Baudžiamoji byla Nr. N1-279-238/2019

        Teisminio proceso Nr. 01-1-10771-2019-1

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.1;

        2.1.16.1.2.1.8; 2.1.16.1.2.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė,

sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei,

dalyvaujant prokurorui Virginijui Mizarui,

kaltinamajam A. J., jo gynėjai advokatei S. K.,

teismo posėdyje nagrinėjo kardomosios priemonės klausimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. J. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

n u s t a t ė :

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 2001-10-17 Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirba, nesimoko, pagrindinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas tuo, kad būdamas nepilnametis (gimęs (duomenys neskelbtini)), padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų ir plėšimą, o būtent: jis, 2019 m. kovo 15 d., apie 19:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su S. J. ir D. B., (duomenys neskelbtini)  geležinkelio stoties ribose, esančiose (duomenys neskelbtini)., siekdamas užvaldyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo E. O. atžvilgiu, suduodamas šiam kumščiais ir spirdamas ne mažiau kaip vieną kartą į galvos ir veido sritis bei daugybinius smūgius į kitas kūno vietas, S. J. smogiant kumščiais ir spardant į galvą bei kitas kūno vietas, D. B. laikant prispaudus kojos keliu E. O. prie žemės, tai yra bendrais veiksmais suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau 20-25 smūgių į įvairias kūno vietas, ir taip smurtu atimdamas galimybę pastarajam priešintis bei padarydamas nukentėjusiajam sumušimą galvos kairėje pusėje kaktos- momens riboje, skeveldrinį įspaustinį skliauto lūžį, smegenų kairės kaktinės skilties sumušimą, smegenų sukrėtimą ir traumines kraujo išlajas virš bei po kietuoju galvos smegenų dangalu; kaktos dešinės pusės sumušimą su poodine kraujosruva ir skeveldriniu kaktikaulio dešinės pusės ančio priekiniu sienelės lūžiu; nosies dešinės pusės ir dešinio skruosto sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimu, dešinio žando apatinės dalies sumušimą su minkštųjų audinių intensyviu patinimu ir poodine kraujosruva; poodines kraujosruvas krūtinės priekyje viršuje dešinėje pusėje ties II- III šonkauliais, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje vidinėje dalyje, kairio kelio girnelės apatinio - vidinio kampo srityje ir odos nubrozdinimą kairės blauzdos priekinio paviršiaus viršutinėje dalyje, tai yra sukėlė realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei dėl galvos kairės pusės kaktos- momens srities sumušimo su skeveldriniu įspaustiniu skliauto lūžiu, smegenų sumušimų bei trauminėmis kraujo išlajomis virš ir po kietuoju smegenų dangalu, tuo sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų, ir tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą iš nukentėjusiojo E. O. pagrobė jam priklausančius daiktus: bendros 40 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, 5 eurų nominalo kupiūrą, 4 eurus metalinėmis monetomis, 35 eurų vertės traukinio mėnesinį bilietą, 5 eurų vertės troleibuso mėnesinį bilietą, 1 euro vertės “Marlboro“ raudonos spalvos cigarečių pakelį su penkiomis cigaretėmis, 10 eurų vertės žibintuvėlį „Power Style Led 18000 Lumens“, iš viso padarydamas nukentėjusiajam E. O. 100 eurų turtinę žalą.  Taip A. J. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 18 d. 

Suėmimo terminas A. J. baigiasi 2019 m. liepos 18 d. Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla gauta 2019 m. liepos 9 d., baudžiamoji byla teisme dar nepradėta nagrinėti ir nebus išnagrinėta iki suėmimo termino pabaigos, todėl būtina spręsti kardomosios priemonės klausimą.

Teismo posėdyje kaltinamasis A. J. ir jo gynėja S. K. prašė suėmimo termino nepratęsti ir suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę. Prokuroras Virginijus Mizaras prašė suėmimo terminą pratęsti.

Kaltinamajam A. J. kardomoji priemonė – suėmimas nepratęstinas ir jam skirtina švelnesnė kardomoji priemonė.

Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 4 dalimi, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Tos pačios nuostatos taikomos ir pratęsiant suėmimo terminą. Taigi teismas, nagrinėdamas klausimą, ar reikia pratęsti suėmimą, šias įstatymo minimas ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytas aplinkybes įvertina.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pagal suformuotą teismų praktiką priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. J. anks­čiau neteistas, ir nors buvo padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir 2019 m. kovo 12 d. išbrauktas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus, o naują nusikalstamą veiką kaltinamas padaręs po 2019 m. kovo 12 d. Kaltinamasis A. J. yra nepilnametis, gyvenamąją vietą yra deklaravęs ir gyvena Lietuvoje. A. J. yra kaltinamas vieno apysunkio ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymu, o už pastarąjį baudžia­ma­sis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę. Nors gre­sianti bausmė nėra abso­liuti są­lyga taikyti griežčiausią kardomąją prie­mo­nę, tačiau teismų prak­tikoje BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų ap­lin­ky­bių“ sąvokai pri­skiriamas ir nu­si­kal­timo sunku­mas, ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atė­mimo bausmė, kurios leidžia skir­ti suėmi­mą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Tačiau ši aplinkybė negali būti lemiama spren­džiant dėl griežčiausios kar­do­mo­sios priemonės taikymo, o kitų aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę taikyti A. J. suėmimą šiuo pagrindu, byloje nėra.

BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas padaręs vieną arba kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaltinamasis A. J. anksčiau neteistas, o byloje nėra duomenų, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra jokių duomenų apie A. J. atžvilgiu pradėtus kitus ikiteisminius tyrimus, kurie leistų daryti išvadą, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo pagrindas, kadangi nėra pagrįsto manymo, jog kaltinamasis A. J. darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 119 straipsnis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. 

Europos parlamento ir tarybos 2016 m. gegužės 11 d. direktyvos Nr. (ES) 2016/800 dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji 45 punkte nustatyta, kad vaikai, iš kurių atimta laisvė, yra itin pažeidžiami, todėl dėl galimos rizikos vaikų fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi ir dėl to, kad laisvės atėmimas galėtų sudaryti sunkumų jų reintegracijai į visuomenę, reikėtų dėti ypatingas pastangas, kad būtų išvengta vaikų laisvės atėmimo ir, visų pirma, jų sulaikymo bet kokioje proceso stadijoje prieš teismui galutinai nustatant, ar atitinkamas vaikas padarė nusikalstamą veiką.

Kardomoji priemonė – suėmimas nepilnamečiams taikoma tik išimtinais atvejais, kai visiškai akivaizdu, jog kitomis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

BPK 139 straipsnis nurodo, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

BPK 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kiekviena paskirtoji priemonė turi būti būtina ir tinkama įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, t. y., žmogaus teisės turi būti suvaržytos tiek, kiek tai yra neišvengiama užtikrinant tinkamą baudžiamojo proceso eigą. 

Nustatyta, kad nepilnametis A. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau neteistas. Paskiriant A. J. kardomąją priemonę – suėmimą ir tęsiant jos terminą nebuvo įsitikinta, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai tikrai negali būti pasiekti parenkant švelnesnes kardomąsias priemones, kurios jo atžvilgiu dar nebuvo taikytos. Konstatuojama, kad šiuo atveju nėra faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo būtinumą nepilnamečiam kaltinamajam A. J., todėl darytina išvada, kad baudžiamojo proceso tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. A. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pakeičiama į švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

BPK 127 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jei teisėjas priima nutartį nepratęsti suėmimo termino, suimtasis į laisvę paleidžiamas tik pasibaigus anksčiau paskirtam ar pratęstam suėmimo terminui. Teisėjas gali nuspręsti paleisti asmenį tuoj pat, jei nustato, kad suėmimas buvo paskirtas ar pratęstas, nors aiškiai tam nebuvo būtinų sąlygų ar pagrindo. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad suėmimas A. J. buvo paskirtas nesant BPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų ir sąlygos, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl A. J. iš suėmimo paleistinas nedelsiant.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 131 straipsniu, 136 straipsniu, 139 straipsniu,

n u t a r i a :

kaltinamajam A. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Įspėti kaltinamąjį A. J., kad pažeidus rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jam gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė.

Kaltinamąjį A. J. iš suėmimo nedelsiant paleisti į laisvę.

Kaltinamasis arba jo gynėjas turi teisę nutartį apskųsti per 7 dienas, o prokuroras per 3 dienas nuo nutarties priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja         Danguolė Šiugždinytė