Civilinė byla Nr. 2S-669-395/2012
(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11309-2011-8)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Narkevičiūtė
Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.1;128.17;122.4;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Albinas Čeplinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens UAB „Gabileta“ atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15749-657/2011 pagal pareiškėjo AB DNB banko pareiškimą suinteresuotam asmeniui UAB „Gabileta“ dėl priverstinio skolos išieškojimo,
n u s t a t ė :
Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-19 nutartimi nutarė patenkinti pareiškėjo (kreditoriaus) AB DNB banko reikalavimus ir priverstinai išieškoti iš UAB „Gabileta“ 91393,24 Lt skolą, 7,22 proc. metinių procesinių palūkanų už 77500,00 Lt, skaičiuojant palūkanas nuo 2011-12-09 iki hipotekos teisėjos nutarties išieškoti skolą įvykdymo, 137 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą, taip pat priverstinai parduoti iš varžytynių UAB „Gabileta“ nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą: 0,2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viešbutį 1V1p, 818,55 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: kiemo statiniais- aikštele (b1 (500 kv.m.), b2 (100 kv.m.), tvora (v1, t2), kanalizacijos šuliniais (k1, k2, k3, k4, k5, k6, k7, k8, k9, k10, k11, k12, k13), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Teismas nustatė, kad 2006-03-06 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), UAB „Gabileta“, užtikrindama 87500,00 Lt paskolos, suteiktos jai pagal 2006-02-27 kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais papildymais ir pakeitimais, grąžinimą kreditoriui AB DNB bankui, įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viešbutį 1V1p, 818,55 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: kiemo statiniais- aikštele (b1 (500 kv.m.), b2 (100 kv.m.), tvora (v1, t2), kanalizacijos šuliniais (k1, k2, k3, k4, k5, k6, k7, k8, k9, k10, k11, k12, k13), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu 1042000 Lt.
Skolininkas UAB „Gabileta“ tinkamai bei laiku neįvykdė prievolės kreditoriui AB DNB bankui pagal 2006-02-27 kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagal kreditoriaus 2011-06-28 pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, 2011-08-03 hipotekos teisėjos nutartimi areštuotas įkeistas turtas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011-11-21 nutartimi 2011-08-03 hipotekos teisėjos nutartis palikta nepakeista. 2011-08-05 įspėta skolininkė ir įkeisto turto savininkė UAB „Gabileta“, kad per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
2011-12-09 gautas kreditoriaus pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo. Skolininkas įsipareigojimų neįvykdė, todėl kreditorius prašo priverstinai išieškoti 87453,72 Lt, iš jų: 77500 Lt negrąžintos paskolos, 13511,25 Lt nesumokėtų palūkanų ir 381,99 Lt nesumokėtų delspinigių, 7,22 proc. palūkanų, numatytų sutarties specialiosios dalies 5 punkte ir bendrosios dalies 16 punkte, 137 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą turtą.
Teismas konstatavo, kad dėl to, jog skolininkas UAB „Gabileta“ tinkamai ir laiku iki 2010-08-28 neįvykdė prievolės kreditoriui AB DNB bankui pagal 2006-02-27 kredito linijos sutartį Nr. 9640. Hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą suėjus skolos grąžinimo terminui, todėl skola priverstinai išieškoma iš įkeisto turto vertės, įkeistą turtą priverstinai parduodant iš varžytynių.
2012-01-09 nutartimi hipotekos teisėja ištaisė rašymo apsirikimą Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-12-19 nutarties aprašomojoje dalyje taip: skolininkas įsipareigojimų neįvykdė, todėl kreditorius prašo priverstinai išieškoti 91393,24 Lt, iš jų: 77500 Lt negrąžintos paskolos, 13511,25 Lt nesumokėtų palūkanų ir 381,99 Lt nesumokėtų delspinigių, 7,22 proc. palūkanų, numatytų sutarties specialiosios dalies 5 punkte ir bendrosios dalies 16 punkte, 137 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Gabileta“ prašo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodo, kad skundžiama nutartis priimta pažeidus procesinės ir materialinės teisės normas, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose, todėl yra neteisėta ir naikintina. Nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad kreditorius prašo išieškoti 87453,72 Lt skolos, skliaustuose prie šios sumos, skolos suma žodžiais nurodoma „du šimtai aštuoniasdešimt aštuoni tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt keturi litai 91 ct“. Tuo tarpu nutarties rezoliucinėje dalyje nurodoma „patenkinti kreditoriaus reikalavimus ir priverstinai išieškoti iš UAB „Gabileta“ 91 393, 24 Lt skolą, 7,22 proc. procesinių palūkanų už 77 5000 Lt skaičiuojant palūkanas nuo 2011-12-09 iki hipotekos nutarties išieškoti skolą įvykdymo, 137 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą". Kadangi nutarties motyvuojamoje dalyje nėra aiški visa skolos suma, todėl nesuprantama, kaip yra suskaičiuota ir iš kur gaunama 91 393,24 Lt skolos suma, kurią teismas nutarė išieškoti iš apeliantės. Be to, neaišku kuo remiantis nutarta išieškoti 7,22 proc. procesinių palūkanų už 775000 Lt sumą, neaišku kaip yra suskaičiuota 13511,25 Lt palūkanų, už kokį laikotarpį nei kreditoriaus pareiškime nei nutartyje nedetalizuojama. Tokios neaiškios nurodomos priteistinos skolos sumos nutartyje įrodo, kad teismas, gavęs kreditoriaus prašymą, neatliko tinkamo teisinio tyrimo, nepatikrino, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai, nesivadovavo bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas AB DNB bankas prašo pakeisti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties rezoliucinės dalies pirmą pastraipą, nurodant: „Patenkinti kreditoriaus AB DNB banko reikalavimus ir priverstinai išieškoti iš UAB „Gabileta“ 91 393,24 Lt skolą, 10,83 proc. metinių procesinių palūkanų už 77 500,00 Lt, skaičiuojant palūkanas nuo 2011-12-09 iki hipotekos teisėjos nutarties išieškoti skolą įvykdymo, 137 Lt sumokėto žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą", kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nepagrįstas apelianto argumentas, kad hipotekos teisėja neatliko teisinio tyrimo ir nesiaiškino priteistinos skolos dydžio. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas - patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole - skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Bankas pateikė dokumentus, įrodančius reikalavimo teisę į skolininką (Kredito linijos sutartį, kurios įvykdyto terminas yra suėjęs), dokumentus, kurie detalizuoja ir pagrindžia skolininko skolą Bankui. Hipotekos teisėja, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas atlikti prašomą procedūrą ir priėmė skundžiamą nutartį. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad hipotekos teisėja atliko tyrimą, siekdama išsiaiškinti ar yra pagrindas atlikti prašomą procedūrą. Tai, kad motyvuojamoje dalyje pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą, t. y. suklydo nurodydamas sumą žodžiais, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, juolab konstatuoti, jog teismas neatliko teisinio tyrimo. Tiek iš nutarties motyvuojamosios dalies, tiek rezoliucinėje nutarties aiškiai matyti prašoma priteisti suma - 91 393,24 Lt. Būtent tokią sumą buvo nurodęs Bankas pateikdamas skolos grafiką, kuriame yra detalizuota visa skolininko skola. Tačiau Bankas pripažįsta, kad prašant priteisti palūkanas buvo padaryta techninė klaida ir neteisingai nurodytos prašomos priteisti procesinės palūkanos, t.y. prašoma priteisti 7,22 proc. dydžio metinių palūkanų vietoj 10,83 proc. dydžio metinių palūkanų. 2006-02-27 Kredito linijos sutarties specialiosios dalies 5 p. nustatyta, kad už gautą kreditą kredito gavėjas privalėtų mokėti Bankui kintamas palūkanas (sąlygos pakeistas 2009-09-22 susitarimu Nr. 9640/3). 2009-09-22 susitarimu Nr. 9640/3 kredito gavėjui už gautą kreditą nustatoma 9,20 proc. metų palūkanų norma, kuri 2009-10-22 pakeičiama ir toliau keičiama kiekvienų kalendorinių metų kiekvieno mėnesio 22 dieną vienam mėnesiui į priekį, imant palūkanų bazę, kuri lygi antrą darbo dieną prieš palūkanų keitimo dieną buvusiam vieno mėnesio termino litų VILIBOR ir pridedant 6,22 proc. metų palūkanų dydžio Banko maržą. Taigi, pateikiant palūkanų paskaičiavimą buvo imama 2010-08-22 (paskutinė palūkanų keitimo data prieš kredito linijos sutarties nutraukimą). Antrą darbo dieną prieš palūkanų keitimo dieną (2010 08 19) litų VILIBOR buvo 1,00. Pridėjus banko maržą (6,22 proc.) bei atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 6.37 str. 2 d. bei 6.210 str. skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir vadovaujantis Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 14 p., už laiku negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos padidintos palūkanos, palūkanų norma už paimtą kreditą pagal kredito linijos sutarties specialiosios dalies 5 p. sudaro: (1,00 + 6,22) x 1,5 = 10,83 proc. Todėl pareiškėjas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį, t. y. ištaisyti rašymo apsirikimą, nurodant, kad iš skolininko išieškotinos 10,83 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos 77 500,00 Lt kredito sumos nuo 2011-12-09 iki visiško skolos išieškojimo. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju kreditavimo sutartyje bankas skolininkas susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl hipotekos teisėja pagrįstai vadovaudamasi sutarties nuostatomis, skaičiavo sutartines palūkanas, o ne 6 proc. dydžio metines palūkanas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2006-03-06 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120060002665, UAB „Gabileta“, užtikrindama 150000 Lt paskolos, suteiktos jai pagal 2006-02-27 kredito linijos sutartį Nr. 9640 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais, grąžinimą kreditoriui AB DNB bankui, įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viešbutį 1V1p, 818,55 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: kiemo statiniais- aikštele (b1 (500 kv.m.), b2 (100 kv.m.), tvora (v1, t2), kanalizacijos šuliniais (k1, k2, k3, k4, k5, k6, k7, k8, k9, k10, k11, k12, k13), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-28).
CK 4.192 straipsnyje nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš jo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu išieškojimas. taigi, įstatymų leidėjas nustatė, kad ne tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas, bet ir palūkanų išieškojimas visiškai užtikrinamas hipoteka, jeigu įkaito davėjas ir kreditorius nesutaria kitaip. CK 4.174 straipsnis nenustato, kokios rūšies ir paskirties palūkanos užtikrinamos hipoteka. Aiškinant šią teisės normą, atsižvelgtina į įkeitimo teisės paskirtį, būtent, kad tai – prievolių įvykdymą užtikrinanti teisė. Skolos grąžinimo užtikrinimas reiškia, jog, skolininkui paskolos negrąžinus, už jį prievolę grąžinti skolą prisiima įkaito davėjas, arba pats skolininkas, būdamas įkaito davėju, numato, kad prievolės įvykdymas vyks nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Nagrinėjamu atveju, UAB „Gabileta“ tinkamai bei laiku iki 2010-08-28 neįvykdė prievolės kreditoriui AB DNB bankui pagal minėtą kredito linijos sutartį, kreditorius 2010-10-26 raštu informavo skolininką ir įkeisto turto savininką, kad neįvykdžius įsipareigojimų per 10 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. Tačiau skolininkas įsipareigojimų neįvykdė, todėl kreditorius įgijo teisę kreiptis į teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, tiek iš pagrindo skolininko, tiek iš įkeisto turto vertės (CPK 560 straipsnio 1 ir 2 dalys, CK 4.216 straipsnio 1 dalis, 4.219 straipsnio 2 dalis). Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjos 2011-08-03 nutartimi, kuri skolininkui ir įkeisto turto savininkui įteikta 2011-08-05, buvo areštuotas įkeistas hipotekos lakštu turtas, o skolininkas ir įkeisto turto savininkas UAB „Gabileta“ įspėtas, kad negrąžinus skolos per mėnesį nuo įspėjimo (nutarties) įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (b. l. 43-44, 51). Pastarąją nutartį UAB „Gabileta“ apskundė atskiruoju skundu, kuris Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-21 nutartimi atmestas, o skundžiama nutartis palikta nepakeista (b. l. 78-80). 2011-12-09 kreditorius, vadovaudamasis CK 4.192, 6.37 straipsnių, CPK 558 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pateikė pakartotinį prašymą priverstinai išieškoti iš skolininko negrąžintą skolą, palūkanas ir žyminį mokestį. Gavęs šį pakartotinį kreditoriaus pareiškimą hipotekos teisėja 2011-12-19 priėmė skundžiamą nutartį įkeistą turtą parduoti iš varžytynių (CPK 558 straipsnio 2 dalis). Todėl spręsdamas ginčo klausimą pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įkeisto pagal hipotekos lakštą nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių tvarką ir pažeidimų, kurie būtų pagrindu tenkinti atskirąjį skundą, nepadarė. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011-06-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, sukūrė precedentą dėl hipotekos teisėjo pareigos ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutartis kaip vartojimo ir vertinti jų nutraukimo tvarką nustatančias sąlygas sąžiningumo aspektu (CK 6.188 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kredito linijos sutartis, sudaryta tarp juridinių asmenų, kurios paskirtis apyvartinėms lėšoms papildyti, negali būti kvalifikuotina kaip kilusi iš vartojimo teisinių santykių, todėl teismas ex officio neturėjo pagrindo kreditoriaus veiksmus vertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus.
Taip pat pažymėtina, jog hipotekos teisėjas, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi ir išsamūs (CK 4.185 straipsnio 5 dalis), priimdamas nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta per įstatyme bei teismo nutartyje nurodytą įspėjimo terminą, ir jis neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, ar prievolės dydžiu, nes hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės ir jeigu byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Taigi, apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl skolos kreditoriui apimčių, jos dydžio, nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Kaip minėta, įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjos aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Todėl šiuo aspektu atskirojo skundo argumentai nelaikytini teisėtais ir pagrįstais bei sudarančiais pagrindą naikinti ar keisti skundžiamą teismo priimtą procesinį sprendimą (CPK 329, 330, 338 straipsniai). Ta aplinkybė, kaip nurodo apeliantas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje suklydo nurodydamas visos išieškotinos iš skolininko skolos sumą, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes minėtą rašymo apsirikimą pirmosios instancijos teismas ištaisė 2012-01-09 nutartimi (b. l. 108).
Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia pareiškėjo AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą pareikšto prašymo pakeisti hipotekos teisėjos 2011-12-19 nutarties rezoliucinės dalies pirmą pastraipą, nurodant, kad iš UAB „Gabileta“ išieškotina ne 7,22 proc., o 10,83 proc. metinių procesinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos dalies. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas be absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų patikrinimo sudaro tik atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), o šiuo atveju pareiškėjas minėtos nutarties atskiruoju skundu neskundė. Be to pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jei sprendimą (šiuo atveju nutartį) skundžia tik viena iš šalių (CPK 313 straipsnis).
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš jo kreditoriui AB DNB bankui priteistinos išlaidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, ir kurias patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 135) (CPK 98 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98, 338, 339 straipsniais,
n u t a r i a :
Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Gabileta” (juridinio asmens kodas 300034404) pareiškėjo AB DNB bankas (juridinio asmens kodas 112029270) naudai 363 Lt (tris šimtus šešiasdešimt tris litus) išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Albinas Čeplinskas