Baudž. byla Nr. 1- 119-106/2009
m.
Procesinio
sprendimo kategorija: 1.2.3.1.
(S)
KLAIPĖDOS
APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė,
sekretoriaujant
Jurgitai Dilienei,
dalyvaujant
prokurorui Jurijui Petuchovui,
nukentėjusiesiems
M. U., L. B., D.
B.,
nukentėjusiosios
M. U. atstovui advokatui Rimantui Tumėnui,
kaltinamajam
A. M.,
kaltinamojo
gynėjui advokatui Jurijui Koreckiui,
teismo
medicinos ekspertui Vidmantui Armonui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo
baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., a. K (duomenys neskelbtini) Šilutės rajone, , Lietuvos Respublikos
pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini)., nedirbantis, vidurinio
išsilavinimo, teistas 2006-11-06 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. – 4 MGL (500 litų)
dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., ir
n u s t a t ė:
A. M. tyčia nužudė kitą žmogų.
Kaltinamasis A. M. 2009 m. balandžio 24 d. nuo 16 val. 30 min. iki 17 val. 30 min. (duomenys
neskelbtini), N. E. gyvenamosios sodybos kieme, būdamas
apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu dėl asmeninių nesutarimų kilus
konfliktui tarp jo, A.
M., ir nukentėjusiojo V. B., sugriebė rankomis už rūbų krūtinės
srityje V. B., įrėmė pastarajam koją į krūtinę ir
pritūpęs tyčia metė per save nukentėjusįjį, dėl to V. B. krisdamas galva atsitrenkė į kiemo žemės dangą, po to sugriebė
rankomis stovinčiam V.
B. už kairės kojos ir
tyčia patraukė ją į priekį, taip pargriaudamas nukentėjusįjį aukštielninką ant
žemės, dėl to pastarasis griūdamas atsitrenkė galvos pakaušine dalimi į kiemo
žemės dangą, o V. B. vėl atsistojus, pastarąjį tyčia pastūmė
abiem rankomis į krūtinę, taip vėl nukentėjusįjį pargriaudamas aukštielninką
ant žemės, dėl to pastarasis griūdamas vėl atsitrenkė galvos pakaušine dalimi į
kiemo žemės dangą. Dėl traumuojančio-smūginio poveikio į kairės pusės kaktos ir
smilkinio ribą susidarė poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas bei
kraujosruva smilkininiame raumenyje, galvos smegenų kairio pusrutulio sferinio
paviršiaus žievinė kontūzija (smegenų sumušimas), įvyko kraujo išsiliejimas po
kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, išsiliejo kraujas po minkštaisiais
dangalais. Dėl kitų dviejų traumuojančių-smūginių poveikių į galvos pakaušinę
dalį susidarė dvi poodinės pakaušio srities kraujosruvos, išsiliejo kraujas po
smegenėlių pakauškauliniu paviršiumi dešinio galvos smegenų pusrutulio
pakaušinio paviršiaus-polio dangalais, o dėl hidrodinaminio efekto susidarė
galvos smegenų sumušimo-žievinės kontuzijos židinys dešinio pusrutulio
pakaušinėje skiltyje, taip pat buvo sužalota dangalinė kraujagyslė pusrutulio
sferiniame paviršiuje – įvyko masyvus kraujavimas dešinėje ir po kietuoju
galvos smegenų dangalu dešinėje susidarė itin žymus kraujo išsiliejimas, dėl
kontrsmūgio efekto galvos smegenų dešinio pusrutulio gilumoje (kaktinėje
skiltyje, smilkininėje skiltyje – iki požievio) susidarė galvos smegenų
sumušimo židiniai, susidarė kraujosruva liežuvio raumenyje. Gulinčiam
aukštielninkam ant žemės V.
B. jis tyčia sudavė ne
mažiau vieną smūgį ranka į dešinės akies vokus ir dėl šio traumuojančio-smūginio
poveikio susidarė poodinė dešinės akies voko kraujosruva, žievinė galvos
smegenų dešinio pusrutulio pamatinio paviršiaus (projekcijoje virš akies
obuolio) kontūzija-smegenų sumušimas, išsiliejo kraujas po minkštaisiais dangalais.
Be to, jis, A. M., rankomis, o pargriovęs ant žemės
nukentėjusįjį – ir keliais, sudavė V. B. ne mažiau kaip po vieną smūgį į dešinį skruostą ir pasmakrę, į
krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinę pusę, į dešinio žasto sritį bei į
kairės plaštakos nugarinį paviršių, padarydamas nukentėjusiajam poodines
kraujosruvas dešiniajame skruoste, dešinio žasto priekinio paviršiaus
viduriniame trečdalyje ir kairės plaštakos nykščio nugariniame paviršiuje bei
odos nubrozdinimus pasmakrėje ir krūtinės ląstoje. Dėl traumuojančių-smūginių
poveikių į galvą – į kairės pusės kaktos ir smilkinio ribą, į galvos pakaušinę
dalį ir į dešinės akies vokus buvo sumuštos galvos smegenys, išsiliejo kraujas
po kietuoju bei minkštaisiais dangalais, V. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir tai pasibaigė nukentėjusiojo
mirtimi – dėl išsiliejusio kraujo kaukolės smegeninėje ertmėje buvo suspaustos
galvos smegenys, išsivystė sunkėjanti galvos smegenų koma, kuri 2008 m. balandžio 28 d. 1 val. 35 min. baigėsi mirtimi – V. B. mirė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Taip A. M. nužudė V. B..
Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino iš dalies.
Jis parodė, kad 2009 m. balandžio 24 d., apie 8 val., pas jį į namus užėjo N. E. ir papasakojo, kad ją pas kaimynus J. sumušė
V. B., dėl to ji pyko ant V. B., grasino jį užmušti. Po to jis su savo
broliu ir N. E. gėrė alkoholinius gėrimus kieme prie savo
namų, o paskui visi nuvyko pas N. E., gyvenančią
(duomenys neskelbtini)., ir gėrė kieme prie jos namų. Apie 15 val. atvyko girti
R. ir M. J. bei N. E. sugyventinis V.
B.. V. B. iš namų ėmė nešti ir krauti į traktorių
įvairius daiktus, o N.
E. ant jo pyko ir su juo
barėsi bei stumdėsi. A.
M. ramino V. B., juokavo, kad V. B. išsikėlus jis gyvens su N. E.. V. B. ant jo pyko ir keikėsi. Broliai J. su V. B. daiktais išvažiavo, o V. B. pasiliko N.
E. kieme kartu su M. ir N. E. gerti naminės degtinės. Jokių sumušimo
žymių ant V. B. veido nesimatė. Vakarop jie persikėlė
gerti į virtuvę. V. B. pykosi su N. E. ir jie visi ėmė bartis. V. B. pasiūlius, A.
M. su V. B. išėjo į lauką ir ten tarpusavyje stumdėsi.
Jis, panaudodamas bušido veiksmus, permetė V. B. per save ir šis nukrito ant nugaros ant sumindytos kiemo žolės.
Sugrįžę į virtuvę, jie toliau gėrė degtinę ir rūkė, bet ir vėl ėmė pyktis ir V. B. pasiūlius abu išėjo į kiemą, jis parvertė V. B. ant žemės ir priklaupęs jam ant krūtinės
užlaužė ranką. V. B. atsistojus, patraukė V. B. už kojos ir šis nugriuvo ant nugaros, nesmarkiai
susitrenkdamas galvą į žemę. Gulinčio ant žemės V. B. nemušė, kumščiu jam nesudavė, galėjo netyčia užgauti ausį, nes bandant
sugriebti V. B. ranką jo ranka nusprūdo. Nežino, kaip
atsirado sužalojimai V.
B. pasmakrėje ir
krūtinėje. Iš viso su V.
B. grumtis į lauką buvo
išėjęs tris kartus. Po to abu grįžo į virtuvę. Besėdint prie stalo, V. B. sukniubo, prasidėjo traukuliai, pasirodė
iš burnos kraujas ir putos. Jie su broliu išnešė V. B. į lauką ir prie šulinio jį gaivino vandeniu. Po tam tikro laiko V. B. atsigavo, ėmė orientuotis aplinkoje,
parėjęs į virtuvę paprašė taurelės degtinės ir parūkyti. Jie su broliu išvyko,
o V. B. ir N. E. paliko tarpusavyje besiginčijančius, nes N. E. nenorėjo, kad V. B. pasiliktų
jos namuose. Jis V. B. negalėjo sužaloti, nes grūmėsi su juo be
pykčio, tik norėdamas išmėginti jėgas. Kodėl mirė V. B., jis nesupranta. Apie tai, kad V. B. išvežtas į ligoninę, sužinojo balandžio 25 dienos rytą.
Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo
daliniu prisipažinimu, bet ir kitais byloje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji M. U. parodė, kad V.
B. buvo jos tėvas, su juo
bendravo prieš metus laiko, kai tėvas buvo pas ją atvažiavęs. Tėvas pasakojo,
kad kodavosi nuo alkoholizmo. Žino, kad tėvas girtuokliaudavo, neturėjo
pastovios gyvenamosios vietos, kartais sugrįždavo pas savo motiną O. B.. Kad jis gyvena su N. E., ji nežinojo. Apie V. B. sužalojimo aplinkybes nieko nežino, kai
sužinojusi apie įvykį nuvyko į ligoninę, tėvas buvo be sąmonės ir apie jo
sužalojimo aplinkybes nieko nepapasakojo. V. B., nors ir girtaudavo, tačiau buvo ramaus būdo.
Nukentėjusysis L. B. parodė, kad V.
B. buvo jo tėvas, su juo
jis bendraudavo, nes tėvas buvo linksmas, gero būdo. Dėl tėvo mirties jam labai
skaudu. Kai lankė tėvą ligoninėje, tėvas buvo komos būklės, jį buvo sunku
atpažinti, nes veidas buvo labai sutinęs.
Nukentėjusioji O. D. B. parodė, kad V.
B. buvo jos sūnus, pas ją
sugrįždavo, kurį laiką pagyvendavo ir vėl išeidavo. Apie 1,5 metų iki įvykio
gyveno pas jaunesnę už jį N.
E., sakė, kad ją myli,
bet minėjo, kad sugrįš gyventi pas O. B.. Ligoninėje gulintis V. B. buvo labai sumuštas, mirė neatgavęs sąmonės. Kodėl buvo nužudytas V. B., ji nežino.
Specialisto išvadoje Nr. M 247/09(03)
konstatuota, kad V. B. 2009-04-24 pavakary dėl ne mažiau kaip vieno
traumuojančio-smūginio poveikio į kairės pusės kaktos ir smilkinio sritį
susidarė poodinė kraujosruva, odos nubrozdinimas, kraujosruva smilkininiame
raumenyje, galvos smegenų kairio pusrutulio sferinio paviršiaus žievinė
kontūzija (smegenų sumušimas), įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos
smegenų dangalu kairėje, išsiliejo kraujas po minkštaisiais dangalais, ne
mažiau kaip nuo vieno traumuojančio-smūginio poveikio į dešinės akies vokus susidarė
poodinė dešinės akies voko kraujosruva, žievinė galvos smegenų dešinio
pusrutulio pamatinio paviršiaus (projekcija virš akies obuolio) kontūzija-smegenų
sumušimas, išsiliejo kraujas po minkštaisiais dangalais, ne mažiau kaip nuo
dviejų traumuojančių-smūginių poveikių į galvos pakaušinę dalį susidarė dvi
poodinės pakaušio srities kraujosruvos, išsiliejo kraujas po smegenėlių
pakauškauliniu paviršiumi, dešinio galvos smegenų pusrutulio pakausimo
paviršiaus-polio dangalais, dėl hidrodinaminio efekto susidarė galvos smegenų
sumušimo-žievinės kontuzijos židinys dešinio pusrutulio pakaušinėje skiltyje,
buvo sužalota dangalinė kraujagyslė pusrutulio sferiniame paviršiuje – įvyko
masyvus kraujavimas ir dešinėje, po kietuoju galvos smegenų dangalu (susidarė
itin žymus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje), o
dėl kontrsmūgio efekto galvos smegenų dešinio pusrutulio gilumoje (kaktinėje
skiltyje, smilkininėje skiltyje iki požievio) susidarė galvos smegenų sumušimo
židiniai. Šie sužalojimai sukėlė V. B. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasibaigusį mirtimi. Dėl išsiliejusiu
kraujo kaukolės smegeninės dalies ertmėje buvo suspaustos galvos smegenys,
išsivystė sunkėjanti galvos smegenų koma ir dėl to V. B. 2009-04-28 1 val. 35 min. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje
mirė. Taip pat lavono tyrimo metu nustatyta, kad V. B. buvo 174 cm ūgio, 62,5 kg svorio, menkai maitinosi (b. 1. 30–33).
Liudytojai M. ir R. J. parodė, kad naktį iki įvykio pas juos namuose buvo V. B. ir N. E.. V. B. ir N. E. pykosi, nes N.
E. varė V. B. iš J. namų,
bet V. B. neklausė, rytą V. B. N. E. išvarė.
2009 m. balandžio 24 d. per pietus jie kartu su nukentėjusiuoju V. B. traktoriumi buvo atvažiavę pas N. E. pasiimti V. B. daiktų, nes jis nebenorėjo su N. E. gyventi. Kieme prie medžio sėdėjo N. E. ir M. J. kaimynai – kaltinamasis ir jo brolis V. M., ir gėrė alkoholinius gėrimus. V. B. pasiėmė televizorių, magnetofoną, patalynę
ir pasidėjo į traktorių. N.
E. jam netrukdė. Kai jie
važiavo namo, V. B. su jais nevažiavo, nors jie įkalbinėjo jį
važiuoti kartu, jis nutarė dar pasilikti. Kas sumušė V. B., jie nematė ir nežino, jiems būnant pas E., V. B. niekas nemušė. Žmonės kalbėjo, kad V. B. sumušė M.. V. ir A. M. yra mušeikos, o V. B. buvo gero,
ramaus būdo, niekada nesimušdavo.
Liudytojas V. M., kaltinamojo brolis, parodė, kad 2009 m. balandžio 24 d. ryte, kai jie su broliu kaltinamuoju A. M. prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), statė malkinę, į
kiemą atėjo N. E., kuri gyvena gretimame (duomenys
neskelbtini). Apie 10 val. su savo broliu A. M. ir N. E. išgėrė butelį vyno ir butelį alaus,
kuriems nupirkti pinigų davė N. E.. N. E. guodėsi, kad yra V. B. sumušta, sakė, kad yra po operacijos, o jai V. B. spyrė į pilvą, ėjo sunkiai, susilenkusi.
Jie pasisiūlė N. E. parvežti namo, nes į tą kaimą turėjo
važiuoti parsivežti šiferio. Jie visi trys arkliu kinkytu vežimu apie 11–11.30
val. nuvyko pas N. E. į namus ir ten kieme vėl gėrė nusipirktus 2 litrus naminės degtinės ir du litrus alaus. Apie 15 val. traktoriumi atvažiavo broliai M. ir R. J. ir V. B., kuris atvyko pasiimti savo daiktų. V. B. atvažiavo girtas, tačiau jokių sumušimo žymių nesimatė. V. B. su N. E. apsižodžiavo, po to N. E. leido V.
B. pasiimti savo daiktus.
Matė, kaip V. B. nusinešė į traktoriaus priekabą
televizorių. Sunešęs daiktus į priekabą, V. B. prisėdo išgerti, jie neprieštaravo. Apie 16 val. J. išvyko, o V.
B. pasiliko ir toliau
kartu su jais gėrė degtinę. Begeriant V. B. vis pykosi su N. E., virtuvėje
daužė elektros lemputes. Bebūnant kieme vienu momentu V. B., paėmęs už kojų stovintį kaltinamąjį A. M., parvertė ant žemės ir laikė prispaudęs, po to paleido. Abu
juokdamiesi atsistojo. Po to kaltinamasis pervertė V. B. per šoną, apsižergęs kojomis palaikė prispaudęs, sakė pasiduoti.
Trečią kartą vėl viskas vyko juokais. Jie visi gėrė virtuvėje ir V. B. su A. M. išėjo į lauką parūkyti, o jie su N. E. liko viduje. N.
E. pasakius, kad vėl
vyksta grumtynės, atsisuko ir pro langą matė, kaip V. B. ir A. M. juokdamiesi grumiasi tarpusavyje. Grumtynės
tęsėsi apie dvi minutes. Matė, kaip A. M. vieną kartą permetė V. B. per save. Po to vėl visi girtavo virtuvėje ir maždaug po valandos V. B. nuo kėdės be sąmonės nuvirto ant grindų, jo
liežuvis buvo sukąstas, iš burnos bėgo kraujas. Jie visi išnešė V. B. prie šulinio ir gaivino. Kai V. B. atsigavo, parėjo su juo atgal į virtuvę, V. B. atsisėdo prie stalo. Jie su broliu A. M. išvažiavo, o V. B. pasiliko, sakydamas, kad eis miegoti, nors N. E. pyko ir sakė, kad pas ją miegoti jam neleis, grasino jį užmušti.
Dėl brolio veiksmų V.
B. mirti negalėjo.
Liudytoja N. E. parodė, kad 2009 m. balandžio 23 d. ir 2009 m. balandžio 24 d. gėrė alkoholinius gėrimus, buvo labai girta, todėl mažai ką prisimena. 2009
m. balandžio 23 d. vakare ir per naktį ji su V. B. buvo pas J. Vakare kartu visi gėrė alkoholinius gėrimus, ji buvo
nusinešusi butelį viskio. Rytą ją V. B. išvarė namo. Išėjusi ji eidama namo užsuko pas M. ir su A. ir V.
M. išgėrė butelį vyno, o
po to, kadangi A. ir V. turėjo iš jos kaimynų parsivežti šiferio, visi trys
parvyko pas ją į namus, parsivežė du litrus naminės degtinės bei alaus ir visi
trys girtavo kieme. Pamenanti, kad į jos namus atvyko du broliai J. ir jos sugyventinis V. B.. Taip pat prisimena pro virtuvės langą
mačiusi, kaip A. M. grūmėsi kieme su V. B., bet kuris kurį pargriovė, nepamena. Prisimena, kad prie šulinio
vandeniu A. ir V. M. gaivino V. B., kurį traukė traukuliai. V. B. epilepsija nesirgo ir jokių traukulių anksčiau nebūdavo. Vakare
prabudusi rado V. B. gulintį kieme netoli šulinio be sąmonės,
todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Išvakarėse V. B. jos sumušęs nebuvo, ji blogai jautėsi dėl to, kad neseniai jai
buvo padaryta operacija.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta,
kad įvykio vieta yra (duomenys
neskelbtini) N. E. gyvenamosios
sodybos kieme, jame rasta vieta su numestu buteliu nuo alkoholio, išmėtyti stalo
įrankiai, numestas puodelis, ir tai iš dalies patvirtina, kad kieme galėjo būti
girtaujama ( t. 1, b. 1. 6–9).
Nors kaltinamasis bei jo brolis liudytojas
V. M. teigia, kad dėl panaudotų imtynių veiksmų V. B. negalėjo būti sužalotas, V. B. galėjo sužaloti kokie nors kiti asmenys,
teismas šią gynybos versiją atmeta. Nei kaltinamasis, nei apklausti
nukentėjusieji ar liudytojai neparodė, kad V. B. būtų atvyko pas N. E. būdamas
sužalotas. Įvykio metu tiek kaltinamasis, tiek liudytojas V. M. buvo girti, todėl negalėjo blaiviai
įvertinti smūgių stiprumo ir pavojingumo, be to, akivaizdžiai siekiama
sumenkinti A. M. prieš nukentėjusįjį pavartoto smurto
pobūdį.
Kad vyko ne draugiškas galynėjimasis, kaip
teigia A. M., iš dalies parodė V. M., patvirtina aplinkybė, kad įvykio metu buvo sužalotas ir
kaltinamasis. Specialisto išvadoje Nr. G 659/09(03) nustatyta, kad A. M. nustatyti sužalojimai – poodinės
kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pusėje, dešinio peties sąnario šoniniame
paviršiuje, dešinio dilbio ir kairės šlaunies priekiniame paviršiuje bei odos
nubrozdinimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, galėjo būti padaryti 2009-04-24
grumtynių metu. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. 1. 70). A. M. patvirtino, kad šiuos sužalojimus patyrė
grumtynių su V. B. metu.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis, kai
po įvykio buvo praėję nedaug laiko, išsamiau parodė konflikto su V. B. aplinkybes, neteigė, kad jie tik
draugiškai rungėsi tarpusavyje, norėdami pasitikrinti vienas kito jėgas, bet
aiškino, kad buvo susipykę, nes V. B. pyko dėl N.
E., manydamas, kad A. M. ketina su N. E. gyventi, be to, V. B. N. E. bute ėmė daužyti elektros lemputes.
Parodė, kad būnat kieme jis, V. B. sugriebęs
abiem rankomis už rūbų krūtinės srityje, įrėmęs koją į V. B. krūtinę, metė jį per save. V. B. apsivertęs ore nukrito ant žemės, o jis užlipęs keliais V. B. ant krūtinės, užlaužė rankas, V. B. pradėjus šaukti, jį paleido. Toliau persikėlus
iš kiemo girtauti į virtuvę, vėl kilo konfliktas tarp jo ir V. B., jie vėl išėjo į kiemą. Jis, pagriebęs
abiem rankomis V. B. už kojos, patraukė ją į priekį, dėl to V. B. griuvo, pakaušiu atsitrenkdamas į žemę. Po
to, griebdamas dešine ranka už kairės rankos gulinčiam ant nugaros B., nepataikė sugriebti, ranka prasprūdo ir dėl to pataikė delnu į
galvą, lyg ir į dešinę ausį. Vėl užšokęs keliais ant krūtinės, pasuko rankomis V. B. galvą, kol šis pradėjo šauktis pagalbos.
Atsistojęs V. B. kibo į jo dešinę ranką ir ją pradrėskė,
dėl to V. B. abiem rankomis pastūmė į krūtinę, V. B. vėl griuvo pakaušiu atsitrenkdamas į žemę.
Užlaužęs V. B. ranką, apvertė jį ant pilvo ir laikė, kol
jis pradėjo šaukti. Po to vėl visi girtavo virtuvėje ir tuo metu V. B. pasidarė bloga, jis prarado sąmonę,
nuvirto nuo kėdės ant grindų, iš burnos bėgo kraujas. Jie išnešė V. B. į kiemą prie šulinio, pylė ant jo vandenį
ir V. B. atsigavo. Vėl visi parėjo į virtuvę,
tačiau degtinės nebegėrė, nes V. B. blogai
jautėsi, gulėsi į lovą. Jis su broliu išvyko į namus (b. 1. 73, 74, 76, 77, 79,
80).
Iš A. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei vaizdo medžiagos,
esančios prie šio protokolo, matyti, kad dalyvaujant gynėjai A. M. įvykio vietoje visiškai patvirtino šiuos savo
parodymus, su žmogaus kūną imituojančiu modeliu parodė, kaip per save permetė V. B. ir kaip šis, persivertęs ore, nukrito
galva atsitrenkdamas į žemę, kaip V. B. pargriovė ant nugaros, patraukdamas jo kairę koją į priekį, o po
to parodė, kaip rankos delnu sudavė gulinčiam B.
į veidą ir kaip pastūmė B. rankomis į krūtinę ir pargriovė jį dar
kartą ant nugaros (t. 1, b. 1. 81–82 su kompiuterine laikmena).
Teisiamajame posėdyje dalyvavęs teismo
medicinos ekspertas patvirtino, kad V. B. sužalojimus, kurie sukėlė jo mirtį, galėjo patirti tokiu būdu,
kuris nurodytas kaltinime – permetant kaltinamajam V. B. per save bei pargriaunant, šiam griūnant su inercija atsitrenkiant
galva į suplūktą kiemo žemę bei patiriant smūgius į galvą. Be to, ekspertas
davė išvadą, kad priepuolis, kurio metu V. B. prarado sąmonę ir nuo kėdės nuvirto ant žemės, buvo pasekmė
patirtų sunkių galvos sužalojimų dėl išsiliejusio kraujo nukentėjusiojo smegenyse.
Po patirtų sužalojimų V.
B. tam tikrą laiką galėjo
atlikti aktyvius veiksmus, kol išsivystė sunkios pasekmės. Be to, ekspertas
paneigė, kad tokius sužalojimus V. B. galėjo patirti griūdamas nuo kėdės.
Byloje nėra jokių įrodymų, kad kas nors kitas
būtų sužalojęs V. B.. Kad vartojo smurtą prieš V. B., pripažino pats kaltinamasis, patvirtino
liudytojai V. M. ir N. E.. V. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmės (epilepsijos priepuolis
su sąmonės praradimu) pasireiškė po A. M. pavartoto smurto ir tai patvirtina, kad V. B. sunkų sveikatos sutrikdymą,
sukėlusį mirtį, padarė kaltinamasis, o ne kokie nors kiti asmenys, kaip
spėlioja kaltinamasis, po jo išvykimo namo.
Veikos
kvalifikavimas
Kaltinamojo nusikalstama veika visiškai
įrodyta. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. M. turėjo tikslą nužudyti V. B.. Kad kaltinamasis nesiekė V. B. mirties, patvirtina ir aplinkybė, kad jis kartu su kitais vandeniu
gaivino praradusį sąmonę V.
B.. Tačiau grumtynių metu
panaudodamas kovinius veiksmus – permesdamas V. B. per save bei jį apversdamas (kaip jis pats nurodo, panaudodamas „bušido“
veiksmus), kai V. B. smarkiai su pagreičiu krito ant žemės,
atsitrenkdamas į ją galva, bei smūgiuodamas kaltinamasis sunkiai sutrikdė jo
sveikatą ir taip šiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiojo V. B. mirtį. A. M. V. B. nužudė
veikdamas netiesiogine tyčia. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama
pagal BK 129 str. 1 d., nes jis kilusio konflikto metu tyčia nužudė kitą
žmogų.
Bausmės skyrimo
motyvai
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia, kad A. M. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį
labai sunkias, nepataisomas pasekmes – žmogus neteko gyvybės.
Kaltinamojo A. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta,
atsakomybę sunkina, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir
tai neabejotinai turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui.
A. M. 2006-11-06 teismo teistas už vagystę,
teistumas neišnykęs, iki šiol šiuo nuosprendžiu paskirtos 500 Lt baudos nėra
sumokėjęs. Ši aplinkybė A. M. charakterizuoja neigiamai.
Skirdamas bausmę teismas taip pat
atsižvelgia, kad nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, kaltinamasis
nukentėjusiojo mirties tiesiogiai nesiekė. Nukentėjusysis V. B. girtavo su kaltinamuoju, įvykio metu buvo
girtas (specialisto išvadoje Nr. T-A 725/09(03) nustatyta, kad iš V. B. 2009-04-24 21 val. 10 min. buvo paimtas
kraujo mėginys ir jame rasta 2,93 promilės etilo alkoholio) (b. 1. 25) ir tai
taip pat galėjo turėti reikšmės nukentėjusiojo neadekvačiam aplinkybėms
elgesiui, kai jis primygtinai kviečiamas namo nevyko, net ir po pavartoto prieš
jį smurto nepasišalino, toliau gėrė alkoholinius gėrimus ir konfliktas tęsėsi
toliau. Atsižvelgiama ir į A.
M. sveikatos būklę (t. 1,
b. l. 108, 113). Atitinkamai bausmė švelninama.
Civiliniai ieškiniai.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 9 561,58 Lt
civilinį ieškinį, prašydama atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo
lėšas, išleistas nukentėjusiojo V. B. gydymui (t. 1, b.
l. 149–154).
Nukentėjusieji
pateikė civilinį ieškinį dėl 9 992,20 Lt turtinės ir 120 000 Lt (po 40
000 Lt kiekvienam) neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 42–45, 157–162).
CK 6. 263 str. 2 d. yra numatyta, kad žalą, padarytą
asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo
visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos
patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese
pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Kadangi nustatyta, jog V. B. nužudė
kaltinamasis A. M., jis privalo atlyginti padarytą žalą.
Ieškinys dėl turtinės žalos grindžiamas pateiktais dokumentais.
Priteistina suma mažintina 252 Lt, nes, kaip matyti iš sąskaitos (t. 1, b. l.
45), už šią sumą buvo pirkti alkoholiniai gėrimai. Kita ieškinio dalis yra
įrodyta, pagrįsta pateiktais dokumentais, padarytos išlaidos yra būtinos
laidojant asmenį ir nėra aiškiai per didelės. Nukentėjusieji parodė, kad V. B. už savo lėšas laidojo M. U.,
prašo laidojimo išlaidas priteisti jai, o paminklo pastatymo išlaidas, kadangi
paminklas pastatytas už O. D. B. lėšas, prašo priteisti O.
D. B..
Neturtinės žalos samprata pateikta
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d., kurioje
nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai
išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas
ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Dėl V. B. žūties nukentėjusieji
– jo motina, sūnus ir duktė, be abejonės patyrė skaudžius išgyvenimus – sielvartą
ir kitas dvasines kančias, ir patyrė didelę neturtinę žalą.
Tačiau pažymėtina, kad teismas atsižvelgia ir į kitas bylos aplinkybes, turinčias
reikšmės neturtinės žalos dydžiui.
A. M. nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia, nedirba, tik
padeda žemės ūkiu užsiimantiems tėvams, vertingo turto neturi. Bet taip pat
atsižvelgiama, kad jis yra jauno amžiaus, darbingas, gali įsigyti specialybę, susirasti
darbą bei turi galimybę, nors ir per ilgesnį laiką, sumokėti priteistą žalos atlyginimą.
Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama, kad nukentėjusysis V. B. ne visai tvarkingai gyveno, glaudžių ryšių su motina
ir vaikais nepalaikė, girtavo, įvykio dieną, nors primygtinai buvo kviečiamas
išvykti, pasiliko gerti alkoholinių gėrimų, nors ir pykosi su kaltinamuoju bei
buvusia sugyventine.
Įvertindamas aptartų kriterijų visumą bei
laikydamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, teismas
konstatuoja, kad civilinio ieškinio dydis dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas
iki 30 000 Lt dydžio kiekvienam nukentėjusiajam.
Yra kvitas, kad M. B. (U.)
už atstovavimą baudžiamojoje byloje advokatui sumokėjo po 3 000 Lt (t. 2, b. l.
30). Šias išlaidas kaltinamasis privalo nukentėjusiajai atlyginti (BPK 106 str.
2 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–307 str.,
n u s p r e n d ž
i a:
A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą,
numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., ir nuteisti
laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Priteisti iš A. M.:
Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos – 9 561,58 Lt Privalomojo sveikatos
draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo V. B. gydymui;
O. D. B. – 6 500 Lt turtinės žalos atlyginimo;
M. U. – 3 240,2 Lt turtinės žalos atlyginimo;
O. B., L. B. ir M. U. kiekvienam po 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;
M. U. – 3 000 Lt atstovavimo išlaidas.
Du vokus su kairės ir dešinės rankos V. B. nagų su panagių turiniu, voką su V. B. DNR mėginiu bei V. B. kelnes, marškinius, sportinius batelius, saugomus Klaipėdos
apskrities VPK Šilutės rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (Šilutė,
Lietuvininkų g. 31), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūros
nuotraukų skaitmeninę laikmeną bei A. M. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo skaitmeninę laikmeną saugoti
prie bylos.
Kardomąją priemonę suėmimą palikti iki nuosprendžio
įsiteisėjimo. Į bausmės laiką A.
M. įskaityti suėmimo laiką nuo 2009 m. balandžio 26 d. iki 2009 m. balandžio 28 d. bei suėmimo laiką nuo 2009 m. spalio 6 d.
Nuosprendis per 20 dienų, o kaltinamojo per 20 dienų
nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos
apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėja
Rasa Valentinienė