Civilinė byla Nr. e2A-489-259/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03100-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.10.2.4.1.;2.6.20.1.;2.8.2.8.;3.3.1.20

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Skruzdėliuko kelionės“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Skruzdėliuko kelionės“ ieškinį atsakovei D. M. dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir atsakovės D. M. priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Skruzdėliuko kelionės“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė MB „Skruzdėliuko kelionės“ pareiškė teisme ieškinį, prašydama išnagrinėti kilusį ginčą tarp D. M. ir MB „Skruzdėliuko kelionės“ iš esmės ir pripažinti, kad D. M. prašymas priteisti 542,72 Eur turtinę žalą yra nepagrįstas, kadangi MB „Skruzdėliuko kelionės“ suteiktos paslaugos buvo tinkamos ir kokybiškos; priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. sausio 12 d. atsakovė įsigijo iš ieškovės administruojamo internetinio tinklalapio (duomenys neskelbtini) lėktuvo bilietus maršrutu (duomenys neskelbtini). Atsakovė kreipėsi raštu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydama įpareigoti ieškovę sumokėti žalą, kurią atsakovė patyrė neva dėl to, jog ieškovė nesuteikė informacijos apie atšauktą skrydį, kadangi skrydis maršrutu (duomenys neskelbtini) buvo numatytas 2018 m. balandžio 28 d., o ne 2018 m. gegužės 2 d. Dėl to, neva atsakovė patyrė 542,73 Eur turtinę žalą. 2019 m. sausio 23 d. tarnyba priėmė nutarimą Nr. 10-52, kuriuo nutarė patenkinti atsakovės prašymą, t. y. pripažinti pagrįstu atsakovės reikalavimą – grąžinti už papildomus bilietus sumokėtus pinigus, t. y. 542,72 Eur. Ieškovė nurodo, jog prieš atliekant apmokėjimą, atsakovė privalėjo patvirtinti, jog susipažino ir sutiko su bilietų įsigijimo sąlygomis ir taisyklėmis. Nėra suprantama, kokiu pagrindu atsakovė reiškia turtinį reikalavimą ieškovės atžvilgiu. Ieškovė neorganizuoja skrydžių bei nevykdo keleivių gabenimo oro transporto priemonėmis. Tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl to, jog neva ieškovė neinformavo apie atšauktą skrydį ir dėl to atsakovė patyrė turtinę žalą. Priešingai, ieškovė neturėjo jokių duomenų, apie atšauktą skrydį, kadangi ieškovė nėra įgaliota atsakovės šalis, lėktuvo bilietai buvo nupirkti tiesiogiai atsakovės ir jos šeimos narių vardu. Taigi, vežimo oro transportu paslaugų sutartis buvo sudaryta tiesiogiai tarp atsakovės ir oro vežėjo „Ryanair“. Atsakovę informuoti apie paankstintą/atšauktą skrydį kilo pareiga būtent oro vežėjai „Ryanair“. Ieškovė tik vadovaudamasi geranoriškumu pranešė atsakovei apie paankstintą/atšauktą skrydį. Pareigos apie atšauktą skrydį pagal abipusius sutartinius santykius ji neturėjo. Ieškovė nurodo, jog atsakovė sugeneruotus lėktuvo bilietus, su pakeistomis datomis, gavo 4 paros iki skrydžio, tačiau į ieškovę kreipėsi tik paskutinę dieną, likus kelioms valandoms iki skrydžio, todėl akivaizdu, jog pati atsakovė elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, kas ir sąlygojo jos patirtus turtinius praradimus. Ieškovė suteikė visą įmanomą informaciją. Ieškovė nebuvo informuota apie atšauktą skrydi, kadangi ieškovė nėra bilieto pirkėja. Ieškovė tik tarpininkauja, perkant bilietą galutiniam vartotojui (šiuo atveju atsakovei), todėl visą informaciją, susijusią su skrydžiu, oro vežėjas išimtinai teikia tik atsakovei. Ieškovė informavo atsakovę apie tai, kad ieškovė teikia tik atlygintinas paslaugas, vykdo lėktuvo bilietų rezervavimą, o nėra vykdanti oro vežėjo paslaugas bei nėra įgaliotas jos (šiuo atveju „Ryanair“) atstovas. Taigi, atsakovė sudarydama sutartį su ieškove, suprato ir prisiėmė riziką, jog dėl visų galimų skrydžio nesklandumų yra atsakingas trečiasis asmuo, t. y. oro vežėjas „Ryanair“. Todėl dėl žalos, kuri patirta dėl skrydžio atšaukimo, privaloma kreiptis tiesiogiai į skrydį organizavusį asmenį, t. y. bendrovę „Ryanair“, o ne tarpininkavimo paslaugas teikusį asmenį (ieškovę).  

2.       Atsakovė D. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir patenkinti priešieškinį, kuriame ji prašė priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 542,72 Eur turtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodė, kad 2018 m. sausio 12 d. įgijo iš ieškovės internetinio tinklalapio (duomenys neskelbtini) lėktuvo bilietus maršrutu (duomenys neskelbtini). Skrydis su persėdimu. Lėktuvo skrydis pirmyn reisu (duomenys neskelbtini) buvo numatytas 2018 m. gegužės 2 d. 12:40-15:40 val., persėdimas (duomenys neskelbtini) ir skrydis į (duomenys neskelbtini) – 2018 m. gegužės 2 d. 21:45-23:55 val. Ieškovė persiuntė el. paštu sugeneruotus lėktuvo bilietus. Prieš skrydį 2018 m. gegužės 1 d. vakare patikrinus bilietus, pastebėjo, jog (duomenys neskelbtini) skrydžio laikas yra 06:05 val. Iš karto bandė telefonu susisiekti su ieškove, tačiau veltui – telefonu niekas neatsiliepė. 2018 m. gegužės 1 d. kreipėsi el. paštu, nurodant, jog pastebėtas skrydžio laiko neatitikimas. 2018 m. gegužės 2 d. 01:02 val. ieškovė atsiuntė pasiūlymą kuo skubiau įsigyti kitus bilietus su kitu oro vežėju, o grįžus iš kelionės ir pateikus mokėjimo dokumentus bei bilietus – bendrovė prašys kompensacijos iš oro vežėjo „Ryanair“, arba atsisakyti skristi ir tuomet galima kompensacija už atšauktą skrydį. Kadangi atostogų kelionė buvo suplanuota, sutarta dėl gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. gegužės 2 d., skubiai teko įsigyti skrydžio bilietus iš kitos kelionių agentūros. Taip patirta 542,72 Eur žala. Grįžus iš kelionės – kreipėsi į ieškovę, prašydama atlyginti patirtą žalą įgyjant skrydžio bilietus kitoje bendrovėje. Ieškovei nesutikus atlyginti žalos, kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri, išnagrinėjusi skundą, jį tenkino. Visiškai nesutinka su ieškinyje dėstoma nuostata, kad privalo kreiptis dėl žalos atlyginimo į bendrovę „Ryanair“. Vartojimo teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovės ir ieškovės. Su bendrove „Ryanair“ atsakovė neturėjo jokių teisinių ar vartojimo santykių. Priešingai, nei nurodyta ieškinyje – nebuvo informuota, jog ieškovė vykdo tik bilietų rezervavimą, o nėra vykdanti oro vežėjo paslaugas bei nėra įgaliotas bendrovės „Ryanair“ atstovas. Jei būtų apie tai informuota, ir tuo labiau, kad ieškovė yra visiškai neatsakinga – būtų skrydžio bilietus įgijusi tiesiogiai iš skrydžio bendrovės. Mano, kad santykius, kurie susiklostė tarp ieškovės ir bendrovės „Ryanair“ turėtų aiškintis abi bendrovės tarpusavyje, neklaidinant keleivių. Ieškovė, kaip vartojimo paslaugas teikianti bendrovė, privalo būti atsakinga prieš vartotoją, kadangi nebuvo įvykdyta pareiga tinkamai informuoti apie pasikeitusį skrydžio laiką ir suderinti bei atsiųsti skrydžio bilietus tinkamam persėdimo (duomenys neskelbtini) skrydžio laikui. Neįvykdžius šios pareigos – atsakomybė kyla būtent ieškovei.

3.       Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2019 m. sausio 23 d. priimtas nutarimas Nr. 10-52 „Dėl D. M. prašymo“, kuriuo išspręstas tarp vartotojos ir MB „Skruzdėliuko kelionės“ kilęs ginčas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 28 straipsnio nuostatomis, nutarė tenkinti vartotojos reikalavimą, įpareigojant MB „Skruzdėliuko kelionės“ grąžinti vartotojai 542,72 Eur, sumokėtus už naujai įsigytus lėktuvo bilietus maršrutu (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino visiškai: priteisė atsakovei iš ieškovės 542,72 Eur, taip pat 32,50 Eur išlaidas už vertimus ir 500 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti.

5.       Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) lėktuvo bilietus maršrutu (duomenys neskelbtini) atsakovė 2018 m. sausio 12 d. įsigijo iš ieškovės administruojamo internetinio tinklalapio. Skrydžiai buvo vykdomi su persėdimais. Lėktuvo skrydžiai į priekį reisu (duomenys neskelbtini) buvo numatytas 2018 m. gegužės 2 d. 12:40-15:40 val., o reisas (duomenys neskelbtini) buvo numatytas 2018 m. gegužės 2 d. 21:45-23:55 val. Gautame užsakymo patvirtinime buvo nurodyta, kad bilietai į priekį bus sugeneruoti 2018 m. balandžio 28 d. Prieš skrydį atsakovė pasitikrino bilietų sugeneravimą ir pastebėjo, kad bilietai 2018 m. balandžio 28 d. skrydžiui sugeneruoti, tačiau vienos jungties bilietuose išvykimo laikas paankstintas, tai yra, (duomenys neskelbtini) skrydžio laikas buvo numatytas 06:05 val. Atsakovė neturėjo realios galimybės išskristi paankstintu skrydžio laiku, nes skrydis iš (duomenys neskelbtini) numatytas 12:40 val. 

6.       Atsakovė 2018 m. gegužės 1 d.  kreipėsi el. paštu (duomenys neskelbtini), nes telefono Nr. (duomenys neskelbtini) niekas neatsiliepė, ir informavo apie skrydžio laikų neatitikimą. Ieškovė 2018 m. gegužės 2 d. 01:02 val. informavo atsakovę, kad skrydis buvo pakeistas ir dingsta jungtis bei pasiūlytos kelios išeitys: a) kuo skubiau įsigyti kitus bilietus su kitu oro vežėju, o grįžus iš kelionės ir pateikus mokėjimo dokumentus bei bilietus – bendrovė prašys kompensacijos iš oro vežėjo Ryanair; b) atsisakyti skristi, bet tuomet galima kompensacija tik už atšauktą skrydį, kadangi nei MB „Skruzdėliuko kelionės“, nei oro vežėjas neatsako už jungčių praradimus. Atsakovei ir jos šeimai pasiūlyti variantai netiko, todėl įsigijo bilietus iš kitos kelionių agentūros už 542,72 Eur.

7.       Teismas nurodė, kad byloje pateiktas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2019 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 10-52, kuriame paaiškinta, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama, kad informaciją apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektus vartotojai sužino susipažindami su bendrovės sąlygomis ir taisyklėmis bilietų įsigijimo metu, atliko bandomuosius lėktuvo bilietų pirkimus MB „Skruzdėliuko kelionės“ administruojamoje interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad su sąlygomis ir taisyklėmis yra supažindinama tik bilietų įsigijimo metu, bet nėra galimybės jų atsispausdinti. Tinklalapyje (duomenys neskelbtini) niekur nepavyko rasti sąlygų ir taisyklių, tiksliau, su jomis yra galimybė susipažinti tik bilietų įsigijimo metu.

8.       Teismas sutiko su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtino ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, jog prieš perkant bilietus nėra galimybės susipažinti su sąlygomis. Teismo vertinimu, visiškai tikėtina, kad perkant bilietus dėmesys yra koncentruojamas labiau į skrydžio maršrutus, kainas, persėdimo į kitą reisą galimybes bei pan. ir į įsigijimo sąlygas nekreipiamas dėmesys, o iš anksto ar vėliau su sąlygomis susipažinti galimybė jau išnyksta.

9.       Teismas nurodė, kad byloje pateikta, jog buvo siunčiamas elektroninis pranešimas, kurio turinys nėra žinomas (2 t., el. b. l. 22, 23). Šiuose dokumentuose matyti, jog kontaktinis telefono numeris yra atsakovės, o elektroninio pašto adresas nurodytas ieškovės. Ieškovės atstovas nurodė, jog sms žinute turėjo būti atsakovė informuota apie pasikeitusi skrydį. Duomenų, kad buvo kokia nors, kam nors siunčiama sms žinutė, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų apie tai, jog yra nustatyta tvarka ir prievolė, kas ir kaip, ir ką turi informuoti apie pasikeitusį skrydį.

10.       Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2015 išdėstytus išaiškinimus, padarė išvadą, jog bilietų pardavėjas įsipareigoja pagal kliento užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (bilietų pardavėjas įsipareigoja tinkamai rezervuoti, įforminti ir parduoti bilietus klientų pageidaujamais maršrutais bei suteikti išsamią, visapusišką ir teisingą informaciją, susijusią su bilietu), o klientas už šias tarpininkavimo paslaugas įsipareigoja sumokėti tam tikrą pinigų sumą. Bilietų pardavėjui tenka pareiga informuoti vartotojus, kurie įsigijo per bilietų platintoją lėktuvo bilietus, apie pasikeitusį skrydžio laiką, kai tik apie tai jam tampa žinoma. Todėl, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad oro vežėjas elektroniniu laišku informavo ieškovę apie pasikeitusį skrydį, o ieškovė neinformavo apie tai atsakovės.

11.       Teismas taip pat pažymėjo, kad atšaukus ar atidėjus skrydį oro vežėjas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, nuostatas privalo keleiviui pasiūlyti tam tikras skrydžio alternatyvas arba grąžinti už bilietus sumokėtus pinigus. Nedelsiant nepateikus šių oro vežėjo pasiūlymų vartotojai patiria papildomus ir neplanuotus nuostolius. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad informacija atsakovei apie pakeistą skrydžio laiką (duomenys neskelbtini) nebuvo suteikta arba buvo suteikta pavėluotai, numatyto 2018 m. gegužės 2 d. skrydžio dieną, taip pat į tai, kad atsakovė į paankstintą skrydį (duomenys neskelbtini) nebūtų suspėjusi, padarė išvadą, kad ieškovė netinkamai įvykdė savo, kaip bilietų pardavėjo, pareigą, dėl ko atsakovė buvo priversta įsigyti papildomus bilietus skrydžiui (duomenys neskelbtini) ir už juos sumokėti 542,72 Eur. Todėl teismas sprendė, jog ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas, bei atitinkamai laikydamas, jog atsakovės priešieškinis įrodytas ir tenkinamas visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniame skunde ieškovė MB „Skruzdėliuko kelionės“ prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Skundžiamame sprendime nepagrįstai teigiama, jog neva prieš perkant bilietus nėra galimybės susipažinti su pardavėjo, šiuo atveju apeliantės, sąlygomis-taisyklėmis. Sąlygų-taisyklių tik nebuvo galimybės atsispausdinti. Be to, prieš atliekant apmokėjimą, atsakovė privalėjo patvirtinti, jog susipažino ir sutiko su bilietų įsigijimo sąlygomis ir taisyklėmis, priešingu atveju - atsakovė nebūtų galėjusi užbaigti bilietų pirkimo. Apeliantė nurodo, kad minėtose taisyklėse yra nurodoma, jog ieškovė nėra „skrydžių organizatorius, kelionių organizatorius, vežėjas ir neprisiimame su šių subjektų veikla siejamos organizacinės ir teisinės atsakomybės.“ ir „neatsako už jų veiksmus (klaidas, neveikimą, aplaidumą, vėlavimą ir kt.) ir šių veiksmų galimai sukeliamus nuostolius, taip pat neatsako už visas papildomas išlaidas (dėl paslaugų atšaukimo, per didelio vietų skaičiaus pardavimo, maršruto, tvarkaraščio, vežėjo, orlaivio pakeitimo, skrydžio vėlavimo ar neįvykimo, oro vežėjo bankroto ir kt.)“. Apeliantė pažymi, jog pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu ne vieną kartą patvirtino, kad ji neskaitė sąlygų-taisyklių, nesusipažino su sąlygose-taisyklėse išdėstytomis nuostatomis. Vadinasi, pati atsakovė elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, sudarė sandorį nesusipažinusi su sąlygomis ir taisyklėmis, todėl šiuo atveju apeliantė negali prisiimti atsakomybės už veiksmus ir žalą, kurie išimtinai atsirado dėl atsakovės nerūpestingumo. Sutartiniai teisiniai santykiai susiklosto šalims sudarius sutartį - prieš pasirašant sutartį, šalys privalo susipažinti su jų turiniu, ir nesutinkant su nurodytomis sąlygomis, prašyti jas pakeisti arba atsisakyti sudaryti sutartį. Aplinkybė, jog prieš pasirašant sutartį, vartotoja jos neskaitė ar skaitė neatidžiai, nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina sutarties sąlygų ir prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovė neorganizuoja skrydžių bei nevykdo keleivių gabenimo oro transporto priemonėmis. Visa tai buvo nurodyta sąlygose-taisyklėse, kurių atsakovė dėl savo kaltės ir akivaizdaus nerūpestingumo neperskaitė. Be to, atsakovė net bylos metu neprašė nutraukti sutartį, sudarytą su apeliante. Atsakovė elgdamasi neapdairiai ir nerūpestingai, nesusipažinusi su pateiktomis sąlygomis-taisyklėmis, jų neskaičiusi sutiko su jai pateiktomis sąlygomis-taisyklėmis, todėl turi prisiimti ir neigiamų su tuo susijusių pasekmių atsiradimo riziką.

12.2.                      Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad „perkant bilietus dėmesys yra koncentruojamas labiau į skrydžio maršrutus, kainas, persėdimo į kitą reisą galimybes ir pan. ir į įsigijimo sąlygas nekreipiamas dėmesys, o iš anksto ar vėliau su sąlygomis susipažinti galimybė jau išnyksta“. Apeliantė nurodo, kad sąlygos-taisyklės yra patalpintos internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini), su jomis pirkėjas gali bet kuriuo metu susipažinti ar jas atsispausdinti. Be to, sąlygos-taisyklės yra papildomai patalpintos atsakovės elektroninėje paskyroje, kuri automatiškai sukuriama bilietų pirkimo metu ir el. paštu pateikiama nuoroda į minėtą paskyrą. Minėtoje paskyroje pateikiami elektroniniai bilietai, įlaipinimo kortelės, todėl pirkėjas privalo apsilankyti šioje paskyroje, kad galėtų pasinaudoti lėktuvo bilietais. Vien tai, kad atsakovė nesurado sąlygų-taisyklių internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo teigti, kad tai yra esminė priežastis, dėl kurios apeliantė privalo prisiimti bet kokią galimą žalą, kurią patiria pirkėjai. Priešingai, jeigu atsakovė ir nesusipažino su sąlygomis-taisyklėmis bilietų pirkimo metu, atsakovė turėjo visas galimybes kreiptis į apeliantę, jog ji atsiųstų sąlygas-taisyklės el. paštu arba paštu po bilietų įsigijimo. Tačiau atsakovė ir toliau elgėsi nerūpestingai. Su sąlygomis-taisyklėmis privaloma susipažinti ir privaloma pažymėti „varnelę“, kuria vartotojas pažymi, kad susipažino su sąlygomis-taisyklėmis, jos yra priimtinas, sąžiningos ir jų pagrindu sudaro pirkimo-pardavimo sutartį. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovė matė, kad sąlygos-taisyklės išnyks ir su jomis negalės susipažinti vėliau, atidus ir rūpestingas vartotojas nežymėtų „varnelės“, kad susipažino su sąlygomis-taisyklėmis ir netęstų bilietų pirkimo sąlygomis, kurios jam nėra žinomos.

12.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika ir aplinkybėmis, kurios išimtinai taikomos tik tuo atveju, kai oro vežėjas, ar juolab bilietų pardavimo tarpininkas, sužinojęs apie paankstintą/atšauktą skrydį, nepraneša pirkėjui. Apeliantė nurodo, kad ji neturėjo jokių duomenų apie atšauktą skrydį, kadangi apeliantė nebuvo įgaliotas atsakovės atstovas, lėktuvo bilietai buvo nupirkti tiesiogiai atsakovės ir jos šeimos narių vardu. Vežimo oro transportu paslaugų sutartis buvo sudaryta tiesiogiai tarp atsakovės ir oro vežėjo „Ryanair“. Oro vežimo sutartis yra visiškai kitas sandoris, kurį sudaro lėktuvo keleivis ir oro vežėjas. Apeliantė ir atsakovė sudarė sutartį tik dėl tarpininkavimo įsigyjant lėktuvo bilietus, o ne dėl atsakovės gabenimo oro transportu. Atsakovę apie paankstintą/atšauktą skrydį informuoti kilo pareiga būtent oro vežėjui „Ryanair“. Pastarasis savo klientus apie paankstintą/atšauktą skrydį informuoja trumpąja SMS žinute. Dėl šios priežasties, vykdant lėktuvo bilietų pirkimą, privaloma nurodyti kontaktinį pirkėjo telefono numerį. Apeliantė būtent ir nurodė atsakovės aktualų telefono numerį, kontaktinį asmenį - atsakovę. Jokių elektroninių pranešimų ar trumpųjų SMS žinučių apeliantė iš oro vežėjo „Ryanair“ niekada nėra gavęs. Todėl, apeliantė negali būti įpareigojama prisiimti atsakomybę dėl žalos, kuri neva atsirado dėl to, kad ji, tariamai sužinojusi apie paankstintą skrydį, nepranešė atsakovei. Apeliantė apie paankstintą skrydį sužinojo tik iš atsakovės, kuomet ji kreipėsi el. paštu – 2018 m. gegužės 2 d. Be to, apeliantė informavo atsakovę apie tai, kad apeliantė teikia tik atlygintinas paslaugas - vykdo lėktuvo bilietų rezervavimą, ir nėra vykdanti oro vežėjo paslaugas bei nėra įgaliotas jos (šiuo atveju „Ryanair“) atstovas. Taigi, atsakovė, sudarydama sutartį su ieškove, suprato ir prisiėmė riziką, jog dėl visų galimų skrydžio nesklandumų yra atsakingas trečiasis asmuo, t. y. oro vežėjas „Ryanair“.

12.4.                      Skundžiamame sprendime minimas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) 261/2004 yra išimtinai taikomas oro vežėjams, o ne bilietų pardavimo tarpininkams. MB „Skruzdėliuko kelionės“ nėra įgaliota oro vežėjo „Ryanair“ bilietų pardavėja. Kaip VVTAT tinkamai yra nustačiusi, tarp atsakovės ir MB „Skruzdėliuko kelionės” buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis dėl lėktuvo bilietų rezervavimo. Ieškovė tik padeda įsigyti lėktuvo bilietus iš oro transporto bendrovės, tačiau neorganizuoja skrydžių bei nevykdo keleivių gabenimo oro transporto priemonėmis. Dar daugiau, apeliantė apskritai negali įtakoti oro vežėjo „Ryanair“ veiksmų, t. y. maršrutų, lėktuvų skrydžių tvarkaraščio ar kt. Apeliantė pažymi ir tai, kad jokie teisės aktai nedraudžia laisvoje ekonominėje rinkoje veikiantiems verslo subjektams teikti paslaugas, kurios susijusios su tarpininkavimu dėl lėktuvų bilietų įsigijimo iš oro vežėjų. Tarpininkavimo veikla užsiimantis verslo subjektas nėra laikomas oro vežėju, todėl jo atžvilgiu nėra taikoma oro vežėjo atsakomybė. Tarpininko atsakomybės ribas apibrėžia tarp tarpininko ir pirkėjo sudaryta sutartis, šiuo atveju bilietų įsigijimo sąlygos - taisyklės. Visais atvejais, kuomet pirkėjai turi nusiskundimų dėl paslaugų, susijusių su oro vežėjo paslaugomis kreipiasi tiesiogiai į oro vežėją. Minėtos nuostatos būtent ir yra numatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) 261/2004, kuriuo privalo vadovautis visi oro vežėjai, o ne bilietų pardavimo tarpininkai.

12.5.                      Teismas nepagrįstai nustatė apeliantei atsakomybę už veiksmus, kurių ji neprivalo atlikti, kadangi sutartiniai įsipareigojimai to nenumatė. Apeliantė su atsakove laisva valia sudarė sutartį, kurioje susitarė dėl aiškių paslaugų teikimo sąlygų, teisių ir pareigų. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikru veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teise (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys laisva valia sudaro sutartį, prisiima savo tarpusavio įsipareigojimus, kurių privalo laikytis. Kiekviena sutarties šalis privalo savo sutartinius įsipareigojimus vykdyti visa apimtimi, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Taigi, apeliantė negali būti verčiamas prisiimti veiksmų ar net atsakomybės už veiksmus, kurių apeliantė sutartimi nėra įsipareigojusi atlikti.

12.6.                      Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino byloje pateiktų įrodymų, susijusių su tuo, kad atsakovės įsigyti lėktuvo bilietai buvo atskiri, t. y. nebuvo jungiamieji skrydžiai – kelionės maršrutą sudarė atskiri skrydžiai. Atsakovė savarankiškai įsigijo lėktuvo bilietus į du atskirus maršrutus, pati planavo persėdimo laiką. Tokiu atveju, atsakovė pati prisiėmė riziką dėl to, jog vienas skrydis gali vėluoti ar būti atšauktas ir dėl to ji gali nesuspėti į kitą skrydį. Be to, oro vežėjas bei oro vežėjų bilietų pardavimo tarpininkai neprisiima atsakomybės už jungiamųjų skrydžių jungčių praradimą. Minėta nuostata įtvirtinta bilietų įsigijimo sąlygose - taisyklėse, kuriose numatyta, kad „kai kuriais atvejais kelionės maršrutą sudaro keli bilietai. Nei (duomenys neskelbtini), nei vežėjas neprisiima atsakomybės už kelionės jungties praradimus <...>“. Atsakovė su šiomis sąlygomis - taisyklėmis susipažino prieš įsigydama lėktuvo bilietus, ir patvirtino, kad su sąlygomis - taisyklėmis sutinka. Nei atsakovės užsakyme, nei jos kelionės bilietuose nebuvo žymos apie jungiamąjį skrydį. Tačiau, pirmosios instancijos teismas į minėtas aplinkybes apskritai neatsižvelgė ir nevertino to fakto, kad žala atsirado būtent dėl to, jog buvo pakeistas vieno skrydžio laikas ir dėl šios priežasties atsakovė negalėjo suspėti į kitą atskirą skrydį. Tuo atveju, jeigu skrydis yra jungiamasis, tokiu atveju būtų atšaukti visi atsakovės pirkti skrydžiai maršrutu (duomenys neskelbtini).

12.7.                      Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė ir į tai, kad būtent atsakovė įtakojo žalą bei jos dydį. Atsakovė, sugeneruotus lėktuvo bilietus (pakeistomis datomis) gavo prieš keturias dienas iki skrydžio, t. y. 2018 m. balandžio 28 d., nors galimai sąmoningai ar dėl aplaidumo nurodė, jog neva lėktuvo bilietus gavo prieš pat skrydį – 2018 m. gegužės 1 d. Apeliantės nuomone, atsakovė, elgdamasi neatsakingai ir neapdairiai, lėktuvo bilietus pasitikrino būtent tik 2018 m. gegužės 1 d. Taigi, dėl pačios atsakovės aplaidumo, ji turėjo įsigyti kitus lėktuvo bilietus, kurie žinoma rinkoje kainavo žymiai brangiau, nei būtų kainavę bent jau keturios dienos prieš skrydį. Todėl, net jeigu ir teismas nusprendė, kad apeliantė yra kalta dėl atsakovės patirtos žalos, tokiu atveju žalos dydį turėjo sumažinti bent jau 4 kartus. Atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad žalos dydį sumažintų. Priešingai, elgdamasi nerūpestingai ir neatidžiai, gautus lėktuvo bilietus pasitikrino tik paskutinę dieną, likus vos kelioms valandoms iki numatyto skrydžio.

13.       Atsakovė D. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Vartojimo teisiniai santykiai susiklostė bei atlygintinų paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir MB „Skruzdėliuko kelionės“. Su bendrove „Ryanair“ atsakovė neturėjo jokių teisinių ar vartojimo santykių. Apeliantė didelį dėmesį skiria susipažinimui su sąlygomis ir taisyklėmis įgyjant bilietus, tačiau atsakovė pažymi, jog su bilietų įgijimo sąlygomis ir taisyklėmis galima susipažinti tik užsakymo metu, atitinkamame langelyje pažymint „varnelę“. Sąlygų ir taisyklių nėra galimybės atsispausdinti, jos neskelbiamos ir internetiniame puslapyje. Užsakant bilietus koncentruojamasi į skrydžio maršrutus, kainas, skrydžio laiką, persėdimo galimybes.

13.2.                      Atsakovė nurodo, jog ji nebuvo informuota, jog apeliantė vykdo tik bilietų rezervavimą, o nėra vykdanti oro vežėjo paslaugas bei nėra įgaliotas bendrovės „Ryanair“ atstovas. Santykius, kurie susiklostė tarp MB „Skruzdėliuko kelionės“ ir bendrovės „Ryanair“ turėtų aiškintis abi bendrovės tarpusavyje, neklaidinant keleivių. Perkant bilietus MB „Skruzdėliuko kelionės“ interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) mokamas ir paslaugų mokestis. Atsakovė sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad „atsižvelgiant į tai. kad lėktuvo bilietus atsakovė pirko iš bilietų pardavėjo - ieškovės - konstatuotina, jog tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, kilę iš atlygintinų paslaugų teikimo sutarties, kadangi šių sutartinių teisinių santykių esmė - atlygintinas skrydžio bilietų paieškos, rezervavimo paslaugų bei išsamios, visapusiškos ir teisingos informacijos apie paslaugą suteikimas.“ Apeliantė, kaip vartojimo paslaugas teikianti bendrovė, privalo būti atsakinga prieš vartotoją. Šiuo atveju nebuvo įvykdyta pareiga tinkamai informuoti apie pasikeitusį skrydžio laiką ir suderinti bei atsiųsti skrydžio bilietus tinkamam persėdimo (duomenys neskelbtini) skrydžio laikui. Neįvykdžius šios pareigos - atsakomybė kyla būtent apeliantei.

13.3.                      Tą aplinkybę, jog tik apeliantė buvo informuota apie pakeistą skrydžio laiką, patvirtina UAB Ryanair išduotas dokumentas - elektroninis pranešimas (t. 2, b. l. 22-23), siųstas apeliantei. Bilietų pardavėjui tenka pareiga informuoti vartotojus, kurie įsigijo per bilietų platintoją, apie pasikeitusį skrydžio laiką, kai tik apie tai jam tampa žinoma. Šiuo atveju - gavusi informaciją apie pasikeitusį skrydžio laiką, apeliantė ne tik neinformavo atsakovės, tačiau ir pateikė kelionės bilietus, kuriais nebuvo įmanoma pasiekti kelionės tikslo. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmos instancijos teismas rėmėsi spėjimu, kuris nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovė pateikė skrydžio bendrovės išduotą ir patvirtintą dokumentą, t. y. skrydžio bendrovės el. paštu pateiktą informaciją apeliantei. Apeliantė neigdama šią aplinkybę, privalėjo pateikti bet kokį leistiną įrodymą. Jei apeliantė nebuvo įgaliotas atsakovės atstovas, sudarytas sandoris tik dėl tarpininkavimo įsigyjant lėktuvo bilietus, turėjo nurodyti savo ne tik teisės, bet ir pareigas kliento atžvilgiu. Apeliantės teiginys, kad ji jokių elektroninių pranešimų ar trumpųjų SMS žinučių iš oro vežėjo Ryanair nėra gavusi, nepatvirtintas jokiais leistinais įrodymais ir tai tėra deklaratyvus ir visiškai nepagrįstas aiškinimas.

13.4.                      Atsakovė sutinka su teismo vertinimu, kad „atšaukus ar atidėjus skrydį oro vežėjas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, nuostatas privalo keleiviui pasiūlyti tam tikras skrydžio alternatyvas arba grąžinti už bilietus sumokėtus pinigus. Nedelsiant nepateikus šių oro vežėjo pasiūlymų vartotojai patiria papildomus ir neplanuotus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad informacija atsakovei apie pakeistą skrydžio laiką (duomenys neskelbtini) nebuvo suteikta arba buvo suteikta pavėluotai, numatyto 2018 m. gegužės 2 d. skrydžio dieną, taip pat į tai, kad atsakovė į paankstintą skrydį (duomenys neskelbtini) nebūtų suspėjusi, darytina išvada, kad ieškovė netinkamai įvykdė savo, kaip bilietų pardavėjo, pareigą, todėl atsakovė buvo priversta įsigyti papildomus bilietus skrydžiui (duomenys neskelbtini)  ir už juos sumokėti 542,72 Eur.“

13.5.                      Apeliantė, teigdama, jog kiekviena sutarties šalis privalo savo sutartinius įsipareigojimus vykdyti visa apimtimi, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, apeliaciniame skunde neigia savo pareigą ir atsakomybę kliento atžvilgiu. Priešingai, nei teigia apeliantė - atsakovė kreipėsi į MB „Skruzdėliuko keliones“, kad jos vardu būtų įgyti skrydžio bilietai į du maršrutus tikslu pasiekti (duomenys neskelbtini). Atsakovė ne pati savarankiškai įgijo skrydžio bilietus, o juos įgyjant tarpininkavo apeliantė. Kadangi apeliantė nebetarpininkavo įgyti naujus skrydžio bilietus ir nurodė kreiptis į bet kurią kitą bendrovę, tai ir buvo padaryta jau kelionės metu į oro uostą, kas kainavo pakankamai nemažai pastangų ir streso.

13.6.                      Vadovaujantis LR susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių 3 punktu, bilietų pardavėjas yra oro transporto bilietų pardavėjas, kuris nėra oro vežėjas ar kelionių organizatorius ir kuris tarpininkauja, kad būtų sudaryta keleivio vežimo sutartis dėl atskiro ar į organizuotą turistinę kelionę įeinančio skrydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartyje Nr. 3K-3-289-421/2015 išaiškino, kad tarpininkai tarp oro vežėjų ir jų klientų parduoda oro vežėjų teikiamas paslaugas jų pageidaujantiems klientams, kontroliuoja ir organizuoja atsiskaitymą už jas, išduoda ir keičia bilietus, teikia informaciją apie skrydžius. Tai, kad MB „Skruzdėliuko kelionės“ atsakovės vardu įgijo skrydžio bilietus, patvirtina susiklosčius atlygintinų paslaugų teikimo teisinius santykius, reglamentuojamus LR CK 6.716 straipsnio 1 dalyje. MB „Skruzdėliuko kelionės“ įsipareigojo tinkamai rezervuoti, įforminti ir parduoti bilietus pageidaujamu maršrutu, suteikti išsamią, visapusišką ir teisingą informaciją. Kadangi apeliantė savo pareigos suteikti tinkamas paslaugas nevykdė, teismas pagrįstai patenkino priešieškinį, o ieškinį atmetė.

14.       Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad palaiko 2019 m. kovo 5 d. raštu Nr. 4E-241 teismui pateiktoje išvadoje išdėstytą poziciją, t. y., kad atsakovės D. M. prašymas dėl patirtų nuostolių atlyginimo (542,72 Eur) yra pagrįstas.

        Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

               Dėl ginčo esmės 

16.       Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl bendrovės MB „Skruzdėliuko kelionės“, teikiančios vartotojams bilietų platinimo paslaugą per interneto tinklalapį (duomenys neskelbtini), veiksmų teisėtumo, civilinės teisinės atsakomybės pagrindų ir sąlygų nustatymo, kai pagal sudarytą vežimo oro transportu paslaugų sutartį atsakovei D. M. prieš pat skrydį buvo pakeistas sutartyje numatytas išvykimo iš (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 2 d. laikas iš 21:45 val. į 06:05 val. Dėl prieš pat numatytą skrydį pakeisto išvykimo iš oro uosto (duomenys neskelbtini) laiko, D. M. turėjo pirkti bilietą į (duomenys neskelbtini) iš kitos bendrovės, todėl papildomai sumokėjo 542,72 Eur sumą. Nagrinėjamoje byloje D. M. prašė priteisti iš atsakovės MB „Skruzdėliuko kelionės“ papildomai turėtas 542,72 Eur išlaidas, o atsakovė ieškiniu prašė pripažinti, kad MB „Skruzdėliuko kelionės“ suteiktos paslaugos buvo tinkamos ir kokybiškos, todėl D. M. prašymas priteisti 542,72 Eur turtinę žalą yra nepagrįstas.  

17.       Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu MB „Skruzdėliuko kelionės“ ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino, priteisė atsakovei iš ieškovės 542,72 Eur sumą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teisme sprendimą skundžia ieškovė, skundas grindžiamas tais argumentais, jog D. M. susipažino ir sutiko su bilietų įsigijimo sąlygomis ir taisyklėmis, priešingu atveju - atsakovė nebūtų galėjusi užbaigti bilietų pirkimo; sąlygos-taisyklės yra papildomai patalpintos atsakovės elektroninėje paskyroje, kuri automatiškai sukuriama bilietų pirkimo metu ir el. paštu pateikiama nuoroda į minėtą paskyrą; taisyklėse nurodoma, jog ieškovė nėra skrydžių organizatorius, kelionių organizatorius, vežėjas ir neprisiima su šių subjektų veikla siejamos organizacinės ir teisinės atsakomybės, neatsako už jų veiksmus, sukeliamus nuostolius, išlaidas. Vežimo oro transportu paslaugų sutartis buvo sudaryta tiesiogiai tarp atsakovės ir oro vežėjo „Ryanair“, o apeliantė ir atsakovė sudarė sutartį tik dėl tarpininkavimo įsigyjant lėktuvo bilietus. Atsakovę apie paankstintą/atšauktą skrydį informuoti kilo pareiga oro vežėjui „Ryanair“. Skundžiamame sprendime minimas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) 261/2004 yra išimtinai taikomas oro vežėjams, o ne bilietų pardavimo tarpininkams. MB „Skruzdėliuko kelionės“ nėra įgaliota oro vežėjo „Ryanair“ bilietų pardavėja. Teismas nepagrįstai nustatė apeliantei atsakomybę už veiksmus, kurių ji neprivalo atlikti, kadangi sutartiniai įsipareigojimai to nenumatė. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmiau nurodomų aplinkybių neįvertino. Be to, oro vežėjas bei oro vežėjų bilietų pardavimo tarpininkai neprisiima atsakomybės už jungiamųjų skrydžių jungčių praradimą. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė ir į tai, kad būtent atsakovės veiksmai įtakojo žalą bei jos dydį. Atsakovė, sugeneruotus lėktuvo bilietus (pakeistomis datomis) gavo prieš keturias dienas iki skrydžio, t. y. 2018 m. balandžio 28 d., nors galimai sąmoningai ar dėl aplaidumo nurodė, jog neva lėktuvo bilietus gavo prieš pat skrydį – 2018 m. gegužės 1 d.

18.       Kauno apygardos teismas atmeta apeliantės skundo argumentus, jog MB „Skruzdėliuko kelionės“ ir D. M. sudarė sutartį tik dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo įsigyjant lėktuvo bilietus, o ne atsakovės gabenimo oro transportu sutartį, jog vežimo oro transportu paslaugų sutartis buvo sudaryta tiesiogiai tarp atsakovės ir oro vežėjo „Ryanair“. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog D. M. užsakant ir įsigyjant bilietus skrydžiui su oro skrydžius vykdančia bendrove „Ryanair“ nebendravo, jokių užsakymų nepateikė, neturėjo jokių kontaktų. Byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vartojimo teisiniai santykiai susiklostė bei atlygintinų paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės D. M. ir MB „Skruzdėliuko kelionės“. Sprendžiant šalių ginčą, būtina pažymėti, jog atsakovė D. M. pagal sudarytos paslaugų teikimo sutarties su MB „Skruzdėliuko kelionės“ pobūdį ir turinį yra laikoma vartotoja CK Šeštosios knygos II dalies XVIII1 skyriaus reglamentavimo prasme. Byloje nustatyta, kad MB „Skruzdėliuko kelionės“ veikla susijusi su atlygintinų paslaugų teikimu, kurios susiję su skrydžio oru bilietų paieškos, informacijos apie skrydžius ir bilietų kainas, bilietų rezervavimo ir pardavimo teikimu. Nustatyta, kad perkant bilietus MB „Skruzdėliuko kelionės“ interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), be kainos už bilietus, mokamas ir paslaugų MB „Skruzdėliuko kelionės“ mokestis. Todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad iš savo veiklos bendrovė gauna pajamas ir pelną. Tarp D. M. ir MB „Skruzdėliuko kelionės“ tokiu būdu susiklostė vartojimo sutartis, reglamentuota CK 6.2281 straipsnyje, kas lemia ieškovės kaip vartojimo paslaugas teikiančio subjekto didesnę atsakomybę už išsamios, visapusiškos ir teisingos informacijos apie paslaugą teikimą, operatyvios informacijos apie pasikeitusias sutarties vykdymo sąlygas suteikimą, o atsakovei D. M. lemia didesnę apsaugą ir pažeistų teisių gynimą, kilus ginčui dėl suteiktų paslaugų kokybės.

19.       Byloje nekilo ginčo dėl tos aplinkybės, jog su MB „Skruzdėliuko kelionės“ teikiamų paslaugų  sąlygomis ir taisyklėmis įgyjant bilietus galima susipažinti tik bilietų pirkimo metu, atitinkamame internetiniame langelyje pažymint „varnele“ tam tikrą užsakymo skiltį „susipažinau“. Apeliantė pati skunde atkreipia dėmesį, jog tik tokiu būdu galima vykdyti ir pabaigti bilietų skrydžiui užsakymo ir apmokėjimo už bilietus bei paslaugos apmokėjimo procesą. Bylos nagrinėjimo metu šalys neginčijo, kad šių sąlygų ir taisyklių nėra galimybės atsispausdinti, paslaugų sąlygos ir taisyklės atskirai neskelbiamos ir bendrame MB „Skruzdėliuko kelionės“ internetiniame puslapyje. Aplinkybę, kad su MB „Skruzdėliuko kelionės“ teikiamų paslaugų sąlygomis ir taisyklėmis yra supažindinama tik bilietų įsigijimo metu, bet nėra galimybės jų atsispausdinti, bei kad ieškovės administruojamame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) nėra skelbiamos paslaugų teikimo sąlygos ir taisyklės, kuriomis ieškovė grindžia savo poziciją, patvirtina ir nagrinėjamoje byloje pateiktas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2019 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 10-52 (1 t., el. b. l. 13–19). Šios nustatytos byloje aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo  sprendime padarytą išvadą, kad formali kliento galimybė susipažinti su MB „Skruzdėliuko kelionės“ teikiamų paslaugų sąlygomis ir taisyklėmis įgyjant bilietus, paneigia bendrovės pareigą ir atsakomybę klientui suteikus nekokybišką paslaugą.

20.       Kad D. M. pasiūlyta ir suteikta paslauga tarpininkaujant MB „Skruzdėliuko kelionės“, buvo nekokybiška, ginčo byloje nėra. Dėl pakeisto skrydžio laiko iš (duomenys neskelbtini), atsakovė neturėjo galimybės užbaigti skrydį iki (duomenys neskelbtini), apie pakeistą skrydžio laiką paslaugų teikėjas laiku neinformavo atsakovės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo MB „Skruzdėliuko kelionės“ apie pakeistą skrydžio laiką skrydžio operatorės buvo informuota, šią aplinkybę patvirtina UAB Ryanair išduotas dokumentas - elektroninis pranešimas (t. 2, b. l. 22-23). Byloje nustatyta, kad MB „Skruzdėliuko kelionės“ tik 2018 m. gegužės 2 d. 01:02 val. informavo atsakovę, kad skrydžio laikas iš (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas ir dingsta galimybė persėsti į lėktuvą, skrendantį į (duomenys neskelbtini), kas buvo galutinis D. M. kelionės tikslas. Įvertinęs pirmiau nurodomas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bilietų pardavėjui teko pareiga laiku informuoti vartotoją apie pasikeitusį skrydžio laiką, kad pastarajai išvengti galimų nuostolių.  Kauno apygardos teismas nurodomais motyvais atmeta apeliantės teiginius, jog nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą ir jos dydį.

21.       Pirmosios instancijos teismas sprendimą tenkinti priešieškinį pagrįstai grindė ir išvadą teikiančios institucijos – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2019 m. sausio 23 d. priimtu nutarimu Nr. 10-52 „Dėl D. M. prašymo“, kuriuo išspręstas tarp vartotojos D. M. ir paslaugų teikėjos MB „Skruzdėliuko kelionės“ kilęs ginčas dėl suteiktos paslaugos. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, įvertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus, pateiktus paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė sprendimą tenkinti D. M. reikalavimą, įpareigojant MB „Skruzdėliuko kelionės“ grąžinti vartotojai 542,72 Eur sumą už papildomai įsigytus bilietus skrydžiui.

               Dėl bylos baigties ir turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22.       Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka sprendžiama, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartotojo ir paslaugų teikėjo sudarytos sutarties sąlygų aiškinimą ir taikymą, atsakomybės už sutarties sąlygų pažeidimą nustatymą, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pateiktas apeliacinis skundas atmetama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme D. M. turėjo 600 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kadangi ieškovės apeliacinį skundą teismas atmetė, atsakovei iš apeliantės priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 

n u t a r i a : 

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš mažosios bendrijos „Skruzdėliuko kelionės“ (į. k. 304375011) 600 Eur turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                Arvydas Žibas