Baudžiamoji byla Nr. 1A-37-875/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34786-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.4.6.1

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Rasai Jančauskienei,

dalyvaujant prokurorams Erikai Girgždienei, Vytautui Budriui,

nuteistajai R. P., jos gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,

nukentėjusiajai A. P. (buvusi R.),

        teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir paskirta 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 45 (keturiasdešimt penkias) valandas.

        Tuo pačiu nuosprendžiu: patenkintas nukentėjusiosios A. B. (buvusi R.) civilinis ieškinys ir iš R. P. A. B. priteista 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimo; patenkintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš R. P. P. sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti priteista 61,04 Eur; Valstybei iš R. P. priteista 638,72 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       R. P. nuteista už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. apie 18.00 val., viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės, (duomenys neskelbtini) mieste, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, dėl menkavertės priežasties garsiai keikdamasi necenzūriniais žodžiais, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją A. B., t. y. sudavė nukentėjusiajai A. B. vieną kartą pečiu į petį, rankine ne mažiau kaip keturis smūgius sudavė A. B. į įvairias kūno vietas, vieną kartą ranką į veidą ir tuo padarė nukentėjusiajai A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus kaklo dešinėje, kairėje šlaunyje, kairės pusės riešo-dilbio srityje ir poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistoji R. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį ir ją išteisinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

        2.1. Skunde teigia, jog bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, visi jos prašymai dėl teisingo bylos išnagrinėjimo buvo atmetami, neleidžiama pasisakyti, dėl ko ji negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Teisėja jos atžvilgiu ne kartą pasisakė pakeltu tonu, nepagarbiai ir žeminančiai, dėl ko ji kreipėsi į teismo pirmininkės pavaduotoją. Taip pat teisėja bylos duomenis vertino pagal priešingos pusės parodymus, o jos parodymais nesivadovavo.

        2.2. Nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. grįžusi iš darbo buvo užpulta nuolat siautėjančios gaujos: A. R., R. P., kurios panaudojo prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą, sukėlė kieme didžiulį triukšmą ir ją sužalojo, o E. M., A. M., G. D. ir M. D. stebėjo ir filmavo įvykį. Dėl užpuolimo ir sužalojimo, ikiteisminio tyrimo nepradėjimo pagal jos pranešimus, o vėliau bylos suklastojimo, teismo posėdžio nagrinėjimą šališkai ir vilkinant beveik metus, pablogėjo sveikata, vartoja vaistus, negalėjo įsidarbinti, dėl ko jai padaryta didelė žala.

3.       Atsiliepimu į nuteistosios R. P. apeliacinį skundą, nukentėjusioji A. P. prašo jį atmesti ir skundžiamą 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo posėdžių metu nuteistoji provokuoja ir replikuoja teismo dalyvių pasisakymus, dėl ko yra išprašoma iš posėdžių.

3.1. Atsiliepime keliamas klausimas dėl nuteistosios psichikos būklės dėl jos neadekvataus elgesio. Nuteistoji ne pirmą kartą ją užsipuolė, dėl ko buvo kviečiama policija. Dėl nuteistosios puldinėjimo policiją kvietė ir kiti kaimynai.

3.2. Nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. įvykis netikėtas, kad nuteistoji imsis fizinių veiksmų ir pradės ją stumdyti, dėl ko jai teko gintis. Po išpuolio, dėl patirto streso pradėjo drebėti rankos, todėl nebegali dirbti (vykdė individualią veiklą – kirpyklos ir grožio paslaugos). Nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. R. P. išpuoliai suaktyvėjo (pradėjo nuolat stebėti, praeidama pro šalį grasina ir vadina necenzūriniais žodžiais, bandė apspjauti, vedžiojant šunis provokuoja juos pulti). Išpuoliai dažniausiai prasidėdavo tamsiu paros metu, kad būtų kuo mažiau pastebima kitų žmonių. Braižydavo jos ir kaimynų, dalyvavusių įvykyje, automobilius. Dėl R. P. išpuolių teko parduoti butą ir išsikraustyti, taip pat išsikraustė ir dar dvi šeimos.

        Įrodymų tyrimo atnaujinimas.

4.       Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, išklausius proceso dalyvius, protokoline 2021 m. sausio 13 d. nutartimi buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, siekiant išklausyti nuteistąją R. P., kuri negalėjo duoti išsamių parodymų pirmosios instancijos teisme, kadangi buvo išvaryta iš teismo posėdžių salės už teismo negerbimą, be to, ji nori duoti parodymus apie įvykusius įvykius (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

5.       Apklausiama apeliacinės instancijos teisme nuteistoji R. P. parodė, kad ji yra nukentėjusioji. Viskas įvyko 2019 m. rugpjūčio 14 d., tą rytą iškvietė policiją, patvirtinantis dokumentas pridėtas prie bylos, tačiau administracinė atsakomybė tiems asmenims, dėl kurių veiksmų kvietė policiją, nebuvo pradėta. Įvykio dieną buvo sutrumpinta darbo diena, po darbo į namus grįžo neskubėdama, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pirko obuolių, juos nešėsi maišelyje. Gyvena vidurinėje namo laiptinėje, ėjo šaligatviu link laiptinės, ten pamatė A. R., avinčią sportbačius, ji pranešė, kad ji grįžta. Prie trečios namo laiptinės prieš ją ėjo A. R., manė, kad ji ją „aplos“, tada ji agresyviu tonu paklausė, ar ji parašė skundą, ji susigretino su ja ir klausė, ar parašys skundą, tada pečiu trenkė į petį. A. R. pasakė, kad nesistumdytų, priėjo prie savo laiptinės, o ji pasakė, kad niekur neis, viską išsiaiškins. A. R. pasakė, kad ji pasitrauktų, ji paėmė jai (R. P.) už rankos ir sukdama ranką laužė pirštą, išgirdo du trakštelėjimus, garsas buvo didelis, laužė pirštą, o ji negalėjo atsilošti, paleido, kai nebegalėjo užsisukti. Pažiūrėjusi į pirštą pamatė, kad pirštas tapo raudonas, ištinęs. A. R. turėjo raktus ir telefoną, ji dešine ranka trenkė per ausį ir galvą, tempė už plaukų, iškrito maišelis su obuoliais, atsitraukė, M., gyvenantis (duomenys neskelbtini) bute, šoko ir paėmė už A. R. rankos, pasakė: „jau per daug“. Išsigando, A. R. atsistojo prie jos laiptinės. Atsitraukė į aikštelę, nežinojo, kad yra filmuojama, kaip supranta, A. R. norėjo sukelti konfliktinę situaciją. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie A. R. uždarė į areštinę. Kai A. R. smūgiavo, pasitraukė į aikštelės vidurį, pasakė, kad parėjo prie namų ir negali įeiti. Tada A. R. užlindo, kėlė ranką, manė, kad trenks, alkūne užsidengė, pasakė jai dingti, ji ją (R. P.) pastūmė. Pasakė, kad kvies policiją, ji atsakė, kad taip pat kvies, bet ji ilgai ieškojo telefono numerio, o ji neturėjo mobiliojo ryšio telefono. A. R. vaikščiojo, M. juokėsi. Po to, kai A. R. pastūmė, ji metė telefoną ir dar kartą laužė jos ranką, tą pačią, kurią anksčiau laužė, ji suko ir laužė jai ranką. Po to pragrasino kviesti policiją, bet kadangi savo telefoną paliko bibliotekoje, o namuose turėjo kitą telefoną, visi juokėsi ir laukė, kol pareis į namus. Norėjo pareiti į namus, lipo laiptais, laiptinėje auga jos gėlės, ten P. pasakė, kad niekur neitų, nes iškviesta policija, ji ją (R. P.) iškeikė. P. P., kad pasitrauktų arba trenks. Niekur nerado telefono, o P. klausė, ar dar nori. A. R. klausė, ar ji žino, kas ji tokia, pasakė, kad ji „konvejirininkė“. A. R. nesudavė, o ji keitė savo parodymus. Jei norėtų jai trenkti pečiu, turėtų pašokti, nes jos ūgis yra 1,70 m., o R. P. 1,61 m. A. R. trenkė pečiu, priėjo priešais, buvo agresyvi, apsisuko, ėjo šalia jos susigretinusi, buvo dešinėje pusėje. Nukentėjusiajai rankine nesudavė. Nesudavė nei vieno smūgio, išskyrus tą vieną, kuris užfiksuotas vaizdo įraše. Trenkė ranka, pataikė A. R. į ranką. Negali paaiškinti, kaip nukentėjusiajai buvo padaryti nustatyti sužalojimai. A. R. sudavė pečiu į petį, laužė pirštą, trenkė per ausį, ausis buvo raudona, stvėrė už plaukų.

6.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja advokatė prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusioji prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

        Apeliacinis skundas atmestinas.

7.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8.       Nuteistoji R. P. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jos kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, mano, kad ji nepagrįstai pripažinta kalta padarius šią nusikalstamą veiką. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

9.       Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistosios lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

10.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistosios R. P. apeliacinio skundo argumentais, ir siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl R. P. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra teisėtos ir pagrįstos. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl R. P. pripažinimo kalta padarius nusikalstamą veiką. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė ją kaltinančius duomenis ir visiškai pagrįstai rėmėsi kitais byloje esančiais įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad R. P. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y., kad sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

11.       Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios teisės normos sudėtis yra materialioji, todėl taikant ją būtina nustatyti, kad kaltininkas veiką padarė viešoje vietoje ir kad dėl jos kilo neigiami padariniai – buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje asmens atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, turi būti atsižvelgta ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, jeigu asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba savo veiksmams kaip pretekstą panaudojo mažareikšmę dingstį, leidžia daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia buvo nukreipta į viešosios tvarkos pažeidimą. Taip pat kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika taip pat gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Tačiau esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad kaltininko veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Tokių padarinių konstatavimas priklauso nuo įvairių aplinkybių – ar kaltininko veiksmai buvo atlikti matant kitiems asmenims ir kokia buvo šių asmenų reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (pavyzdžiui, nėščių moterų, pagyvenusių, ligotų žmonių ir pan.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomeninis renginys, ar buvo panaudoti žalojimui skirti daiktai, ar veika padaryta asmenų grupės ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-520-303/2015, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-54-222/2017 ir kt.).

12.       Nors apeliaciniame skunde nuteistoji R. P. prašo ją išteisinti, tačiau patikrinus byloje esančius duomenis, sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje pakanka duomenų, jog R. P. sutrikdė visuomenės rimtį.

13.       Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada dėl R. P. pripažinimo kalta dėl nusikalstamos veikos, aukštesnysis teismas įrodymų vertinimo nebekartoja, tačiau papildomai atkreipia dėmesį į kelias svarbias detales.

14.       Susipažinus su byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nuteistoji R. P. pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino. Nurodė, jog įvykio metu ji nukentėjo, tačiau nepasinaudojo savo teisėmis, ne kartą pažeidusi posėdžio tvarką ir parodžiusi nepagarbą teismui, teismo nutartimi buvo visam laikui pašalinta iš posėdžių salės. Ikiteisminio tyrimo metu kalta neprisipažino ir nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. apie 18.00 val. buvo užpulta ji, apie tai informavo policiją, todėl ji yra nukentėjusioji (1 t. b. l. 148). Apeliacinės instancijos teisme kaltės nepripažino ir laikėsi tos pačios pozicijos, kad ji yra nukentėjusioji. Teigė, jog A. R. pirmoji jai pečiu trenkė, paėmė už rankos ir sukdama ranką laužė pirštą. A. R. turėjo raktus ir telefoną, ji dešine ranka trenkė per ausį ir galvą, tempė už plaukų, iškrito maišelis su obuoliais, atsitraukė. Tokie nuteistosios parodymai paneigiami pirmosios instancijos teismo ištirtais ir sugretintais įrodymais, kurių visuma patvirtino nuteistosios R. P. neteisėtus veiksmus.

15.       Tai, kad būtent R. P. pirmoji pradėjo konfliktą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai A. P., patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti:

-       nukentėjusioji A. P., kuri nurodė, kad pati pradžia buvo, kai R. P. ėjo į tą pačią pusę, kur ir ji ėjo ir R. P. stūmė ją, nes jai kelyje vietos neužteko, ji stūmė atgal ir R. P. pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, 3 kartus trenkė iš rankinės ar daugiau, nepasakys. Tada trenkė per veidą ir ji tada puolė už rankos, kad nepakartotų. Po įvykio buvo nubrozdintas kaklas, skaudėjo pirštai, petį; A. R. protokole-pareiškime nurodyta, kad R. P. ją įžeidinėjo, apstumdė ir keletą kartų ranka bei savo rankine trenkė jai į veidą, bet gynėsi, todėl sužalojimų išvengė. Po įvykio pajuto, kad skauda dešinės rankos bevardis pirštas ir tirpsta kairė ranka, tačiau į medikus nesikreipė. Apklausos metu nurodė analogiškas aplinkybes (1 t. b. l. 6-7, 23-24);

-       liudytoja G. D. kuri parodė, kad R. P. pirma lenkdama užkabino A. R. už peties, o tada A. R. užkabino jai atgal ir prasidėjo konfliktas. R. P. A. R. trenkė, tada A. R. gynėsi ir prasidėjo daužymas iš rankinių. Kai R. P. A. R. trenkė iš rankos per veidą, A. R., gindamasi ją pastūmė rankomis, ji lietė tik R. P. rankas; 

-       liudytoja E. M. nurodė, jog A. R., grįždama susitiko R. P. ir ji trenkė jai iš dešiniojo peties, A. R. trenkė jai atgal ir jos pradėjo muštis, ir taip viskas išėjo. Prisimena, kad R. P. trenkė iš rankinės, po to trenkė per veidą, po to jos apsimėtė obuoliais; 

-       liudytojas A. M. nurodė, jog teismas remtųsi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur nurodė, kad prasilenkiant R. P. tyčia, nes praėjimas buvo platus, kliudė A. R. pečiu, tada A. R. tokiu pačiu judesiu taip pat ją kliudė. R. P. užsimojo su rankine ir ja sudavė A. R., kiek kartų sudavė ir į kur pataikė, nepasakys. Kiek prisimena, kai ji mosikavo rankine, iš rankinės R. P. iškrito obuolys, kurį ji metė į A. R., ar pataikė negali pasakyti, po to tą patį obuolį metė A. R. į R. P. bet taip pat negali pasakyti, kur pataikė. Matė, kad R. P. ranka trenkė A. R. per veidą, tada A. R. sugriebė R. P. už rankos ir tuomet jis puolė į jų tarpą, jas išskyrė, kad nekiltų muštynės (1 t. b. l. 53–54); 

-       liudytojas M. D. nurodė, kad A. R. išėjo iš laiptinės, ją lenkdama R. P. užkliudė su pečiu ir prasidėjo ginčas, po to smūgiai, kurie yra video, sutrenkimai, pasimėtymai, apsižodžiavimai. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad matė, kad R. P. vienoje rankoje laikė rankinę ir maišelį, kitoje rankoje buvo raktai, keli nematė, ant piršto buvo užmauta raktų pakabuko žiedas, ji su ranka, kurioje buvo raktai, su kuria neprisimena, trenkė A. R., kiek matė, pataikė į peties - kaklo sritį, po to sudavė su rankoje turėta rankine, kiek prisimena, galėjo pataikyti į ranką, nes A. R. ranka dengėsi veidą. Pradėjo filmuoti kai R. P. ranka trenkė A. R. per veidą ir po to, jos viena į kitą metė obuolį. Kai R. P. sudavė A. R. per veidą, A. R. sugriebė jai už rankos, tuo metu į jų tarpą įsikišo A. M. ir moteris išskyrė (1 t. b. l. 59–60).

16.       Taip pat, neteisėtus ir tyčinius nuteistosios R. P. veiksmus patvirtina: liudytoja R. P., kuri nurodė, jog matė, kaip R. P. metė obuolį į A. R.. R. P. turėjo rankose savo rankinę ir segtuvą su popieriais, kažko ieškojo ant žemės. A. R. kvietėsi policiją ir jai atrodo, kad ji į priekį paėjo ant laiptų, nes norėjo eiti, ar kaip, ir jai atrodo, kad tada R. P. jai trenkė rankine į dešinę pusę, bet tiksliai neatsimena. Trenkė tarp galvos ir peties. Pataikė gal į ranką. Iš rankinuko trenkė vieną kartą. Nukentėjusioji šaukė ir stūmė gindamasi; liudytoja K. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad moteris, kvietusi pareigūnus paaiškino, kad kaimynė R. P. sudavė su rankine, tačiau kur pataikė, neprisimena. Dar prisimena, kad buvo kalba apie tai, kad R. P. į ją metė obuoliu, tačiau ar pataikė, neprisimena. Kiti kieme buvę asmenys patvirtino, kad jie taip pat gyvena tame name ir kenčia nuo konfliktiško kaimynės elgesio. R. P. tvirtino, kad ta moteris pradėjo pirma konfliktuoti, skundėsi, kad jai skauda pirštą. Kieme buvęs vyriškis rodė savo MRT filmuotą vaizdo įrašą, kuriame matėsi, kad konfliktuoja R. P. ir ta kita moteris, tačiau tai buvo jau konflikto tąsa ir nebuvo galima suprasti, kuri pirmoji pradėjo konfliktą, kas jį išprovokavo (1 t. b. l. 71-72); 2019 m. rugsėjo 5 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo apžiūra: telefoną laikydama rankoje eina moteris, kaip žinoma iš baudžiamosios bylos, tai nukentėjusioji A. R., priešais ją eina link namo pusės moteris, tai R. P., dešinėje rankoje ji laiko rankinę ir maišelį. Priėjus vienai priešais kitą, R. P. kaire ranka suduoda nukentėjusiajai A. R. per dešinį veidą, R. P. atsitraukia atbula atgal, A. R. jai sugriebia už kairės rankos, į jų tarpą įsiterpia vyras, kuris moteris išskiria. A. R. nuo žemės paima obuolį ir meta į R. P., tada obuolį nuo žemės pakelia R. P. ir meta atgal į A. R., ši pasilenkia ir obuolys pralekia jai virš galvos (1 t. b. l. 94–95).

17.       Tai, kad nuteistosios R. P. veiksmais buvo sužalota nukentėjusioji A. P., patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistas T. Š. pirmosios instancijos teisme, kuris patvirtino savo 2019 m. rugpjūčio 16 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog A. R. nustatyti odos nubrozdinimai kaklo dešinėje, kairėje šlaunyje, kairės pusės riešo-dilbio srityje; poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, kurie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, padaryti 4 trauminių poveikių metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 83–84). Paaiškino, jog nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti rankine. Raktas yra kietas, bukas daiktas, smulkus pagal savo išmatavimus, todėl tikėtina, kad juo galėtų būti padarytas sužalojimas kakle, nes jis 0,1 cm pločio ir 1 cm ilgio, taipogi kairės šlaunies priekiniame išoriniame paviršiuje, esantis 0,2 cm pločio, taip pat jis pakankamai atitinka rakto plotį. Kairės puses riešo dilbio srityje yra 0,5 cm siauras, bet pavertus ant šono platesnis, tai atitiktų ir šiam sužalojimo pločio, taip pat galėtų būti padarytas raktais.

18.       Teisėjų kolegija pažymi, kad susipažinus su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas vertino tik priešingos pusės parodymus, kadangi kaip matyti, teismas nukentėjusiosios ir nuteistosios parodymais vadovavosi vienodai tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje esantys įrodymai. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiosios protokole-pareiškime nurodytos aplinkybės patvirtintos nuosekliais nukentėjusiosios A. P. parodymais viso proceso metu, kuriuos patvirtino kiti byloje esantys įrodymai (liudytojų parodymai, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, specialistų išvados dėl padaryto sužalojimo nukentėjusiajai ir sužalojimų nebuvimo ant nuteistosios).

19.       Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-444/2013, 2K-491/2013, 2K-520-303/2015).

20.       Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodyta apylinkės teismo, konfliktą matė kiti asmenys, kuriems nors ir nebuvo nauji nuteistosios veiksmai, kaip galima spręsti pagal byloje esančius tiek pačios nuteistosios tiek nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, tačiau bet kuriuo atveju sukėlė neigiamas reakcijas, konflikto dalyves skyrė liudytojas, iš nuteistosios buvo girdimi necenzūriniai žodžiai, kviečiama policija ir greitoji medicinos pagalba. Iš nurodyto akivaizdu, jog asmenų ginčas sukėlė pašalinių asmenų reakciją, t. y., kilo šios veikos padariniai ir tai, kad jie atitinka baudžiamajai atsakomybei kilti būtiną pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o nuteistosios versija, kad tai ji yra nukentėjusioji atmesta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. P. kūne išorinių sužalojimų nėra.

21.       Atsižvelgdamas į aptartų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog nuteistoji R. P. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją A. P., padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Akivaizdu, jog viešoje vietoje, matant aplinkiniams suduodama smūgius nukentėjusiajai, nuteistoji R. P. numatė, jog visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta, kartu nukentėjusioji patirs ir sužalojimų, todėl skundžiamu nuosprendžiu R. P. pagal BK 284 straipsnį nuteista pagrįstai ir teisėtai.

22.       Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl kaltinamosios (nuteistosios) teisės į gynybą apribojimo ir pašalinimo iš teisiamojo posėdžio salės pirmiausiai pažymėtina, jog įstatymas nustato ne teisę, o pareigą teisiamojo posėdžio pirmininkui imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės (BPK 241 straipsnio antroji dalis). Tai reiškia, kad jei bylos nagrinėjimo metu susidaro situacija, kuomet kaltinamasis trukdo išsamiai tirti bylos aplinkybes, tam tarpe ir apklausiant liudytojus, pirmininkaujantis privalo reaguoti į tai. Iš pradžių kaltinamasis yra įspėjamas, tačiau, jeigu jis, nepaisydamas teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo vėl pažeidžia posėdžio tvarką ar parodo nepagarbą teismui, teismo nutartimi gali būti laikinai arba visam laikui pašalintas iš posėdžių salės (BPK 259 straipsnio pirmoji dalis).

23.       Iš bylos medžiagos, o būtent teisiamojo posėdžio protokolų bei posėdžių garso įrašų matyti, kad kaltinamoji ne kartą buvo įspėta, kaip kad numato įstatymas. Vėliau vykstant procesui, vėlgi pertraukinėjo liudytojus, replikavo, nors teisėjos jau buvo įspėta, todėl ne kartą buvo pašalinta iš posėdžių salės. Tačiau pažymėtina, kad salėje liko jos gynėja advokatė, kuri turėjo teisę ir toliau užduoti klausimus bei tinkamai ginti savo ginamąją. Be to, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolų, teismas suteikė duoti teisę paaiškinimus, tačiau tokia teise pati kaltinamoji (nuteistoji) nepasinaudojo. Akcentuotina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismui nutarus atlikti įrodymų tyrimą, nuteistoji galėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir duoti paaiškinimus, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistosios teisės nebuvo pažeistos.

24.       Teisėjų kolegija konstatuoja, jog patikrinus skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistosios R. P. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad minėtame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, jos prieštarauja bylos medžiagai bei skundžiamo procesinio sprendimo turiniui ir iš esmės išreiškia tik apeliantės nesutikimą su teismo padarytomis jai nepalankiomis išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, yra gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti įrodymų ir daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, su jomis visiškai sutinka ir teismo argumentų iš naujo nebekartoja, juolab, kad skundžiamo nuosprendžio turinys apeliantei yra žinomas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi nuteistoji, t. y. jai nepalankiai, savaime nereiškia, jog byla išnagrinėta neišsamiai, o nuosprendyje padarytos išvados dėl R. P. kaltės, padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, yra nepagrįstos.

25.       Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinis skundas atmestinas, o apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu.

Dėl proceso išlaidų

26.       BPK

27.       Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

28.       Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi nuteistajai R. P. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė S. Kručienė. Apeliacinės instancijos teisme 2020 m. gruodžio 11 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajai R. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 138,06 Eur išlaidų. 2021 m. sausio 26 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajai R. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 225 Eur išlaidų.

29.       Teisme nuteistosios gynėja advokatė prašė nepriteisti už R. P. gynybą patirtų išlaidų, kadangi R. P. nedarbinga, negalėjo įsidarbinti, neturi pajamų, tačiau teismas pažymi, kad valstybės garantuojama teisine pagalba negalima piktnaudžiauti. Šiuo atveju, nuteistajai R. P. viso proceso metu buvo tris kartus keičiamos gynėjos advokatės, dėl R. P. manymo, jog gynėjai jai neatstovauja. Apeliacinės instancijos teisme vyko du teismo posėdžiai, kuriuose ją atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta gynėja, byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistosios R. P. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, be to, iš bylos medžiagoje esančio R. P. adresuoto NDNT Šiaulių teritorinio skyriaus rašto matyti, kad R. P. yra darbinga, nustatytas 75 darbingumo lygis (4 t. b. l. 121), todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir nevertinamos kaip neproporcingos, todėl išieškotinos iš nuteistosios (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        nuteistosios R. P. apeliacinį skundą atmesti.

        Išieškoti iš nuteistosios R. P. valstybės naudai 225  Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                Nerijus Masiulis

                                                        Laisvydas Zederštremas

                                                        Virginija Žindulienė