Civilinė byla Nr. e2-1270-798/2016

                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00231-2016-1

                                                                             Procesinio sprendimo kategorija:3.3.2.4.;3.4.2.2.

                                 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

                                              N U T A R T I S

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                              2016 m. birželio 16 d.

                                                  Vilnius

          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, vienasmeniškai teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orlista“ direktoriaus K. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Orlista“ direktoriaus K. G. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orlista“ ir bendraieškių uždarosios akcinės bendrovės „ADMA“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orlista“.

        Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Orlista“ direktorius K. G. pateiktu teismui pareiškimu prašė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Orlista“ ir restruktūrizavimo administratoriumi paskirti N. S..

Nurodė, kad pagrindinė bendrovės veikla – tai bendrieji statybos darbai: stogų įrengimas, fasadų šiltinimas, aliuminio profilio balkonų, atitvarų ir kitų panašių konstrukcijų gaminimas ir montavimas, pastatų šildymo, vėdinimo, vandentiekio atnaujinimo darbų organizavimas. Ieškovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, kurių pagrindinės priežastys buvo 2015 metų viduryje nutrūkęs valstybės daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programai numatytų lėšų finansavimas. Dėl šios priežasties sutriko atsiskaitymai už jau atliktus darbus, dėl negautų pajamų nėra galimybės pradėti darbus objektuose, kurių statybos rangos viešuosius konkursus ieškovė laimėjo; taip pat ieškovei teko nutraukti darbo sutartis su darbuotojais, kurie buvo pasamdyti bei apmokyti ketinamų vykdyti projektų įgyvendinimui. Vis tai sukėlė neigiamas finansines pasekmes bei sutrikdė nepertraukiamus piniginius srautus, dėl negautų pajamų ieškovė pradėjo vėluoti atsiskaityti su kreditoriais, iš dalies sutriko įmonės įprasta ūkinė – komercinė veikla, sumažėjo galimybė atlikti darbus ir tinkamai vykdyti kitus, sąžiningai prisiimtus sutartinius įsipareigojimus; dėl sutrikusių pinigų srautų susidarė įsiskolinimai darbuotojams. Teigė, jog vykdo veiklą, uždirba pajamas, numatė įmonės struktūrinius pertvarkymus (darbuotojų skaičiaus sumažinimą, vadovaujančių asmenų skaičiaus sumažinimą), nenaudingos ar mažą pelną teikiančios veiklos atsisakymą.

Ieškovė UAB „Lemora“ teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė atmesti ieškovo K. G. prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Orlista“ bei iškelti atsakovei UAB „Orlista“ bankroto bylą.

Nurodė, kad ieškovas pateikė teismui neteisingus duomenis apie kreditorinius įsipareigojimus, kadangi pagal 2015-12-31 balanso duomenis atsakovė UAB „Orlista“ nemoki, o pateikti restruktūrizavimo plano metmenys deklaratyvūs, nepagrįsti ir nemotyvuotos ieškovo nurodytos priemonės, tariamai padėsiančios atkurti įmonės nemokumą. Jokių įrodymų, pagrindžiančių šių priemonių realumą UAB „Orlista“  nepateikė.

Ieškovė UAB „ADMA“ pateiktu pareiškimu prašė iškelti atsakovei UAB „Orlista“ bankroto bylą.

Nurodė, kad pagal tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą atsakovė liko skolinga už pateiktas prekes 101 132,15 Eur. Atsakovei buvo išsiųstas 2016-01-21 raginimas dėl įsiskolinimo padengimo, pranešant, kad neatsiskaičius per 30 dienų laikotarpį ieškovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė nurodytu laiku skolos negrąžino, jokių kitų skolos grąžinimo variantų nepateikė. Teigė, jog atsakovė nemoki.

Ieškovas UAB „Orlista“ administracijos vadovas K. G. pateikė atsiliepimą į ieškovo UAB „Lemora“ pareiškimą, kuriame ginčija kreditoriaus išdėstytų argumentų pagrįstumą ir prašo iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Orlista“.

Kauno apygardos teismas 2016-03-23 nutartimi pareiškėją UAB „Lemora“ įtraukė į bylą, pradėtą pagal ieškovės UAB „ADMA“ ir pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Orlista“, bendraieške.

Kauno apygardos teismo 2016-04-07 nutartimi civilinės bylos Nr. eB2-1551-230/2016 ir Nr. B2-1566-230/2016 sujungtos į vieną bylą, paliekant civilinės bylos Nr. eB2-1551-230/2016.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Orlista“ ir iškėlė jai bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskyrė J. V..

Teismas iš UAB „Orlista“ 2014 metų,  2015-12-31 balansų bei 2016-02-18 kreditorių sąrašo nustatė, kad pradelstos skolos kreditoriams viršija pusę į balansą įrašyto bendrovės turto vertės, o pagal 2016-02-29 kreditorių sąrašo duomenis pradelstos skolos kreditoriams dar padidėjo. Konstatavo, jog jau 2014 metais bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė daugiau kaip pusę įmonės turto vertės, o 2015 metais per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 652 732 Eur, kai viso įmonės turto vertė siekė 1 026 534 Eur. Atsakovės UAB „Orlista“ turtas sumažėjo, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo. UAB „Orlista“ veikla nuostolinga, darbuotojų skaičius sumažėjo, grynojo pelno marža kasmet mažėjo, o 2015 metais tapo minusinė. Kreditoriai UAB „ADMA“ ir UAB „Lemora“ kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Orlista“. Teismas vertino, jog byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė turi ir didelius su darbo santykiais susijusius įsiskolinimus darbuotojams (121 464,63 Eur), atitinka vieną iš bankroto bylos iškėlimo savarankiškų pagrindų.

Konstatavo, kad UAB „Orlista“ yra faktiškai nemoki, o jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, kas sudarė pagrindą atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą. Atkreipė dėmesį, kad UAB ,,Orlista“ turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis nėra ties ĮBĮ nurodyta nemokumo riba, bendrovės pradelsti įsipareigojimai gerokai viršija pusę turimo turto.

Įvertinęs ieškovo pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, teismas konstatavo ĮRĮ 5 straipsnyje nurodyto reikalavimo pažeidimą, kadangi UAB „Orlista“ įsipareigojo mokėti tik 50 procentų galiojančiose sutartyse numatytų palūkanų dydžio kreditoriams. Taip pat pažymėjo, kad ieškovo pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės atsakovės veiklai stabilizuoti ir atkurti, todėl neturėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovės restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai, susiję su bendrovės mokumo atkūrimu, atsiskaitymu su kreditoriais, tikėtinai gali būti pasiekti ir įgyvendinti.

Iš teismui pateiktų metmenų nustatė, kad atsakovė neplanuoja nei įmonės veiklos įvairinimo ar naujų produktų (paslaugų) tiekimo, nei turto įsigijimo, kreditų ar paskolų ėmimo, nei esminių investicijų. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės (vykdoma einamoji veikla, uždirbamos pajamos) iš esmės yra esamos bendrovės veiklos tęsimas, nepaisant besitęsiančios jos (bendrovės) veiklos nuostolingumo, todėl tai nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo. Bendrovė iš esmės siekia pasilikti prie to paties verslo modelio, vykdyti tą pačią veiklą, kurią vykdė iki šiol, kuri galimai ir sąlygojo įmonės finansinius sunkumus. Planuojami parduoti objektai (bendrabutis ir žemės sklypas) 2018 m. pab. – 2019 m. pab. t. y. restruktūrizavimo laikotarpio antroje pusėje, tačiau ieškovė jokių šių objektų vertę pagrindžiančių duomenų nepateikė, taip pat nepateikė faktinės numatomų gauti pajamų už turto pardavimą panaudojimo tvarkos, o netgi tuo atveju, jeigu ir būtų numatoma gauti minėtą lėšų sumą už šiuos objektus, ji nepadengtų visų atsakovės turimų įsipareigojimų kreditoriams. Be to, restruktūrizavimo plano metmenyse nurodė, kad bus vykdomi minėto turto pagerinimo darbai – renovuotas bendrovei priklausantis bendrabutis bei iš bendrovės turimo žemės sklypo suformuoti atskiri žemės sklypai, kurie rinkoje būtų paklausesni ir bendrovei sudarytų galimybę tęsti veiklą ir papildomai generuoti pajamas, tačiau nenurodė šių darbų finansavimo šaltinių ir tvarkos. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, jog pastatas (bendrabutis) yra mažai likvidus, jis turi būti rekonstruotas – atnaujintas (modernizuotas), o jį įrenginėti nesant garantuoto pirkėjo yra pernelyg aukšta investicinė rizika. Jonavos rajono savivaldybė, kuri, anot ieškovo, pretenduotų išpirkti iki 75 proc. įrengtų butų, 2016 metų turėtų skelbti konkursą socialiniam būstui įsigyti iki 2019 metų, tačiau ieškovė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų nepateikė, taip pat nenurodė, iš kokių pajamų šaltinių planuoja atlikti minėtus darbus. Kadangi nuosavybės teisė į pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), registruota dviejų subjektų vardu – UAB „Orlista“ ir bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „BESSERLITA“, ieškovė nenurodė kito savininko nuomonės dėl objekto rekonstravimo – atnaujinimo (modernizavimo) darbų atlikimo galimybės, o tuo atveju, jeigu objektas (bendrabutis) būtų parduodamas, nenurodė, kaip gautos lėšos būtų dalijamos tarp savininkų. Taip pat restruktūrizavimo plano metmenyse nurodė, kad kitas ilgalaikis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra žemės ūkio paskirties, todėl norint parduoti sklypą dalimis, reikėtų pakeisti žemės paskirtį ir jį sudalinti į 10-15 žemės sklypų, o  mažaaukščių namų ar kotedžų statyba galima pagal vieną ar kelis tipinius projektus ir tai planuojama vykdyti 2017-2019 metais, kartu parduodant sklypus ir su būsimais pirkėjais pasirašant statybos rangos sutartis, kas papildomai užtikrintų pajamas siekiant veiklos tęstinumo. Pažymėjo, jog ieškovė nenurodė šių darbų finansavimo šaltinių, preliminaraus šių darbų atlikimo plano bei planuojamų gauti pajamų, iš kurių galėtų būti dengiami įsipareigojimai kreditoriams, panaudojimo tvarkos, be to, atkreipė dėmesį, jog pagal VĮ Registrų centras duomenis nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui K. G., o ne atsakovei UAB „Orlista“. K. G. nenurodė, kokiu būdu (pagrindu) nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą bus perleista atsakovei. Numatomų parduoti transporto priemonių vidutinės rinkos vertės taip pat nedidelės ir padengtų tik labai nedidelę dalį įsipareigojimų kreditoriams. Restruktūrizavimo plano metmenyse taip pat nurodė, kad vienas iš pagrindinių lėšų šaltinių, iš kurių numatoma atsiskaityti su kreditoriais, yra atgautos lėšos iš trumpalaikio turto – debitorių, atsargų ir kito turto. Tačiau pažymėjo, kad didžiąją dalį atsakovės trumpalaikio turto sudaro: įvairūs statybiniai įrankiai, medžiagos, įranga, darbui skirta apranga ir pan., kurie yra finansiškai nedidelės vertės ir kurie yra reikalingi bei naudotini atsakovės veikloje, todėl kelia abejonių šių daiktų realizavimo galimybės bei pajamų iš atsargų realizavimo panaudojimas kreditorių įsiskolinimui padengti. Iš ieškovo pateiktos debitorinių suminių skolų lentelės nustatė, kad debitorių skolos sudaro 37 731,40 Eur. Kadangi nėra garantijų, kad skolos bus grąžintos atsakovės įmonės naudai, todėl galimybę atkurti atsakovės įmonės mokumą remiantis šia aplinkybe, teismas vertintino kritiškai.

Pažymėjo, kad ieškovas pateikė duomenis tik apie statinio projektavimo paslaugų ir statybos rangos darbų atlikimo sutarties su daugiabučio gyvenamojo namo J. T. g. 13, Vilnius, savininkų bendrija sudarymą ir apie laimėtus konkursus UAB „Marijampolės butų ūkis“, tačiau nepateikti duomenys, patvirtinantys, jog laimėti konkursai su UAB „Būsto valda“ ir BSB „Higiena“. Teismo vertinimu, laimėti konkursai dar nereiškia, jog neabejotinai bus sudarytos sutartys su atsakove. Ieškovas taip pat nepateikė informacijos, kodėl dar nesudarytos sutartys su UAB „Marijampolės butų ūkis“ dėl objektų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nors konkursų laimėtojas buvo paskelbtas 2015 m. rugsėjo 28 d. Pagal ieškovo į bylą pateiktą likutinių darbų suvestinę atsakovė turi sudariusi 22 rangos sutartis, iš kurių 17 pradėtos vykdyti ir 5 nepradėtos vykdyti sutartys, tačiau ne visos minėtos sutartys teismui pateiktos. Teismo vertinimu, laimėti viešieji konkursai negarantuoja sutarčių sudarymo, todėl ieškovas šias sutartis ir pagal jas atliktinų darbų sumas nepagrįstai įtraukė į likutinių darbų suvestinę. Sutartys dėl objektų (duomenys neskelbtini) (sutarties kaina – 107 765 Eur), (duomenys neskelbtini) (sutarties kaina – 359 033 Eur), (duomenys neskelbtini) (sutarties kaina – 425 204 Eur), taip pat nepateiktos, nėra duomenų, ar jos apskritai sudarytos (sutartys nurodytos prie nepradėtų objektų). Iš pradėtų objektų likutinių darbų suvestinės nustatė, kad darbai pagal penkias rangos sutartis yra atlikti ir šios sutartys yra įvykdytos. Likusių sutarčių, pagal kurias, anot ieškovo, darbai nėra pabaigti, darbų įvykdymo terminai yra pasibaigę, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų (įrodymų), ar šių sutarčių terminas buvo pratęstas, ar darbai pagal jas iš tikrųjų yra toliau vykdomi, ar buvo sudarytos naujos sutartys su užsakovais dėl tų pačių objektų. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti faktiniai duomenys (likutinių darbų suvestinė) nesudarė pagrindo teigti, jog atsakovė turi realią galimybę gauti nurodytą pinigų sumą, t. y. nėra aiškios atsakovės vykdomų sutarčių bendros piniginės vertės gavimo perspektyvos. Ieškovas iš esmės planuojamų pagal sutartis gauti pajamų skaičiavimo nepagrindė (nekonkretizavo, kokios šiuo metu yra realiai vykdomos sutartys, vykdomų darbų apimtys, įvykdymo terminai bei planuojamos pajamos) ir neįrodė restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių realumo. Teismo nuomone, ieškovo nurodytų pajamų šaltinių deklaravimas savaime dar nereiškia jų realumo įmonės mokumui atstatyti bei kreditorinių įsiskolinimų padengimui.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovo pateikti minėti duomenys neįrodė aplinkybės, kad sutarčių vykdymas gali realiai padėti atkurti įmonės veiklą ir pagerinti įmonės veiklos rezultatus. Įmonė tiesiog ketina toliau tęsti savo veiklą, kuri iki šiol buvo nuostolinga ir nurodė savo galiojančias sutartis, pagal kurias vykdo darbus, tačiau nepateikė duomenų, kokios planuojamos tų sutarčių vykdymo išlaidos ir pajamos, kokie konkrečiai darbai pagal šias sutartis yra atliekami, kada ir kokio dydžio ketinama gauti atsiskaitymus, kaip tie atsiskaitymai bus panaudoti tenkinant kreditorių reikalavimus, kada bus atsiskaitoma su jau esamais kreditoriais, ypač darbuotojais (pateiktame kreditorių sąraše nurodytas įsiskolinimas darbuotojams 121 464,63 Eur), kokios tolesnės įmonės veiklos perspektyvos, kai baigsis šiuo metu esančių sutarčių galiojimas. Be to, nors ieškovas nurodė, jog yra pasirašytos rangos sutartys ir numatomos gauti pajamos (likutinių darbų suvestinės duomenimis – 2 779 326 Eur), tačiau 2015-12-31 balanse nurodyta, kad nebaigtos vykdyti sutartys 2015 metais sudaro tik 156 430 Eur.

Byloje nustatęs, kad įmonės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, vykdoma veikla – nuostolinga, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams ženkliai viršija pusę įmonės turimo turto vertės, parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų, teismas sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, o nustačius, kad įmonė yra akivaizdžiai nemoki – iškelti UAB „Orlista“ bankroto bylą.

Taip pat pažymėjo, kad du didžiausi bendrovės kreditoriai UAB „ADMA“ ir UAB „Lemora“ nepalaiko atsakovės noro restruktūrizuotis. Todėl egzistuoja reali tikimybė, kad įmonės restruktūrizavimo planas nebus patvirtintas, o tokiu atveju restruktūrizavimo byla turėtų būti nutraukiama. Tai reiškia, jog tokios bylos iškėlimas jau iškėlimo stadijoje aiškiai nulemia jos baigtį.

Iš Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatė, jog pagal Bankroto administratorių atrankos taisykles UAB „Orlista“ administratoriumi atrinktas J. V., kurį teismas paskyrė UAB „Orlista“ bankroto administratoriumi.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovo UAB „Orlista“ vadovas K. G. prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – tenkinti ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Orlista“. Taip pat prašo prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus, įrodančius, kad ėmėsi aktyvių veiksmų atsiskaitydamas su darbuotojais ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau –VSDFV), yra gautas bendrasavininko sutikimas dėl pastato modernizavimo.

Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus:

1. Pagal restruktūrizavimo metmenis įmonė yra pajėgi visus finansinius reikalavimus padengti iki 2019 m., skolas pradės grąžinti 2016 m. Restruktūrizavimo atveju bus sudarytos sąlygos įmonei tęsti veiklą ir toliau vykdyti jau sudarytas sutartis, taip pat atsiskaityti su trečios eilės kreditoriais. Bankroto bylos iškėlimo atveju veikla bus nutraukta, dėl sutarčių nutraukimo bus patirti nuostoliai, nebus gautos suplanuotos lėšos, turtas bus parduotas priverstine tvarka už ženkliai mažesnę kainą, kas gali sąlygoti neatsiskaitymą su trečios eilės kreditoriais.

2. Teismas netinkamai įvertino įmonės metmenyse pateiktus skaičiavimus dėl ketinamo gauti pelną bei skolų kreditoriams dengimo kriterijus. Pažymėjo, jog iškėlus restruktūrizavimo bylą planuojama iki restruktūrizavimo pradžios susidariusius finansinius įsipareigojimus padengti dalimis restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu ir jie pilna apimtimi bus padengti iki restruktūrizavimo plano pabaigos. Taigi, restruktūrizuojamų skolų grąžinimas numatomas nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo momento. Metmenyse numatyta, kad su pirmos eilės kreditoriais numatyta atsiskaityti iškart po restruktūrizavimo plano patvirtinimo; su pirmos ir antros eilės kreditoriais bus atsiskaityta per 2016 m. antrą – ketvirtą ketvirtį. Šiuo metu pilnai atsiskaityta su VSDFV. Su trečios eilės kreditoriais numatyta atsiskaityti dalimis iš uždirbtų pajamų ir parduoto turto per 2016 m. ketvirtą ketvirtį – 2019 m. laikotarpį. Einamosios lizingo įmokos bus mokamos bendra tvarka, kartu su kitais einamaisiais mokėjimais.

3. Apelianto nuomone, nors įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę įmonės turto vertę, tačiau šis įsipareigojimų viršijimas nėra ženklus, sudaro apie 10 proc. Be to į balansą įrašytas įmonės nekilnojamasis turtas negali būti vertinamas kaip turto vienetas, o turi būti vertinamas kaip investicinis projektas, kurio vertė ženkliai didesnė. Iš restruktūrizavimo plano metmenų matyti, jei bus pakeista žemės sklypo paskirtis, šio žemės sklypo vertė padidės apie 3 kartus. Su klientais pasirašytos sutartys bus vykdomos išskirtinai iš kliento (užsakovo) gautų lėšų, todėl investicinių projektų įgyvendinimui jokios įmonės lėšos nebus naudojamos.

2. Nesutinka su teismo vertinimu, jog sklypas priklauso K. G., o ne įmonei. Paaiškino, jog žemės sklypas registruotas jo vardu už atsakovės įsiskolinimo dalį, kuris bus dengiamas bendra kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarka. Taip pat teismas netinkamai įvertino duomenis, susijusius su gyvenamuoju namu, esančiu Jonavoje, nes pastatas bus renovuojamas iš ES struktūrinių fondų naudojamų lėšų. Gautas pastato bendrasavininko sutikimas dėl pastato modernizavimo.

3. Restruktūrizavimo metmenų 4 dalyje yra detaliai aptartos visos priemonės ir konkretūs veiksmai. Teismas nepagrįstai konstatavo ĮRĮ 5 straipsnio nuostatų pažeidimą, kadangi visiems atsakovės kreditoriams būtų mokamos nustatyto dydžio palūkanos, užtikrinant  jų lygiateisiškumą ir išpildant ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimą.

3. Metmenyse detaliai išanalizuotas įmonės veiklos planas; pateikti skaičiavimai dėl atsiskaitymo su kreditoriais; numatyta gauti pajamų pardavus įmonei priklausantį turtą, atgaunant trumpalaikį turtą (debitorinės skolos, atsargos ir kt.). Įmonė pajėgi atkurti mokumą pagal metmenyse pateiktą planą.

5. Kreditoriai UAB „ADMA“ ir UAB „Lemora“ turi ženklius reikalavimus procentine išraiška, tačiau šie reikalavimai nėra lemiami; kiti kreditoriai tiki UAB „Orlista“ veiklos perspektyva ir pasiryžę bendradarbiauti. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad restruktūrizavimo byla neperspektyvi.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą bendraieškė UAB „Lemora“ prašo skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu motyvus:

1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog UAB „Orlista“ nemoki. Ieškovas atsakovės mokumo neįrodinėjo ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių įmonės nemokumo būseną; nepateikė duomenų su kokias kreditoriais atsiskaitė ir kaip pakito įmonės finansinė padėtis. Su trečios eilės kreditoriais dėl skolų išdėstymo nesitarta.
2. Apeliantas vengia atskleisti esamą įmonės finansinę padėtį, nepateikė duomenų apie galiojančias sutartis, neatliktų darbų likučius pagal galiojančias sutartis; duomenų apie sąnaudas, reikalingas darbus užbaigti. Be to neteisingai nurodė planuojamą gauti grynąjį pelną, nepateikė paaiškinimų iš kokių šaltinių bus finansuojamos įmonės apyvartinės lėšos tęsiant jos veiklą. Neaišku kokiu būdu įmonė ketina gauti pelną veiklą, kai jos resursai mažėja (skolos, mažesnis darbuotojų skaičius).
3. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateiktos turto vertinimo ataskaitos, kurios pagrįstų, jog  nekilnojamojo turto rinkos vertė yra didesnę, nei apskaityta jos balanse; nepateikė parengtų investicinių planų. Todėl visi apelianto samprotavimai apie investicinius projektus yra nepagrįsti. Mano, jog projektų vykdymas išimtinai tik užsakovų lėšomis prieštarauja elementariai verslo logikai. Ir apeliantas nenurodė koks yra įmonės įsiskolinimo jam dydis ir kodėl už skolą šis žemės sklypas buvo perleistas apeliantui.
4. Teigia, jog UAB „Orlista“  nemokumas kilo 2015 m. rugsėjo – gruodžio mėn., kuomet ženkliai išaugo įmonės veiklos sąnaudos ir pardavimo savikaina, per 4 mėn. laikotarpį įmonė patyrė 301 652 Eur nuostolį ir iš pelningai veikiančios tapo nemokia.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Orlista“ ir iškelta jai bankroto byla, pagrįstumas ir teisėtumas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė: 1) taikos sutartis, sudarytas su darbuotojais; 2) viešą informaciją iš www.rekvizitai.lt dėl skolų; 3) 2016-05-06 ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo vystant (modernizuojant) bendrabutį, esantį Sodų g. 3, Jonava.

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar galėjo konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Be to, apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardintas išimtis ir šį įrodymą priimti.

Apeliantas pateiktais naujais dokumentais įrodinėja aplinkybes, jog vykdo restruktūrizavimo metmenyse įtvirtintus įsipareigojimus, t.y. atsiskaito su pirmos ir antros  eilės kreditoriais. 2016-05-06 ketinimų protokolo dėl bendradarbiavimo vystant bendrabutį, esantį Sodų g. 3, Jonava pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo ir šiuo dokumentu apeliantas įrodinėja, kad bendrasavininkė sutinka pastatą modernizuoti.

Kadangi interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt skelbiama informacija yra viešai prieinama, todėl informacinio pobūdžio raštas dėl VSDFV skolos yra nepriimtinas. Dėl likusių įrodymų, vertintina, jog jų vėlesnis pateikimas neužvilkins bylos apeliacinio proceso tvarka nagrinėjimo, todėl teismas juos priima.

Dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą dėl įmonės nemokumo ir pagrindo įmonei iškelti bankroto bylą

2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) redakcijai, tuo atveju, jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu (ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalis). Nauju teisiniu reglamentavimu įtvirtintas privalomas civilinių bylų, kuriose vertinamas bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimas, nagrinėjimas kartu, taip pakeičiant iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusią tvarką, kuriai esant, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą ir paaiškėjus, kad įmonei keliama ir restruktūrizavimo byla, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas buvo atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti.

Šioje byloje buvo gauti dviejų kreditorių (UAB „ADMA“ ir UAB „Lemora“) pareiškimai dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Orlista“ iškėlimo ir atsakovės vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Orlista“ iškėlimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo išnagrinėjo kartu.

Skundžiama nutartimi konstatuotas atsakovės UAB „Orlista“ nemokumo faktas ir įmonės vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos šiai įmonei iškėlimo buvo atmestas, iškeliant atsakovei bankroto bylą.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų. Taigi pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą įmonės nemokumas yra vienas iš pagrindų atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą. Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės UAB „Orlista“ 2014 metų balanso nustatė, jog atsakovė turėjo turto 3 827 359 Lt sumai, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 2 034 219 Lt, o trumpalaikis -  1 793 140 Lt Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 599 452 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 547 874 Lt. Iš UAB „Orlista“ 2015-12-31 balanso nustatė, kad atsakovė turėjo turto 1 026 534 Eur sumai, iš ilgalaikis turtas sudarė 602 349 Eur, trumpalaikis – 424 185 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 987 964 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai -  652 732 Eur. Iš UAB „Orlista“ 2016-02-18 kreditorių sąrašo nustatė, kad pradelstos skolos kreditoriams sudaro 696 721,28 Eur sumą, t. y. viršija pusę į balansą įrašyto bendrovės turto vertės. Pagal 2016-02-29 kreditorių sąrašo duomenis pradelstos skolos kreditoriams padidėjo 57 938,99 Eur suma ir sudaro 754 660,27 Eur sumą. 2014 metais UAB „Orlista“ turimi 2 547 874 Lt trumpalaikiai įsipareigojimai ir per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė daugiau kaip pusę įmonės turto vertės (3 827 359 Lt), o 2015 metais per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 652 732 Eur, kai viso įmonės turto vertė siekė 1 026 534 Eur. Nuo 2015 m. iki 2015 m. įmonės turtas sumažėjo 81 946 Eur suma (nuo 1 108 480 Eur iki 1 026 534 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo 235 111 Eur suma ( nuo 752 853 Eur iki 987 964 Eur). 2015 m. įmonė patyrė 317 340 Eur nuostolių. Laikotarpiu nuo 2015-12-31 iki 2016-04-30 UAB „Orlista“ darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 101  iki 34 darbuotojų. Grynojo pelno marža kasmet mažėjo, o 2015 metais tapo minusinė: 2012 m. – 21,01 proc, 2013 m. – 3,47 proc., 2014 m. – 1,84 proc., 2015 m. – -19,68 proc. Be to, atsakovė turi 121 464,63 Eur įsiskolinimų savo darbuotojams.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, t. y. įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, nevykdo įsipareigojimų  ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog yra pagrindas iškelti UAB „Orlista“ bankroto bylą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas svarstė restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą.

Bankroto ir restruktūrizavimo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013). Nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, įmonės mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, atskirajame skunde K. G. akcentuoja, jog pagal restruktūrizavimo metmenis įmonė yra pajėgi visus finansinius reikalavimus padengti iki 2019 m., metmenyse  yra detaliai aptartos visos priemonės ir konkretūs veiksmai atsakovei sėkmingai restruktūrizuotis nekeliant bankroto bylos, taip pat nurodo, jog įmonė veiklą vykdo, pradelsti įsipareigojimai viršija pusę įmonės turto vertę, tačiau šis įsipareigojimų viršijimas nėra ženklus, sudaro apie 10 proc, o į balansą įrašytas įmonės nekilnojamasis turtas negali būti vertinamas kaip turto vienetas, bet turi būti vertinamas kaip investicinis projektas, kurio vertė ženkliai didesnė; bankroto bylos iškėlimas neatitinka įmonės ir jos kreditorių interesų.

Apeliacinės instancijos teismui nėra pateiktas balansas, iš kurio būtų galima vertinti atsakovės pakitusios finansinės padėties rodiklius. Tokiu atveju atsakovės ilgalaikio turto vertė vertinama pagal teismui pateikto 2015-12-31 balanso duomenimis, iš kurio matyti, jog atsakovė turto turėjo 1 026 534 Eur sumai, iš jo ilgalaikio 602 349 Eur sumai ir  trumpalaikio 424 185 Eur sumai, kuomet mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 987 964 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai -  652 732 Eur. Taip pat apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė  nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitų (turto vertinimų), iš kurių būtų galima nustatyti kokia yra tikroji UAB „Orlita“ nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto rinkos vertė.

Konstatuotina, jog apeliantas neįrodė, kad atsakovės valdomo nekilnojamojo turto rinkos vertė yra daug didesnė nei jos balanse apskaityta (CPK 2, 178 straipsniai). Darytina išvada, kad atsakovės ilgalaikio turto vertė yra 602 349 Eur, t. y. tokia, kokia nurodyta 2015-12-31 balanse.

Atskirojo skundo argumentai, jog įmonė vykdo ūkinę - komercinę veiklą, turi vertingų užsakymų, yra laimėjusi konkursus ir sudariusi sutartis, ketina vystyti investicinius projektus, susijusius su žemės sklypo paskirties pakeitimu, sklypo padalijimo į mažesnius sklypus ir mažaaukščių gyvenamųjų namų ar kotedžų statyba, laikytini deklaratyvaus pobūdžio. Byloje nėra įrodymų apie trečiuosius asmenis, ketinančius investuoti į apelianto nurodytus investicinius projektus. Iš teismui pateikto 2016-05-06 ketinimų protokolo dėl bendradarbiavimo vystant bendrabutį, esantį Sodų g. 3, Jonava matyti, jog  UAB „Orlista“ ir UAB „Tūkstantis“ ketina vystyti bendrai nuosavybės teise priklausantį bendrabutį, su tikslu jį atnaujinti (modernizuoti), įrengiant socialinius butus. Įrodymų kieno lėšomis šis investicinis projektas bus vystomas į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su bendraieškės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad apelianto pozicija nenuosekli, kadangi restruktūrizavimo metmenyse nurodyta, jog investiciniam projektui dėl bendrabučio Sodų g. 3, Jonava modernizavimo reikiamą finansavimą suteiks Jonavos rajono savivaldybė, o atskirajame skunde  -  bendrabučio rekonstrukcijai naudos ES struktūrinių fondų lėšas. Taipogi jokių paaiškinimų, susijusių su kitu metmenyse nurodytu investiciniu projektu, žemės ūkio paskirties sklypu, esančiu Didvyrių k., Raudondvario sen., apeliantas nepateikė. Todėl teiginiai, jog investiciniai projektai bus vykdomi klientų (užsakovų) lėšomis atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad ĮBĮ nustatytais atvejais nedraudžiama įmonei vykdyti ūkinę - komercinę veiklą, jei jos veiklos rezultatai mažina balanse rodomus nuostolius, net ir iškėlus bankroto bylą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktas taikos sutartis, atsakovės sudarytas su darbuotojais, nustatė, jog UAB „Orlista“ pripažino esamus įsiskolinimus darbuotojams ir įsipareigojo juos padengti esant pirmai galimybei, laikantis restruktūrizavimo plano, kurį patvirtins kreditoriai arba gavus teismo leidimą dengti skolinius įsipareigojimus, susijusius su darbo santykiais, bet ne vėliau kaip per 2 metus. Vertintina, kad pateiktos taikos sutartys neįrodo realių atsakovės finansinių galimybių ateityje atsiskaityti su UAB „Orlista“ pirmos eilės kreditoriais (darbuotojais). Byloje nėra įrodymų, jog įsiskolinimai darbuotojams yra dengiami bent dalinai, pagal atsakovės finansines galimybes.

Iš 2016-06-07 viešai skelbiamos www.rekvizitai.lt informacijos matyti, jog UAB „Orlista“ 2016-06-03 dienos pradžioje VSDFV turėjo 5 274,82 Eur skolą. Šie įrodymai paneigia atskirojo skundo argumentus, kad atsakovė skolų antros eilės kreditoriui VSDFV neturi.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė kurį laiką nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1162/2010 ir 2-1665/2011). Iš bylos duomenų galima spręsti, kad įmonė turi pradelstų ilgalaikių įsipareigojimų, kurie nėra laikini bet yra tęstiniai. Šios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą išvadai daryti, kad UAB „Orlista“ neturi realių finansinių galimybių įvykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams, todėl įmonė yra nemoki.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra nustatytas atsakovės UAB „Orlista“ nemokumo faktas, kurio apeliantas nepaneigė, spręstina, jog dėl šios priežasties restruktūrizavimo byla šiai įmonei negali būti keliama (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių su restruktūrizavimo plano metmenų vertinimu.

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias UAB „Orlista“ nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovei keltina ne restruktūrizavimo, o bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas                                                                                Antanas Rudzinskas