Civilinė byla Nr. e2A-40-372/2024
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01299-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;
2.6.11.16; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1;
3.3.1.20
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 29 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4906-797/2023 pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovui D. J. dėl automobilio paslėptų defektų šalinimo ir papildomų išlaidų atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. J. dėl automobilio paslėptų defektų šalinimo ir papildomų išlaidų atlyginimo priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo 2377,00 Eur tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro: 605,00 Eur išlaidų, sumokėtų UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas pagal PVM sąskaitas-faktūras, 150,00 Eur išlaidų, sumokėtų pagal 2023-01-04 UAB „Prie viaduko“ užsakymą, 1622,00 Eur išlaidų, sumokėtų už automobilio detales ir remonto darbus pagal UAB „Prie viaduko“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras.
2. Ieškovas nurodė, kad 2022-11-11 pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį iš atsakovo, faktiškai sumokėjęs 6200,00 Eur, nors sutartyje parašyta 4900,00 Eur, įsigijo automobilį Opel Astra Sports Tourer, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo data 2013 m. vasario mėn.
3. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas deklaravo transporto priemonių pardavimo portale www.autogidas.lt, kad parduodamas automobilis be defektų, skelbime nurodė tik automobilio privalumus. 2022-11-10 ieškovas susisiekė telefonu, kuris buvo nurodytas skelbime, ir buvo pakviestas apžiūrėti automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje. Ieškovui nuvykus apžiūrėti automobilį, paties automobilio savininko nebuvo. Automobilį aprodė atsakovo draugas, aikštelės savininkas. Apžiūrint automobilį tiek iš išorės, tiek iš vidaus, automobilis ieškovui atrodė tvarkingas, be žymių defektų, nuplautas, išvalytas. Asmuo, kuris aprodė automobilį, patikino, kad automobilis neturi jokių trūkumų, važiuoja gerai. Tada ieškovas atliko bandomąjį važiavimą, kuris praėjo sklandžiai.
4. Ieškovas nurodė, kad skelbime atsakovas buvo nurodęs 6495,00 Eur automobilio kainą, su automobilį aprodžiusiu asmeniu ieškovas sutarė galutinę kainą – 6200,00 Eur. Tokią kainą ieškovas grynaisiais pinigais ir sumokėjo, tai matė ieškovo žentas, tačiau į sutartį automobilį aprodžiusio asmens prašymu buvo įrašyta 4900,00 Eur suma. T. y., automobilio kaina sutartyje buvo koreguota automobilį aprodžiusio asmens, jam neapsisprendus, kokią sumą įrašyti į sutartį.
5. Ieškovas nurodė, kad 2022-12-20 pastebėjo, kad ženkliai mažėja automobilio aušinimo skystis. Ieškovas automobilį pristatė į automobilių remonto dirbtuves UAB „Anveta“ gedimo priežasčiai nustatyti. Po automobilio apžiūros ieškovas gavo išvadą, kad automobilio gedimas susijęs su variklio galvute, taip pat, kad variklis buvo neseniai remontuotas, nes apžiūros metu matėsi šviežiai teptas silikonas, hermetika. 2022-12-27 ieškovas išsiuntė pranešimą atsakovui į elektroninį paštą nurodydamas, kad: „Iš Jūsų įsigytame automobilyje Opel Astra pastebėti trūkumai. Automobilis bus pristatytas (duomenys neskelbtini) 2023.01.04 13:00 val., į remonto dirbtuves, kur bus atliekamas jo defektavimas. Esate pakviestas atvykti į Automobilio apžiūrą.“ Automobilio apžiūra buvo atlikta automobilių remonto dirbtuvėse UAB „Prie viaduko“. 2023-01-04 atlikus automobilio apžiūrą, 2023-01-06 buvo surašytas transporto priemonės patikros aktas, kuriame konstatuota, kad apžiūrėjus automobilio variklį, matyti aušinimo skysčio nutekėjimai. Padarius aušinimo sistemos testą (sukėlus slėgį aušinimo sistemoje), pradėjo lašėti aušinimo skystis šalia aušinimo skysčio siurblio ir skverbtis per variklio galvutę. Matyti, kad variklis neseniai remontuotas – sukinėti varžtai, naudotas sandariklis. Variklio remontas – nuo 100,00 iki 800,00 Eur, dalys – nuo 100,00 iki 1000,00 Eur.
6. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nepareiškė jokio noro / ketinimo dalyvauti automobilio apžiūroje ar jo defektacijoje, susipažinti su automobilio paslėptais defektais, kurie buvo nustatyti 2023-01-06, taip atsisakydamas galimybės kvestionuoti patį defektinį aktą ir defektaciją. Atsakovas pasirinko pasyvią poziciją, laiku nesiėmė veiksmų pasidomėti ir įsitikinti, ar ieškovo pretenzijos pagrįstos, t. y. nepakankamai bendradarbiavo. 2023-01-24 atsakovui registruotu paštu ir elektroniniu paštu buvo išsiųsta 2023-01-20 pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto. 2023-02-05 atsakovo atstovas elektroniniu paštu atsiuntė atsiliepimą į pareikštą pretenziją, kuriame nurodė, kad su pretenzija visiškai nesutinka. 2023-02-10 atsakovui registruotu paštu ir elektroniniu paštu buvo išsiųsta pakartotinė pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto. Atsakovas į pakartotinę pretenziją nereagavo.
7. Ieškovas nurodė, kad atsakovas apie paaiškėjusius paslėptus automobilio defektus ieškovui nieko neminėjo. Nei viešoje ofertoje, nei automobilio apžiūros metu, nei automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti paslėpti automobilio defektai, dėl kurių, be papildomų didelių išlaidų, nėra galimybės naudoti automobilį pagal jo paskirtį. Žinodamas apie tokią automobilio būklę, ieškovas sandorio nebūtų sudaręs. Nepaisant to, kad ieškovui nepavyko su atsakovu susidariusios situacijos išspręsti taikiai, ieškovas nutarė automobilį pasilikti, jis buvo pristatytas į automobilių remonto dirbtuves, kur automobiliui buvo pašalinti paslėpti defektai, todėl ieškovas patyrė 1622,00 Eur išlaidų.
8. Ieškovas pažymėjo, kad daikto trūkumas išaiškėjo per kelis mėnesius nuo jo įsigijimo, todėl darytina išvada, kad daikto trūkumas buvo daikto perdavimo metu. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, jog parduodamas lengvasis automobilis OPEL ASTRA Sports Tourer, identifikavimo numeris, valstybinis registracijos numeris, transporto priemonės savininko deklaravimo kodas, transporto priemonės registracijos dokumento serija ir numeris, transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra (galioja), informacija apie įvykius ir trūkumus (nėra). Nebuvo nurodyti jokie privalomi duomenys apie transporto priemonės trūkumus, nenurodyta jokia informacija apie automobilio defektus. Automobilio defektai, išoriškai apžiūrint automobilį, matomi nebuvo, jie paaiškėjo važiuojant ir buvo patvirtinti tik pristačius automobilį į automobilių remonto dirbtuves, pasitelkiant šią specifiką suprantančių ir išmanančių meistrų pagalbą.
9. Ieškovas nurodė, kad po automobilio apžiūros paaiškėjo jo paslėpti defektai, kurie yra esminiai ir dėl kurių automobilio iš esmės negalima tinkamai naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis jo perleidimo ieškovui metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo, paaiškėjusių tik nuodugniai apžiūrėjus automobilį, ir kurių ieškovas negalėjo numatyti, konstatuotina, kad atsakovas nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti ieškovui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam ieškovas jį ketino naudoti, todėl atsakovas turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą. Atsakovas negalėjo nežinoti apie paslėptus automobilio defektus. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.431¹ straipsnio bei Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo imperatyvius reikalavimus transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti automobilio defektus ir trūkumus. Pažeidęs šiuos reikalavimus, atsakovas prisiima atsakomybę dėl netinkamo pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo. Nustatyti automobilio defektai laikytini esminiu sutarties pažeidimu, kadangi dėl paslėptų daikto trūkumų ieškovas neturėjo galimybės automobilį eksploatuoti.
10. Ieškovas nurodė, kad teikdamas atsakovui pretenzijas ir ieškinį, naudojosi UAB „Autopretenzija“ paslaugomis, už šias suteiktas konsultacijas sumokėjo 605,00 Eur pagal PVM sąskaitas-faktūras, kurių apmokėjimą patvirtina banko sąskaitos išrašai. Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir proporcingomis, ieškovui siekus išspręsti ginčą taikiai. Ieškovas, patyrė 150,00 Eur išlaidų pagal 2023-01-04 UAB „Prie viaduko“ užsakymą, kurių sumokėjimą patvirtina kasos kvitas. Ieškovas patyrė 1622,00 Eur išlaidų už automobilio detales ir remonto darbus pagal UAB „Prie viaduko“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo patirti nuostoliai priteistini iš atsakovo.
11. A. D. J. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu visiškai nesutinka. Atsakovas pažymėjo, jog deklaravo transporto priemonių pardavimo portale, kad parduoda automobilį Opel Astra, benzinas / dujos, universalas, pagaminimo data 2013 m. vasario mėn. Skelbime buvo nurodyti automobilio privalumai, jokių trūkumų nurodyta nebuvo, nes jie atsakovui jo transporto priemonės naudojimo laikotarpiu nebuvo žinomi. 2022-11-11 ieškovas kartu su dar vienu asmeniu atvyko apžiūrėti automobilio į aikštelę. Atsakovo ten nebuvo, nes jis tuo metu dirbo. Automobilį ieškovui aprodė automobilių aikštelės savininkas. Ieškovas atliko perkamo automobilio bandomąjį važiavimą. Sutartis su atsakovo inicialais ir parašu buvo paruošta ir palikta toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, sutartyje palikta tuščia grafa dėl apmokėjimo ir kainos, kurią turėjo užpildyti aikštelės savininkas. Pirkėjas, prieš pasirašydamas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, su atsakovu kelis kartus derėjosi telefonu, prašė nuleisti kainą, teikė savo argumentus, todėl galutinė kaina buvo suderėta 4900,00 Eur. Dėl šios aplinkybės ir buvo taisomas kainos įrašas sutartyje, nes pirkėjas vis bandė derėtis ir prašyti aikštelės savininko dar nuleisti, tačiau jis nurodė, jog tai ne jo automobilis, ir jis negali to padaryti, prašė skambinti atsakovui. Kai galutinė kaina buvo patvirtinta, ji buvo įrašyta sutartyje, ištaisant ankstesnę suderėtą kainą 5200,00 Eur. Šis taisytas įrašas atskirai buvo patvirtintas ir pirkėjo parašu. Pasirašius sutartį, pirkėjas grynaisiais pinigais sumokėjo aikštelės savininkui 4900,00 Eur, būtent tiek, kiek ir buvo suderėta su atsakovu, būtent tiek, kiek buvo įrašyta sutartyje ir patvirtinta pirkėjo parašu. Pirkėjas ir kartu su juo buvęs asmuo išvyko iš aikštelės nupirktu automobiliu. Automobilis buvo parduotas paruoštas, atlikta jo registracija, atlikta techninė apžiūra.
12. Atsakovas nurodė, jog praėjus daugiau kaip mėnesiui, jam telefonu paskambino asmuo, prisistatęs ieškovo žentu, ir pareiškė, kad yra problemų su nupirktu automobiliu, tačiau nebuvo konkrečiai paaiškinta, kas atsitiko. Skambinantysis primygtinai reikalavo susitarti, tačiau nenurodė nei egzistuojančių problemų, nei jų galimos kainos. Po mėnesio ar dviejų atsakovui telefonu paskambino neprisistatęs asmuo, kuris pranešė, kad skambina iš serviso, nurodė, kad remontuoja atsakovo parduotą automobilį, kad remonto kaina gali siekti 1500,00 Eur, daugiau nieko nepaaiškino. Negaudamas atsakymų ir jokios informacijos, pardavėjas pats pradėjo ieškoti pirkėjo, skambino jam telefonu, vyko pas jį į namus, tačiau jo rasti nepavyko. Atsakovas elektroniniu paštu gavo elektroninį laišką iš ieškovo žento. Atsakovas nurodė, kad nori bendrauti su pirkėju, informavo, kad atvyks ir dalyvaus automobilio apžiūroje, kai bus užtikrintos visos būtinos sąlygos (asmuo turės atstovavimą pirkėjui patvirtinantį dokumentą, automobilį apžiūrės Opel atstovybėje arba jų leidimą ir sertifikatą turintys specialistai atlikdami ekspertizę, bus pateikta atitinkamos formos išvada, kurioje bus nurodytas gedimas ir jo priežastis). Negavęs jokio atsakymo, atsakovas dar kelis kartus pats skambino pirkėjui ir jo žentui, tačiau niekas nebekėlė ragelio. Atsižvelgiant į tai, 2022-12-27 elektroniniu paštu ieškovo žentui buvo pateiktas atsakymas į jo pretenziją dėl automobilio. 2023-01-27 atsakovas į elektroninį paštą iš ieškovo žento gavo nepasirašytą 2023-01-20 pretenziją pirkėjo vardu dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo. Pretenzijoje nebuvo nurodyti konkretūs nustatyti parduoto automobilio gedimai, nurodyta tik ieškovo žento nuomonė ir abejonės. Dėl šios pretenzijos atsakovas 2023-02-05 pateikė nustatytos formos raštišką atsiliepimą, kuris buvo pasirašytas elektroniniu parašu. 2023-02-13 atsakovas registruotu paštu per kurjerį gavo pakartotinę ieškovo žento pretenziją, kurioje buvo nurodytos analogiškos aplinkybės ir argumentai dėl sandorio, todėl papildomas atsiliepimas nebuvo surašytas, ieškovo žentas apie tai buvo informuotas elektroniniu paštu tą pačią dieną, tad ieškovo nurodyti argumentai, kad atsakovas nebendradarbiavo, yra nepagrįsti.
13. Atsakovas nurodė, kad ieškovo ieškinys dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo kompensavimo ir papildomų išlaidų atlyginimo paruoštas ne ieškovo, o jo žento, todėl ieškinyje nurodytos aplinkybės ir įvykiai yra dėstomi ne paties ieškovo, o tai verčia abejoti jais ir tikraisiais ieškinio tikslais. Transporto priemonė buvo sėkmingai naudojama (eksploatuojama) apie 3 mėnesius iki ieškinio, net eksploatavimo metu remontuojama paties pirkėjo. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta laisva valia tarp šalių raštu, nurodant automobilio duomenis, sutartis pasirašyta ir taisyta šalių, sutarties išraiška ir joje išreikšta šalių valia nekelia jokių abejonių. Sutartis sudaryta ir pasirašyta tik po to, kai ieškovas ir su juo kartu buvęs asmuo atliko automobilio techninės būklės ir bendros būklės įvertinimą, atliko su juo važiavimo bandymus, išsakė savo pastabas ir pageidavimus, į kuriuos buvo geranoriškai atsižvelgta ir buvo padaryti atitinkami sprendimai. Pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis įrodo, kad tarp šalių vyko intensyvios derybos, abipusių kompromisų ir nuolaidų būdu priimtas sprendimas dėl parduodamos prekės galutinės kainos, kuri tenkino abi šalis.
14. Atsakovas pažymėjo, kad buvo parduotas gana intensyviai naudotas ir nenaujas automobilis, kuriam pardavimo dienai buvo beveik 10 metų, tai akivaizdus faktas, apie kurį pirkėjas žinojo arba turėjo žinoti. Pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyta perkamo automobilio rida, tačiau pirkėjas tai matė ir neprieštaravo, jis žinojo, kokia yra automobilio rida, nes ji buvo nurodyta pardavimo skelbime, jis ją matė vizualiai prietaisų skydelyje. Parduodamo automobilio rida, nurodyta skelbime, buvo 196800 km. Ridos neįrašymas nedaro sutarties negaliojančios, nes sutartis perskaityta ir pasirašyta pirkėjo be pastabų. Sutartyje nurodyta, kad parduodamai prekei pardavimo dienai galioja techninė apžiūra, tai reiškia, jog automobiliui leidžiama dalyvauti viešajame transporto judėjime, jis atitinka visas įstatymais keliamų techninių reikalavimų motorinėms transporto priemonėms sąlygas, yra techniškai tvarkingas, neturi trūkumų, dėl kurių negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį. Sutartyje nenurodyti jokie pardavėjui pardavimo dienai žinomi parduodamos prekės trūkumai. Sutartyje yra aiškiai nurodyta galutinė suderėta įsigyjamos prekės kaina 4900,00 Eur, būtent tokia suma ir buvo sumokėta grynaisiais pinigais. Atsakovo vertinimu, jis pagristai atsisakė dalyvauti automobilio defektacijoje, nes ją inicijavo jam nežinomas asmuo, siekiantis neaiškių tikslų, šis veiksmas buvo atliekamas įstaigoje, kuri nėra sertifikuota daryti tokias apžiūras. 2023-01-04 UAB „Prie viaduko“ išrašyta užsakymo sutartis yra neaiški. Transporto priemonės 2023-01-06 patikros akte yra vienintelis įrašas, kuriame nurodyta, kad „laša aušinimo skystis“, tačiau kitoje skiltyje „Aušinimo sistema“ pažymėtas langelis po stulpeliu „blogai“ su varnele „ne“, o tai turėtų reikšti, jog su sistema yra viskas gerai. Ši automobilio apžiūra neatitinka jokių tokiai apžiūrai keliamų reikalavimų, yra klaidinanti, dviprasmiška, iš jos teksto matyti, kad galimai aprašomas kažkoks nepaaiškintas „defektas“, tačiau nenurodomos jo priežastys, konkrečių mazgų gedimo faktai, taisytinos detalės ir būtinos konkrečios dalys remontui. Be to, apžiūros aktas pasirašytas elektroniniu parašu tik po 3 dienų atlikus šią apžiūrą, nėra anspaudų, patvirtinančių, kas atliko patikrą, kokios jo pareigos, ar jis įgaliotas atlikti tokias defektacijas, yra akredituotas Opel gamybos atstovų ir pan. Ieškovas pats po automobilio pirkimo jį remontavo servise, ir tikriausiai atliko nekvalifikuotą remontą, dėl kurio vėliau galėjo atsirasti papildomas gedimas. Ieškovo pateiktos automobilio nuotraukos yra neinformatyvios, jose nėra jokios vertingos informacijos. Sąskaita, pagal kurią ieškovas turi sumokėti 242,00 Eur UAB „Autopretenzija“ už konsultaciją, pretenzijos paruošimą, mokėjimo nurodymas, surašyti ir atlikti po sutarties pasirašymo praėjus beveik 2 mėnesiams. Prieš pasirašant sutartį ieškovui buvo siūlyta galimybė apžiūrėti perkamą automobilį papildomai savo pasirinktame servise, tačiau jis to atsisakė. Be to, ieškovui pradėjus reikšti pretenzijas, atsakovas žodžiu siūlė nutraukti sutartį, grąžinti pinigus bei atsiimti automobilį, į tai buvo atsakyta neigiamai. Atsakovas nėra profesionalus automobilių pardavėjas ir neturi atitinkamų įgūdžių bei žinių šioje sferoje, todėl nėra stiprioji sandorio pusė. Atsakovui naudojant automobilį, aušinimo skysčio nutekėjimo variklio mazge jis nepastebėjo. Ieškovas pateikė UAB „Prie viaduko“ PVM sąskaitas-faktūras su remonto aprašymu bendrai sumai už 1622,00 Eur, automobilio fotonuotraukas, tačiau pateikti dokumentai surašyti skirtingomis dienomis, iš darbų aprašymo nėra aišku, kokie tai darbai, kokios jų priežastys. Ieškovas nepateikė ekspertizės akto ar išvados, kurioje būtų tiksliai ir konkrečiai nustatyta bei įvardinta, kas buvo sugedę, kokia gedimo priežastis, koks remontas reikalingas. Nesant šių duomenų, nėra jokio pagrindo teigti, kad gedimas egzistavo automobilio pardavimo dienai. Taip pat nenurodyti automobilio odometro parodymai, kai jis buvo tvarkomas servise, todėl negalima nustatyti, kiek automobiliu per 3 mėnesius nuvažiavo naujasis jo savininkas.
15. Atsakovas nurodė, kad ieškovo nurodyti kritiniai automobilio trūkumai kelia pagrįstų abejonių, ar jie tikrai neleidžia naudoti transporto priemonės pagal paskirtį. Ieškovas neįrodė, kad jo nurodyti trūkumai buvo pardavimo dienai, kad jie buvo esminiai. Visi „įrodymai“, kuriais remiasi ieškovas, buvo surinkti po to, kai jis kreipėsi į UAB „Autopretenzija“ dėl pretenzijos surašymo. Automobilis buvo parduotas važiuojantis, ieškovas jį išbandė, pastabų neturėjo, automobilis vyko savo eiga, buvo ir yra naudojamas po sandorio apie 3 mėnesius. Buvo perkamas pakankamai senas, 10 metų senumo automobilis, jo rida pirkimo dieną buvo daugiau nei 196000 km, pirkėjas turėjo protingai įvertinti riziką, kad tokio amžiaus ir paskirties automobiliui gali būti reikalinga kruopštesnė priežiūra, kuri bus neišvengiamai susijusi su papildomomis išlaidomis. Be to, ieškovui buvo suteikta ženkli nuolaida, galimai ateityje kilsiančioms priežiūros išlaidoms.
16. Atsakovas nurodė, kad ieškiniu ir į byla pateiktais įrodymais ieškovas neįrodė, kad jam buvo parduota nekokybiška transporto priemonė, kad ji turėjo paslėptų trūkumų, kad automobiliu nebuvo galima naudotis pagal paskirtį, kad dėl kilusių techninių priežiūros darbų (gedimų, kurie nebuvo tinkamai nustatyti) yra kaltas atsakovas. Atsakovas įrodė, kad prekei būnant jo žinioje, jis neturėjo jokių eismo įvykių, kad jis neturi nieko bendro su kilusiais galimais techniniais nesklandumais, nieko apie tai nežinojo. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas, žinodamas apie paslėptus defektus, tai nuslėpė, nenurodė sutartyje, taip pažeidė sutartį, ir šie pažeidimai yra esminiai sutarties pažeidimai. Ieškovo pateiktų įrodymų objektyviai negalima patikrinti ir įvertinti. UAB „Prie viaduko“ pateikta apžiūra negali būti įrodymas byloje, juo labiau leistinas ir privalomas, nes neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Ieškovas neatliko būtinos diagnostikos pas atitinkamus specialistus akredituotame servise, kuris įgaliotas atlikti tokio pobūdžio diagnostikas ir surašyti atitinkamos formos išvadas. Ieškovas už automobilio apžiūrą ir remontą sumokėjo 1772,00 Eur, tačiau nėra jokių įrodymų, kad atliktas remontas buvo būtinas, kad toks gedimas buvo oficialiai nustatytas. Išlaidų UAB „Autopretenzija“ negalima pripažinti nuostoliais, nes jie atsirado ieškovo iniciatyva, už juos atsakovas negali atsakyti, nes tarp šių išlaidų ir atsakovo veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio. Būtent ieškovui tenka pareiga pagrįsti, kad prašomos priteisti išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o tokiems veiksmams nesant vienintele nuostolių atsiradimo priežastimi, ieškovas privalo įrodyti, jog atsakovo neteisėti veiksmai buvo pakankamai susiję su ieškovui galimai kilusiais neigiamais padariniais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo D. J. ieškovui G. T. 1950,00 Eur patirtų išlaidų ir 392,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmesti.
18. Teismas sprendė, jog atsakovas yra verslininkas pagal CK 6.228¹ straipsnio nuostatas, todėl tarp šalių kilusiam ginčui taikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios, bendrosios pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą įtvirtinančios nuostatos, taip pat kitos prievolinius teisinius santykius nustatančios normos.
19. Teismas sprendė, jog šiuo atveju tikėtina, kad šalys pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė įstatymo leistiną kainą, kuri buvo galima atsiskaityti grynaisiais. Teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad vizualiai apžiūrėjus automobilį pardavimo aikštelėje, jis buvo tokios būklės, kad jam parduoti būtų pritaikyta tokia didelė 1595,00 Eur nuolaida. Teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad tikroji automobilio kaina buvo ieškovo nurodyta 6200,00 Eur suma, kurią jis ir sumokėjo.
20. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai apie tai, jog automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, nepaneigia fakto, jog automobilis turėjo paslėptų trūkumų. Teismas pažymėjo, jog akivaizdžių automobilio trūkumų ieškovas pirkimo metu nepastebėjo, tačiau tai nereiškia, kad automobilio variklio trūkumų nebuvo, servise automobilio variklio gedimas buvo konstatuotas ne iš karto, o atsakovas nepateikė įrodymų, jog automobilio gedimas atsirado dėl jo netinkamo eksploatavimo.
21. Teismas nurodė, kad ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, nes sumokėjęs už automobilį pakankamai didelę 6200,00 Eur sumą, automobiliu galėjo pasinaudoti tik labai trumpą laiką, o automobiliui sugedus, savo lėšomis šalino daikto trūkumus.
22. Teismas sprendė, kad automobilio trūkumai negalėjo atsirasti dėl ieškovo veiksmų ir / ar dėl jo kaltės, trūkumų vizualiai nebuvo matyti, jie nebuvo akivaizdūs, buvo paslėpti, todėl bet koks atidus pirkėjas nebūtų galėjęs jų pastebėti be specialaus tyrimo.
23. Teismas nurodė, jog automobilio apžiūrai patirtos išlaidos yra pagrįstos, tačiau kitos išlaidos, susijusios su detalių keitimu ir remontu, nors ir pagrįstos įrodymais, ne visos laikytinos susijusios su pagrįstomis remonto išlaidomis. Teismas sprendė, jog šiuo atveju atsakovas turėtų būti atsakingas už tas išlaidas, kurias ieškovas patyrė dėl nustatyto automobilio gedimo (aušinimo skysčio nutekėjimų) pašalinimo (dėl 1195,00 Eur atlyginimo), o kitos išlaidos laikytinos išlaidomis, susijusiomis su automobilio pagerinimu, už kurias atsakovas nėra atsakingas. Teismas sprendė, jog iš atsakovo taip pat priteistinos ieškovo patirtos 605,00 Eur išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
24. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovas (apeliantas) D. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
24.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, nepagristai nustatė, jog atsakovas yra verslininkas ir tarp šalių kilusiam ginčui taikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios, bendrosios pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą reglamentuojančios nuostatos.
24.2. Atsakovui automobilio pardavimo dienai nebuvo žinomi jokie trūkumai, kurie būtų neleidę ieškovui naudoti automobilį pagal paskirtį, ar šis naudojimas būtų apsunkintas ir neįmanomas. Tokių trūkumų nebuvo, todėl atsakovas jų nuslėpti ir negalėjo. Atsakovas pardavė tinkamos kokybės prekę. Automobiliu iki defekto nustatymo ir jo remontavimo (po sandorio sudarymo) buvo intensyviai naudojamasi (nuo 2022-11-11 iki 2023-03-02), automobilis buvo prižiūrimas ir remontuojamas galimai netinkamai ir nekvalifikuotai, buvo koreguoti ridos duomenys, netgi nustačius atsiradusius defektus, automobilis buvo naudojamas ir toliau, todėl galimai sugedo dar labiau. Dėl šių priežasčių atsakovas negali atsakyti dėl ieškovo nerūpestingų ir galimai nesąžiningų veiksmų.
24.3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilio tikroji pardavimo kaina labiau tikėtina buvo 6200,00 Eur, o ne 4900,00 Eur. Teismas subjektyviai sprendė, jog kaina negalėjo būti mažesnė nei 6200,00 Eur. Teismas išskirtinai rėmėsi bylos baigtimi suinteresuotų asmenų teisme duotais parodymais, padarė neteisingas ir nepagristas išvadas dėl tikrosios prekės vertės. Nors šio ginčo ir ieškinio kontekste prekės vertės klausimas yra neesminis, tačiau atsakovas nesutinka su tokiomis teismo išvadomis ir prašo apeliacinės instancijos tokias išvadas paneigti bei pakeisti.
24.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai preziumavo ir vertino, jog atsakovas galimai galėjo sugadinti automobilį pats arba įsigijo sugedusį, vėliau remontavo bei pardavė su paslėptais trūkumais. Tokių įrodymų byloje nėra. Ieškovas nuo automobilio įsigijimo dienos iki 2022-12-07 nuvyko juo 1131 km, vadinasi, automobilis buvo intensyviai naudojamas ir puikiai veikė, o tai būtų neįmanoma, esant nurodytiems gedimams.
24.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagristai sprendė, kad alyvos nutekėjimas buvo nustatytas 2022-12-20 UAB „Anveta“ autoservise, tačiau tam pagristi nėra jokių objektyvių įrodymų. Apžiūros metu buvo galimai pastebėtas skysčio nutekėjimas variklio mazge, tačiau jo nutekėjimo priežastis nenurodyta, kadangi jos nustatyti neįmanoma neišardžius variklio. Teismas neteisingai sprendė, kad automobilio gedimas buvo nustatytas 2023-01-06, nes gedimas tą dieną nustatytas nebuvo, jis buvo tik preziumuojamas. Nei 2022-11-17, nei 2022-12-20, nei 2023-01-06 servisuose UAB „Anveta“ ir UAB „Prie viaduko“ automobilio gedimai techniniu lygiu nustatyti nebuvo. Ieškovas neįrodė, o teismas nepagrindė gedimo ir trūkumų egzistavimo nei pardavimo dieną, nei 2022-11-17, 2022-12-20, 2023-01-06. Teismas pats sprendime iš esmės patvirtino, kad gedimas ginčo prekei buvo faktiškai nustatytas ir suremontuotas tik 2023-03-02, praėjus beveik 4 mėnesiams po sandorio. Tai patvirtina, kad ieškovas, nepaisydamas to, kad jam atrodė, jog gedimas egzistuoja, intensyviai naudojosi automobiliu ir galimai jį sugadino dar labiau. Ieškovas galimai pats perkaitino variklį ir vėliau bandė pigiau jį sutaisyti, tačiau dėl nekokybiškai atliktų darbų jis turėjo tai daryti pakartotinai, kur ir buvo nustatytas ankstesnis variklio remontas. Bylos įrodymų visuma pagristai leidžia spręsti, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu automobiliu buvo galima naudotis pagal paskirtį.
24.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovo patirtas išlaidas yra nepagristas ir nemotyvuotas.
24.7. Teismas nepagristai labiau rėmėsi vienais įrodymais, atmesdamas kitus ar jų visiškai nevertindamas. Teismas nepakankamai argumentavo ir nepagrindė savo įsitikinimo, ar egzistavo priežastinis ryšis tarp ieškovo patirtų išlaidų (nuostolių) ir atsakovo veikimo ar neveikimo, kuo jis pasireiškė. Teismas byloje esančius aiškius prieštaravimus vertino selektyviai, ieškovo naudai, dalies prieštaravimų visai neaptarė, o tai yra neleistina ir pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles.
25. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas G. T. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
25.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas. Tai, kad atsakovas vis tiek laikosi savo nurodytos įvykių versijos bei kitaip vertina byloje surinktus įrodymus, nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
25.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovas yra verslininkas pagal CK 6.228¹ straipsnio nuostatas, todėl tarp šalių kilusiam ginčui taikytinos ir vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.
25.3. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog labiau tikėtina, kad tikroji automobilio kaina ir buvo ieškovo nurodyta 6200,00 Eur, kurią jis sumokėjo.
25.4. Kaip savo gynybinę poziciją atsakovas kelia niekuo nepagrįstą versiją, jog galimai ginčo automobilį sugadino pats pirkėjas, tačiau šiai versijai pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyta automobilio rida, nors nurodyti šiuos duomenis buvo privaloma. Atsakovas šios pareigos neįvykdė. Automobilio rida jo pardavimo dienai lieka nežinoma, todėl, kuri iš sandorio šalių, pardavėjas ar pirkėjas, daugiau eksploatavo ginčo automobilį, nustatytina remiantis netiesioginiais įrodymais. Ieškovas per kelias savaites (nuo 2022-11-14 (užsidėjo žiemines padangas) iki 2022-12-08 (apsidraudė)) negalėjo pravažiuoti 1131 km, nes nebuvo iš (duomenys neskelbtini) niekur išvykęs. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo susirūpinęs aušinimo skysčio netektimis ir automobiliu naudojosi itin atsargiai, darytina išvada, kad atsakovas pats pravažiavo didžiąją dalį šio kilometražo skirtumo. Teigdamas, jog ieškovas nuvažiavo didelį atstumą, kad jis atsuko odometrą, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, todėl šie jo teiginiai deklaratyvūs, neįrodyti.
25.5. Kad automobilis yra su trūkumais (nesandari aušinimo sistema, nes mažėja aušinimo skystis, po automobiliu lieka šio skysčio balos) paaiškėjo netrukus po sandorio, tačiau automobilio defekto priežastis buvo nustatyta tik išardžius variklį. Daikto trūkumai nebuvo akivaizdūs ir juos pastebėti bei jiems nustatyti reikėjo laiko, tam tikrų priemonių. Trūkumams pastebėti ieškovui buvo būtina pradėti naudoti automobilį, buvo būtina ilgesnį laiką sekti jo techninę būklę. Sandorio sudarymo metu pardavėjas neatskleidė pirkėjui, jog automobilis turi šių trūkumų, nes žinodamas apie juos, ieškovas nebūtų šio automobilio pirkęs arba nebūtų tiek už jį mokėjęs. Atsakovas neįrodė, kad automobilio trūkumai buvo šalių aptarti sudarant sandorį. Šiuo atveju tam, kad ieškovas galėtų naudoti automobilį pagal jo paskirtį, jis turėjo patirti papildomas išlaidas jį remontuojant.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
27. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-11-11 12:00 val. tarp G. T. (pirkėjo) ir D. J. (pardavėjo) buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui automobilį OPEL ASTRA SPORTS TOURER, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra galioja; transporto priemonė eismo ar kitų įvykių per laikotarpį, kai atsakovas buvo parduodamos transporto priemonės savininkas, neturėjo; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta, atsakovui nežinomi; transporto priemonė trūkumų neturi; transporto priemonės kaina 4900,00 Eur (suma pataisyta iš 5200,00 Eur); atsiskaitymo būdas – grynaisiais pinigais; rida ir gamybos metai sutartyje nenurodyti; sutartis pasirašyta G. T. ir D. J..
28. Iš pateikto skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) skelbimų portale www.autogidas.lt nustatyta, jog jame buvo nurodyta, kad parduodamas automobilis OPEL ASTRA SPORTS TOURER; automobilis yra 2013 m. vasario mėn. gamybos; rida – 196800 km; jo kaina 6495,00 Eur; automobilis defektų neturi.
29. 2022-12-26 iš R. Š. elektroninio pašto ieškovo vardu atsakovui buvo išsiųstas pranešimas apie tai, kad 2022-11-11 iš atsakovo buvo įsigytas automobilis; po kelių savaičių eksploatacijos pastebėta, kad ženkliai mažėja automobilio aušinimo skystis; automobilis buvo pristatytas į servisą „Ežero 34“ gedimo priežasčiai nustatyti; gauta išvada, kad galimai problema susijusi su variklio galvute; taip pat gauta informacija, kad variklis buvo neseniai remontuotas, matyti šviežiai tepti silikonai, hermetikai.
30. 2022-12-27 R. Š. elektroniniu paštu pateiktas atsakymas į pretenziją, kurioje atsakovas nurodė atmetantis bet kokius argumentus dėl tariamai nuslėptų automobilio defektų ir trūkumų, taip pat siūlė ieškovui atlikti automobilio techninę ekspertizę, kad būtų nustatytos tikslios variklio gedimo priežastys ar kiti tariami jo paslėpti trūkumai, galimas tokių gedimų ir trūkumų priežastinis ryšys su pardavėjo veikimu ar neveikimu.
31. 2022-12-27 iš R. Š. elektroninio pašto ieškovo vardu atsakovui buvo išsiųsta žinutė, kad yra pastebėti automobilio trūkumai, kad automobilis bus pristatytas apžiūrai adresu (duomenys neskelbtini), kur 2023-01-04 13:00 val. bus atliekama jo apžiūra (defektų nustatymas). Atsakovas pakviestas atvykti į automobilio apžiūrą. Atsakovas atsakė, nurodė, jog būtinai atvyks, bet apžiūros dieną atsakovas į servisą neatvyko ir automobilio defektų nustatymo metu nedalyvavo.
32. 2023-01-06 UAB „Prie viaduko“ automobilių servise buvo atlikta automobilio OPEL ASTRA SPORTS TOURER apžiūra, surašytas transporto priemonės patikros aktas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus automobilio variklį, matyti aušinimo skysčio nutekėjimai; padarius aušinimo sistemos testą (sukėlus slėgį aušinimo sistemoje), pradėjo lašėti aušinimo skystis šalia aušinimo skysčio siurblio ir skverbtis per variklio galvutę; matyti, kad variklis neseniai remontuotas – sukinėti varžtai, naudotas sandariklis. Variklio remontas – nuo 100,00 iki 800,00 Eur, dalys – nuo 100,00 iki 1000,00 Eur.
33. 2023-01-20 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, jog faktiškai sumokėjęs 6200,00 Eur, jis iš atsakovo įsigijo automobilį OPEL ASTRA SPORTS TOURER, nors kaina sutartyje nurodyta 4900,00 Eur; kad 2022-12-20 buvo pastebėta, jog žymiai mažėja aušinimo skystis; kad pristačius į servisą yra fiksuoti gedimai, susiję su variklio galvute; kad neseniai variklis buvo remontuotas; kad atsakovas buvo kviečiamas dalyvauti automobilio apžiūroje, tačiau neatvyko. Ieškovas pretenzijoje pažymėjo, jog automobilio skelbime nebuvo nurodyti paslėpti transporto priemonės defektai, tačiau tai neatleidžia nuo pareigos ir prievolės garantuoti pirkėjui automobilio kokybę. Ieškovas prašė kompensuoti paslėptų defektų šalinimo kaštus arba pardavėjo sąskaita pašalinti juos, kompensuoti patirtas išlaidas už dokumentų ruošimą, konsultavimą ir kitas išlaidas.
34. 2023-02-05 atsakovas pateikė ieškovui atsiliepimą į pretenziją, kuriame nurodė, jog su pateikta pretenzija nesutinka, nes pardavimo metu automobiliui galiojo techninė apžiūra, jis galėjo dalyvauti eisme, jokie trūkumai pardavėjui nebuvo žinomi; nurodė, kad pirminė suderėta pardavimo kaina sandorio metu buvo 5200,00 Eur, vėliau ji taisyta ranka į 4900,00 Eur, nuo pardavimo kainos skelbime 6495,00 Eur buvo nusiderėta iki 4900,00 Eur dėl prekės nusidėvėjimo, bendros būklės, prekinės išvaizdos ir galimų rizikų ateityje. Taip pat nurodė, jog elektroninis laiškas – kvietimas dalyvauti automobilio ekspertizėje, buvo pateiktas jam nežinomo asmens, todėl automobilio apžiūroje atsakovas atsisakė dalyvauti pagrįstai; užsakymo sutartis yra be numerio, įrašai daryti ranka; apžiūra neatitinka apžiūrai keliamų reikalavimų, yra klaidinanti; akte aprašomas nepaaiškintas defektas, tačiau nenurodomos jo priežastys, taisytinos detalės, neaišku, kas sugedo, kokia priežastis, aktas pasirašytas elektroniniu parašu, bet nėra antspaudų, neaišku, ar pasirašęs asmuo yra akredituotas Opel gamybos atstovų. Nurodė, jog galimi gedimai atsakovui nėra ir nebuvo žinomi; iš pateiktų nuotraukų nematyti, koks yra gedimas; pirkėjas turėjo galimybę apžiūrėti perkamą automobilį servise, tačiau to nepadarė; pirkėjas kažką tvarkė automobiliui (duomenys neskelbtini) esančiame servise, kuriame jis galimai buvo remontuotas; pirkėjas neįrodė gedimų, taip pat, kad jie yra esminiai; automobilis naudotas, nuvažiavęs daugiau nei 19680 km; buvo padaryta didžiulė nuolaida, pakankama einamiesiems techniniams darbams atlikti.
35. 2023-02-10 ieškovas atsakovui pateikė pakartotinę pretenziją, nurodė, jog atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos vartotojų teisių įstatyme nustatytų pareigų vartotojui, už tai numatyta atsakomybė; nurodė tuos pačius motyvus kaip ir pirmoje pretenzijoje, kad atsakovas pardavė ieškovui automobilį, neatitinkantį kokybės reikalavimų, o žinant trūkumus – paslėptus defektus, automobilio kaina būtų žymiai mažesnė, nei ieškovas faktiškai sumokėjo.
36. Į bylą pateikta UAB „Prie viaduko“ 2023-03-02 PVM sąskaita-faktūra, kurios suma 1192,00 Eur (prekės / paslaugos – variklio galvutės tarpinių komplektas, variklio galvos varžtai, paskirstymo grandinės komplektas, žvakė, aušinimo skystis, tepalas varikliui, variklio bloko šlifavimas, variklio galvutės remontas, variklio remontas); 2023-02-02 PVM sąskaita-faktūra, kurios suma 90,00 Eur (prekės / paslaugos – aušinimo sistemos žarna, aušinimo skystis, diagnostika, testavimas, aušinimo sistemos žarnos keitimas); 2023-01-23 PVM sąskaita-faktūra, kurios suma 192,00 Eur (prekės / paslaugos – termostatas, vandens siurblys, tepalo slėgio daviklis, išsiplėtimo bakelio kamštis, aušinimo skystis, aušinimo sistemos termostato keitimas, tepalo spaudimo daviklio keitimas); 2023-01-18 PVM sąskaita-faktūra, kurios suma 145,00 Eur (prekės / paslaugos pavadinimas – cilindro galvutės dangtelis, aušinimo sistemos remontas, vožtuvo dangtelio tarpinės keitimas); mokėjimo kvitai, patvirtinantys, kad UAB „Prie viaduko“ sąskaitos apmokėtos. UAB „Prie viaduko“ užsakymo sutartis 150,00 Eur sumai; mokėjimo kvitas, patvirtinantis, kad 150,00 Eur suma buvo sumokėta.
37. Į bylą pateikta UAB „Autopretenzija“ 2023-01-06 PVM sąskaita-faktūra, kurios suma 242,00 Eur (konsultacijos dėl transporto priemonės dėl pažeistų teisių gynimo (įskaitant pretenzijų, duomenų ir įrodymų surinkimą, konsultavimas dėl defektavimo ir kt.); 2023-03-03 PVM sąskaita-faktūra, kurios suma 363,00 Eur (konsultacijos dėl transporto priemonės dėl pažeistų teisių gynimo (įskaitant pretenzijų, duomenų ir įrodymų surinkimą, konsultavimas dėl defektavimo ir kt.); mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad UAB „Autopretenzija“ sąskaitos apmokėtos.
38. Į bylą pateikta Individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog D. J. nuo 2017-03-01 vykdo individualią veiklą: automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma; automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas. Pateikti duomenys apie atsakovo vardu šiuo metu įregistruotas transporto priemones; nuo 2020-01-01 iki 2023-06-01 įregistruotas ir išregistruotas transporto priemones; išrašas iš transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos. Į bylą pateikta 2011-03-30 darbo sutartis, iš kurios nustatyta, kad atsakovas pagal neterminuotą papildomo darbo sutartį įdarbintas (duomenys neskelbtini)
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
39. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju teismas neteisingai sprendė dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, nepagristai nustatė, jog atsakovas yra verslininkas ir tarp šalių kilusiam ginčui taikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios, bendrosios pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą reglamentuojančios nuostatos.
40. Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme pateiktos analogiškos vartotojo ir verslininko sąvokos (2 straipsnio 19, 24 punktai).
41. Kasacinio teismo praktika dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo yra gausi ir išplėtota – remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019).
42. Byloje nustatyta, kad 2022-11-11 tarp šalių buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui automobilį OPEL ASTRA SPORTS TOURER. Ieškovas įsigijo automobilį kaip fizinis asmuo savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atsakovas, parduodamas automobilį ieškovui, veikė kaip verslininkas. Tokias išvadas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Į bylą pateikta Individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog atsakovas D. J. nuo 2017-03-01 vykdo individualią veiklą: automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma; automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas (į bylą taip pat pateikti duomenys apie atsakovo vardu šiuo metu įregistruotas transporto priemones; nuo 2020-01-01 iki 2023-06-01 įregistruotas ir išregistruotas transporto priemones; išrašas iš transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos). Kita atsakovo veikla yra susijusi su papildomu darbu, ką patvirtina pateikta 2011-03-30 darbo sutartis, iš kurios nustatyta, kad atsakovas pagal neterminuotą papildomo darbo sutartį įdarbintas (duomenys neskelbtini).
43. Įvertinęs minėtas teisės normas, kasacinio teismo išaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovas ginčo atveju yra verslininkas pagal CK 6.228¹ straipsnio nuostatas, todėl tarp šalių kilusiam ginčui taikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios, bendrosios pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą įtvirtinančios nuostatos, taip pat kitos prievolinius teisinius santykius nustatančios normos.
44. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pardavė tinkamos kokybės prekę, tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai preziumavo ir vertino, jog atsakovas galimai galėjo sugadinti automobilį pats arba įsigijo sugedusį, vėliau remontavo bei pardavė su paslėptais trūkumais.
45. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
46. Pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).
47. Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
48. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).
49. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).
50. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
51. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
52. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
53. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta – jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.
54. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo ir papildomų išlaidų atlyginimo priteisimo. Ieškovas nurodė, kad 2022-11-11 įsigijo automobilį, 2022-12-20 pastebėjo, kad ženkliai mažėja automobilio aušinimo skystis. Po automobilio apžiūros remonto dirbtuvėse ieškovas gavo išvadą, kad automobilio gedimas susijęs su variklio galvute, taip pat, kad variklis buvo neseniai remontuotas, nes apžiūros metu matėsi šviežiai teptas silikonas, hermetika. 2023-01-04 buvo atlikta automobilio apžiūra, 2023-01-06 surašytas transporto priemonės patikros aktas, kuriame konstatuota, kad apžiūrėjus automobilio variklį, matyti aušinimo skysčio nutekėjimai; padarius aušinimo sistemos testą (sukėlus slėgį aušinimo sistemoje), pradėjo lašėti aušinimo skystis šalia aušinimo skysčio siurblio ir skverbtis per variklio galvutę; matyti, kad variklis neseniai remontuotas – sukinėti varžtai, naudotas sandariklis. Ieškovas nurodė, kad atsakovas apie paaiškėjusius paslėptus automobilio defektus ieškovui nieko neminėjo, o žinodamas apie tokią automobilio būklę, ieškovas sandorio nebūtų sudaręs. Automobilio defektai, išoriškai apžiūrint automobilį, matomi nebuvo, jie paaiškėjo važiuojant ir buvo patvirtinti tik pristačius automobilį į automobilių remonto dirbtuves, pasitelkiant šią specifiką suprantančių ir išmanančių meistrų pagalbą. Po automobilio apžiūros paaiškėjo jo paslėpti defektai, kurie yra esminiai ir dėl kurių automobilio iš esmės negalima tinkamai naudoti pagal paskirtį.
55. Atsakovas su nurodytais ieškovo argumentais nesutiko. Pažymėjo, kad buvo parduotas gana intensyviai naudotas ir nenaujas automobilis, kuriam pardavimo dienai buvo beveik 10 metų. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad parduodamai prekei pardavimo dienai galioja techninė apžiūra, tai reiškia, jog automobiliui leidžiama dalyvauti viešajame transporto judėjime, jis atitinka visas įstatymais keliamų techninių reikalavimų motorinėms transporto priemonėms sąlygas, yra techniškai tvarkingas, neturi trūkumų, dėl kurių negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį. Sutartyje nenurodyti jokie pardavėjui pardavimo dienai žinomi parduodamos prekės trūkumai, sutartis sudaryta ir pasirašyta tik po to, kai ieškovas ir su juo kartu buvęs asmuo atliko automobilio techninės būklės ir bendros būklės įvertinimą, atliko su juo važiavimo bandymus. Transporto priemonė buvo sėkmingai naudojama (eksploatuojama) apie 3 mėnesius iki ieškinio. Nėra jokio pagrindo teigti, kad gedimas egzistavo automobilio pardavimo dienai.
56. Minėtas pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir, kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
57. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-12-26 iš R. Š. elektroninio pašto ieškovo vardu atsakovui buvo išsiųstas pranešimas apie tai, kad 2022-11-11 iš atsakovo buvo įsigytas automobilis; po kelių savaičių eksploatacijos pastebėta, kad ženkliai mažėja automobilio aušinimo skystis; automobilis buvo pristatytas į servisą „Ežero 34“ gedimo priežasčiai nustatyti; gauta išvada, kad galimai problema susijusi su variklio galvute; taip pat gauta informacija, kad variklis buvo neseniai remontuotas, matyti šviežiai tepti silikonai, hermetikai. 2022-12-27 iš R. Š. elektroninio pašto ieškovo vardu atsakovui buvo išsiųsta žinutė, kad yra pastebėti automobilio trūkumai, kad automobilis bus pristatytas apžiūrai adresu (duomenys neskelbtini), kur 2023-01-04 13:00 val. bus atliekama jo apžiūra (defektų nustatymas). 2023-01-06 UAB „Prie viaduko“ automobilių servise buvo atlikta automobilio OPEL ASTRA SPORTS TOURER apžiūra, surašytas transporto priemonės patikros aktas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus automobilio variklį, matyti aušinimo skysčio nutekėjimai; padarius aušinimo sistemos testą (sukėlus slėgį aušinimo sistemoje), pradėjo lašėti aušinimo skystis šalia aušinimo skysčio siurblio ir skverbtis per variklio galvutę; matyti, kad variklis neseniai remontuotas – sukinėti varžtai, naudotas sandariklis.
58. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą kasacinio teismo praktiką bei nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog byloje yra įrodyta, kad atsakovo parduotas daiktas (automobilis) buvo netinkamos kokybės. Automobilio kokybės trūkumai buvo reikšmingi (esminiai), kadangi ieškovo įsigytas automobilis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad automobilio trūkumai paaiškėjo šiek tiek daugiai nei po mėnesio nuo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo. Trūkumų esmė buvo nustatyta tik atlikus detalią automobilio apžiūrą, nustatyti automobilio trūkumai buvo esminiai, be to, jie buvo nustatyti tik išardžius automobilio variklį.
59. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovo parduotas automobilis turėjo esminių trūkumų, atsakovas apie šiuos trūkumus ieškovo neinformavo. Nagrinėjamu atveju atsakovui neinformavus apie automobilio variklio defektą, ieškovas, pirkdamas transporto priemonę, atlikto tik išorinę automobilio apžiūrą, todėl neturėjo galimybių išsiaiškinti apie esminį automobilio trūkumą, kuris paaiškėjo tik po detalios automobilio patikros. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovas automobilį pirko naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl pagrįstai tikėjosi, jog atsakovo parduodamas automobilis bus tam tinkamas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo iš atsakovo įsigytas automobilis turėjo kokybės trūkumų, apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovo įsigytas naudotas automobilis netrukus po jo įsigijimo turėjo tokių kokybės trūkumų, kad jo nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, t. y. jo trūkumai buvo esminiai, jie išaiškėjo per gana trumpą laiką nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti automobilio trūkumų, kurie konstatuoti tik detalios apžiūros metu. Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjus esminiams automobilio trūkumams, lėmusiems prarastą galimybę jį eksploatuoti ir naudoti pagal tikslinę paskirtį, ieškovas (pirkėjas) iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovas įrodymų, kad transporto priemonės trūkumai galėjo atsirasti jau po transporto priemonės perdavimo ieškovui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, į nagrinėjamą bylą nepateikė. Kaip jau minėta, aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas. Šiuo atveju atsakovo nurodyti argumentai, jog ieškovas pats galimai netinkamai eksploatavo automobilį, galimai netinkamai jį prižiūrėjo ir remontavo, yra deklaratyvūs ir neįrodyti bei nepatvirtina, jog transporto priemonės trūkumai atsirado dėl ieškovo kaltės.
60. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tikroji automobilio pardavimo kaina labiau tikėtina buvo 6200,00 Eur, o ne 4900,00 Eur.
61. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai. L. R. Š., Ž. K., L. R. parodymai dėl automobilio kainos skiriasi. Byloje neginčijamai nustatyta, kad transporto priemonės skelbime nurodyta automobilio kaina buvo 6495,00 Eur; transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina – 4900,00 Eur. Ieškovui prieš pirkimą apžiūrint automobilį, tiek iš išorės, tiek iš vidaus jis atrodė tvarkingas, be žymių defektų, nuplautas, išvalytas, bandomasis važiavimas buvo sklandus. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog labiau tikėtina, kad tikroji automobilio kaina buvo 6200,00 Eur, nes tokia didelė nuolaida, kai automobilio apžiūros metu ieškovas nenustatė jokių didelių automobilio trūkumų, negalėjo būti pritaikyta, nes tai būtų nelogiška, neprotinga, vertinant ir tą aplinkybę, jog atsakovas verčiasi automobilių verslu.
62. Apeliaciniame skunde atsakovas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai labiau rėmėsi vienais įrodymais, atmesdamas kitus ar jų visiškai nevertindamas, byloje esančius aiškius prieštaravimus vertino selektyviai, ieškovo naudai, dalies prieštaravimų visai neaptarė, o tai yra neleistina ir pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovo nuomone, teismas nepakankamai argumentavo ir nepagrindė savo įsitikinimo, ar egzistavo priežastinis ryšis tarp ieškovo patirtų išlaidų (nuostolių) ir atsakovo veikimo ar neveikimo, kuo jis pasireiškė. Teismo sprendimas priteisti ieškovo patirtas išlaidas yra nepagristas ir nemotyvuotas.
63. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika CPK reglamentuojamais įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; ir kt.).
64. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 26 punktas).
65. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).
66. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 43, 44 punktai).
67. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, bylos aplinkybės, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015), ginčo šalies nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus, nėra pakankamas konstatuoti, kad įrodymai įvertinti netinkamai; nė vienas įrodymas neturi teismui išankstinės galios, išvada dėl bylos faktų turi būti daroma visumos įrodymų vertinimo pagrindu.
68. Spręsdamas dėl automobilio trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismas detaliai vertino visus į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su transporto priemonės remontu / pagerinimu / aptarnavimu. Taip pat teismas įvertino ir išlaidas, susijusias su ieškovo patirtomis išlaidomis dėl nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka. Teismas sprendė, jog šiuo atveju atsakovas turėtų būti atsakingas už tas išlaidas, kurias ieškovas patyrė dėl nustatyto automobilio gedimo (aušinimo skysčio nutekėjimų) pašalinimo, bei išlaidas, sumokėtas UAB ,,Autopretenzija“. Savo sprendimą priteisti ieškovo patirtas išlaidas pirmosios instancijos teismas ir pagrindė, ir motyvavo.
Dėl bylos procesinės baigties
69. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.
70. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir E. Ž. Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
71. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
72. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikta 2023-12-05 sąskaita už teisines paslaugas (atsiliepimo parengimas ir pateikimas teismui), kurios suma 640,00 Eur; 2023-12-14 mokėjimo nurodymas, patvirtinantis apie 640,00 Eur sumos sumokėjimą advokatei už teisines paslaugas.
73. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
74. Atsižvelgiant į minėtas Rekomendacijas, į ieškovo pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovo prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovui G. T. iš atsakovo D. J. priteistina 640,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui G. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 640,00 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Birutė Simonaitienė