Administracinė byla Nr. eAS-190-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06620-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 15 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. H. (I. H.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja I. H. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 24S241162 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo. Pareiškėja skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Sprendimo dalies dėl pareiškėjos išsiuntimo vykdymą.

II.

Regionų

Teismas vertino, kad pareiškėja nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. 

Teismas pažymėjo, kad byla yra vedama elektronine forma, todėl, jeigu byla teisme būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka pareiškėja galėtų dalyvauti procese ne tik per savo atstovą, bet ir tiesiogiai, asmeniškai prisijungusi prie elektroninių paslaugų portalo, teikti prašymą dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu.

Teismas taip pat nurodė, kad jam nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, susiję su pareiškėjos šeimos ryšių išsaugojimu, patvirtinantys, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pažeista pareiškėjos teisė į šeimos susijungimą. 

III.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Sprendimo vykdymą. 

Pareiškėja paaiškina, kad jos išsiuntimas iš Lietuvos atims teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba. Pareiškėja, negaudama kvalifikuotos teisinės pagalbos, neteks galimybės apskųsti teismo sprendimą arba pateikti atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą.

Pareiškėjos vertinimu, prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati ir proporcinga siekiamam tikslui. Pritaikius nurodytą priemonę, pareiškėjos nebūtų galima išsiųsti, kol nebūtų priimtas galutinis sprendimas. Tai savo ruožtu nesukurtų jokios papildomos naštos valstybei (jei galiausiai sprendimas būtų neigiamas, tai reikštų, kad jo vykdymas buvo atidėtas maždaug 3-5 mėnesiams, kiek užtrunka procesas teismuose). Tuo tarpu, jei nutiktų priešingai, jei galiausiai būtų priimtas teigiamas sprendimas, o asmuo būtų išsiųstas, tai galimos pasekmės būtų itin skaudžios (asmuo galimai netektų sveikatos ar gyvybės kariaujančioje šalyje). Tuo atveju, jei nesustabdžius Migracijos departamento sprendimo vykdymo, pareiškėja būtų išsiųsta į kilmės valstybę, tai teismui priėmus teigiamą sprendimą (nusprendus, kad prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai ir turi būti nagrinėjamas iš naujo), toks sprendimas galimai nebeturėtų prasmės, nes pareiškėja tikėtinai jau būtų patyrusi sužalojimus ar netgi gali būti žuvusi, todėl nebūtų galima atstatyti pažeistų teisių. Be to, nėra teisiškai sureguliuota procedūra, kaip turėtų būti pareiškėja perkeliama iš kilmės valstybės į Lietuvą, kai nustatoma, kad buvo išsiųsta nepagrįstai.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo teigimu, tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjos teiginiai yra grindžiami hipotetinio pobūdžio prielaidomis.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjos teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos, nesant duomenų, jog yra pradėta pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę procedūrą, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėja, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėja skunde nenurodo, kokia jai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Atsakovas pritaria teismo argumentams, kad pareiškėja galėtų dalyvauti procese ne tik per savo atstovą, bet ir tiesiogiai, asmeniškai prisijungęs prie elektroninių paslaugų portalo, teikti prašymą dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjos prašymas nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, jog jai bus padaryta didelė, neatitaisoma žala, nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, susiję su pareiškėjos šeimos ryšių išsaugojimu, patvirtinantys, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pažeista pareiškėjos teisė į šeimos susijungimą.

Pareiškėja su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad galima žala yra susijusi su pareiškėjos sveikata ar gyvybe, taip pat nurodo, kad pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos ji neteks galimybės naudotis teisine pagalba byloje dėl prieglobsčio suteikimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  ( toliau - ir LVAT) 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjos argumentus bei bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.

 Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Migracijos departamento nustatytas aplinkybes, kad pareiškėja apklausos metu paaiškino į Lietuvą atvykusi 2021 m. spalio 1 d. dirbti valymo įmonėje, patvirtino, kad atvykimo į Lietuvą priežastys buvo ekonominės. Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2023 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėja įpareigota savanoriškai išvykti iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), tačiau įpareigojimo neįvykdė ir 2023 m. liepos 20 d. buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, o 2023 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėja paprašė prieglobsčio Lietuvoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad prieglobstis nebuvo pareiškėjos atvykimo į Lietuvą tikslas, Migracijos departamento duomenimis regionas, iš kurio atvyko pareiškėja, yra vienas saugiausių regionų (duomenys neskelbtini) ir nėra rimtos rizikos pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos argumentai, kad ji bus išsiųsta į kilmės šalį ir teigiamo teismo sprendimo atveju nebus grąžinta, be to, bus suvaržyta jos teisė į teisminę gynybą (be kita ko, pasinaudoti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato paslaugomis), savaime nereiškia, kad pareiškėjai bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Aptariami pareiškėjos teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėja, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šioje proceso stadijoje pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjos teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai, ir neproporcingai, kadangi pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėja realiai yra išsiunčiama iš Lietuvos Respublikos. Šiuo aspektu pareiškėjos prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip susiję su tikėtinais atsakovo veiksmais bei nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėja patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Šiuo aspektu primintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėja neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-822/2023 ir kt.).

Argumentai, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėja negalės tinkamai ginti savo galbūt pažeistų teisių teisme šiuo atveju taip pat nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pagal ABTĮ 13 straipsnio 7 dalį proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje proceso stadijoje pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. H. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų 

Nutartis neskundžiama.

           Teisėjai                                 Gintaras Kryževičius

                                        Dainius Raižys 

                                                                Egidijus Šileikis