Civilinė byla Nr. e2-177-856/2025
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00137-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.11; 2.6.11.1; 2.6.11.18; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 7 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė,
sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,
dalyvaujant ieškovės V. K. firmos „Kervita“, UAB atstovei advokatei V. G.,
atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „NS2“ atstovui advokatui N. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. firmos „Kervita“, UAB ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „NS2“ ir E. N. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovė V. K. firma „Kervita“, UAB (toliau – ir Kervita) prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - ir UAB, ir Atsakovas1) „NS2“ bei atsakovo E. N. (toliau – ir Atsakovas2) 249 176,66 Eur skolos ir 8 096,48 Eur delspinigių: dalį iš šių sumų, lygią 120 356,09 Eur, priteisiant iš atsakovės UAB „NS2“, dalį iš šių sumų, lygią 136 917,05 Eur, priteisiant iš atsakovės UAB „NS2“ ir atsakovo E. N. solidariai; priteisti iš atsakovės UAB „NS2“ 11,65 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovo E. N. 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji, veikdama kaip Pardavėjas, ir atsakovė UAB „NS2“, veikdama kaip Pirkėjas, ilgą laiką žodinio susitarimo pagrindu tarpusavyje vykdė prekybą, t. y. Atsakovas1 užsakydavo ir pirkdavo iš ieškovės prekes (dažus, laką ir kt.), Atsakovo1 užsakytas prekes ji jam tiekdavo pristatydama jo nurodytu adresu, o tuo pačiu išrašydavo ir pateikdavo PVM sąskaitas faktūras, kurias Atsakovas1 priimdavo įsipareigodamas apmokėti per nustatytą terminą. Šalių susitarimu PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminas buvo 30 dienų, tačiau nuo 2015 m. vasario mėnesio žodinio susitarimo pagrindu PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų už užsakytas ir patiektas prekes, apmokėjimo terminas buvo 90 dienų. Atsakovas1 visuomet vėluodavo laiku apmokėti už užsakytas ir jam patiektas prekes. 2023-12-31 datai Atsakovo1 įsiskolinimas už gautas prekes siekė 291 538,63 Eur, tačiau, kadangi mokėjimus, nors ir vėluodamas, Atsakovas1 dalimis atlikinėjo, ieškovė užsakymus ir toliau priimdavo bei prekes tiekdavo. Be to, Atsakovas2, kuris yra Atsakovo1 vadovo tėvas, 2023 m. kovo mėnesį pasiūlė pasirašyti Laidavimo sutartį, tokiu būdu užtikrindamas Atsakovo1 prievolių vykdymą bei kitos įmonės, kurios akcininku yra pats Atsakovas2, prievolių vykdymą. Dėl šios priežasties ieškovė tikėjo atsakovų sąžiningumu ir ketinimu vykyti prisiimtas prievoles. Jokių žodinių ar rašytinių pretenzijų dėl tiekiamų prekių kokybės ieškovė iš Atsakovo1 niekada nesulaukė, visas išrašytas ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras Atsakovas1 priėmė. 2023 m. ir ankstesniais metais susikaupusį įsiskolinimą Atsakovas1 dalimis dengė iki 2024-06-19, tačiau po to jokių mokėjimų nebeatliko, todėl paskutinį kartą ieškovė Atsakovui1 prekes pristatė 2024-06-20. Tokiu būdu Atsakovas1 liko skolingas ieškovei už laikotarpį nuo 2023-05-18 iki 2024-06- 20 patiektas prekes 249 176,66 Eur sumą. 2024-07-30 ieškovė tiek Atsakovo1 registracijos adresu, tiek viešai skelbiamu kontaktiniu adresu, tiek elektroniniu paštu išsiuntė reikalavimą padengti laikotarpiu nuo 2023-05-18 iki 2024-04-16 susikaupusį įsiskolinimą, kurio mokėjimo terminas tuo metu jau buvo suėjęs, bei delspinigius, tačiau Atsakovas1 jokių mokėjimų neatliko, nesitarė su ieškove dėl atsiskaitymo dalimis ar kt., o taip pat neapmokėjo ir už 2024 m. birželio mėn. paskutines jam patiektas prekes, nors apmokėjimo terminai taip pat yra suėję. Rašytinis reikalavimas įvykdyti 2023-03-07 Laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus Atsakovui2 buvo išsiųstas 2024-07-31 tiek elektroniniu paštu, tiek registruotu laišku bei buvo įteiktas.
3. Nurodo, jog reikalavimo teisė į Atsakovą1 ir Atsakovą2 kyla skirtingais pagrindais. Atsižvelgiant į tarp ieškovės ir Atsakovo1 susiklosčiusių santykių pobūdį, t. y. kad viena šalis įsipareigojo perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigojo priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą), tarp ieškovės ir Atsakovo1 buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovė ir Atsakovas1 nebuvo sudarę jokios rašytinės sutarties, tačiau pagal CK nuostatas, sandoriai gali būti sudaromi ne tik rašytine forma, bet ir žodžiu. Tuo pačiu prekių pirkimo-pardavimo sutartims, jeigu prekės nėra perkamos išsimokėtinai, rašytinė forma nėra būtina. Šiuo atveju Atsakovas1 užsakydavo skirtingas prekes atskirais užsakymais, kiekvienam užsakymui buvo išrašoma atskira PVM sąskaita faktūra, dėl prekių pirkimo išsimokėtinai šalys nebuvo susitarusios, PVM sąskaitose faktūrose dalinio apmokėjimo taip pat nebuvo numatyta. Ieškovė Atsakovo1 pateiktus užsakymus visuomet vykdė, t. y. tiekė jo užsakytas prekes, kurias Atsakovas1 priimdavo, jokių pretenzijų dėl prekių kokybės nereiškė. Taip pat Atsakovas1 priimdavo ir kartu su prekėmis jam pateikiamas PVM sąskaitas faktūras, įsipareigodamas jas apmokėti per sąskaitoje nustatytą terminą. Tačiau apmokėjimo terminus Atsakovas1 neabejotinai praleido, todėl tiek pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tiek pagal CK 6.314 straipsnio 5 dalį laikomas pažeidusiu prievolę. Šiais pagrindais ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti kainą už perduotas prekes, o taip pat turi teisę reikalauti ir palūkanų mokėjimo. Atsakovas1 nėra sumokėjęs 249 176,66 Eur sumos, todėl ši suma priteistina ieškovei.
4. Pažymi, jog pirkėjui laiku nesumokėjus už perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti ne tik kainos sumokėjimo, tačiau ir palūkanų. Be kita ko, CK 6.258 straipsnio 1 dalis numato, kad už netinkamą prievolės įvykdymą kaltoji šalis privalo mokėti netesybas (baudą, delspinigius) pagal sutartį ar įstatymą. Šalims nesudarius rašytinės sutarties, o pirkimą-pardavimą vykdant žodinio susitarimo pagrindu ir konkliudentiniais veiksmais, susitarimo dėl delspinigių dydžio taip pat nebuvo. Tačiau atsižvelgiant į paminėtas CK normas, o taip pat į tai, kad Atsakovas1 praleido prievolės įvykdymo terminą – laiku nesumokėjo už jam perduotas prekes, ieškovė turi teisę reikalauti delspinigių mokėjimo. Mano, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, protingais delspinigiais šiuo atveju būtų 0,02 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 5 dalį, kuri nustato, kad delspinigiams taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, prašo priteisti delspinigius už šešis mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos. Delspinigių suma sudaro 8 096,48 Eur.
5. Nurodo, jog ieškovė ir Atsakovas2 pasirašė laidavimo sutartį, kuria Atsakovas2 įsipareigojo padengti Atsakovo1 skolą, įskaitant netesybas ir kitas su tuo susijusias prievoles. 2023-03-07 Laidavimo sutartyje buvo nustatyta, kad Atsakovas2 kaip laiduotojas įsipareigoja neatlygintinai atsakyti Kreditoriui visu savo turtu, jeigu UAB „NS2“ ir UAB „Eliuda“ (toliau – Skolininkai) tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies V. K. firmai „Kervita“, UAB už jiems parduotas prekes (įskaitant prekes, parduotas iki šios Laidavimo sutarties sudarymo), ir grąžinti Kreditoriui Skolininkų įsiskolinimą ar jo dalį, bet ne daugiau nei 200 000 Eur, įskaitant netesybas ir visas kitas su tuo susijusias prievoles (toliau – Skola). Laiduotojas Skolą sumoka per 30 dienų gavęs raštišką kreditoriaus reikalavimą (Laidavimo sutarties 2.1 p.). Laidavimo sutarties 3.1 punktas nustatė, kad skolininkų ir laiduotojo atsakomybė solidari. Tokia šios sutarties nuostata atitinka ir galiojantį teisinį reglamentavimą. Ieškovės ir Atsakovo2 susitarimas dėl laiduotojo atsakomybės tiek pat kiek atsako skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), atitinka tiek CK 6.81 straipsnio 2 dalies nuostatas, tiek kasacinio teismo praktiką. Tačiau laidavimo sutartyje buvo sutarta, kad laiduotojo atsakomybė apribota 200 000 Eur sumoje visiems skolininkams, už kuriuos laiduojama. Kadangi laidavimo sutartis nenustatė, kokia suma laiduotojas prieš kreditorių atsako už kurį skolininką, mano, kad turi teisę pasirinkti, kas ir kokia apimtimi jai turi atsakyti už neįvykdytą prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad laiduotojo atsakomybė yra apribota tam tikra suma, o taip pat, kad laiduotojas yra laidavęs dar už vieną skolininką, kurio atžvilgiu reikalavimus dėl skolos ir delspinigių priteisimo pagal neįvykdytas prievoles ieškovė taip pat reikš, mano, kad reikalavimo dalis, lygi 120 356,09 Eur, priteistina ieškovei iš Atsakovo1, o reikalavimo dalis, lygi 136 917,05 Eur, priteistina ieškovei solidariai iš Atsakovo1 ir Atsakovo2.
6. Nurodo, jog ieškovė ir Atsakovas1 yra verslininkai, todėl atsižvelgiant į CK 6.37 ir 6.210 straipsnių bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškovei iš Atsakovo1 priteistinos 11,65 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos sumos. Dėl iš Atsakovo2 priteistinų palūkanų nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, jog procesinės palūkanos laiduotojui už jo paties prievolės termino praleidimą pradedamos skaičiuoti nuo reikalavimo jam pareiškimo priėmimo nagrinėti teisme. Savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme dėl procesinių palūkanų priteisimo. Tokia laiduotojo prievolė sumokėti procesines palūkanas yra grindžiama jo, kaip laiduotojo, asmeninės prievolės pažeidimu. Laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką. Laiduotojui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti procesinių palūkanų, o laiduotojas įgyja naują pareigą – pareigą sumokėti kreditoriui palūkanas, atsiradusias dėl prievolės neįvykdymo. Tokių palūkanų mokėjimas yra civilinė atsakomybė procesinių palūkanų forma laiduotojui taikoma dėl jo paties neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu iš Atsakovo2 ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos sumos.
7. A. E. N. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 5 metų laikotarpiui, mokant priteistas sumas lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos. Atsiliepime nurodo, jog neginčija įsiskolinimo fakto, be to, yra tik laiduotojas už atsakovės UAB „NS2“ prievoles. Teigia, jog jo finansinė padėtis yra sunki, nors ir turi darbo sutartį su UAB „TCH“, tačiau pastarajai įmonei 2024-11-13 Šiaulių apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, ji jau pusę metų nemoka atlyginimų darbuotojams, todėl atsakovo pajamas šiuo metu sudaro tik senatvės pensija, kurios dydis yra 803,13 Eur per mėnesį, o nekilnojamojo turto jis neturi. Be to, iš šios sumos dar yra vykdomi išskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus. Taigi, atsakovas negali iš karto įvykdyti prievolės ieškovei. Suteikus galimybę įvykdyti įsipareigojimus dalimis, bus patenkintas tiek pačios ieškovės interesas atgauti skolą, tiek atsakovui bus galima įvykdyti prievolę ieškovei visa apimtimi. Siekdamas skolos išdėstymo atsižvelgia ir į tai, kad pradėjus priverstinį skolos išieškojimą atsakovo skola tik padidės, nes atsiras papildomos išlaidos antstoliui ir tai nepagreitins skolos sumokėjimo ieškovei.
8. Atsakovė BUAB „NS2“ atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti ieškovės reikalavimą jos atžvilgiu dalyje dėl 8 096,48 Eur delspinigių bei 11,65 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo, neprieštarauja dėl ieškinio tenkinimo toje apimtyje, kuria ieškovė prašo priteisti iš jos 249 176,66 Eur dydžio skolą. Nurodo, jog Šiaulių apygardos teismo 2024-11-12 nutartimi UAB „NS2“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Tytus“. Pagal nemokumo administratoriui pateiktus duomenis, Atsakovo1 skola ieškovei sudaro 249 176,66 Eur, t. y. atitinka ieškinyje nurodytą suma. Pažymi, jog neturi pagrindo ginčyti reikalavimo dėl 249 176,66 Eur skolos priteisimo, todėl neprieštarauja, kad ši suma būtu priteista ir ieškovė būtų įtraukta į kreditorių sąrašą su 249 176,66 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
9. Tačiau, atsakovės vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dalyje dėl 8 096,48 Eur delspinigių bei 11,65 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Pažymi, jog šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, o pirkimą-pardavimą vykdė žodinio susitarimo pagrindu ir konkliudentiniais veiksmais. Susitarimo dėl delspinigių dydžio taip pat nebuvo. Akcentuoja, kad pagal CK 6.258 straipsnį, delspinigiai laikomi netesybomis, o įstatymas imperatyviai numato, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Todėl, atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas, kadangi nėra būtinosios sąlygos – rašytinio susitarimo dėl netesybų taikymo už netinkamą prievolės vykdymą.
10. Nurodo, jog prašomų priteisti procesinių palūkanų dydis apskaičiuojamas remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir MAPKSVPĮ) nuostatomis, tačiau atkreipia dėmesį, kad minėto įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 4 punkte yra aiškiai nurodyta, jog šis įstatymas netaikomas mokėjimams, kai skolininkui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla ir kai skolininkui vykdomos bankroto procedūros ne teismo tvarka. Kadangi Atsakovo1 atžvilgiu yra iškelta nemokumo byla, todėl ieškovės nurodoma MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis negali būti taikoma. Be to, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Ši nuostata galioja ir procesinėms palūkanoms kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
11. I. K., dublike atsikirsdama į atsakovų atsiliepimą, papildomai nurodė, jog vien tai, kad E. N. pripažįsta ieškinį, nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo teismui priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą jį išdėstyti. Be to, Atsakovas2 prašymą faktiškai grindžia teisės normų ir teismų praktikos citatomis, bet ne konkrečiais duomenimis apie jo neva objektyviai sunkią finansinę padėtį. Pastebi, kad Kervita iki šiol jokių piniginių sumų iš skolininko E. N. nėra gavusi, joks konkretesnis mokėjimo grafikas prašyme taip pat nenurodytas. Atkreipia dėmesį, kad Atsakovas2 savo neva sunkią turtinę padėtį grindžia tuo, jog jam nemokamas darbo užmokestis, jis gauna senatvės pensiją, neturi nekilnojamojo turto, tačiau jis nekilnojamojo turto neturi tik dėl to, kad jam nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą 2023-12-29, t. y. praėjus pusmečiui po laidavimo sutarties (2023-03-07) sudarymo, padovanojo savo dukrai J. M., kuri netrukus, t. y. 2024-04-22 ir 2024-06-04, sudarė mainų sandorius su V. K. ir V. K., o galiausiai, kaip savininkė, nepraėjus nė savaitei po antros mainų sutarties, t. y. 2024-06-10, sudarė dovanojimo sandorį, kuriuo nekilnojamąjį turtą padovanojo savo motinai N. N.. Tai reiškia, kad atsakovas E. N. liko beturtis tik todėl, jog sudarė neatlygintiną sandorį su savo šeimos nariu. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą toks skolininko elgesys laikytinas nesąžiningu. Be kita ko, įmonės UAB „TCH“, kurioje E. N. nurodo dirbantis, akcijos priklauso įmonei UAB „Eliuda“, o E. N. turi daugiau negu 50 procentų UAB „Eliuda“ akcijų. UAB „Eliuda“ (duomenys neskelbtini) buvo E. N. sūnus L. N., o pats E. N. (duomenys neskelbtini) įmonei UAB „TCH“. Dėl šių priežasčių abejotina, ar įmonės finansinė būklė jam nebuvo žinoma bei kokios yra bankroto priežastys, ar Atsakovas2 nėra gavęs kokių kitų išmokų ir pan. Pastebi ir tai, kad jokie duomenys apie neva neišmokėtą atlyginimą kartu su atsiliepimu pateikti nebuvo, todėl toks Atsakovo2 argumentas laikytinas deklaratyviu. Pažymi, jog E. N., savo atsiliepime cituodamas įvairias CPK normas ir teismų nutartis, neįrodinėja, kad jo turtinė padėtis ateityje pagerės, nors būtent ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant dėl sprendimo vykdymo išdėstymo bei nustatant, ar nebus pažeisti kreditoriaus interesai ir paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomumas, o taip pat nepaaiškino teismui, kad beturčiu tapo dėl savo nesąžiningų veiksmų. Be kita ko, sunki atsakovo turtinė padėtis gali būti sprendimo įvykdymo išdėstymo pagrindu tik konstatavus, jog ji susiklostė dėl objektyvių, nuo asmens valios nepriklausančių priežasčių, jam elgiantis sąžiningai ir imantis visų būtinų priemonių siekiant pagerinti susidariusią turtinę padėtį, kad užtikrintų teismo sprendimu priteistos skolos grąžinimą ir pan. Tuo tarpu Atsakovas2 savo atsiliepime deklaratyviai nurodo tik tiek, kad jis siekia atsiskaityti su ieškove, tačiau būdamas laiduotoju ir turėdamas atitinkamas pareigas, gavęs ieškovės raginimą padengti įsiskolinimą, jokios sumos nesumokėjo kreditoriui. Atsakovas E. N. savo sąmoningais veiksmais sumažino turimo turto masę jau po to, kai prisiėmė atitinkamą prievolę sudarydamas neatlygintiną sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo, ko pasėkoje neturi nekilnojamojo turto, į kurį butų galima nukreipti išieškojimą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas savo atsiliepime akcentuoja, jog jis yra tik laiduotojas, tuo lyg ir suponuodamas nuomonę, kad jo prievolės yra mažesnės lyginant su skolininku, tačiau, skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidari. Tai buvo numatyta tiek 2023-03-07 laidavimo sutarties 3.1 punkte, tą numato ir galiojantis teisinis reglamentavimas, kasacinio teismo praktika. Be to, jeigu teismas tenkintų tokį atsakovo E. N. prašymą, nebūtų įmanoma išdėstyti procesinių palūkanų, kurios kauptųsi ir kurių sumokėjimui, matomai, prireiktų dar ilgesnio laiko tarpo, o tokia situacija akivaizdžiai pažeistų kreditoriaus interesus, atsakovas E. N. įgytų nepagrįstą pranašumą prieš savo kreditorių, su kuriuo ir taip jau yra neatsiskaitoma ilgą laiko tarpą.
12. Nurodo, jog vien rašytinio susitarimo dėl netesybų nebuvimas neatima iš šalies teisės reikalauti netesybų mokėjimo, kaip ir nepanaikina šalies pareigos tokias netesybas mokėti. PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodytas aiškus ir konkretus mokėjimo terminas, kurio praleidimo Atsakovas1 neginčija. Ieškovė netesybų dydį grindžia teismų praktika bei įstatyme nustatyta prievolės įvykdymo terminą praleidusio skolininko pareiga mokėti netesybas/laiku už perduotus daiktus nesumokėjusio pirkėjo pareiga mokėti palūkanas. Be kita ko, lyginant su skolos dydžiu, akivaizdu, kad prašoma delspinigių suma yra itin minimali, todėl negali būti laikoma neprotinga. Atsakovui1 buvo pateikti rašytiniai reikalavimai sumokėti skolą ir delspinigius, jis tokių reikalavimų neginčijo ir nelaikė nepagrįstais, jokių pretenzijų dėl delspinigių skaičiavimo ieškovei nepateikė. Mano, jog šiuo atveju netaikant netesybų, būtų pažeidžiamas ir teisingumo principas, kuris suprantamas kaip protingos skirtingų interesų pusiausvyros siekis, kreditorius, su kuriuo ilgą laiką nėra atsiskaityta, būtų blogesnėje padėtyje, negu jo skolininkai, kadangi skolininkams nevykdant prievolės neigiamos to pasekmės perkeliamos tik kreditoriui.
13. Dėl procesinių palūkanų priteisimo nurodo, jog nutartis iškelti UAB „NS2“ bankroto bylą buvo priimta 2024-11-12, o įsiteisėjo 2024-11-21. Ieškinio pateikimo teismui metu Atsakovui1 nebuvo iškelta bankroto byla, todėl ieškovė suformulavo teisėtą ir pagrįstą reikalavimą. Nuo 2024-11-21 įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „NS2“ iškėlimo, nuo šios datos gali būti taikoma JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, tačiau procesinės palūkanos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2024-11-21 gali būti ir skaičiuojamos, ir priteisiamos.
14. Nei Atsakovas1, nei Atsakovas2 teismo nustatytu terminu triplikų į ieškovės dubliką nepateikė (pasibaigus teismo nustatytam terminui pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose iš esmės išdėstyti tie patys argumentai, kaip ir atsiliepimuose į ieškinį).
15. Teismo posėdžio metu ieškovės Kervita atstovė advokatė V. G. patikslino ieškinio reikalavimą procesinių palūkanų dalyje ir prašė priteisti procesines palūkanas iki nutarties iškelti Atsakovui1 bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2024-11-21, kitoje dalyje prašė ieškinį tenkinti jame ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.
16. Teismo posėdžio metu Atsakovo1 atstovas advokatas N. B. prašė ieškinį tenkinti skolos dalyje, o delspinigių ir procesinių palūkanų dalyje atmesti atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.
17. Nei Atsakovas2, nei jo atstovė į 2025 m. balandžio 17 d. paskirtą teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems buvo pranešta tinkamai.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
18. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi UAB „NS2“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Tytus“, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „NS2“ įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 21 d.
19. Ieškovė V. K. firma „Kervita“, UAB (Pardavėjas) ir atsakovė UAB „NS2“ (Pirkėjas) tarpusavyje vykdė prekybą, t. y. atsakovė užsakydavo ir pirkdavo iš ieškovės prekes, o ieškovė jas tiekdavo pristatydama atsakovės nurodytu adresu, išrašydavo ir pateikdavo PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė priimdavo, įsipareigodama apmokėti per jose nustatytą terminą. Rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties šalys nebuvo sudariusios. Ginčo nėra, jog atsakovė liko skolinga ieškovei už laikotarpį nuo 2023-05-18 iki 2024-06-20 patiektas prekes 249 176,66 Eur sumą.
20. Ieškovė ir atsakovas E. N. 2023-03-07 pasirašė laidavimo sutartį, kuria Atsakovas2 įsipareigojo padengti Atsakovo1 skolą, įskaitant netesybas ir kitas su tuo susijusias prievoles. Laidavimo sutarties 2.1. punktu Atsakovas2 neatlygintinai įsipareigojo atsakyti Kreditoriui (ieškovei) visu savo turtu, jeigu UAB „NS2“ ir UAB „Eliuda“ tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies V. K. firmai „Kervita“, UAB už jiems parduotas prekes (įskaitant prekes, parduotas iki šios Laidavimo sutarties sudarymo), ir grąžinti Kreditoriui Skolininkų įsiskolinimą ar jo dalį, bet ne daugiau nei 200 000 Eur, įskaitant netesybas ir visas kitas su tuo susijusias prievoles (toliau – Skola). Laiduotojas Skolą sumoka per 30 dienų, gavęs raštišką kreditoriaus reikalavimą. Laidavimo sutarties 3.1. punkte nustatyta, kad skolininkų ir laiduotojo atsakomybė solidari.
III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl šalių tarpusavio santykių kvalifikavimo, laiduotojo atsakomybės ir reikalavimo priteisti skolą bei delspinigius
21. Bendrosios sandorių sudarymo taisyklės nustato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.71 straipsnio 1 dalis).
22. Nors nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, akivaizdu ir ginčo dėl to nėra, jog tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai.
23. Pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.305 straipsnio 1 dalis).
24. Pagal pirkimo - pardavimo sutartį pagrindinė pardavėjo pareiga – perduoti daiktus pirkėjui (CK 6.317 straipsnio 1 dalis), o pirkėjo pareiga – sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Ieškovė savo pareigą perduoti prekes įvykdė tinkamai, o Atsakovas1 jas priėmė, nereiškė jokių pretenzijų dėl jų kokybės ar (ne)tinkamo prekių pristatymo, be to, ginčo nei dėl to, nei dėl skolos dydžio, t. y. 249 176,66 Eur, nėra.
25. Kaip minėta (žr. šio sprendimo 20 punktą), 2023 m. kovo 7 d. ieškovė ir laiduotojas E. N. (toliau – ir laiduotojas, ir Atsakovas2) sudarė Laidavimo sutartį, kurios pagrindu laiduotojas įsipareigojo padengti Atsakovo1 skolą, įskaitant netesybas ir kitas su tuo susijusias prievoles, neatlygintinai atsakyti kreditoriui (ieškovei) visu savo turtu, jeigu UAB „NS2“ ir dar kita su šia byla nesusijusi įmonė tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies Kervitai už jiems parduotas prekes (įskaitant prekes, parduotas iki Laidavimo sutarties sudarymo), ir grąžinti kreditoriui skolininkų įsiskolinimą ar jo dalį, bet ne daugiau nei 200 000 Eur, įskaitant netesybas ir visas kitas su tuo susijusias prievoles. Laiduotojas įsipareigojo skolą sumokėti per 30 dienų, gavęs raštišką kreditoriaus reikalavimą. Ieškovė 2024 m. liepos 31 d. pateikė laiduotojui reikalavimą dėl dalies prievolės už Atsakovą1 įvykdymo pagal laidavimo sutartį, tačiau laiduotojas minėtos prievolės neįvykdė.
26. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Atsakovas1 netinkamai vykdė sutartyje nustatytas pareigas, t. y. pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras už gautą produkciją su ieškove tinkamai ir laiku neatsiskaitė, tuo pažeisdamas sutartinę prievolę. Nesant duomenų, kad Atsakovas1 atsiskaitė su ieškove, yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkinti ir priteisti jai 249 176,66 Eur skolą.
27. Ieškovė taipogi prašo priteisti jai iš atsakovų ir 8 096,48 Eur delspinigių. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Netesybos, vadovaujantis CK 6.71 straipsniu, yra dvejopos - delspinigiai ir bauda. Įstatymas numato pareigą dėl netesybų susitarti raštu (CK 6.72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirkimo-pardavimo santykiai tarp šalių susiklostė žodinio susitarimo pagrindu, taigi, šalys nebuvo susitarusios dėl netesybų, nebuvo susitarusios ir dėl jų dydžio. Nesant rašytinio susitarimo dėl netesybų jos negali būti priteisiamos, todėl šis ieškinio reikalavimas netenkinamas, ieškovei priteisiant iš atsakovų tik prašomos skolos sumą, t. y. 249 176,66 Eur.
28. Laidavimo sutartimi jos šalys susitarė, kad skolininkų (Atsakovas1 ir kita su byla nesusijusi įmonė) ir laiduotojo atsakomybė solidari (sutarties 3.1. punktas). Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovų 249 176,66 Eur skolos ir 8 096,48 Eur delspinigių, prašo dalį iš šių sumų, lygią 120 356,09 Eur, priteisti iš atsakovės UAB „NS2“, dalį iš šių sumų, lygią 136 917,05 Eur, priteisti iš atsakovės UAB „NS2“ ir atsakovo E. N. solidariai. Kadangi netenkinamas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo ir neaišku, kokiu būdu ieškovė apskaičiavo iš Atsakovo1 ir solidariai iš atsakovų prašomas priteisti sumas, įvertinus tai, jog laiduotojas Laidavimo sutartimi įsipareigojo grąžinti ieškovei skolininkų įsiskolinimą ar jo dalį, bet ne daugiau nei 200 000 Eur (žr. šio sprendimo 20 punktą), bei aplinkybę, jog ir šioje dalyje ginčo iš esmės nebuvo (išskyrus prašomų priteisti delspinigių dalyje, su kuria nesutiko Atsakovas1), teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovų 249 176,66 Eur skolos, dalį iš šios sumos, lygią 120 356,09 Eur, priteisiant iš atsakovės UAB „NS2“, o likusią dalį iš šios sumos, lygią 128 820,57 Eur, priteisiant iš atsakovės UAB „NS2“ ir atsakovo E. N. solidariai.
Dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas
29. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.37 ir 6.210 straipsnių bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir MAPKSVPĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, prašė priteisti iš Atsakovo1 11,65 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos sumos. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslino ieškinio reikalavimą procesinių palūkanų dalyje ir prašė priteisti iš Atsakovo1 procesines palūkanas iki nutarties iškelti Atsakovui1 bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2024-11-21.
30. MAPKSVPĮ tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 1 dalis). MAPKSVPĮ kontekste komercinė sutartis yra apibrėžiama kaip ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis apibrėžia atvejus, kurie nepatenka į MAPKSVPĮ taikymo sritį.
31. Taigi, darytina išvada, jog šalių žodinė pirkimo - pardavimo sutartis savo prasme atitinka minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą komercinės sutarties sampratą. Kadangi MAPKSVPĮ taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis), darytina išvada, jog sutarties forma neturi reikšmės šio įstatymo taikymui. Be to, paminėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog ir tais atvejais, kai palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Taigi, ieškovė turi teisę į palūkanų priteisimą vadovaujantis MAPKSVPĮ nuostatomis.
32. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Bylai aktualiu laikotarpiu Europos centrinio banko palūkanų norma buvo lygi 3,65, todėl šiuo atveju taikytinos 11,65 procentų (t. y. padidintos 8 procentiniais punktais) palūkanos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš Atsakovo1 priteisiamos 11,65 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 1 d.).
33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas (bauda, delspinigiai) ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi, draudžiama skaičiuoti netesybas (baudas, delspinigius) ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartis, kuria UAB „NS2“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 21 d., todėl iš Atsakovo1 11,65 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą priteisiamos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 1 d.) iki 2024 m. lapkričio 21 d.
34. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo E. N. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atkreiptinas dėmesys, jog Atsakovas2 pagal Laidavimo sutarties nuostatas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (Atsakovas1), ir negali atsakyti didesne apimtimi. Todėl ir iš Atsakovo2 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos priteisiamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 1 d.) iki 2024 m. lapkričio 21 d.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
35. A. E. N. prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 5 metų laikotarpiui, mokant priteistas sumas lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos.
36. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai.
37. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis.
38. Teismas konstatuoja, kad E. N. nurodytos aplinkybės, jog jo finansinė padėtis yra sunki, nors ir turi darbo sutartį su UAB „TCH“, tačiau pastarajai įmonei 2024-11-13 Šiaulių apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, ji jau pusę metų nemoka atlyginimų darbuotojams, todėl atsakovo pajamas šiuo metu sudaro tik senatvės pensija, kurios dydis yra 803,13 Eur per mėnesį, o nekilnojamojo turto jis neturi, be to, iš šios sumos dar yra vykdomi išskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus, neteikia pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Be to, ieškovas ir neteikia teismui visų be išimties įrodymų, kurie realiai atspindėtų jo tikrąją turtinę padėtį, o ir nutyli faktą, jog nekilnojamąjį turtą neužilgo po Laidavimo sutarties pasirašymo, perleido neatlygintinai, t. y. jam nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą 2023-12-29, t. y. praėjus pusmečiui po laidavimo sutarties (2023-03-07) sudarymo, padovanojo savo dukrai. Sutiktina su ieškove, jog atsakovas E. N. neturi turto tik todėl, jog sudarė neatlygintiną sandorį su savo šeimos nariu, kas pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą laikytina nesąžiningumu.
39. Pažymėtina, jog turtinės padėties įvertinimui svarbu ne tik pareiškėjo gaunamos pajamos, bet ir pareiškėjo bei jo sutuoktinės turimas turtas, sutuoktinės gaunamos pajamos, o atsakovas išvis neteikia duomenų apie sutuoktinės vardu nuosavybės teise valdomą registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Pagal formuojamą teismų praktiką, procesinis sprendimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo gali būti priimtas tiktai įvertinus duomenų, galinčių apibūdinti skolininko, jo sutuoktinės (šeimos) turtinę padėtį, visumą - viešuose registruose (Nekilnojamojo turto, Transporto priemonių ir kt.) skelbiamus duomenis apie aktualiu arba nesenu laikotarpiu valdytą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, kitą registruotiną turtą, duomenis apie turimas/turėtas pinigines lėšas banko sąskaitose ir jų pokyčius, duomenis apie visas šeimos pajamas (tiek iš darbo santykių, tiek kitas) ir pan. Teismo vertinimu, atsakovas E. N. nepateikė teismui jo ir jo šeimos finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, t. y. įrodymų apie turimą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, visas pajamas ir kt., nors CPK 178 straipsnis įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.
40. Kaip minėta aukščiau, bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Be to, būtina įvertinti ir tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis.
41. Taigi, aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą bus suteiktas nepagrįstas pranašumas skolininkui, skolininkas neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra bloga, todėl, tenkinant tokį jo prašymą ir išdėstant teismo sprendimo vykdymą net 5 metų laikotarpiui, kas yra labai ilgas laiko tarpas, neabejotinai bus pažeisti ieškovės interesai, paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomumas. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas tiesiog siekia vilkinti teismo sprendimu priteistos skolos išieškojimo procesą (juolab, kad pripažįsta skolą ir iki šiol neįmokėjo jokios skolos dalies ieškovei), todėl jo prašymas netenkinamas.
42. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai teisinės reikšmės galutinio teismo sprendimo priėmimui neturi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
43. I. K., teikdama ieškinį, sumokėjo 2 978,40 Eur žyminį mokestį, bei sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą, viso 3 033,40 Eur. Taipogi ieškovė yra patyrusi 4 383,98 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Bendroje sumoje ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 7 417,38 Eur. Byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.
44. Atsakovai nepateikė duomenų apie šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
45. Valstybė patyrė 23,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
46. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Taigi, ieškinį tenkinus iš dalies (96,85 procentais), tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
47. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.
48. Ieškovei pateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus ir teismui nustačius, jog šias išlaidas (4 383,98 Eur) sudaro teisinių paslaugų išlaidos, kurios išsamiai detalizuotos, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos specifiką, į jos nagrinėjimo trukmę, į keliamų reikalavimų sudėtingumą, į išlaidų dydį, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės, jos, kaip ir išlaidos, patirtos žyminiam mokesčiui sumokėti, skirstomos atsižvelgiant į šio sprendimo 46 punkto motyvus.
49. Taigi, ieškovei iš atsakovų priteisiama 7 183,73 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš kurių, atsižvelgiant į priteistos skolos iš atsakovų dalis, 50 procentų priteisiama iš Atsakovo1, o likusi 50 procentų dalis – lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų. Tokia pačia tvarka paskirstomos ir valstybės patirtos 23,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
50. Ieškovė bylinėjimosi išlaidas iš Atsakovo1 prašo priteisti vadovaujantis JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostata, t. y. iš nemokumo administratoriui skirtų bankroto proceso administravimo lėšų.
51. Pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punktą, bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos.
52. Pagal kasacinio teismo praktiką, tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Kai teismo sprendimo pagrindu atsiranda bankrutuojančios įmonės prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos taip pat turi būti atlyginamos iš administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
53. Tačiau nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kuomet ieškinys Atsakovui1 buvo pareikštas jam dar neiškėlus bankroto bylos. Teismo vertinimu, aukščiau minėta teisės norma taikoma tik tada, kuomet ieškinys pareikštas bankrutuojančiai įmonei arba pati bankrutuojanti įmonė reiškia ieškinį, ko pasėkoje skirstomos bylinėjimosi išlaidos, todėl nagrinėjamu atveju ši norma negali būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos bendra tvarka.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei V. K. firmai „Kervita“, UAB, juridinio asmens kodas 159896314, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NS2“, juridinio asmens kodas 126278919, ir atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 249 176,66 Eur skolos, dalį iš šios sumos, lygią 120356,09 Eur (vienam šimtui dvidešimčiai tūkstančių trims šimtams penkiasdešimt šešiems eurams ir 9 centams), priteisiant iš atsakovės UAB „NS2“, o likusią dalį iš šios sumos, lygią 128 820,57 Eur (vienam šimtui dvidešimt aštuoniems tūkstančiams aštuoniems šimtams dvidešimčiai eurų ir 57 centams), priteisiant iš atsakovės UAB „NS2“ ir atsakovo E. N. solidariai.
Priteisti ieškovei V. K. firmai „Kervita“, UAB iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NS2“ 11,65 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d.
Priteisti ieškovei V. K. firmai „Kervita“, UAB iš atsakovo E. N. 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d.
Priteisti ieškovei V. K. firmai „Kervita“, UAB iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NS2“ 5 387,80 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 80 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei V. K. firmai „Kervita“, UAB iš atsakovo E. N. 1 795,93 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 93 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NS2“ valstybei 17,85 Eur (septyniolikos eurų 85 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovo E. N. valstybei 5,94 Eur (penkių eurų 94 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Išaiškinti atsakovams, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
A. E. N. prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė