Civilinė byla Nr. e2-93-856/2021

          Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00113-2019-5                                           

                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.2.4.1.2;   

3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)                                                                                                                                                                                                                                  

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

                                                   S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 16 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė,

sekretoriaujant Justinai Samuilei, Redai Krisiukėnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ atstovui advokatui A. C.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lidl Lietuva“ atstovei advokatei E. L.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CCM Baltic“ atstovui advokatui A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lidl Lietuva“ dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „CCM Baltic“ bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lidl Lietuva“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Fegda“ bei atsakovei pagal priešieškinį bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „CCM Baltic“ dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Fegda“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei UAB „Lidl Lietuva“, prašydama priteisti iš atsakovės 278 501,65 Eur sumą už faktiškai atliktus statybos rangos (sklypo ir susisiekimo dalies sutvarkymo) darbus LIDL prekybos centro statybos objekte (duomenys neskelbtini) bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, jog ji, kaip rangos darbų vykdytoja, 2016 metais atliko statybos darbus atsakovės (užsakovas) UAB „Lidl Lietuva“ prekybos centro statybos objekte (duomenys neskelbtini), ir šiuos darbus perdavė, atsakovė darbų rezultatą priėmė ir jį naudoja pagal paskirtį, todėl ieškovė įgijo teisę į piniginės prievolės patenkinimą. 

3.       Pažymi, jog 2016-01-27 ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „CCM Baltic“ pasirašė Subrangos sutartį, pagal kurią ieškovė (subrangovas) turėjo atlikti statybos rangos (sklypo ir susisiekimo dalies sutvarkymo) darbus LIDL prekybos centro statybos objekte (duomenys neskelbtini), atsižvelgdama į užsakovo (atsakovės šioje byloje) UAB „Lidl Lietuva“ projektinės dokumentacijos reikalavimus, o BUAB „CCM Baltic“ (genrangovas) įsipareigojo už šiuos darbus atsiskaityti sutartyje nustatytu laiku ir sąlygomis. Po Subrangos sutarties pasirašymo trečiasis asmuo dėl finansinių sunkumų nebegalėjo vykdyti genrangovo funkcijų, todėl užsakovo UAB „Lidl Lietuva“ santykiai su UAB „CCM Baltic“ dėl šio statybos objekto nutrūko, UAB „CCM Baltic“ nevykdė savo finansinių įsipareigojimų pagal Subrangos sutartį ir ieškovei UAB „Fegda“ už statybos darbus nemokėjo. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi UAB „CCM Baltic“ iškelta bankroto byla, 2017 m. sausio 10 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi UAB „CCM Baltic“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Bankroto byloje ieškovė UAB „Fegda“ jokių kreditorinių reikalavimų BUAB „CCM Baltic“ nereiškė ir nėra įtraukta į bankrutavusios bendrovės kreditorių sąrašą.

4.       Nurodo, jog už atliktus užsakovo objekte pagal Subrangos sutartį statybos darbus ieškovei UAB „Fegda“ turėjo būti sumokėta 382 801,90 Eur (be PVM) darbų kaina. Ši suma nurodyta atliktų darbų aktuose bei atitinkamose pažymose: Nr. (duomenys neskelbtini) – 115 889,17 Eur; Nr. (duomenys neskelbtini) – 189321,02 Eur; Nr. (duomenys neskelbtini) – 77 591,71 Eur. Už šiuos darbus UAB „Fegda“ sumokėta 104 300,25 Eur (šią sumą sudaro atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini) suma atskaičius 10 procentų sulaikymo sumą: 115 889,17 – 10 procentų). Įvertinus šios sumos sumokėjimą, ieškovei už perduotą užsakovui darbų rezultatą iki šiol nėra sumokėta 278 501,65 Eur faktiškai atliktų darbų suma. Dėl UAB „Fegda“ atliktų darbų kokybės, jų apimties ar kitų aspektų užsakovas neturėjo jokių pretenzijų ir faktiškai priėmė jų rezultatą, kurį iki šiol naudoja pagal numatytą paskirtį. Taigi, tarp užsakovo UAB „Lidl Lietuva“ ir rangos darbus atlikusios ieškovės UAB „Fegda“ nėra ginčo dėl šių darbų atlikimo fakto, jų kokybės ir apimties, todėl nėra objektyvaus pagrindo jų nelaikyti faktiškai priimtais ir už juos nemokėti. Užsakovas UAB „Lidl Lietuva“ yra vienintelis naudos gavėjas, kuris nepriklausomai nuo sutartinių santykių vystymosi specifikos gavo konkretų darbų rezultatą ir be jokių kliūčių naudoja jį pagal paskirtį. Šis rezultatas yra pasiektas išimtinai UAB „Fegda“ panaudotais ištekliais ir patirtomis sąnaudomis. Užsakovo pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus eliminavimas lemtų nepagrįstą praturtėjimą UAB „Fegda“ sąskaita ir neleistų užtikrinti prievolinių teisinių santykių pusiausvyros.

5.       Pažymi, jog galutinį darbų rezultatą UAB „Fegda“ 2016-07-25 perdavė ne genrangovui UAB „CCM Baltic“, o tiesiogiai užsakovui UAB „Lidl Lietuva“ po 2015-10-22 Generalinės rangos sutarties nutraukimo dienos (2016-07-13). Šį faktą patvirtina pridedamas prie ieškinio 2016-07-25 išpildomosios dokumentacijos perdavimo lydraštis, kuriame nurodyti pagrindiniai dokumentai, detaliai pagrindžiantys konkrečių darbų įvykdymą ir jų fiksavimą (išpildomosios nuotraukos, brėžiniai, skaičiavimai, vienetų ir kiekių žiniaraščiai ir kt.). Ieškovės nuomone, yra pakankamai aišku, kad konkrečius rangos darbus, dėl kurių UAB „Fegda“ reiškia reikalavimus, atliko ir perdavė užsakovui ieškovė UAB „Fegda“ ir tai, kad šių darbų rezultatu naudojasi UAB „Lidl Lietuva“. Šalių santykiuose nėra ginčijama darbų apimtis ir kokybė. Faktinės aplinkybės iš esmės patvirtina UAB „Fegda“ ir UAB „Lidl Lietuva“ teisinių santykių pobūdį, nors tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės rangos sutarties. Vertinant tai, kad atliktų darbų pobūdis ir apimtis yra aiški, rašytinės sutarties nebuvimas konkrečiu atveju tam tikra prasme apsunkina suderintos šalių valios dėl darbų kainos nustatymą. UAB „Fegda“ atliktų darbų aktai patvirtina tiek visų, tiek ir atskirų rangos darbų kainas, kurios atitinka visus CK 6.198 straipsnio 1 dalyje nustatytus ir teismų praktikoje suformuluotus kriterijus. Atsižvelgiant į atliktų darbų aktų informacijos detalizavimą ir aptariamų byloje sutartinių santykių dalyvių elgesį, galima daryti pagrįstas išvadas, kad ieškovės UAB „Fegda“ prašoma priteisti suma atitinka įprastas šioje verslo srityje taikomas kainas sutarties sudarymo metu.

6.       Atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog ji, kaip objekto statytojas, pasirinko objekto statybą vykdyti generalinės statybos rangos būdu ir 2015-10-22 su UAB „CCM Baltic“ sudarė Generalinės statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Generalinė sutartis) dėl statybos darbų atlikimo objekte. Generaline rangos sutartimi nenustatyta teisė UAB „Lidl Lietuva“ reikšti tiesioginius reikalavimus subrangovams, kuriuos UAB „CCM Baltic“, kaip generalinis rangovas, pasitelkė objekto statybos rangos darbams atlikti bei vykdyti tiesioginius atsiskaitymus su jais už faktiškai atliktus darbus. UAB „CCM Baltic“, kaip generalinis rangovas, objekto statybos darbams atlikti pasitelkė ieškovę ir 2016-01-27 sudarė su ja Subrangos sutartį. Subrangos sutartimi nenustatyta teisė UAB „Lidl Lietuva“ reikšti tiesioginius reikalavimus UAB „Fegda“ kaip generalinio rangovo UAB „CCM Baltic“ pasitelktam subrangovui bei vykdyti tiesioginius atsiskaitymus su ja už faktiškai atliktus darbus. Subrangos sutartimi UAB „Fegda“ įsipareigojo atlikti ir perduoti UAB „CCM Baltic“ statybos rangos darbų už 447 000 Eur su PVM sumą ir perduoti šiuos darbus užsakovui UAB „CCM Baltic“. Pagal Subrangos sutartį UAB „Fegda“ atliko ir užsakovui UAB „CCM Baltic“ 2016 m. balandžio - birželio atliktų darbų aktais iki 2016-06-28 perdavė statybos darbų rezultatą už 382 801,90 Eur, o užsakovas UAB „CCM Baltic“ šiuos darbus priėmė. 

7.       Nurodo, jog 2016-05-18 UAB „CCM Baltic“ ir UAB „Fegda“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria UAB „CCM Baltic“ perleido UAB „Fegda“ 106 067,02 Eur savo reikalavimo teises į UAB „Lidl Lietuva“ bei susitarė, kad UAB „CCM Baltic“ 106 067,02 Eur prievolė UAB „Fegda“ bus laikoma pilnai įvykdyta įskaitymo būdu. Šios Reikalavimo sutarties pagrindu UAB „Fegda“ 2016-05-19 raštu kreipėsi į UAB „Lidl Lietuva“ su reikalavimu sumokėti UAB „Fegda“ 104 300,25 Eur. Minėtame rašte nurodytą reikalavimą UAB „Lidl Lietuva“ įvykdė 2016-05-26, sumokėdama UAB „Fegda“ reikalaujamą 104 300,25 Eur sumą. UAB „Lidl Lietuva“ žiniomis, Reikalavimo perleidimo sutarčiai analogiškas sutartis UAB „CCM Baltic“ buvo sudariusi ir su kitais jos pasitelktais subrangovais, dėl visų šių reikalavimo perleidimo sutarčių UAB „CCM Baltic“ administratorius buvo inicijavęs teisminius ginčus, daugumos šių ginčų nagrinėjimas teisme yra baigtas galutiniu teismo procesiniu sprendimu tenkinant UAB „CCM Baltic“ administratoriaus ieškinius ir pripažįstant reikalavimų perleidimo sutartis negaliojančiomis. UAB „Lidl Lietuva“ vienašališkai nuo 2016-07-04 nutraukė Generalinės rangos sutartį. 2016-07-25 raštu UAB „Fegda“, kaip nurodo - vadovaudamasi Subrangos sutartimi, perdavė UAB „Lidl Lietuva“ tik pagal Subrangos sutartį atliktų ir UAB „CCM Baltic“ perduotų statybos rangos darbų išpildomąją dokumentaciją, tačiau jokių statybos rangos darbų, atliktų Subrangos sutarties pagrindu, rezultatų neperdavė.

8.       Atsakovės nuomone, ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi ieškovė neturi reikalavimo į atsakovę teisės ieškinyje nurodomai 278 501,65 Eur sumai. Kaip minėta, objekto statyba buvo vykdoma generalinės statybos rangos būdu ir visa UAB „Fegda“ reikalaujama priteisti iš UAB „Lidl Lietuva“ suma susidarė už statybos rangos darbus objekte, atliktus Subrangos sutarties pagrindu ir perduotus generaliniam rangovui UAB „CCM Baltic“ iki Generalinės rangos sutarties nutraukimo bei nutarties iškelti generaliniam rangovui UAB „CCM Baltic“ bankroto bylą priėmimo dienos, t. y. egzistuojant generalinės rangos ir subrangos teisiniams santykiams. Generalinės rangos sutartis nustatė teisę UAB „CCM Baltic“ statybos rangos darbams objekte pasitelkti subrangovus, UAB „Fegda“ yra generalinio rangovo UAB „CCM Baltic“ parinktas ir statybos darbams objekte pasitelktas subrangovas. Vien ta aplinkybė, jog rangovas užduočiai vykdyti pasitelkia subrangovą (-us), lemia generalinės rangos teisinių santykių ir, atitinkamai, generalinės rangos teisinio režimo atsiradimą, pagal kurį generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams - už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Todėl, UAB „Lidl Lietuva“ manymu, būtina teismo sprendimu nustatyti UAB „Fegda“ teisę reikalauti tiesiogiai iš UAB „Lidl Lietuva“ sumokėti už atliktus statybos darbus objekte, atitinkamai – UAB „Lidl Lietuva“ pareigą už UAB „Fegda“ atliktus darbus mokėti ne generaliniam rangovui UAB „CCM Baltic“, o faktiniam subrangovui UAB „Fegda“. Nei Generalinės rangos sutartis, nei Subrangos sutartis nėra pripažintos negaliojančiomis, todėl teisiniams santykiams tarp sutarčių šalių taikytinos šių sutarčių sąlygos. Pažymi, jog nei Generalinės rangos sutartis, nei Subrangos sutartis nenustatė teisės subrangovui UAB „Fegda“ reikšti reikalavimus užsakovui UAB „Lidl Lietuva“ dėl apmokėjimo už objekte atliktus ir generaliniam rangovui UAB „CCM Baltic“ perduotus statybos darbus.

9.       Trečiasis asmuo bankrutavusi UAB (toliau – ir BUAB) „CCM Baltic“ atsiliepime į ieškinį nurodo, jog nesutinka su ieškiniu, laiko jį nepagrįstu ir atmestinu, prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog Generalinės rangos sutarties vykdymui buvo pasamdyti 27 subrangovai, tame skaičiuje ieškovė, kuri buvo subrangovė pagal su trečiuoju asmeniu 2016 m. sausio 27 d. sudarytą subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Subrangos sutartis). Subrangos sutarties 1.1 p. apibrėžtas tokios apimties sutarties dalykas: „Gerbūvio sutvarkymo darbai, darbo projektų (sklypo plano dalis SP ir susisiekimo dalis S) parengimas <...>“. Subrangos sutarties 2.1 p. trečiasis asmuo su ieškove sutarė, kad sutarties darbų kaina, įskaitant PVM, yra 447 000 Eur. Taigi, akivaizdus yra faktas, kad ieškovės ir atsakovės nesieja sutartiniai santykiai, kadangi ieškovė nėra Generalinės rangos sutarties šalis, nes sudarytos atskiros Generalinės rangos ir Subrangos sutartys, todėl šalių sutartiniai santykiai kvalifikuojami pirmiausia taikant CK 6.650 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes trečiasis asmuo (generalinis rangovas) Subrangos sutartimi pasitelkė daliai savo prievolių įvykdyti ieškovę (subrangovą). Kadangi trečiasis asmuo yra generalinis rangovas, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, neegzistuoja jokių sutartinių santykių tarp ieškovės (subrangovo) ir atsakovės (užsakovo), nes CK 6.650 straipsnio 3 dalis, be kita ko, įtvirtinta, jog už užsakovo prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą subrangovams atsako generalinis rangovas. Negana to, CK 6.650 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Nagrinėjamu atveju nei įstatymas, nei sutartys nenumato išimčių iš CK 6.50 straipsnio 4 dalyje nustatytos bendros taisyklės.

10.       Nurodo, jog ieškinio teiginys, kad esą po Subrangos sutarties pasirašymo trečiasis asmuo dėl finansinių sunkumų nebegalėjo vykdyti genrangovo funkcijų, todėl užsakovo UAB „Lidl Lietuva“ santykiai su ieškovu UAB „CCM Baltic“ dėl šio statybos objekto nutrūko, yra deklaratyvus, nes nepagrįstas jokiais įrodymais. Be to, šis ieškovės teiginys prieštarauja kitiems jos teiginiams, kurie pačios ieškovės pateiktais įrodymas patvirtina faktines aplinkybes, jog visus ieškovės pagal Subrangos sutartį atliktus darbus ji perdavė trečiajam asmeniui, o pastarasis juos priėmė. Ieškovė nurodo, jog pagal Subrangos sutartį už statybos darbus jai trečiasis asmuo turėjo sumokėti 382801,90 Eur (be PVM). Šiam teiginiui pagrįsti ieškovė pateikė atliktų darbų aktus ir pažymas. Ieškovė pripažįsta, kad trečiasis asmuo ieškovei už darbus sumokėjo 104 300,25 Eur, ir šią sumą sudaro atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini) suma atskaičius 10 procentų sulaikymo sumą. Taigi, rašytinių įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog ieškovė vykdė su trečiuoju asmeniu sudarytą Subrangos sutartį, kurios iš dalies neįvykdė trečiasis asmuo, nesumokėjęs ieškovei už dalį šios atliktų darbų, nors visus darbus yra priėmęs.

11.       Atkreipia dėmesį, jog 2017 m. sausio 10 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas patvirtino trečiojo asmens kreditorių reikalavimus, kurie sudaro 3 336 483,67 Eur. BUAB „CCM Baltic“ bankroto bylos iškėlimo dienai buvo neatsiskaičiusi su įkaito turėtoju AB „Citadele“ banku, 74-iais pirmos eilės kreditoriais - darbuotojais, 3-mis antros eilės kreditoriais - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriumi, Valstybine mokesčių inspekcija, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru ir 176-iais trečios eilės kreditoriais. Esant aptartoms faktinėms aplinkybėms ir vadovaujantis teisiniu reglamentavimu pripažintina, kad ieškovei savo pareigos sumokėti už atliktus darbus neįvykdė ne atsakovė, o trečiasis asmuo, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Lidl Lietuva“, kadangi jokie turtiniai/sutartiniai santykiai jų nesieja. Ieškovė turi teisę reikšti reikalavimus tik trečiajam asmeniui BUAB „CCM Baltic“. Kadangi trečiasis asmuo yra bankrutavusi įmonė, ieškovė gali būti įtraukiama į kreditorių sąrašą ĮBĮ nustatyta tvarka. Tuo tarpu jokio reikalavimo trečiajam asmeniui ieškovė neteikia, kas rodo, jog ieškovė pasirinko akivaizdžiai netinkamą savo teisių gynimo būdą. Trečiajam asmeniui kyla prievolė atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus pagal Subrangos sutartį ir tai gali būti įgyvendinta tik ĮBĮ nustatyta tvarka, tačiau ieškovė dėl sąžiningumo požiūriu sunkiai suvokiamų priežasčių vengia reikšti reikalavimą bankroto byloje. Ieškovės inicijuotas šis naujas teisminis ginčas yra ne kas kita kaip mėginimas išvengti atsiskaitymo su ja pagal ĮBĮ nustatytą tvarką ir įgyti pranašumą prieš kitus trečiojo asmens kreditorius, nepagrįstai pagerinant ieškovės padėtį kitų kreditorių atžvilgiu ir sąskaita, pažeidžiant jų teises. Šiuo aspektu ieškovės ieškinys yra pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, mėginant patenkinti savo finansinį interesą ignoruojant nagrinėjamam atvejui taikytinus CK 6.650 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse suformuluotų teisės normų reikalavimus bei apeinant imperatyvių teisės normų reikalavimus, numatytus ĮBĮ 35 straipsnyje (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka), kartu šiurkščiai pažeidžiant kitų kreditorių finansinius interesus. Nagrinėjamu atveju tik ĮBĮ 35 straipsnio nustatyta bendra bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka ieškovė turi teisę tenkinti savo finansinį interesą, o ne imituojant situaciją, jog ji turi tiesioginę reikalavimo teisę į trečiojo asmens skolininką, taip statydama save į privilegijuotą padėtį kitų trečiojo asmens kreditorių atžvilgiu. Tokios privilegijos suteikimas ieškovei sudarytų prielaidas padaryti kitiems kreditoriams žalą, nes visiškai ar daugiausia (dėl įmonių bankroto procesams būdingos situacijos, kai įmonės turimas turtas yra pakankamas tik nedidelei jos kreditorių reikalavimų daliai padengti) gali būti nepatenkinti kitų, net ir pirmesnės už ieškovės eilės, kreditorių reikalavimai.

12.       Ieškovė UAB „Fegda“, dublike atsikirsdama į atsakovės UAB „Lidl Lietuva“ atsiliepimą, papildomai nurodė, jog siekia gauti sąžiningai uždirbtus pinigus ir padengti su darbų atlikimu susijusias išlaidas, dėl kurių patyrė atitinkamus tiesioginius nuostolius. Kitaip nei teigiama trečiojo asmens atsiliepime, nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovė, reikšdama reikalavimus, ketina pasipelnyti kitų subjektų sąskaita. Ieškovė pasirinko tinkamą ir teisėtą savo pažeistų teisių gynimo būdą ir tokio būdo pasirinkimą lėmė neteisėti ir net galbūt nusikalstami UAB „CCM Baltic“ atsakingų asmenų veiksmai bei atitinkama įmonės veikla, vykdyta konkrečiu laikotarpiu, kai buvo inicijuojama ir sudaroma 2016-01-27 Subrangos sutartis. Tokių neteisėtų veiksmų esmė – tikrosios finansinės padėties nuslėpimas, finansinės atskaitomybės dokumentų klastojimas, subrangovų pasitelkimas ketinant gauti bei pasisavinti lėšas už jų atliktus darbus ir žinant, kad su jais nebus atsiskaityta, ir pan. UAB „CCM Baltic“ neteisėti veiksmai lėmė tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu. Ieškovė pasirinko sąžiningą, teisėtą ir jos interesus labiausiai atitinkantį pažeistų teisių gynimo būdą. Vien tai, kad trečiasis asmuo BUAB „CCM Baltic“ šiuo metu turi bankrutavusios įmonės statusą, negali pateisinti bendrovės apgaulės bei kitų neteisėtų veiksmų iki bankroto bylos iškėlimo ir atitinkamai eliminuoti visas tokių veiksmų teisines pasekmes. Dėl nurodytų priežasčių visiškai nėra jokio pagrindo sutikti su trečiojo asmens atsiliepime išdėstytais argumentais apie netinkamai pasirinktą gynybos būdą, apie kitų kreditorių interesų pažeidimą, apie piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pan.

13.       Kalbant apie mėginimą išvengti atsiskaitymo ĮBĮ nustatyta tvarka ir pranašumą prieš kitus kreditorius, pabrėžia, kad ieškovė nelaiko savęs trečiojo asmens kreditoriumi ir nereiškia jam kreditorinių reikalavimų. Kiekvienas kreditorius gali ginti pažeistas teises savo nuožiūra įstatymų numatytais būdais, atsižvelgdamas į konkrečią teisinių santykių atsiradimo ir vystymosi situaciją. Ieškovė, įvertinusi Subrangos sutarties sudarymo sąlygas ir vėliau paaiškėjusias aplinkybes, nutarė savo interesus ginti pasirinktu būdu ir jokios teisės normos ieškovės diskrecijos numatytų gynybos priemonių atžvilgiu neriboja. Kitaip nei savo atsiliepimuose teigia atsakovė ir trečiasis asmuo, ieškovės pareikšti reikalavimai neprieštarauja generalinės rangos santykius reguliuojančiam teisiniam reglamentavimui, nustatytam CK 6.650 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai nėra kildinami iš Subrangos sutarties ar Generalinės rangos sutarties pažeidimo, todėl ši norma netaikytina ginčo santykiams. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Fegda“ atliktų darbų rezultatą gavo atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ ir be jokių kliūčių juo naudojasi, ieškovė  nagrinėjamoje byloje reiškia piniginį reikalavimą atsakovei kaip darbų užsakovui ir vieninteliam naudos gavėjui. Dėl nurodytų priežasčių ieškinyje dėl darbų apmokėjimo sumos priteisimo remiamasi faktu, kad ieškovė tinkamai atliko darbus atsakovės objekte, atsakovė šiuos darbus priėmė, dėl jų pretenzijų neturi ir jų rezultatą sėkmingai naudoja savo komercinėje veikloje. Šioje byloje ieškovė siekia pripažinti savo teisę gauti atlyginimą už faktiškai atliktus darbus ir savo reikalavimus grindžia konkrečiomis aplinkybėmis. Pažymi, jog užsakovo pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus eliminavimas, lemtų nepagrįstą praturtėjimą UAB „Fegda“ sąskaita ir neleistų užtikrinti prievolinių teisinių santykių pusiausvyros.

14.       Atsakovė UAB „Lidl Lietuva“, triplike atsikirsdama į ieškovės UAB „Fegda“ dubliką, papildomai nurodė, jog nors sutinka su UAB „Fegda“, kad rangos sutarčiai įstatymai nenustato privalomos rašytinės formos reikalavimo, tačiau nelaikytina, jog UAB „Fegda“ ir UAB „Lidl Lietuva“ sudarė žodinę rangos sutarti, pagal kurią UAB „Fegda“ yra rangovas, o UAB „Lidl Lietuva“ – užsakovas, kadangi žodinės rangos sutarties sudarymui konstatuoti būtina nustatyti šalių susitarimo faktą (valią), t. y. faktą, kad UAB „Lidl Lietuva“ ir UAB „Fegda“ susitarė, jog UAB „Fegda“ atliks darbus objekte, o UAB „Lidl Lietuva“ už juos atsiskaitys, tiesiogiai šią sumą sumokėdama UAB „Fegda“. Pažymi, jog UAB „Lidl Lietuva“ ir UAB „Fegda“ niekada nesitarė dėl statybos darbų statybos objekte atlikimo, t. y. nei raštu, nei žodžiu nesudarė jokios statybos rangos sutarties. UAB „Fegda“ statybos darbams objekte atlikti pasitelkė generalinis rangovas UAB „CCM Baltic“. Atkreipia dėmesį, kad pati ieškovė netvirtina, jog toks susitarimas tarp UAB „Lidl Lietuva“ ir UAB „Fegda“ egzistavo, o tariamai susiklosčiusius rangos teisinius santykius iš esmės grindžia tuo, kad UAB „Lidl Lietuva“ šiuo metu naudojasi UAB „Fegda“ atliktų darbų rezultatu. Pažymi, kad UAB „Lidl Lietuva“ atliktų darbų rezultatu naudojasi ne tarp UAB „Fegda“ ir UAB „Lidl Lietuva“ sudarytos rangos sutarties pagrindu, o vadovaujantis UAB „CCM Baltic“ ir UAB „Lidl Lietuva“ sudarytos 2015-10-22 Generalinės statybos rangos sutarties perduotu darbų rezultatu. UAB „Fegda“ darbus atliko ir juos perdavė ne UAB „Lidl Lietuva“, o UAB „CCM Baltic“ 2016 m. balandžio - birželio atliktų darbų aktais, UAB “CCM Baltic“ šiuos darbus priėmė. Šiuos darbus UAB „Lidl Lietuva“ priėmė iš generalinio rangovo UAB „CCM Baltic“. Taigi, darbų rezultatą UAB „Lidl Lietuva“ gavo ne su UAB „Fegda“ sudarytos rangos sutarties pagrindu, o su UAB „CCM Baltic“ sudarytos Generalinės rangos sutarties pagrindu, todėl ir atsiskaitymą už šiuos darbus UAB „Lidl Lietuva“ turi vykdyti taip, kaip numatyta Generalinėje rangos sutartyje. Papildomai nurodė, kad 2016-07-25 raštu UAB „Fegda“ UAB „Lidl Lietuva“ perdavė ne darbus, o tik išpildomąją dokumentaciją, be kita ko, pati nurodydama, kad šiuos dokumentus perduoda vadovaudamasi Subrangos sutartimi.

15.       Pažymi, kad pati ieškovė dublike pripažįsta, jog šioje situacijoje nesąžiningais subjektais laikytini UAB „CCM Baltic“ ir jai vadovavę asmenys, nurodydama, kad jos pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą lėmė neteisėti ir net galbūt nusikalstami UAB „CCM Baltic“ atsakingų asmenų veiksmai bei atitinkama UAB „CCM Baltic“ veikla. Taip aiškindama pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, ieškovė pati patvirtina pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo netinkamumą. Akivaizdu, kad ieškovė dėl susiklosčiusios situacijos, t. y. patirtų nuostolių, laiko kaltais UAB „CCM Baltic“ Subrangos sutarties sudarymo momentu vadovavusius asmenis. Tokia ieškovės pozicija sudaro pagrindą teigti, jog ieškovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo turėtų reikšti UAB „CCM Baltic“ atsakingiems asmenims, o ne reikalauti šių sumų sumokėjimo iš UAB „Lidl Lietuva“.

16.       Trečiasis asmuo BUAB „CCM Baltic“, triplike atsikirsdamas į ieškovės UAB „Fegda“ dubliką, papildomai nurodė, jog ieškovės siekio pasirinktas įgyvendinimo būdas (bandymas gauti apmokėjimą tiesiogiai iš užsakovo apeinant generalinį rangovą, o kartu ir visus jo kreditorius) nėra ir negali būti laikomas sąžiningu įvertinus šios bylos dalyvius siejusius teisinius santykius bei trečiojo asmens kaip bankrutavusios bendrovės statusą. Tiek visi 27 subrangovai, dirbę atsakovės statomame objekte (duomenys neskelbtini), kurie yra savo jėgomis ir ištekliais atlikę darbus tame pačiame objekte kaip ir ieškovė, tiek ir kiti kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti trečiojo asmens bankroto byloje ir kurie yra savo jėgomis ir ištekliais atlikę darbus kituose objektuose, turi lygiai tokį patį suinteresuotumą kaip ir ieškovė gauti atlyginimą už jų atliktą darbą. Kadangi visi šie kreditoriai, įskaitant ieškovę, darbus atliko pagal sutartis, sudarytas su trečiuoju asmeniu, tai prievolė apmokėti už šiuos atliktus darbus kyla trečiajam asmeniui ir visi jie, įskaitant ieškovę, neturi tiesioginės reikalavimo teisės į užsakovą. Kadangi trečiasis asmuo yra nemokus ir jam yra iškelta bankroto byla, trečiojo asmens atsiskaitymo tvarką reglamentuoja imperatyvios Įmonių bankroto įstatymo normos, pagal kurias nustatytas finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumas bei proporcingumas.

17.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai, todėl ieškovė, kaip ūkinę – komercinę veiklą vykdantis, taigi, ir ūkinius – komercinius sandorius sudarantis ūkio subjektas, sudarydama ginčijamą sandorį, privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nors ieškovė teigia buvusi apgauta sudarant Subrangos sutartį, tačiau nepateikė įrodymų, kad apgaulė buvo nukreipta konkrečiai į ieškovę su tikslu suklaidinti ją dėl esminių Subrangos sutarties sąlygų ir tai turėjo lemiamos įtakos ieškovės valiai dėl Subrangos sutarties sudarymo susiformuoti, bei kad ieškovė, kaip juridinis asmuo ir verslininkas, buvo atidi ir rūpestinga, prieš Subrangos sutarties sudarymą rinko ir vertino informaciją apie trečiąjį asmenį.  

18.       Ieškovė 2021 m. balandžio 15 d. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašo patenkinti pareikštus ieškinio reikalavimus, įskaitant ir patikslintame ieškinyje nurodytais papildomais pagrindais, kurie vertintini kaip alternatyvieji pradiniame ieškinyje nurodytiesiems. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės argumentus dėl teisinio pagrindo atsiskaityti tiesiogiai ieškovei už atliktus darbus (ne)buvimo, pažymi, kad 2016-04-29 atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ (užsakovas), ieškovė UAB „Fegda“ (subrangovas) ir trečiasis asmuo UAB „CCM Baltic“ (rangovas) sudarė Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Susitarimas), pagal kurį rangovui (trečiajam asmeniui) perleidus reikalavimo teisę subrangovui (ieškovui), atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už atliktus darbus per 30 dienų nuo Susitarimo 2.2 punkte numatytų sąlygų atsiradimo (Susitarimo 2.1 punktas). Pagal Susitarimo 2.2 punkto sąlygas, atsakovė turėjo būti informuota apie reikalavimo teisės perleidimą (pateikiant tai patvirtinančius dokumentus), darbai turėjo būti atlikti tinkamai ir perduoti atsakovei, subrangovas pateikė rangovo patvirtintą PVM sąskaitą faktūrą. Įgyvendinant Susitarimo sąlygas, trečiasis asmuo UAB „CCM Baltic“ (rangovas) ir ieškovė UAB „Fegda“ (subrangovas) sudarė keturias Reikalavimo perleidimo sutartis: 2016-05-18 (dėl 106 067,02 Eur sumos pagal 2016-04-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini)); 2016-06-13 (dėl 170 388,92 Eur sumos pagal 2016-05-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini)); 2016-07-13 (dėl 69 832,54 Eur sumos pagal 2016-06-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini)); 2016-08-28 (dėl 35 783,05 Eur sulaikytų 10 procentų sumos pagal visas aukščiau nurodytas sąskaitas ir atliktų darbų aktus). Nurodytos aplinkybės ir dokumentai patvirtina atsakovės pareigą atsiskaityti už atliktus darbus. Pažymi ir tai, kad atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose pripažino savo pareigą atsiskaityti su ieškove, jeigu byloje būtų pateikti atitinkami dokumentai. Pripažindama savo pareigą atsakovė atsiliepime klaidingai nurodo, kad UAB „CCM Baltic“ nėra perleidusi reikalavimo teisės į 278 501,65 Eur sumą. Atsakovė yra informuota ir puikiai žino apie nurodyto dydžio reikalavimo perleidimą, ką patvirtina UAB „Fegda“ ir UAB „Lidl Lietuva“ raštai.

19.       Pažymi, jog 2016-04-29 Susitarimas ir visos nurodytos Reikalavimo perleidimo sutartys yra galiojančios, todėl turi būti vykdomos (pacta sunt servanda). Šiuo Susitarimu šalys pakeitė 2015-10-22 Generalinės rangos sutartyje numatytą atsiskaitymo tvarką, taip pat papildomai nustatė užsakovo UAB „Lidl Lietuva“ teisę reikšti reikalavimus tiesiogiai subrangovui UAB „Fegda“ dėl darbų defektų šalinimo garantiniu laikotarpiu (Susitarimo 3.1 p.). Reikalavimo perleidimo sutartimis ir darbų atlikimą pagrindžiančiais dokumentais šalys realizavo Susitarime numatytą atsiskaitymo teisę. Susitarimo 3.7 punkto nuostatomis įtvirtintas prioritetinis Susitarimo taikymas Generalinės rangos sutarties atžvilgiu jų prieštaravimo atveju. Ginčo dėl visų UAB „Fegda“ darbų atlikimo ir perdavimo užsakovui nėra. Užsakovas (atsakovė) gavo darbų rezultatą ir juo naudojasi pagal paskirtį. Visi nesutarimai dėl rangovo UAB „CCM Baltic“ ir užsakovo UAB „Lidl Lietuva“ tarpusavio sutartinių santykių galutinai išspręsti taikos sutartimi, patvirtinta Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-125-569/2019.

20.       Nurodo, jog apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota ieškovės UAB „Fegda“ 2016-05-19, 2016-06-15, 2016-07-14 ir raštais (prašymais dėl apmokėjimo) kaskart po kiekvienos Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo, kartu pateikiant pačias sutartis, atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras. Papildomai apie tai buvo pranešta ir 2016-10-04 ieškovo raštu Nr. 16-02-0249. 2016-10-24 atsakymu „Dėl apmokėjimo už atliktus darbus“ atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ patvirtino, kad yra informuota apie reikalavimo perleidimą pagal visas sutartis, taip pat pažymėjo, kad yra pagrindas sumokėti už darbus 277 771,28 Eur sumą, jeigu UAB „Fegda“ pateiktų susitarimuose nenumatytą užtikrinimą visai sutarties sumai – 382 071,53 Eur, įskaitant 104 300,25 Eur.

21.       Atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ prašo atmesti patikslintą ieškinį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog Reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis UAB „Fegda“ grindžia patikslinto ieškinio reikalavimus, yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento (ab initio). Reikalavimo perleidimo sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis). Reikalavimo perleidimo sutartys prieštarauja imperatyviai CK 6.9301 straipsnio nuostatai, kurioje įtvirtinta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka kai skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Generalinės rangos sutarties pagrindu UAB „CCM Baltic“ buvo skolinga subrangovui UAB „Fegda“ už atliktus darbus pagal Subrangos sutartį Objekte. Neturėdama pakankamai lėšų UAB „CCM Baltic“ privalėjo vykdyti atsiskaitymą su visais kreditoriais, įskaitant ir UAB „Fegda“, pagal CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų eiliškumą. Tai reiškia, jog su UAB „Fegda“ UAB “CCM Baltic“ turėjo atsiskaityti penktąja eile pagal mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, t. y. tik pilnai atsiskaičiusi su pirmosios - ketvirtosios eilės kreditoriais, numatytais CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose. Reikalavimo perleidimo sutartimis buvo pakeista imperatyvi CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, t. y. sudarytos sąlygos UAB „Fegda“ gauti savo reikalavimų patenkinimą pirmiau negu ankstesnės eilės UAB „CCM Baltic“ kreditoriai. CK 6.9301 straipsnyje numatytos atsiskaitymo eilės pažeidimas sudarant reikalavimo perleidimo sutartis, įskaitant ir Reikalavimo perleidimo sutartis su UAB „Fegda“, yra konstatuotas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartyje, kuria UAB „CCM Baltic“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Reikalavimo perleidimo sutarčių akivaizdų niekinį pobūdį patvirtina ir teismų sprendimai (nutartys) analogiškose bylose. UAB „CCM Baltic“ administratorius buvo pareiškęs nemažai tapačių ieškinių, kuriuose skyrėsi tik atsakovas. Ieškiniais buvo prašoma panaikinti reikalavimo perleidimo sutartį (­is), sudarytas tarp UAB „CCM Baltic“ ir subrangovų bei taikyti restituciją, sugrąžinant UAB „CCM Baltic“ subrangovų (atsakovų) iš UAB „Lidl Lietuva“ gautas sumas. Ieškinio faktinis pagrindas buvo grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis ir tuo pačiu teisiniu pagrindu (CK 1.80 ir CK 6.66 straipsniuose numatytais sandorių negaliojimo pagrindais). Visi UAB „CCM Baltic“ ieškiniai buvo tenkinti, pripažįstant, jog reikalavimų perleidimo sutartys yra negaliojančios nuo jų sudarymo momento, be kita ko, konstatuojant UAB „CCM Baltic“ ir atsakovų nesąžiningumą sudarant reikalavimo perleidimo sutartis. Remiantis išdėstytu, Reikalavimo perleidimo sutartys akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai įstatymo normai (CK 6.9301 straipsnis), todėl laikomos niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio (CK 1.80 straipsnis).

22.       Pažymi, jog Reikalavimo perleidimo sutartys prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Reikalavimo perleidimo sutartimis UAB „Fegda“, kaip UAB „CCM Baltic“ kreditorei, buvo suteikta pirmenybės teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą nepaisant to, jog UAB „CCM Baltic“ turėjo kitų kreditorių, kurių reikalavimai turėjo būti tenkinami pirmiau. Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo tikslas akivaizdžiai nesąžiningas, nes juo buvo siekiama apeiti įstatyme įtvirtintą imperatyvią atsiskaitymo su kreditoriais tvarką ir gauti atsiskaitymą pirmiau negu kiti kreditoriai. Reikalavimo perleidimo sutarties šalims, įskaitant ir UAB „Fegda“, neabejotinai buvo žinoma apie egzistuojančius kitų kreditorių reikalavimus. Nekyla abejonių, kad UAB „CCM Baltic“ buvo puikiai žinoma jos pačios finansinė padėtis: skolų mastas, finansiniai sunkumai, nemokumas, ginčai teisme pagal kreditorių ieškinius, taip pat ta aplinkybė, jog nebėra mokamas darbo užmokestis darbuotojams. Pažymi, jog informacija apie teisme nagrinėjamas bylas, priimtus sprendimus, taikytus turto areštus yra vieša, todėl buvo prieinama UAB „Fegda“. Tuo labiau pačių sandorių pobūdis, juose nurodytos aplinkybės leidžia neabejotinai spręsti, jog UAB „Fegda“ žinojo apie sunkią UAB „CCM Baltic“ padėtį ir sudaromais sandoriais siekė, kad jos reikalavimai būti patenkinti pirmiau negu kitų UAB „CCM Baltic“ kreditorių. Reikalavimo perleidimo sutarčių tikslas - nesąžiningai ir neteisėtai užsitikrinti savo reikalavimų patenkinimą anksčiau negu kiti kreditoriai, nepaisant įstatyme numatytos imperatyvios atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos, yra nesuderinamas su viešąja tvarka ir gera morale, kas leidžia tvirtinti, jog Reikalavimo perleidimo sutartys yra niekinės taip pat ir CK 1.81 straipsnio pagrindu.

23.       Mano, jog UAB „Fegda“ pasirinko akivaizdžiai netinkamą savo teisių gynimo būdą. Neišskiriant UAB „Fegda“ iš kitų UAB „CCM Baltic“ kreditorių rato, ji turėtų reikšti kreditorinį reikalavimą BUAB „CCM Baltic“ dėl atsiskaitymo už atliktus subrangos darbus ir stoti į bendrą kreditorių eilę. Kaip minėta, eilė kitų analogiškų bylų baigėsi rezultatu, kuomet subrangovų sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu subrangovų gautos lėšos (jas priteisiant iš subrangovų) buvo grąžintos UAB „CCM Baltic“. Vadovaujantis bankroto proceso nuostatomis, subrangovai turėjo teisę reikšti kreditorinį reikalavimą dėl neapmokėtų subrangos darbų UAB „CCM Baltic“ bankroto byloje ir kaip ir kiti UAB „CCM Baltic“ kreditoriai stoti į bendrą kreditorių eilę dėl jų reikalavimo tenkinimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (galiojo iki 2020-01-01) 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, UAB „Fegda“, reikšdama reikalavimą tiesiogiai UAB „Lidl Lietuva“, siekia niekinių sandorių pagrindu susikurti išskirtinę padėtį kitų UAB „CCM Baltic“ kreditorių atžvilgiu. UAB „CCM Baltic“ kreditoriai (tarp jų subrangovai) yra įpareigoti bankroto proceso nuostatų stoti į UAB „CCM Baltic“ bendrą kreditorių eilę teismų sprendimuose aiškiai pasisakant, jog reikalavimų patenkinimas užsakovo (UAB „Lidl Lietuva“) lėšomis yra neteisėtas, nes pažeidžia kitų UAB „CCM Baltic“ kreditorių teises. UAB „Fegda“ situacija yra visiškai identiškai, todėl ji turi būti analogiškai vertinama ir sprendžiama.

24.       Nurodo, jog UAB „Lidl Lietuva“ prievolė atsiskaityti už Generalinės rangos sutarties pagrindu atliktus darbus (įskaitant ir atliktus UAB „CCM Baltic“ pasitelkto subrangovo UAB „Fegda“) pasibaigė tinkamu įvykdymu. Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal BUAB „CCM Baltic“ patikslintą ieškinį UAB „Lidl Lietuva“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, kurį BUAB „CCM Baltic“ grindė tuo, kad UAB „Lidl Lietuva“ nėra atsiskaičiusi su UAB „CCM Baltic“ pagal Generalinės rangos sutartį. Į UAB „CCM Baltic“ ieškiniu iš UAB „Lidl Lietuva“ prašomą priteisti sumą taip pat buvo įtraukta UAB „Fegda“ atliktų subrangos darbų vertė, kurią UAB „CCM Baltic“ kaip generalinis rangovas prašė priteisti iš UAB „Lidl Lietuva“ kaip užsakovo. Minėtoje byloje Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria buvo išspręstas ginčas dėl atsiskaitymo pagal Generalinę rangos sutartį. Taikos sutarties 1 p. UAB „CCM Baltic“ ir UAB „Lidl Lietuva“ susitarė, kad galutinė mokėtina suma, visiškai ir galutinai užbaigiant visus ginčus, susijusius su Rangos sutarties vykdymu bei nutraukimu, yra 777 000 Eur, ir UAB „Lidl Lietuva“ sumokėjus BUAB „CCM Baltic“ nurodytą sumą, UAB „Lidl Lietuva“ yra tinkamai įvykdžiusi Generalinę rangos sutartį, įskaitant ir sumokėjusi UAB „CCM Baltic“ už visus UAB „Fegda“ atliktus subrangos darbus. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog Reikalavimo perleidimo sutartys yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento, atsiskaitymas su UAB „Fegda“ turi būti vykdomas pagal Subrangos sutartį ir imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl UAB „Fegda“ tvirtinimas, kad UAB „Lidl Lietuva“ privalo atsiskaityti su UAB „Fegda“ už jos faktiškai atliktus darbus, yra visiškai nepagrįstas.

25.       Ieškovė 2021 m. birželio 22 d. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Lidl Lietuva“ 278 501,65 Eur sumą už faktiškai atliktus statybos rangos (sklypo ir susisiekimo dalies sutvarkymo) darbus LIDL prekybos centro statybos objekte (duomenys neskelbtini), 53 978,82 Eur palūkanų sumą už laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2019-04-17, 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26.       Nurodo, jog atsižvelgdama į CK 6.37 ir 6.210 straipsnių ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir MAPKSVPĮ) nuostatas, reglamentuojančias skolininko (komercinio sandorio šalies) pareigą mokėti nustatyto dydžio palūkanas už piniginės prievolės nevykdymą, tikslina ieškinio reikalavimus dėl palūkanų (procesinių palūkanų ir palūkanų, paskaičiuotų iki bylos iškėlimo) priteisimo. Pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas; pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Skolos susiformavimo laikotarpiui (2016 m. II pusmečiui) galiojusi fiksuotoji palūkanų norma buvo 0,00 procento, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo skolos susiformavimo iki bylos iškėlimo, taip pat tokio pat dydžio procesinės palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27.       Pažymi, jog pagal 2016-04-29 sudaryto Susitarimo 2.1 punktą ir atitinkamas Reikalavimo perleidimo sutartis, atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitas faktūras, atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ turėjo sumokėti ieškovei UAB „Fegda“ per 30 dienų nuo Susitarimo 2.2 punkte numatytų sąlygų atsiradimo (Susitarimo 2.1 punktas), t. y. nuo nurodytų dokumentų ir sąskaitų pateikimo dienos. Paskutinės sąskaitos sumą (be 10 procentų sulaikymo sumos) atsakovė turėjo sumokėti per 30 dienų nuo 2016-07-14 lydraščio, kuriuo buvo siųsta ši sąskaita ir atliktų darbų aktas, gavimo dienos. 2016-10-04 raštu ieškovė dar kartą pateikė atsakovei visas Reikalavimo perleidimo sutartis ir paragino ją per 30 dienų sumokėti visą skolą, įskaitant ir sulaikytų pagal visas sąskaitas pinigų sumą. 2016-10-24 raštu atsakovė pranešė, kad sutinka sumokėti visą skolos sumą, jeigu ieškovė pateiktų besąlyginę banko garantija bendrai sumokėtai ir nesumokėtai 382 071,53 Eur sumai. Tokią sąlygą atsakovė kėlė dėl jos numanomos rizikos pažeisti kitų kreditorių interesus, tačiau iš esmės pripažino, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas mokėti už atliktus darbus. Taigi, vertindama paskutinius atsiskaitymo terminus, ieškovė skaičiuoja 8 procentų palūkanas pagal nurodytas CK ir MAPKSVPĮ nuostatas nuo 2016-12-01 iki 2019-04-17 (iki ieškinio pateikimo). Taipogi ieškovė prašo teismo priteisti ir 8 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo šios civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

28.       Atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ prašo atmesti patikslintą ieškinį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog esant nepagrįstam UAB „Fegda“ pagrindiniam reikalavimui, taip pat nepagrįsti ir papildomi reikalavimai dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo. Be to, ieškovės reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2019-04-17, nepagrįstas, nes nustatant palūkanų skaičiavimo terminą yra remiamasi niekinių Reikalavimo perleidimo sutarčių ir 2016-04-29 Susitarimo nuostatomis. Reikalavimo perleidimo sutartys yra niekiniai sandoriai, todėl negalioja ir Susitarimas, nustatantis atsiskaitymo tvarką ir terminus pagal Reikalavimo perleidimo sutartis, įskaitant ir Susitarimo 2.1 p.

29.       Atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ priešieškiniu ieškovei UAB „Fegda“ bei atsakovei pagal priešieškinį BUAB „CCM Baltic“ (toliau – ir Atsakovė 2) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (ab initio) 2016-05-18, 2016-­06-13, 2016-07-13 ir 2016-08-28 reikalavimo perleidimo sutartis, sudarytas tarp BUAB „CCM Baltic“ ir UAB „Fegda“, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30.       Nurodė, jog BUAB „CCM Baltic“ administratorius dar 2017-03-12 buvo pateikęs Šiaulių apygardos teismui ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančiomis Reikalavimo perleidimo sutartis nuo jų sudarymo momento (ab initio), pripažinus negaliojančią 2016-05-18 Reikalavimo perleidimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti BUAB „CCM Baltic“ naudai iš UAB „Fegda“ 104300,25 Eur. Šio BUAB „CCM Baltic“ administratoriaus ieškinio pagrindu Šiaulių apygardos teisme buvo iškelta ir nagrinėjama civilinė byla (toliau – ir Byla 2). 2021-04-13 Byloje 2 gautas ir priimtas BUAB „CCM Baltic“ pareiškimas dėl taikos sutarties, sudarytos tarp BUAB „CCM Baltic“ ir UAB „Fegda“, tvirtinimo. Taikos sutartimi šalys susitarė, jog BUAB „CCM Baltic“ byloje atsisako visų savo reikalavimų, t. y.: reikalavimų pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, o UAB „Fegda“ įsipareigoja sumokėti BUAB „CCM Baltic“ 45 000 Eur sumą (toliau – ir Taikos sutartis Byloje 2). 2021-04-28 Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį Byloje 2, kuria patvirtino Taikos sutartį ir Bylą 2 nutraukė, 2021-06-17 Lietuvos apeliacinis teismas šią nutartį paliko nepakeistą, be kita ko, nutarties motyvuojamojoje dalyje pažymėjo: „<...> apeliantei UAB „Lidl Lietuva“ nėra jokių kliūčių kreiptis į teismą ir pačiai prašyti teismo taikyti niekinių sandorių negaliojimo teisines pasekmes ir tam jokios įtakos neturi ir negali turėti taikos sutarties sudarymas ir patvirtinimas šioje byloje, jei atitinkami sandoriai yra niekiniai.“ 

31.       Atsakovė teisinį ir faktinį priešieškinio pagrindą nurodo analogišką kaip ir atsiliepime į ieškovės 2021-04-15 patikslintą ieškinį (žr. šio sprendimo 21-24 punktus). Pažymi, jog pripažinus Reikalavimo perleidimo sutartis niekiniais sandoriais restitucija netaikytina, nes trijų Reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu joks turtas nebuvo perduotas, o 2016-05-18 Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu UAB „Lidl Lietuva“ yra sumokėjusi 104 300,25 Eur sumą, tačiau šios sumos grąžinimas pradiniam kreditoriui BUAB „CCM Baltic“ buvo išspręstas Byloje 2 BUAB „CCM Baltic“ ir UAB „Fegda“ pasirašius taikos sutartį.

32.       Ieškovė UAB „Fegda“ atsiliepime į pareikštą priešieškinį nurodo, jog su juo nesutinka, prašo jį atmesti, taikyti ieškinio senatį, jeigu byloje būtų nuspręsta ginčo santykiams taikyti CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) nuostatas, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog pagal aktualią ir prieš kurį laiką pasikeitusią kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.9301 straipsnio normų taikymo ir aiškinimo, bankroto (nemokumo) administratorius neturi teisės reikšti reikalavimų dėl atsiskaitymo tvarkos pažeidimo ir sandorio negaliojimo nurodyto straipsnio pagrindu. Mano, jog atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ neturi jokio pagrindo ginčyti Reikalavimo perleidimo sutarčių CK 6.9301 straipsnio pagrindu ir prašyti teismo konstatuoti niekinio sandorio faktą. Be to, kalbant vien tik apie subjektinę teisę reikšti tokio pobūdžio reikalavimus, UAB „Lidl Lietuva“ net nebuvo ir nėra kreditorius, kurio teisė gauti atsiskaitymą pagal tam tikrą eiliškumą galėtų būti pažeista, ir kuris galėtų kvestionuoti konkrečius UAB „CCM Baltic“ mokėjimus. Pažymi, kad atsakovas UAB „Lidl Lietuva“ neturi teisės (teisinio suinteresuotumo) ir įgaliojimų ginti BUAB „CCM Baltic“ kreditorių interesus ir negali ginčyti jų sprendimų dėl konkrečių sandorių ir bylos eigos. BUAB „CCM Baltic“ kreditoriai nustatyta tvarka pritarė UAB „Fegda“ ir BUAB „CCM Baltic“ taikos sutarties, kuria atsisakyta reikalavimo dėl Reikalavimo perleidimo sutarčių negaliojimo, sudarymui, ir toks sprendimas visiškai atitinka jų interesus.

33.       Pažymi, jog atsakovė sandorių prieštaravimą viešajai tvarkai ir gerai moralei taip pat sieja su atsiskaitymo tvarkos ir kitų kreditorių interesų pažeidimu, tačiau papildomų argumentų, galinčių pagrįsti CK 1.81 straipsnyje nurodyto sandorių negaliojimo pagrindo buvimą, priešieškinyje nėra. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką mano, jog UAB „Lidl Lietuva“ turi įrodyti, kad pagrindinis ir vienintelis Reikalavimo perleidimo sutarčių šalių UAB „Fegda“ ir UAB „CCM Baltic“ ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarka ar gerai moralei, tačiau tokių ketinimų atsakovė neįrodė ir neturi galimybių įrodyti, nes Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo tikslas yra pakankamai akivaizdus – įgyvendinti tiesioginio atsiskaitymo galimybę pagal UAB „Lidl Lietuva“, UAB „CCM Baltic“ ir UAB „Fegda“ 2016-04-29 sudarytą trišalį susitarimą už UAB „Fegda“ atliktus statybos rangos darbus, kad būtų pelnytai sumokėta už visus UAB „Fegda“ atliktus statybos rangos darbus. Taigi, pati atsakovė, sudarydama 2016-04-29 susitarimą ir aptardama atsiskaitymo mechanizmą darbų perdavimo sąlygas, pritarė tokiai galimybei ir šalių ketinimams. Tokio pobūdžio reikalavimo perleidimo sutartys yra įprastos komerciniuose santykiuose ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jų tikslas priešingas viešajai tvarkai ar gerai moralei.

34.       Mano, jog pagal 2016-04-29 Susitarimą rangovui (trečiajam asmeniui) perleidus reikalavimo teisę subrangovui (ieškovei), atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už atliktus darbus per 30 dienų nuo Susitarimo 2.2 punkte numatytų sąlygų atsiradimo (Susitarimo 2.1 punktas). Pagal Susitarimo 2.2 punkto sąlygas, atsakovė turėjo būti informuota apie reikalavimo teisės perleidimą (pateikiant tai patvirtinančius dokumentus), darbai turėjo būti atlikti tinkamai ir perduoti atsakovei, subrangovas pateikė rangovo patvirtintą PVM sąskaitą faktūrą. Įgyvendinant Susitarimo sąlygas, trečiasis asmuo UAB „CCM Baltic“ (rangovas) ir ieškovė UAB „Fegda“ (subrangovas) sudarė ginčijamas šioje byloje Reikalavimo perleidimo sutartis. Mano, jog šiuo Susitarimu šalys pakeitė 2015-10-22 Generalinės rangos sutartyje numatytą atsiskaitymo tvarką, taip pat papildomai nustatė užsakovo UAB „Lidl Lietuva“ teisę reikšti reikalavimus tiesiogiai subrangovui UAB „Fegda“ dėl darbų defektų šalinimo garantiniu laikotarpiu (Susitarimo 3.1 p.), dėl ko sandoris buvo siekiamas visų šio sandorio šalių. Nurodytos aplinkybės ir dokumentai patvirtina Reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumą ir, priešingai, paneigia atsakovės poziciją dėl sandorių prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Apie galimybę modifikuoti generalinės rangos bei subrangos santykius ir pakeisti atsiskaitymo tvarką pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje. Mano, jog viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštarauja ne Reikalavimo perleidimo sutartys, o UAB „Lidl Lietuva“ nesąžiningi tikslai, kurie formuojami ir demonstruojami pateikiant priešieškinį – išvengti pačios UAB „Lidl Lietuva“ pažadėto tiesioginio atsiskaitymo su sąžiningai ir kokybiškai savo darbus UAB „Lidl Lietuva“ naudai atlikusiu rangovu UAB „Fegda“, o tokie nesąžiningi tikslai nenusipelno būti ginami.

35.       Trečiasis asmuo ir atsakovė pagal priešieškinį UAB „CCM Baltic“ atsiliepime į priešieškinį nurodo, jog tiek su ieškove, tiek su atsakove visus ginčus dėl Generalinės statybos rangos sutarties ir Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo bei vykdymo yra išsprendusi teismo patvirtintomis taikos sutartimis.

36.       Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Fegda“ atstovas advokatas A. C. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

37.       Atsakovės UAB „Lidl Lietuva“ atstovė advokatė E. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

38.       Trečiojo asmens ir atsakovės pagal priešieškinį BUAB „CCM Baltic“ atstovas advokatas A. J. prašė dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra, o priešieškinį atmesti tuo pagrindu, jog atsakovė neturi teisinio pagrindo atstovauti kreditorių interesus, ginti viešojo intereso.  

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

39.       UAB „Lidl Lietuva“ (Užsakovas) ir UAB „CCM Baltic“ (Rangovas) 2015-10-22 sudarė Generalinės statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Generalinės rangos sutartis) dėl prekybos paskirties pastato statybos ir aplinkos tvarkymo darbų adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas). Sutartyje nustatyta darbų kaina – 2 329 167,61 Eur įskaitant PVM. Generalinės rangos sutarties 6.31 punktu Užsakovas ir Generalinis rangovas susitarė, jog pastarasis turi teisę pasitelkti subrangovus tik gavęs išankstinį rašytinį Užsakovo sutikimą. Generaline rangos sutartimi jos šalys taipogi susitarė, jog atliktus darbus Generalinis rangovas perduoda Užsakovui, o Užsakovas apmoka Generaliniam rangovui darbų kainą (Generalinės rangos sutarties 4.4, 4.5 4.6, 5.3 punktai).  

40.       UAB „CCM Baltic“ ir UAB „Fegda“ 2016-01-27 sudarė Subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Subrangos sutartis), pagal kurią UAB „Fegda“ įsipareigojo atlikti ir perduoti UAB „CCM Baltic“ statybos rangos darbų (gerbūvio sutvarkymo darbai, darbo projektų parengimas) už 447000 Eur įskaitant PVM. Subrangovo atliktų darbų priėmimas įforminamas Genrangovo ir Subrangovo pasirašytu atliktų darbų aktu (Subrangos sutartis 7.7 punktas), o atsiskaitymai už Subrangovo atliktus darbus, kurie yra priimami Subrangos sutarties VII dalyje nustatyta tvarka Genrangovo pasirašytais atliktų darbų aktais, pagal Genrangovo pasirašytų atliktų darbų aktų pagrindu Subrangovo išrašytas ir pateiktas Genrangovui apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, vykdomi per 60 dienų nuo šių tinkamai įformintų dokumentų pateikimo Genrangovui dienos (Subrangos sutarties 3.2 punktas).

41.       Pagal Subrangos sutartį UAB „Fegda“ atliko ir užsakovui UAB „CCM Baltic“ iki 2016-06-28 2016 m. balandžio - birželio mėn. atliktų darbų aktais perdavė statybos darbų už 382 801,90 Eur (be PVM), o užsakovas UAB „CCM Baltic“ šiuos darbus priėmė.

42.       Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016-10-28, UAB „CCM Baltic“ iškelta bankroto byla (LITEKO duomenų bazė, civilinė byla Nr. B2-20-440/2021).

43.       Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „CCM Baltic“ kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašas, tarp kurių UAB „Fegdos“ nėra. Bendra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma – 3 336 483,67 Eur.

44.       Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi UAB „CCM Baltic“ bankrotas pripažintas tyčiniu (civilinė byla Nr. B2-594-372/2017).

45.       2017 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Fegda“ ieškiniu BUAB „CCM Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia ab initio 2016-01-27 subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą tarp UAB „CCM Baltic“ ir UAB „Fegda“, kaip sudarytą dėl UAB „CCM Baltic“ apgaulės (CK 1.91 straipsnis). Nors Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinys buvo tenkintas, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu minėtą Šiaulių apygardos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

46.       2017 m. gegužės 11 d. BUAB „CCM Baltic“ ieškiniu UAB „Lidl Lietuva“, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Fegda“, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš UAB „Lidl Lietuva“ už atliktus darbus pagal Generalinės rangos sutartį 806594,81 Eur skolą, 232 916,76 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi byla nutraukta patvirtinus taikos sutartį, kuria jos šalys susitarė, jog galutinė UAB „Lidl Lietuva“ mokėtina BUAB „CCM Baltic“ suma, visiškai ir galutinai užbaigiant visus ginčus, susijusius su Generalinės rangos sutarties vykdymu bei nutraukimu, yra 777 000 Eur, kurią sudaro: galutinė mokėtina skola už darbus (paslaugas) pagal Generalinės rangos sutartį - 675 000 Eur, į šią sumą įskaičiuojant 20 000 Eur sumą, kurią UAB „Lidl Lietuva“ mokėtų už ieškovės pasitelkto subtiekėjo UAB „Andex“ pateiktas prekes (medžiagas); galutinė delspinigių suma už skolos už darbus (paslaugas) pagal Generalinės rangos sutartį mokėjimo termino praleidimą - 34 000 Eur; galutinė procesinių palūkanų suma - 68 000 Eur. Šalys susitarė, jog tinkamai įvykdžius Taikos sutartį, jos neturės ir nereikš viena kitai jokių pretenzijų dėl Generalinės rangos sutarties vykdymo ir nutraukimo.

47.       2017 m. kovo 13 d. BUAB „CCM Baltic“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį du kartus tikslino, atsakovei UAB „Fegda“, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Lidl Lietuva“, prašydama pripažinti negaliojančia 2016-05-18 tarp ieškovės BUAB „CCM Baltic“ ir atsakovės UAB „Fegda“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jos sudarymo momento (ab initio); taikyti restituciją ir priteisti ieškovei BUAB „CCM Baltic“ iš atsakovės UAB „Fegda“ 104 300,25 Eur; pripažinti negaliojančia 2016-06-13 tarp ieškovės BUAB „CCM Baltic“ ir atsakovės UAB „Fegda“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jos sudarymo momento (ab initio); pripažinti negaliojančia 2016-07-13 tarp ieškovės BUAB „CCM Baltic“ ir atsakovės UAB „Fegda“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jos sudarymo momento (ab initio); priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi byla nutraukta patvirtinus taikos sutartį, kuria jos šalys susitarė, jog UAB „Fegda“ ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos sumoka į ieškovės BUAB „CCM Baltic“ sąskaitą 45 000 Eur. Ieškovė BUAB „CCM Baltic“ atsisako visų savo ieškinio reikalavimų šioje civilinėje byloje, taip pat patvirtina, kad ateityje nebeturės jokių turtinių pretenzijų atsakovei UAB „Fegda“ bet kokiais pagrindais dėl šios civilinės bylos dalyką sudarančiuose reikalavimuose minimų šalių susitarimų bei jų pagrindu susiklosčiusių ar susijusių šalių santykių.

48.       2016-04-29 UAB „Lidl Lietuva“ (užsakovas), UAB „Fegda“ (subrangovas) ir UAB „CCM Baltic“ (rangovas) pasirašė Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Trišalis susitarimas), pagal kurį rangovas perleido reikalavimo teisę subrangovui, o užsakovas įsipareigojo sumokėti subrangovui už tinkamai atliktus darbus per 30 dienų nuo Trišalio susitarimo 2.2 punkte numatytų sąlygų atsiradimo. Pagal Trišalio susitarimo 1.2 punktą šalys susitarė, jog rangovas gali perleisti subrangovui reikalavimo teisę tik dėl po šio susitarimo sudarymo atliktų darbų ir tik tokiu atveju, jeigu toks reikalavimo teisės perleidimas nepažeidžia rangovo kreditorių ar bet kokių kitų trečiųjų asmenų interesų.

49.       2016-05-18 UAB „CCM Baltic“ ir UAB „Fegda“ (sutartyje klaidingai nurodyta sudarymo data - 2015-05-18) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis 1), kuria UAB „CCM Baltic“ perleido UAB „Fegda“ reikalavimo teises į UAB „Lidl Lietuva“ 106067,02 Eur skolą bei susitarė, kad UAB „CCM Baltic“ 106 067,02 Eur prievolė UAB „Fegda“ bus laikoma pilnai įvykdyta įskaitymo būdu.

50.       Reikalavimo perleidimo sutarties 1 pagrindu UAB „Fegda“ 2016-05-19 raštu kreipėsi į UAB „Lidl Lietuva“, prašydama apmokėti tiesiogiai UAB „Fegda“ 104 300,25 Eur iš pradinio gavėjo UAB „CCM Baltic“ 2016-04-29 pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Lidl Lietuva“ 2016-05-26 sumokėjo 104 300,25 Eur sumą UAB „Fegda“.

51.       2016-06-13 UAB „CCM Baltic“ ir UAB „Fegda“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis 2), kuria UAB „CCM Baltic“ perleido UAB „Fegda“ reikalavimo teises į UAB „Lidl Lietuva“ 170 388,92 Eur skolą bei susitarė, kad UAB „CCM Baltic“ 170 388,92 Eur prievolė UAB „Fegda“ bus laikoma pilnai įvykdyta įskaitymo būdu.

52.       Reikalavimo perleidimo sutarties 2 pagrindu UAB „Fegda“ 2016-06-15 raštu kreipėsi į UAB „Lidl Lietuva“, prašydama apmokėti tiesiogiai UAB „Fegda“ 170 388,92 Eur iš pradinio gavėjo UAB „CCM Baltic“ 2016-05-30 pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini).

53.       2016-07-13 UAB „CCM Baltic“ ir UAB „Fegda“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis 3), kuria UAB „CCM Baltic“ perleido UAB „Fegda“ reikalavimo teises į UAB „Lidl Lietuva“ 69 832,54 Eur skolą bei susitarė, kad UAB „CCM Baltic“ 69 832,54 Eur prievolė UAB „Fegda“ bus laikoma pilnai įvykdyta įskaitymo būdu.

54.       Reikalavimo perleidimo sutarties 3 pagrindu UAB „Fegda“ 2016-07-14 raštu kreipėsi į UAB „Lidl Lietuva“, prašydama apmokėti tiesiogiai UAB „Fegda“ 69 832,54 Eur iš pradinio gavėjo UAB „CCM Baltic“ 2016-06-30 pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini).

55.       2016-08-28 UAB „CCM Baltic“ ir UAB „Fegda“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis 4), kuria UAB „CCM Baltic“ perleido UAB „Fegda“ reikalavimo teises į UAB „Lidl Lietuva“ 35 783,05 Eur skolą bei susitarė, kad UAB „CCM Baltic“ 35 783,05 Eur prievolė UAB „Fegda“ bus laikoma pilnai įvykdyta įskaitymo būdu.

56.       2016-10-04 UAB „Fegda“ Reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu kreipėsi į UAB „Lidl Lietuva“ ir pareikalavo sumokėti 277 771,28 Eur. 2016-10-24 UAB „Lidl Lietuva“, atsakydama į minėtą UAB „Fegda“ reikalavimą, nurodė, jog Reikalavimo teisių perleidimo sutartis laiko niekinėmis, nes jos buvo sudarytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tačiau geranoriškai sutiko sumokėti reikalaujamą sumą, jeigu UAB „Fegda“ įsipareigojimas šią sumą grąžinti bus užtikrintas besąlygine pirmo pareikalavimo banko garantija.

III.                      Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Ieškinys netenkinamas, priešieškinis tenkinamas.

Dėl bankroto byloje priimto teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios

57.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Taigi, įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kuriuo siekiama tam tikrų materialinių teisinių santykių, kaip šiuo atveju nutartis dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, gali turėti prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims, t. y. bendrovės kreditoriams.

58.       Kaip minėta šio sprendimo 44 punkte, Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi pripažino BUAB „CCM Baltic“ bankrotą tyčiniu. Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad darbo užmokestis UAB „CCM Baltic“ darbuotojams buvo nemokamas nuo 2016 metų balandžio–birželio mėnesių, viso jo suma sudarė 219 927,26 Eur. Neabejotinai žinodamas tokią situaciją, UAB „CCM Baltic“ vadovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, juolab, kad Šiaulių apygardos teisme 2016-06-14 buvo gautas kitų kreditorių pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2016 metų balandžio iki bankroto bylos iškėlimo (2016-10-17) su darbuotojais nebuvo atsiskaitinėjama, nors teismas nustatė, kad įmonės vadovai atsiskaitinėjo su tolesnės eilės kreditoriais. Įmonės vadovo nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tolesnis įmonės skolų auginimas jau įmonei nebevykdant veiklos, teismo buvo įvertintas kaip vedimas prie bankroto, iš esmės įmonei nevykdant veiklos. Teismas taipogi konstatavo, kad buhalterinė apskaita įmonėje buvo tvarkoma aplaidžiai ir tai suteikė įmonės valdymo organams galimybę vengti bankroto bylos iškėlimo dar 2015 metais. Teismas pažymėjo, kad BUAB „CCM Baltic“ vadovai sudarinėjo reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis atsiskaitinėjo su išskirtiniais kreditoriais, apeidami atsiskaitymų eilę. UAB „CCM Baltic“ vadovai nurodinėjo, kaip turi išmokėti lėšas tiesiogiai vieni kreditoriai kitiems. Tokiu atveju gaunamos lėšos nepateko į banko sąskaitą ar kasą ir nebuvo atsiskaitoma pagal eilę. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, teismo vertinimu, aukščiau minėtos nustatytos faktinės aplinkybės yra reikšmingos ir nagrinėjamu atveju.

Dėl ieškinio reikalavimų, grindžiamų ieškovės teise gauti atlyginimą už faktiškai atliktus darbus

59.       Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Fegda“ savo reikalavimus UAB „Lidl Lietuva“ grindžia rangovo teise gauti atlyginimą už faktiškai atliktus darbus neatsižvelgiant į tai, kad tarp užsakovo ir rangovo nebuvo sudarytos rašytinės rangos sutarties, tuo, jog atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ yra vienintelė naudos gavėja, kuri gavo darbų rezultatą ir juo naudojasi pagal paskirtį, bei galiojančiais Trišaliu susitarimu ir Reikalavimo perleidimo sutartimis 2,3 ir 4. Atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ nurodo, jog su UAB „Fegda“ niekada nesitarė dėl statybos darbų statybos objekte atlikimo, t. y. nei raštu, nei žodžiu nesudarė jokios statybos rangos sutarties su ieškove, o Reikalavimo perleidimo sutartis 2, 3 ir 4 jau nuo 2016-10-24 (kaip nurodė tos dienos rašte) laiko niekinėmis, nes jos buvo sudarytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. 

60.       Nagrinėjamu atveju ginčo dėl darbų atlikimo ir perdavimo byloje nėra, ginčas kilęs dėl jų apmokėjimo.

61.       Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, statybos darbai Objekte buvo vykdomi tarp atsakovės UAB „Lidl Lietuva“ ir trečiojo asmens UAB „CCM Baltic“ sudarytos Generalinės rangos sutarties pagrindu. Generalinės rangos sutarties nuostatos suteikė galimybę rangovui UAB „CCM Baltic“ darbams atlikti pasitelkti subrangovus (žr. šio sprendimo 39 punktą), taigi, Subrangos sutarties, pasirašytos tarp Generalinio rangovo ir subrangovo UAB „Fegda“, pagrindu, pastaroji įsipareigojo atlikti ir perduoti UAB „CCM Baltic“ statybos rangos darbų (gerbūvio sutvarkymo darbai, darbo projektų parengimas) už 447 000 Eur įskaitant PVM (žr. šio sprendimo 40 punktą). Taigi, tiek tarp Generalinio rangovo (trečiasis asmuo BUAB „CCM Baltic“) ir Užsakovo (atsakovė UAB „Lidl Lietuva“), tiek tarp Generalinio rangovo ir Subrangovo (ieškovės UAB „Fegda“) buvo susiklostę sutartiniai santykiai, jų tarpusavio teisės ir pareigos buvo nustatytos Generalines statybos rangos bei Subrangos sutartimis, todėl teismas sprendžia, jog ginčas byloje turi būti nagrinėjamas tik minėtų sutarčių ribose. Kadangi bylos šalys teises ir pareigas viena kitos atžvilgiu prisiėmė galiojančių sutarčių pagrindu, nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistavo dar ir žodinis susitarimas tarp UAB „Fegda“ ir UAB „Lidl Lietuva“ dėl statybos darbų Objekte atlikimo.

62.       Kaip minėta, statybos darbus objekte UAB „CCM Baltic“ vykdė Generalinės rangos sutarties pagrindu. Kaip nurodė trečiasis asmuo BUAB „CCM Baltic“ atsiliepime į ieškinį, Generalinės rangos sutarties vykdymui trečiasis asmuo pasitelkė 27 subrangovus, tame tarpe ir ieškovę UAB „Fegda“. Generaliniam rangovui UAB „CCM Baltic“ susidūrus su finansiniais sunkumais, su didžiąja dalimi subrangovų buvo pasirašytos analogiškos ieškovės byloje pateiktoms reikalavimų perleidimo sutartys. Didžioji dalis reikalavimo perleidimo sutarčių, kurias trečiasis asmuo pasirašė su subrangovais, bankroto administratoriaus buvo nuginčyta teisme, restitucijos pagrindu susigrąžinant UAB „Lidl Lietuva“ pagal minėtas reikalavimų perleidimo sutartis sumokėtas sumas, iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 pakeitė praktiką ir suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Pažymėtina tai, jog BUAB „CCM Baltic“ bankroto administratorius ginčijo ir Reikalavimo perleidimo sutartis 1, 2, 3 ir 4 (žr. šio sprendimo 47 punktą), tačiau, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui suformulavus aukščiau minėtą teisės aiškinimo taisyklę, ginčas tarp BUAB „CCM Baltic“ ir UAB „Fegda“ buvo baigtas taikos sutartimi, visgi ieškovei UAB „Fegda“ sumokant 45 000 Eur bankrutavusiai bendrovei.

63.       Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, jog ieškovė UAB „Fegda“ taipogi siekė teisme įrodyti, kad Subrangos sutartis su UAB „CCM Baltic“ buvo sudaryta dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis) (žr. šio sprendimo 45 punktą), tačiau ieškinys buvo atmestas apeliacinės instancijos teismui apgaulės nenustačius. Taigi, ši aplinkybė taipogi patvirtina, jog apmokėjimas ieškovei už jos atliktus darbus pagal Subrangos sutartį, gali būti atliekamas tik pagal šioje sutartyje numatytą atsiskaitymo tvarką.

64.       Pažymėtina, jog apmokėjimas pagal Generalinę rangos sutartį yra išspręstas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-125-569/2019 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp UAB „Lidl Lietuva“ ir BUAB „CCM Baltic“ (žr. šio sprendimo 46 punktą).  Taigi, aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste konstatuotina, jog ieškovės su atsakove nesieja jokie santykiai nei rašytinių, nei žodinių (tokios sutarties sudarymo ieškovė ir neįrodinėjo) sutarčių pagrindu, teisės reikalauti apmokėjimo iš UAB „Lidl Lietuva“ ieškovei nenumato nei Generalinės rangos sutarties, nei Subrangos sutarties nuostatos, o atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ yra naudos gavėja, kuri gavo darbų rezultatą ir juo naudojasi pagal paskirtį Generalinės rangos sutarties pagrindu, už atliktus darbus Objekte apmokėjusi pagal taikos sutarties sąlygas aukščiau minėtoje civilinėje byloje. Šiame kontekste pritartina trečiojo asmens argumentams, kad pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalį už užsakovo prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą subrangovams atsako generalinis rangovas, o CK 6.650 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Taigi, ginčo atveju nei įstatymas, nei sutartys nenumato išimčių iš CK 6.50 straipsnio 4 dalyje nustatytos bendros taisyklės, todėl ieškinio tenkinimui pagal šiuos ieškinio argumentus pagrindo nėra.

Dėl ieškinio reikalavimų, grindžiamų Trišaliu susitarimu bei Reikalavimo perleidimo sutartimis, ir priešieškinio reikalavimų

65.       Kaip minėta, ieškovė UAB „Fegda“ savo reikalavimus taipogi grindžia galiojančiais Trišaliu susitarimu ir Reikalavimo perleidimo sutartimis 2, 3 ir 4, atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ priešieškiniu prašo pripažinti minėtas Reikalavimo perleidimo sutartis, taip pat ir Reikalavimo perleidimo sutartį 1 (restitucijos pagal šią sutartį taikyti neprašo, kadangi 104 300,25 Eur sumos grąžinimas pradiniam kreditoriui UAB „CCM Baltic“ buvo išspręstas UAB „Fegda“ ir BUAB „CCM Baltic“ pasirašius taikos sutartį), negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, nes jos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis), t. y. imperatyviai CK 6.9301 straipsnio nuostatai, bei viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). 

66.       CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti šių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu; CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi, ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas; sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina; imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2015 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2015; 2016 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-421/2016; ir kt.).

67.       CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti tokia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 2 dalis). Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis).

68.       Atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ teigia, jog Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu (2016 metų gegužės – rugpjūčio mėnesiais) UAB „CCM Baltic“ neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl privalėjo laikytis CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto imperatyvaus atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, dėl ko, vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, Reikalavimo perleidimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis ab initio (nuo jų sudarymo momento).

69.       Kaip jau minėta šio sprendimo 62 punkte, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi pakeitė praktiką ir suformulavo teisės aiškinimo taisyklę dėl sandorių ginčijimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Be to, išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje civilinėje byloje konstatavo, jog CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas ĮBĮ, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). Antra, CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi, remdamasis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis, reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. Nagrinėjamu atveju UAB „Lidl Lietuva“ nėra BUAB „CCM Baltic“ kreditorė, todėl, teismo vertinimu, šiuo pagrindu ginčyti Reikalavimo perleidimo sutarčių ji neturi teisės.

70.       Tačiau, teismo vertinimu, atsakovės ginčijamos Reikalavimo perleidimo sutarys prieštarauja gerai moralei, todėl yra niekinės ir negalioja (CK 1.81 straipsnis).

71.       Kaip minėta, Reikalavimo perleidimo sutartys pasirašytos laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 28 d. Nutartyje, kuria UAB „CCM Baltic“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuotos faktinės aplinkybės, jog nuo 2016 metų balandžio–birželio mėnesių UAB „CCM Baltic“ darbuotojams nebuvo mokamas darbo užmokestis, jo skola sudarė 219 927,26 Eur; nuo 2016 metų balandžio mėnesio iki bankroto bylos iškėlimo (2016-10-17) su darbuotojais nebuvo atsiskaitinėjama, nors teismas nustatė, kad įmonės vadovai atsiskaitinėjo su tolesnės eilės kreditoriais; BUAB „CCM Baltic“ vadovai sudarinėjo reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis atsiskaitinėjo su išskirtiniais kreditoriais, apeidami atsiskaitymų eilę, nurodinėjo, kaip turi išmokėti lėšas tiesiogiai vieni kreditoriai kitiems, ir tokiu atveju gaunamos lėšos nepateko į banko sąskaitą ar kasą ir nebuvo atsiskaitoma pagal eilę (žr. šio sprendimo 58 punktą). Taigi, akivaizdu, jog ginčo Reikalavimo perleidimo sutartys buvo pasirašytos siekiant atsiskaityti su išskirtine kreditore UAB „Fegda“, apeinant kitus kreditorius, toks apmokėjimo mechanizmas turėjo sukelti ieškovei abejonių dėl jo teisėtumo, juolab, kad jai, kaip verslininkei, keliami didesni atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai. Nors 2016-04-29 UAB „Lidl Lietuva“, UAB „Fegda“ ir UAB „CCM Baltic“ pasirašė Trišalį susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo (žr. šio sprendimo 48 punktą), visgi šiuo susitarimu buvo susitarta, jog rangovas gali perleisti subrangovui reikalavimo teisę tik tokiu atveju, jeigu toks reikalavimo teisės perleidimas nepažeidžia rangovo kreditorių ar bet kokių kitų trečiųjų asmenų interesų. Šiame kontekste pažymėtina, jog nors UAB „Lidl Lietuva“ ir apmokėjo UAB „Fegda“ pagal 2016-05-18 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį 1 pastarosios prašomą 104 300,25 Eur sumą, tačiau pagal vėlesnes Reikalavimo teisių perleidimo sutartis 2, 3 ir 4, 2016-10-04 gavusi UAB „Fegda“ reikalavimą sumokėti 277 771,28 Eur, mokėti atsisakė, nurodydama, jog Reikalavimo perleidimo sutartis laiko niekinėmis, nes jos buvo sudarytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (žr. šio sprendimo 56 punktą).

72.       CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-421/2017; ir kt.).

73.       Teismo vertinimu, ginčo Reikalavimo perleidimo sutartys 1, 2, 3 ir 4 yra gerai moralei prieštaraujantys sandoriai, kurie turi būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, kadangi jomis siekta pirmiau atsiskaityti su kreditore, kuri jokiais būdais negalėjo patekti prie tų kreditorių, atsiskaitymas su kuriais turėjo būti vykdomas visų pirma (žr. šio sprendimo 67 punktą) net ir įmonei susidūrus tik su laikinais finansiniais sunkumais. Be to, ir reikšdama šį ieškinį užsakovui UAB „Lidl Lietuva“, su kuriuo jos nesiejo jokie sutartiniai santykiai, teismo vertinimu, ieškovė UAB „Fegda“ siekia išskirtinumo savo atžvilgiu. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas kreditorių lygiateisiškumo principas, kuris reiškia, jog panašaus pobūdžio reikalavimus turtintiems kreditoriams suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese siekiant savo reikalavimų tenkinimo ir ginant kitas savo teises ir teisėtus interesus. Nors minėtas įstatymas įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., o iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) toks principas nebuvo įtvirtintas, visgi teismų praktika buvo suformuota ta pačia linkme.

74.       Nagrinėjamu atveju UAB „Fegda“, nors ir būdama UAB „CCM Baltic“ kreditore, nestojo kartu su kitais kreditoriais į bendrą eilę, o juos apeidama ėmėsi ginti savo teises ir interesus pati, reikšdama ieškinį užsakovui, kuris, kaip minėta, yra atsiskaitęs su BUAB „CCM Baltic“ už jos atliktus darbus (tame tarpe ir už subrangovų atliktus darbus) pagal Generalinę statybos rangos sutartį. Taigi, sutiktina su trečiojo asmens BUAB „CCM Baltic“ argumentais, jog neišskiriant UAB „Fegda“ iš kitų BUAB „CCM Baltic“ kreditorių (įskaitant ir tuos, kurie turėjo grąžinti pagal nuginčytas Reikalavimo teisių perleidimo sutartis jiems sumokėtas pinigines lėšas bankrutavusiai įmonei ir su savo kreditoriniais reikalavimais stoti į bendrą kreditorių eilę), ji turėjo reikšti kreditorinį reikalavimą BUAB „CCM Baltic“ bankroto byloje dėl atsiskaitymo už atliktus darbus pagal Subrangos sutartį ir stoti į bendrą kreditorių eilę (iki 2020-01-01 galiojusio ĮBĮ 35 straipsnis).

75.       Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, tenkinant priešieškinio reikalavimus, 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. liepos 13 d. ir 2016 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartys, sudarytos tarp BUAB „CCM Baltic“ ir UAB „Fegda“, pripažįstamos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (ab initio).

76.       Pripažinus Reikalavimo perleidimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis, sprendžiamas restitucijos taikymas (CK 1.81 straipsnio 2, 3 dalys). Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. 

77.       Nagrinėjamu atveju UAB „Lidl Lietuva“ ieškovei UAB „Fegda“ pagal Reikalavimo perleidimo sutartį 1 yra sumokėjusi 104 300,25 Eur, tačiau atsakovė restitucijos taikyti neprašo, kadangi šios sumos grąžinimas pradiniam kreditoriui BUAB „CCM Baltic“ yra išspręstas kitoje civilinėje byloje (žr. šio sprendimo 47 punktą). Pagal kitas Reikalavimo perleidimo sutartis piniginės lėšos sumokėtos nebuvo. 

78.       Taigi, teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju restitucijos netaiko, kadangi pagal Reikalavimo perleidimo sutartį 1 gautų piniginių lėšų grąžinimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria patvirtinta UAB „Fegda“ ir BUAB „CCM Baltic“ pasirašyta taikos sutartis.

IV.                      Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

79.       Ieškovė UAB „Fegda“, kreipdamasi į teismą, turėjo 12 103,43 Eur bylinėjimosi išlaidų: sumokėtas 3 461 Eur žyminis mokestis ir 8 642,43 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.

80.       Atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ patyrė 12 424,13 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas: 3 058 Eur žyminio mokesčio bei 9 366,13 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.

81.       Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, (atsakovė pagal priešieškinį) BUAB „CCM Baltic“ patyrė 3 781,25 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.

82.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi, ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus, iš ieškovės atsakovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

83.       Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.

84.       Atsakovei UAB „Lidl Lietuva“ pateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus ir teismui nustačius, jog šias išlaidas sudaro teisinių paslaugų išlaidos, kurios išsamiai detalizuotos, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos specifiką, į išlaidų dydį, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės. Taipogi iš ieškovės atsakovei priteisiamas ir 3 058 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinio netenkinti, priešieškinį tenkinti.

        Pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (ab initio) 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. liepos 13 d. ir 2016 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartis, sudarytas tarp uždarosios akcinės bendrovės „CCM Baltic“, juridinio asmens kodas 145417921, ir uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lidl Lietuva“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12 424,13 Eur (dvylika tūkstančių keturis šimtus dvidešimt keturis eurus 13 centų) bylinėjimosi išlaidų.        

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė