Nr. DOK-2952

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00047-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 27 d. paduotu pareiškėjos Rusijos Federacijoje registruotos įmonės „OOO BRIANSKAJA MIASNAJA KOMPANIJA“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. 181/2022, suinteresuotas asmuo – mažoji bendrija „Edgaras“, išvadą teikianti institucija – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Tai daroma analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą bylose, kurių ratio decidendi (sprendimo esmė, argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) sutampa su nagrinėjamos bylos faktine fabula.

Kasaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 12 straipsnį ir jame įtvirtintą rungimosi principą bei jos teisę būti išklausytai, nes skundžiama nutartis buvo priimta suinteresuoto asmens atsiliepime į prašymą pripažinti arbitražo teismo sprendimą nurodytų argumentų pagrindu, nors teismas neišsprendė suinteresuoto asmens atsiliepimo į pareiškėjos prašymą priėmimo klausimo ir neišsiuntė jo susipažinti pareiškėjai. Nesudarydamas galimybės pareiškėjai susipažinti su suinteresuoto asmens atsiliepimu ir jo argumentais Lietuvos apeliacinis teismas taip pat priėmė siurprizinį sprendimą, nukrypdamas nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 68 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-611/2024).

Taip pat pareiškėja teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 ir 2 dalis, 263 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, Niujorko konvencijos V straipsnį, nes neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus pakankamus ir išsamius įrodymus, patvirtinančius, kad suinteresuotas asmuo buvo tinkamai ir laiku informuotas tiek apie arbitražo teismui pateiktą ieškinį, tiek apie arbitrų paskyrimą, tiek apie arbitražo nagrinėjimo vietą ir laiką. Pareiškėjos teigimu, suinteresuotas asmuo pats pasirinko nesiginti nuo pateikto ieškinio, nepateikė arbitražo teismui atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo bylos nagrinėjime. Taip pat suinteresuotas asmuo Lietuvos apeliaciniam teismui nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio Niujorko konvencijos V straipsnyje nustatytų nepripažinimo pagrindų egzistavimą. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas visiškai nevertino suinteresuoto asmens elgesio arbitražo proceso metu – nepaisant gautų pranešimų apie vykstantį arbitražo procesą, suinteresuotas asmuo nepateikė arbitražui nei atsiliepimo į ieškinį, nei dalyvavo teismo posėdyje, taip pat neteikė įrodymų ir neprašė arbitražo teismo nagrinėti bylą nuotoliniu būdu naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.

Anot pareiškėjos, be kita ko, Lietuvos apeliacinis teismas be pagrindo išplėtė Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkto taikymą, iš esmės konstatuodamas, kad bet kokie suinteresuoto asmens galimi sunkumai, susiję su jo galimybe pasamdyti advokatą arbitražo vietos valstybėje dėl tai valstybei taikomų Europos Sąjungos sankcijų, savaime gali būti pakankamu pagrindu atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimą Lietuvoje remiantis Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punktu. Pareiškėjos manymu, Europos Sąjungos Rusijai taikomų sankcijų sukelti sunkumai savaime negali būti pakankamu pagrindu nepripažinti arbitražo sprendimo Lietuvoje. Taip Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-823/2023, 58 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-823/2024), kadangi kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkto pagrindu arbitražo teismo sprendimą gali būti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje tik dėl šiurkštaus proceso pažeidimo arbitražo metu.

Pareiškėjos nuomone, šioje byloje nagrinėjami teisės klausimai yra unikalūs Lietuvos teismų praktikai ir Lietuvos teismų praktika šiais klausimais yra nevienoda. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimo ir taikymo, atsakymo į klausimą, ar Europos Sąjungos taikomos sankcijos gali būti laikomos „kitomis priežastimis“ Niujorko konvencijoje V straipsnio 1 dalies b punkto prasme, kurios gali būti teismo laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą, Lietuvos teismų praktikoje nėra ir skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis formuoja pavojingą precedentą. Lietuvos apeliacinio teismo tinkamo proceso arbitražo byloje aiškinimas užkerta kelią nagrinėti bylas arbitraže, kuomet arbitražo vietos valstybei yra taikomos Europos Sąjungos sankcijos, kadangi vien remiantis šiuo faktu teismas atsisakė pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir jog tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasaciniame skunde nepagrindžiamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ginčijamu teisės klausimu nevienodumas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Danguolė Bublienė

Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė