Baudž. byla Nr. 1A-72-185/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31330-2015-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 16 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Valdo Ciesiūno, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,
dalyvaujant:
prokurorei Jūratei Mociškienei,
nuteistojo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015-12-18 nuosprendžio, kuriuo S. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (trys veikos), 180 str. 1 d. (dvi veikos), 187 str. 1 d., 159 str. (dvi veikos) ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 178 str. 2 d. (dėl J. S. automobilio vagystės) – vieni metai trys mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 180 str. 1 d. (dėl D. P. turto užvaldymo plėšimo būdu) – vieni metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 178 str. 2 d. (dėl V. K. automobilio pagrobimo) – vieni metai trys mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 180 str. 1 d. (dėl G. Č. turto užvaldymo plėšimo būdu) – vieni metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 178 str. 2 d. (dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto pagrobimo) – vieni metai trys mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 187 str. 1 d. – vieni metai laisvės atėmimo, pagal BK 159 str. (dėl vaiko įtraukimo į A. S. automobilio vagystę) –vieni metai laisvės atėmimo, pagal BK 159 str. (dėl vaiko įtraukimo į D. P. turto užvaldymo plėšimo būdu) – vieni metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir S. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo terminas nuo 2015-07-05 iki 2015-07-06 ir nuo 2015-07-17 iki 2015-12-17. Priteista solidariai iš S. D. ir T. M. 500 Eur J. S. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, 28 Eur D. P. nusikalstama veika padarytos turtinės ir 300 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, 258 Eur V. K. ir 98 Eur G. Č. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo. Priteista iš S. D. 170,03 Eur UAB (duomenys neskelbtini) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti G. D. ir T. M., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.
n u s t a t ė :
S. D. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su T. M., tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2015 m. birželio 4 d. apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini), Utenos m., automobilių stovėjimo aikštelėje, S. D. išdaužus šoninį trikampį stiklą, įsibrovė į automobilio vidų ir užvedę jo variklį, taip pagrobė automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 eurų vertės, priklausantį J. S..
S. D. taip pat nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 4 d. apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini), Utenos m., automobilių stovėjimo aikštelėje, žinodamas, kad T. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, siūlydamas jam pagrobti automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. S., įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, t. y. automobilio pagrobimą.
S. D. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su T. M., tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2015 m. birželio 14 d. apie 16.30 val. Utenos m., (duomenys neskelbtini) namo, pavartodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją D. P., sugriebę už D. P. maišelio ir jį traukdami, pargriovę nukentėjusiąją, iš jos pagrobė bevertį maišelį su jame buvusiais daiktais: pinigine, 5 eurų vertės, 20 eurų, akiniais, 3 eurų vertės, taip nukentėjusiajai D. P. dėl dešinės rankos III piršto nubrozdinimo, kairės alkūnės sąnario srities sumušimo, raiščių patempimo (kairės alkūnės sąnario kraujosruva ir nubrozdinimai), kairio kelio sąnario kraujosruvos ir nubrozdinimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir 28 eurų turtinę žalą.
Taip pat S. D. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 14 d. apie 16.30 val. Utenos m., (duomenys neskelbtini) namo, žinodamas, kad T. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, siūlydamas jam iš D. P. pagrobti maišelį, įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, t. y. plėšimą.
Be to, S. D. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. M., tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2015 m. liepos 4 d. apie 3.00 val. (duomenys neskelbtini), Utenos m., automobilių stovėjimo aikštelėje, pritaikę raktą ir atrakinę vairuotojo duris, įsibrovė į automobilio vidų ir pritaikę užvedimo spynelės raktą, pagrobė automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 eurų vertės, su jame buvusiais daiktais: automobiliniu grotuvu „Gunding“, 50 eurų vertės, įrankių dėže su įvairiais įrankiais, bendros 60 eurų vertės, peiliu, 5 eurų vertės, priklausančius V. K. (V. K.), taip nukentėjusiajam padarė 615 eurų turtinę žalą.
S. D. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su T. M., tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2015 m. liepos 7 d. apie 20.40 val. Utenos m., (duomenys neskelbtini) namo, pavartodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją G. Č., t. y. ją pastūmę ir pargriovę, iš rankos ištraukę, taip pagrobė rankinę, 10 eurų vertės, su joje buvusiais daiktais: mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“, 40 eurų vertės, pinigine, 3 eurų vertės, 25 eurais, raktų ryšuliu, 20 eurų vertės, iš viso nukentėjusiajai G. Č. padarė 98 eurų vertės turtinę žalą.
Taip pat S. D. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos 12 d. apie 0.25 val. Utenos m., (duomenys neskelbtini), betono nuolauža išdaužė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) durų stiklą ir įsibrovė į parduotuvės patalpą, kur iš prekybos salės pagrobė kasos aparato stalčių, 35,04 eurų vertės, su jame buvusiais 58,69 eurais, taip UAB (duomenys neskelbtini) padarė 93,73 eurų turtinę žalą.
Be to, S. D. nuteistas ir už tai, kad 2015 m. liepos 12 d. apie 0.25 val. Utenos m., (duomenys neskelbtini), įsibraudamas į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią parduotuvę (duomenys neskelbtini), padarė UAB (duomenys neskelbtini) 550,84 eurų turtinę žalą, t. y. betono nuolauža tyčia išdaužė durų stiklą, 21,68 eurų vertės, parduotuvės prekybos salėje sulaužė kasos kvitų spausdintuvą „CT-S2000“, 206,76 eurų vertės, sugadino kasos monitorių „OTEK sys“, 322,40 eurų vertės.
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. D. prašo, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 401, 402 str. reikalavimus, paskirti jam teismo psichologinę-psichiatrinę ambulatorinę ekspertizę, pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, taikyti BK 641 str. ir sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu, taip pat taikyti BK 75 str. ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nurodo, kad teismas dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino jo atsakomybę lengvinančia apalinkybe tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, tačiau nepagrįstai jam nepritaikė BK 641 str. ir nesumažino paskirtos bausmės vienu trečdaliu. Teismas nuosprendyje nurodė, kad jis nėra registruotas psichiatro ir priklausomybės ligų įstaigoje, nors nuo vaikystės dėl įvairių psichinių sutrikimų ir ligų buvo gydomas Šiaulių ir Vilniaus psichiatrijos ligoninėse, dažnai negalėdavo suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, vartojo stiprius psichiką veikiančius vaistus. Teismas nesiėmė priemonių įgyvendinti BPK 401 str. reikalavimų ir dėl to jo atžvilgiu buvo neteisingas ir šališkas. Nurodo, kad iki šiol jam buvo reikalingas psichiatras. Po bausmės paskyrimo jo psichika sutriko dar labiau, o įkalinimo įstaiga nėra speciali gydymo įstaiga, kur jam būtų suteiktas tinkamas gydymas. Teismas padarė išvadą, kad jam turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nors, pasak nuteistojo, bausmės tikslai galėtų būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą, nes jis seniūnijos yra charakterizuojamas teigiamai, būdamas laisvėje galėtų įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, ko negalėtų padaryti būdamas įkalinimo įstaigoje.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. ir atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis S. D. apeliaciniu skundu tik prašo jam skirti teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę bei jo atžvilgiu taikyti BK 641 str. ir 75 str. nuostatas, baudžiamąją bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Patikrinęs apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Nors nuteistasis S. D. apeliaciniame skunde ir nurodo, kad jam turėjo būti pritaikytos BK 641 str. nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nes jis dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, kolegija pažymi, jog vien šios aplinkybės tam, kad nuteistajam būtų taikomos BK 641 str. nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nepakanka. Norint taikyti BK 641 str. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, be viso to, kad asmuo pripažįsta savo kaltę, byla dar turi būti išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka arba atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba priimant baudžiamąjį įsakymą. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo išnagrinėta bendra tvarka, t. y. nebuvo atliktas nei sutrumpintas įrodymų tyrimas, nei byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, nei priimtas baudžiamasis įsakymas. Todėl, nors apeliantas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu ir prisipažino visiškai, taikyti BK 641 str. nuostatas ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu nebuvo pagrindo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 str. numatytomis sąlygomis, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų; taikant BK 75 str. baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 str. numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Taigi sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Nagrinėjamu atveju S. D. per labai trumpą laiką padarė net aštuonias tyčinias nusikalstamas veikas, iš jų septynios veikos priskiriamos apysunkiams nusikaltimams. Penkios iš jo padarytų veikų yra savanaudiško pobūdžio ir nukreiptos prieš svetimą nuosavybę (vagystės ir plėšimai). Šias veikas S. D. padarė būdamas prieš tai šešis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, daugiausia už analogiškus nusikaltimus – vagystes. Taigi įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo ankstesnį nusikalstamą elgesį, sistemingą analogiškų veikų nuosavybei darymą, t. y. kad S. D., būdamas jauno amžiaus (23 metų), skundžiamu nuosprendžiu teisiamas jau septintą kartą, kas rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti, nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesistengia pakeisti gyvenimo būdo bei legaliai užsidirbti lėšų pragyvenimui, o skiriamos net ir laisvės atėmimo bausmės nepadeda keisti jo požiūrio į visuomenėje priimtas elgesio bei bendruomeninio gyvenimo normas, kolegija daro išvadą, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgus į šias aplinkybes konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirta bausmė – dveji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji proporcinga nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, ir todėl yra tinkamai individualizuota. Pažymėtina, kad bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į nuteistojo S. D. asmenybę, ankstesnį jo nusikalstamą elgesį, skundžiamu nuosprendžiu padarytų veikų skaičių, jų pobūdį, pavojingumą visuomenei, į tai, kad padarytos veikos nebuvo atsitiktinės, o buvo tik nuoseklus jo tokio gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys, nėra pagrindo manyti, kad tokie tikslai gali būti pasiekti švelnesnio pobūdžio bausme, nei realus laisvės atėmimas. Kartu pažymėtina ir tai, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimus, prisiima ir galimas pasekmes, tarp jų ir tikimybę būti nubaustam realia laisvės atėmimo bausme, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam S. D. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 str. numatytų nuostatų, todėl taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra jokio pagrindo. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad teismas gali atsižvelgti tik į objektyviai egzistuojančias aplinkybes, procesinis sprendimas negali būti grindžiamas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl šiuo metu atsižvelgti į apelianto ketinimus įsidarbinti ir atlyginti nusikaltimais padarytą žalą nėra pagrindo.
Be viso to, nuteistasis apeliaciniame skunde yra išreiškęs ir prašymą skirti jam teismo psichologinę-psichiatrinę ambulatorinę ekspertizę, nurodo, kad jis nuo vaikystės turi psichinių sutrikimų, o jo psichinė būklė po bausmės paskyrimo pablogėjo dar labiau. Tačiau kolegija pažymi, kad, nors byloje esantys duomenys (ankstesni teismų nuosprendžiai) ir rodo apie tuometinį S. D. buvimą psichiatro įskaitoje, tačiau 2015-07-09 medicininiame pažymėjime nurodyta, jog nuteistasis psichiatro įskaitoje neregistruotas, ir byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas, rodančių jo psichinės būklės pablogėjimą bei atitinkamai leidžiančių abejoti jo psichine būkle – gebėjimu suvokti savo veiksmų esmę, juos valdyti ir atsakyti už savo veiksmus, todėl atsižvelgus į tai, nėra pagrindo tenkinti ir šio nuteistojo prašymo.
Taigi apibendrindama kolegija konstatuoja, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo keisti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
Nuteistojo S. D. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Pranas Šimkus
Teisėjai Jolanta Raščiuvienė
Valdas Ciesiūnas