Civilinė byla Nr. e2-1201-236/2019

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00151-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusio uždarosios akcinės bendrovės „Vaigera“ ieškinį atsakovams V. Ž., G. Ž. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui D. Ž.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė BUAB „Vaigera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, atsakovams V. Ž., G. Ž., prašydama pripažinti negaliojančiu ab initio tarp atsakovo V. Ž. ir atsakovės G. Ž. 2018-08-16 sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 3-11663 ir taikyti restituciją – atsakovui grąžinant nuosavybės teisę į 1,66 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pripažinti negaliojančiu ab initio tarp atsakovo V. Ž. ir atsakovės G. Ž. 2018-08-27 sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 3-12130 ir taikyti restituciją – atsakovui grąžinant nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir kitus statinius adresu (duomenys neskelbtini), 4,429 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė BUAB „Vaigera“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skubiai taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas laikinąsias apsaugos priemones areštuoti G. Ž. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1,66 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą ir kitus statinius adresu (duomenys neskelbtini), 4,429 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2019-06-17 nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei G. Ž. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1,66 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą ir kitus statinius adresu (duomenys neskelbtini), 4,429 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

4.       Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės patikslintą ieškinį, darė prielaidą, kad egzistuoja teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė.

5.       Teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti bylos šalių interesų pusiausvyrą bei esamos padėties išsaugojimą iki bylos išnagrinėjimo, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovei G. Ž. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui: 1,66 ha ploto žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamajam namui ir kitiems statiniams adresu (duomenys neskelbtini), 4,429 ha ploto žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atsakovas V. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019-06-17 nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Nagrinėjama civilinė byla nėra teisminga Šiaulių apygardos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovės ieškinį pažeidė CPK 137 straipsnio nuostatas.

6.2.                      Ieškovės ieškinys yra preliminariai nepagrįstas.

6.3.                      Atsakovė G. Ž. neturi tikslo perleisti nekilnojamojo turto kitiems asmenims.

7.       Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Vaigera“ prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti Šiaulių apygardos teismo 2019-06-17 nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, priimta įvertinus visas laikinosios apsaugos priemonėms taikyti būtinas sąlygas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Atskirasis skundas netenkintinas, Šiaulių apygardos teismo 2019-06-17 nutartis paliktina nepakeista.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės BUAB „Vaigera“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

11.       Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo įvykdymo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

12.       Kaip minėta, ieškovė BUAB „Vaigera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, atsakovams V. Ž., G. Ž.. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė BUAB „Vaigera“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti G. Ž. nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą. Šiaulių apygardos teismas 2019-06-17 nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei G. Ž. nuosavybės teise priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą.

13.       CPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visas šio skirsnio nustatyta tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus.

14.       Nagrinėjamu atveju atsakovas V. Ž. dėl ginčijamos nutarties pateikė atskirąjį skundą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, kadangi civilinė byla nėra teisminga Šiaulių apygardos teismui ir teismas, priimdamas ieškovės ieškinį, pažeidė CPK 137 straipsnio nuostatas, atsakovė G. Ž. neturi tikslo perleisti ginčo nekilnojamojo turto kitiems asmenims.

15.       Vertinant pateiktą atskirąjį skundą plačiau dėl atsakovo atskirojo skundo argumentų nepasisakoma, kadangi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos atsakovės G. Ž. atžvilgiu, o ne apelianto (atsakovo) V. Ž. atžvilgiu. Dėl to darytina išvada, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės teisinių pasekmių atsakovui nesukelia ir jo teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia.

16.       Apeliacinis teismas pažymi, kad ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Jeigu šių ieškinių ar reikalavimų nagrinėjimą šalys iki bankroto bylos iškėlimo yra susitarusios perduoti arbitražui, jie nagrinėjami teisme arba arbitraže vadovaujantis Komercinio arbitražo įstatymo nuostatomis.

17.       Apeliacinio teismo nuomone, atskirajame skunde nepaneigtos skundžiamos teismo nutarties išvados, kad siekiant užtikrinti bylos šalių interesų pusiausvyrą bei esamos padėties išsaugojimą iki bylos išnagrinėjimo, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18.       Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

19.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti atsikirtimai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

20.       Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

21.       Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį paliktą nepakeistą.