutarties šalių kaltės laipsnis yra vienodas, joms tenka pareiga lygiomis dalimis atlyginti nuostolius (CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalys). Byloje nustatytas kasatorės patirtų išlaidų (nuostolių) dydis, dėl jo nėra šalių ginčo. Todėl iš atsakovės priteistina 1/2 kasatorės patirtų nuostolių atlyginimo dalis – 1417,15 Eur ir 6 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gegužės 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės kasacinį skundą tenkinus iš dalies, tenkinama 1/2 ieškovės reikalavimų dalis. Šia dalimi priteistinas šalims vienai iš kitos jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
29. Pagal CPK 762 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą. CPK 373 straipsnyje nustatyta, kad, panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos.
30. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1089 Eur advokato atstovavimo išlaidų, taip pat pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose – 234,30 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 814,73 Eur, apeliacinės instancijos teisme – 607,03 Eur ir kasaciniame teisme – 744,63 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Atsakovė ieškovei turėtų padengti 1/2 dalį jo turėtų visų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 661,65 Eur, o ieškovė atsakovei – atitinkamai 1083,19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius mokėtinas sumas ieškovė turėtų sumokėti atsakovei 421,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
31. Įvykdžiusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą ieškovė sumokėjo atsakovei 1421,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 171). Pakeitus teismų sprendimą ir nutartį, atgręžiant sprendimo vykdymą, ši įvykdyta 1421,76 Eur suma priteistina iš atsakovės ieškovei. Įskaičius ieškovės mokėtiną atsakovei 421,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą į ieškovei iš atsakovės atgręžtą 1421,76 Eur sumą, iš atsakovės ieškovei priteistina 1000,22 Eur.
32. Kasaciniame teisme turėta 6,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei iš atsakovės priteistina 3,08 Eur ir iš ieškovės – 3,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartį pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstant taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Transkomsta“ (j. a. k. 302531668) ieškovei UAB „Koneta“ (j. a. k. 145586992) 1417,15 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniolika Eur 15 ct) nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistus 1417,15 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Transkomsta“ ieškovei UAB „Koneta“ 1000,22 Eur (vieną tūkstantį Eur 22 ct) sprendimo įvykdymo atgręžimo lėšų.

Valstybei iš atsakovės UAB „Transkomsta“ priteisti 3,08 Eur (tris Eur 8 ct) ir iš ieškovės UAB „Koneta“ – 3,08 Eur (tris Eur 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                               Egidijus Laužikas

Rimvydas Norkus

                                                                                                                                            Algis Norkūnas