Civilinė byla Nr. e2A-427-796/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26550-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.16; 2.6.1.3.6; 3.2.4.4
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui A. T. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Schweizer Fenster“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. J. ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo A. T. P. 750 Eur skolą ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškiniu nurodė tokias aplinkybes, kad atsakovas iš ieškovės, šunų veisėjos D. J., įsigijo šuniuką už 1 400 Eur, tačiau iki šios dienos nesumokėjo visos sumos ir ieškovei liko skolingas 750 Eur. Pateikdamas prieštaravimus dėl teismo įsakymo atsakovas nurodė, kad reikalavimas pateiktas neva netinkamam atsakovui. Atsižvelgiant į tai, ieškovė teikė papildomus duomenis, patvirtinančius, kad atsakovas yra tinkamas asmuo, kuriam reiškiamas reikalavimas, ir patvirtinančius, jog būtent šis asmuo – atsakovas – yra įsigijęs šuniuką iš ieškovės, būtent atsakovas atliko pavedimus ieškovei kaip dalinį atsiskaitymą už šuniuko įsigijimą, šuniukas buvo perduotas atsakovui. Susirašinėjama vyko su ieškove iš to paties telefono numerio, kuris ir nurodytas kaip atsakovo kontaktinis telefono numeris. Neatlikdamas sutartyje sulygtų mokėjimų, atsakovas elgiasi nesąžiningai ir pažeidžia ne tik savo įsipareigojimus pagal ginčo šalių sutartį, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 1 dalį, 6.158 straipsnio 1 dalį bei 6.38 straipsnio 1 dalį, kurios numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą, dėl įsiskolinimo priteisimo.
3. Atsakovas A. T. P. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį, pareikštą atsakovo atžvilgiu, atmesti ir atsakovą pakeisti tinkamu asmeniu, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei buvo žinoma ir pranešta, jog ji turi parengti ir sudaryti sutartį ir dokumentus – buvo nurodyta, kad pirkėjas bus kitas juridinis asmuo. Ieškovei buvo žinoma, kad ji turėjo atlikti reikiamus veiksmus perregistruojant kompetentingoje institucijoje perleidžiamą daiktą – gyvūną naujajam savininkui, to ji iki šiol nepadarė. Ieškovė turi įrodyti, kad perleido daiktą – gyvūną tinkamos kokybės, be trūkumų. Ieškovė buvo informuota, kad yra kilę trūkumai ir būtinos gydymo išlaidos – brangi gyvūno operacija ir įsipareigojo pardavimo atveju kilusius trūkumus pašalinti. Ieškovė turi įrodyti pardavimo ar kitokio perleidimo – dovanojimo, patikėjimo ar kitą faktą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus bei duomenis, jei įrodomas pardavimo faktas, tada daikto – gyvūno kainą ar kainos mokėjimo terminus bei kitas aplinkybes. Taip pat pateikti objektyvius duomenis, kad gyvūnas perregistruotas naujojo savininko vardu ir tinkamai perduotas kartu su susijusiais nuosavybės dokumentais ir kt., suteikti garantijas ir kitus su gyvūno pardavimu ir priežiūra susijusius dokumentus ar duomenis. Jokių iš šių veiksmų ieškinyje nėra nurodyta ir nėra pateikta tai patvirtinančių dokumentų ar įrodymų. Ieškovė buvo informuota, kad pirkėjas sudarant sutartį bus juridinis asmuo, tačiau ji atsisakė sudaryti ir pasirašyti sutartį ir perduoti reikiamus duomenis, kiek tai susiję su gyvūno registracija kinologijos ar kitoje įstaigoje. Ieškovė nurodė, kad yra veisėja, savo srities profesionalė, verslininkė, dėl to jai žinomos aplinkybės apie gyvūno perleidimą, registraciją ir kitus su tuo susijusius įsipareigojimus, registruojant gyvūną parodoms ir panašiai. Šių aplinkybių ieškovė nepateikė nei pirkėjui, nei tai atliko atitinkamoje gyvūnų registracijos sistemoje. Pateiktos fotonuotraukos ar susiję duomenys nėra laikytinos faktiniais ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais juridinius faktus – tai yra perleidimo sutarties sudarymą ar kainos nustatymą.
4. Trečiasis asmuo UAB „Schweizer Fenster“ atsiliepimo byloje neteikė, tačiau pateikė rašytinius paaiškinimus, juose prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui ir neturint teisinio pagrindo, dėl to turi būti atmestas atsakovo A. T. P. atžvilgiu. Su įmone UAB „Schweizer Fenster“ turėjo būti sudaryta gyvūno šuns „(duomenys neskelbtini)“ (gimusio (duomenys neskelbtini)) perleidimo sutartis. Su ieškove per kelis atstovus (tarp jų ir per A. T. P., kaip teisininką) buvo suderintas susitarimas, kur turėjo būti pasirašyta sutartis dėl šuns (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (gimusio (duomenys neskelbtini)) įsigijimo išsimokėtinai, mokant po 100 Eur kas mėnesį nuo sutarties sudarymo, nes buvo suplanuota gyvūną vesti į šunų parodas bei atlikti jo medicininę apžiūrą, kadangi buvo akivaizdžiai matomi trūkumai ir kilo kitų medicininių klausimų, tai lėmė didesnę pardavėjos atsakomybę ir galbūt dėl to pardavėja vengė sudaryti rašytinę sutartį. Su ieškove buvo suderinta, kad gyvūnas turės praeiti medicininę patikrą, kadangi gali būti priskiriamas prie pavojingų ar kovinių gyvūnų, užauga itin didelio svorio iki 70-80 kg, gali kilti kitų sveikatos klausimų ar ligų rizika, veterinarijos klinikoje UAB „Veterinarinės medicinos centras Begemotas“, po to bus akivaizdi jo sveikatos būklė ir bus atsakyta į kilusius klausimus dėl reikalingo gydymo. Po apsilankymo minėtoje klinikoje 2024 m. rugsėjo mėn. bei kitoje klinikoje paaiškėjo, kad gyvūnas turi pavojingą išvaržą ir jam suėjus metų laikui būtina daryti operaciją. Su šia informacija buvo supažindinta ieškovė, kuri patvirtino, kad tokiu atveju gydymo išlaidas prisiims ji bei papildomai vertino šuniuko sveikatos būklę pas kitus gydytojus. Minėta klinika reguliariai tikrina gyvūną, už tai yra patiriamos einamosios išlaidos iki 50 Eur, mokėta buvo du kartus, numatomos operacijos kaina nurodyta apie 300 Eur, atitinkamai tokiems atvejams taikomas gyvūno sveikatos ar gyvybės draudimas, suma iki 230 Eur per metus, siekiant apsidrausti iškilus pakartotiniams sunkumams ar rizikoms po operacijos. Atsižvelgiant į minėtą situaciją, buvo pareikalauta rašytinės sutarties dėl gyvūno perleidimo, numatant pardavėjo atsakomybę ir aptariamas aplinkybes bei būsimas išlaidas dėl operacijos apmokėjimo pardavėjo sąskaita, tai raštu ir žodžiu įsipareigojo padengti būtent ieškovė. Tačiau ieškovė šiuos veiksmus atsisakė atlikti ir atsisakė sudaryti rašytinę sutartį, taip pat 2024 m. gruodžio mėn. pareikalavo gyvūną grąžinti, nors didžioji kainos dalis jau buvo sumokėta, be to, patirta itin daug kitų išlaidų maitinimui, treniruotėms, vaistams, vitaminams ir kita. Šios aplinkybės yra svarbios, kadangi turi būti įvertintos išlaidos, reikalingos gyvūno gydymui, tai turi įtakos galutinei gyvūno, turinčio sveikatos trūkumų, pardavimo kainai, kurią reikalauja sumokėti ieškovė. Piktavališkai nesudarant sutarties su UAB „Schweizer Fenster“ dėl gyvūno perleidimo, nėra galimybės tinkamai jo įregistruoti kinologijos draugijoje ar kitose institucijose, dėl to nėra galimybės patekti su gyvūnu į vykstančias šunų parodas nuo 2024 m. gruodžio mėn., neturint reikiamų dokumentų, dėl šių aplinkybių patiriami nuostoliai ir mažėja veislinio parodoms įsigyto gyvūno vertė, dėl šių išlaidų kompensavimo ir žalos UAB „Schweizer Fenster“ į ieškovę kreipsis kitoje byloje. Ieškovė pažeidžia sąžiningos konkurencijos sąlygas ir pareigas, kadangi šios retos veislės gyvūnus veda į parodas tik kaip savo veislyno, taip apribodama galimybes parodose dalyvauti įmonei su šuniu „(duomenys neskelbtini)“. Gyvūnas 2024 m. spalio mėn. dalyvavo keliose parodose, bet ieškovė jį įregistravo ir vedė savo vardu. Gyvūnas iki šiol yra įregistruotas kaip ieškovės nuosavybė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei D. J. 750 Eur skolos (pervedant į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą), 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2025 m. sausio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 650 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. T. P.; priteisė iš atsakovo 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas į ieškinį atsikirtinėja ir tuo, jog privaloma šuns pirkimo–pardavimo sutarčiai rašytinė forma, pasisakė dėl sandorio formos ir jos nesilaikymo pasekmių. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad šuo buvo perkamas išsimokėtinai, kadangi iš pateikto susirašinėjimo tarp šalių matyti, jog ieškovė nurodė atsakovui atvykti ir tuomet bus susitarta, kokiomis dalimis atsakovas galės mokėti už šunį, tačiau konkrečiai, jog atsakovas už šunį gali mokėti po 100 Eur kas mėnuo nebuvo sutarta. Teismas sutiko, kad ieškovė dalinius mokėjimus už šunį priėmė ir juos įskaitė į šuns kainą. Sandorio suma neviršija 1 500 Eur, nes atsakovas neginčija, jog buvo sutarta šuns kaina 1 400 Eur. Teismas sutiko, kad šuo turi būti įregistruotas gyvūnų registre ir jis yra įregistruotas gyvūnų registre, nes kitaip ieškovė jo negalėjo pardavinėti kaip veislinio šuns ir dėl to ginčo byloje nekyla. CK nėra nuostatos, įsakmiai nustatančios šuns pirkimo sutarčiai privalomą rašytinę formą. Atsižvelgęs į Lietuvos kinologų draugijos nuostatų 8.2 punktą, numatantį, kad šuns savininko pasikeitimas turi būti patvirtintas raštiška (rašytine) sutartimi; jeigu veisėjas ar naujasis savininkas nepristatė šuns perdavimo sutarties (tačiau ne pirkimo–pardavimo sutarties) šuo laikomas veisėjo ar anksčiau Lietuvos kinologų draugijoje registruoto savininko nuosavybe, taip pat į CK 1.73 straipsnio 1 dalies 11 punktą, nurodė, kad Lietuvos kinologų draugijos nuostatai nėra įstatymas. CK nenustato, kad kiekvienas sandoris, jei jis sudarytas nesilaikant formos, automatiškai negalioja. Šioje byloje nė viena šalis savo nurodomų aplinkybių neįrodinėjo liudytojų parodymais.
7. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl to, buvo ar nebuvo sudaryta šuns pirkimo–pardavimo sutartis. Byloje nėra ginčo, kad buvo sutarta, jog ieškovė parduoda šunį ir šuns kaina – 1 400 Eur. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad ieškiniu nurodytas atsakovas yra tinkamas, kadangi nė viename iš ieškovės ir atsakovo susirašinėjimų nėra duomenų, jog atsakovas informavo ieškovę, kad jis veikia kaip juridinio asmens, t. y. trečiojo asmens, atstovas, nepateikė jai atstovavimo sutarties ar kito dokumento (įgaliojimo ir pan.). Pateikta atstovavimo sutartis, kuria pavedama atsakovui, kaip advokato padėjėjui, atstovauti trečiąjį asmenį byloje, sudaryta vėliau (2024 m. rugpjūčio mėn.) nei prasidėjo ikisutartiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo (ne vėliau kaip 2024 m. liepos mėn., šuo gimęs (duomenys neskelbtini)). Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo neteikė bylai duomenų, kad nurodyta sąskaita, iš kurios atlikti mokėjimai, yra depozitinė atsakovo, kaip advokato padėjėjo, sąskaita ir kad į ją trečiasis asmuo pervedė atsakovui pinigus šuns rezervavimo mokesčiui ar daliniam atsiskaitymui už šunį.
8. Teismas pasisakė, kad atsakovas formulavo prašymą stabdyti bylą, kol bus išnagrinėta kita byla, kol tokia byla dar nebuvo iškelta. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, sprendimo priėmimo metu yra iškelta kita civilinė byla (Nr. e2-4089-985/2025 ) pagal UAB „Schweizer Fenster“ patikslintą ieškinį D. J. dėl sutarties patvirtinimo ir sąlygų nustatymo (dėl ginčo šuns). Teismas pagrindų bylai stabdyti nenustatė, vertindamas, kad aplinkybes galima nustatyti nagrinėjamoje byloje.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog tarp D. J. ir atsakovo 2024 m. liepos mėn. buvo sudaryta žodinė šuns „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – šuo, gimęs (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ieškovė pardavė atsakovui šunį sulygta kaina, tai yra už 1 400 Eur. Aplinkybę, kad pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta, patvirtina ir tai, jog šuo buvo atsakovui perduotas, faktiškai jis ir šiuo metu yra pas atsakovą, o ne pas trečiąjį asmenį ar ieškovę, atsakovas su šunimi dalyvavo varžybose (parodose), atsakovas už šunį sumokėjo beveik pusę sulygtos kainos ir visos šios aplinkybės patvirtina, jog pirkimo–pardavimo sutartis yra sudaryta ir buvo vykdoma.
10. Teismas pasisakė, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų dėl atsakovo nurodomų aplinkybių, jog jis nustojo mokėti už šunį dėl to, kad ieškovė nepasirūpino šuns išvaržos išoperavimu ir kad šuns sveikatos būklė prasta. To, kad išvarža galbūt yra, neneigė ieškovė, tačiau, teismo vertinimu, pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus tai neturi tiesioginės įtakos ginčo dėl 750 Eur likusios nesumokėtos kainos priteisimo sprendimui, kadangi sutarties sudarymo metu jos šalys derėjosi ir susitarė dėl konkrečios šuns kainos, 1 400 Eur ir nebuvo deramasi dėl atskirų papildomų išlaidų. Atsakovas pasisakė dėl visų ginčo aplinkybių, tačiau neįrodinėjo ir neprašė sumažinti šuns kainos – neįrodinėjo, kad ieškovė pardavė šunį, neatitinkantį kokybės reikalavimų. Reikalavimas pareikštas dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir teismas vertino, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas yra nesumokėjęs 750 Eur šuns kainos ir šią sumą priteisia ieškovei iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti visa apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo sustabdyti šią bylą, išsprendus apeliacinio skundo priėmimo klausimą, iki bus išnagrinėta Marijampolės apylinkės teismo kita civilinė byla (Nr. e2-4089-985/2025) pagal UAB „Schweizer Fenster“ patikslintą ieškinį. Prašo pridėti prie bylos banko pavedimo kopiją. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
11.1. Byloje pažeistas sutarties laisvės principas. Asmuo negali būti teismo verčiamas sudaryti sutartį, kai teismui pateikti duomenys ir informacija, jog trečioji šalis tame pačiame teisme reiškia kitoje byloje reikalavimą dėl sutarties sudarymo. Teismas išėjo iš bylos ir ieškinio ribų. Tokio reikalavimo patvirtinti sutartį ieškovė nereiškė. Reikalavimas buvo formuluojamas priteisti lėšas ir skolą. Teisinio pagrindo – sutarties sudarymo (nei rašytinės, nei žodinės, nei kitokia forma) ir buvimo ieškovė neįrodinėjo.
11.2. Teismui iki priimant sprendimą buvo žinoma, kad yra pareikštas ieškinys trečiojo asmens, kurį šioje byloje teismas atsisakė priimti su reikalavimais. Taip šiais ir kitais veiksmais teismas pažeidė atsakovo ir trečiojo asmens procesines teises ir lygiavertiškumo bei rungimosi principus, nors galiausiai siekė ištaisyti klaidas įtraukdamas trečiąjį asmenį savo iniciatyva.
11.3. Teismas nenustatė ir nenustatinėjo, kad iš įmonės lėšų pirktas gyvūnas, buvo padarytas pavedimas į atstovo – atsakovo sąskaitą, tačiau šių duomenų teismas nenustatinėjo, nors rinko įrodymus pats, dėl to padarė neteisingas išvadas. Apeliaciniame procese pridėti duomenys apie tai, kad iš trečiojo asmens atstovo – direktoriaus pervestų lėšų buvo atliekamas mokėjimas už gyvūną. Tai paneigia neteisingai padarytas teismo išvadas.
11.4. Nesant rašytinės sutarties nėra galimybių gyvūną nei įregistruoti, nei laikyti savininku vieną ar kitą asmenį, pagal Lietuvos kinologų draugijos nuostatų 8.2 punktą.
11.5. Teismas nestabdė šios bylos iki kol bus išnagrinėta kita byla, dėl sutarties patvirtinimo, apie tai teismas buvo informuotas ne kartą, tačiau teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ir vieną šalį išskyrė, o kitos šalies prašymus tendencingai atmetinėjo.
11.6. Atsakovas nurodė, kad jokio susitarimo nebuvo ir savo vardu jis sutarties nesudarė. Atsakovas neturėjo procesinių teisių ar galimybių reikšti kito asmens vardu reikalavimą, kai toks reikalavimas jau buvo pareikštas to paties teismo kitoje civilinėje byloje (Nr. e2‑4089‑985/2025) pagal UAB „Schweizer Fenster“ patikslintą ieškinį D. J. dėl sutarties patvirtinimo ir sąlygų nustatymo (dėl ginčo šuns), tačiau ten teismas vilkino ieškinio priėmimo klausimą iki ši byla bus išnagrinėta – taip užkertant kelią teisingam bylos išsprendimui. Ši byla, priėmus apeliacinį skundą, stabdytina, kol bus priimtas galutinis sprendimas kitoje to pateis teismo civilinėje byloje (Nr. e2-4089-985/2025).
11.7. Dėl UAB „Schweizer Fenster“ reiškiamų reikalavimų dėl šuns trūkumų teismui buvo nurodyta, kad laikytina, jog gyvūno kaina mažintina. Teismas pasisakė, bet tinkamai ir iki galo šių klausimų byloje nenagrinėjo. Atsakovas nurodė, kad buvo atlikti 950 Eur sumos mokėjimai, tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai nevertino, priteisdamas 750 Eur skolą (kaina nurodyta 1 400 Eur, atėmus sumokėtus 950 Eur laikytina, kad UAB „Schweizer Fenster“ mokėtinas už šunį likutis galėjo sudaryti 450 Eur). Dėl šių aplinkybių teismas nepasisakė.
11.8. Teismas nepasisakė dėl tariamo išsimokėjimo sąlygos, kai ieškinio pareiškimo momentui dar nebuvo suėjęs mokėjimo terminas.
11.9. Teismo sprendimas, nesant jokios sutarties, taikyti 5 procentų metinių palūkanų normą, laikytinas peržengiančiu reikalavimo ribas ir ieškinio dalyką.
11.10. Priteistos bylinėjimosi išlaidos neproporcingos reikalavimo dydžiui, teismas turėjo jas mažinti bei įvertinti priteistinų sumų dydį pagal advokato padėjėjui taikomus normatyvus.
11.11. Teismas neišsprendė nurodytų procesinių prašymų, dėl to netinkamai išnagrinėjo bylą: ieškovė įpareigotina pateikti visus duomenis ar susirašinėjimą, kuriame matytųsi aiškus jos atsisakymas sudaryti sutartį ir pasirašyti gyvūno perleidimo ar kitokius dokumentus; ieškovė įpareigotina pateikti visą piniginių lėšų gavimo išklotinę ir duomenis, kiek ir už ką tos lėšos gautos ar jai sumokėtos; ieškovė įpareigotina pateikti duomenis apie gyvūno registraciją ir savininko nuosavybės dokumentus bei sveikatos gerą būklę patvirtinančius duomenis.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą; priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esminiai atsiliepimo argumentai:
12.1. Atsakovas atliko mokėjimus ieškovei ne tik dengdamas šuniuko įsigijimo kainą, bet ir kitas paslaugas (pirko iš ieškovės šunų maistą ir mokėjo už šuns registraciją į šunų parodas, kaip pats atsakovas nurodo, atlikdamas banko mokėjimą pavedimo paskirtyje „Apmokėjimas expo x3“). Susirašinėjime atsakovas pats patvirtina, kad jo likusi skola už šuniuko įsigijimą yra 900 Eur. Vėliau, gavusi dar papildomus 150 Eur iš atsakovo, ieškovė tame pačiame susirašinėjime nurodo, jog minėtą dalį sumos gavo ir likusi skola yra 750 Eur.
12.2. Byloje nekyla ginčo dėl šuniuko perdavimo atsakovui. Atsakovas patvirtino, kad šuniukas yra pas jį. Faktinę situaciją taip pat patvirtina į bylą pateikti duomenys iš socialinių tinklų. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad bylai pateiktame susirašinėjime tarp šalių užfiksuota ir išreikšta valia ieškovei parduoti šunį už 1 400 Eur sumą, o atsakovui už šią sumą šunį nusipirkti ir perimti jį valdyti, patvirtina tarp šalių esant pirkimo–pardavimo sandorį.
12.3. Atsakovo nurodoma kita byla, dėl kurios neva turėtų būti stabdoma ši byla, yra pasibaigusi dar prieš teismui priimant apeliacinį skundą. Kitoje byloje 2025 m. gruodžio 2 d. teismas priėmė nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, nutartis įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 11 d. Atsakovo apeliacinis skundas priimtas tik 2025 m. gruodžio 15 d., t. y. atsakovui jau žinant, jog byla Nr. e2-4089-985/2025 yra pasibaigusi.
12.4. Įrodymai byloje patvirtina, kad atsakovas šuniuką pirko būtent sau. Susirašinėjimas tarp šalių, kurį patvirtino pats atsakovas, pateikdamas to paties susirašinėjimo tęsinį į bylą, atlikti mokėjimai ieškovei ir nuotraukos iš šunų parodų patvirtina, jog būtent atsakovas sudarė faktinę pirkimo–pardavimo sutartį su ieškove dėl šuniuko pirkimo–pardavimo.
12.5. Ieškovė, gavusi teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo civilinėje byloje Nr. e2‑4089-985/2025 ir 2025 m. lapkričio 24 d. prisijungusi prie elektroninės bylos kortelės, rado šioje byloje pateiktą priedą iš veterinarijos klinikos, kurioje atsakovas, atvedęs ginčo objektą – šuniuką į veterinarijos kliniką, užsiregistravo kaip šio šuniuko savininkas. Atsakovas dar kartą patvirtino, kad juridinis asmuo nėra susijęs su ginču ir siekiu įsigyti šuniuką, atsakovas neatstovavo šio juridinio asmens tarpininkaujant dėl šuniuko įsigijimo ir šuniuko pirkimą atliko būtent atsakovas, siekdamas savo dispozicijon perimti šuniuko valdymą ir tapti jo savininku. Ieškovė šį dokumentą teikia apeliacinės instancijos teismui, nes neturėjo galimybių šį dokumentą pateikti anksčiau. Ieškovė prie kitos civilinės bylos Nr. e2‑4089-985/2025 prisijungė tik 2025 m. lapkričio 24 d., o šioje byloje teismo sprendimas jau buvo priimtas 2025 m. spalio 31 d. Atsakovas, tikėtina, sąmoningai šio dokumento neteikė į šią bylą, nes šis dokumentas įrodo priešingas aplinkybes nei jas bylos nagrinėjimo metu bandė įteigti atsakovas. Civilinėje byloje Nr. e2-4089-985/2025 ieškinio trūkumai ištaisyti ir priimtas patikslintas ieškinys tik 2025 m. spalio 27 d. Ieškovei įteiktas teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo tik 2025 m. lapkričio 22 d. Prašymas prisijungti prie elektroninės bylos kortelės pateiktas 2025 m. lapkričio 23 d., o prisijungta prie bylos tik 2025 m. lapkričio 24 d. Ieškovė neturėjo galimybės pridedamą dokumentą pateikti anksčiau.
12.6. Tik atsakovas yra atsakingas dėl byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo argumentai dėl nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų yra atmestini, pateikti deklaratyviai, nenurodant aplinkybių, pagrindžiant šiuos teiginius.
12.7. Atsakovas pateikė bylai dokumentus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmojoje instancijoje. Atsakovo pateikti dokumentai neatskleidžia naujų aplinkybių, kurių nebūtų buvę žinoma nagrinėjant bylą iš esmės pirmojoje instancijoje, todėl šie dokumentai neturėtų būti pridedami prie bylos ir apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų neturėtų pasisakyti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
15. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų
16. Įrodymai byloje gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; ir kt.).
18. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę. Be to, pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimą (CPK 180 straipsnis).
19. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą pridėti prie bylos rašytinį įrodymą – banko pavedimą. Apeliantas nurodo, kad banko pavedimas atliktas UAB „Schweizer Fenster“ vadovo advokato padėjėjui A. T. P. į depozitinę sąskaitą ir, apelianto teigimu, tai paneigia teismo išvadas apie lėšų kilmę – buvo mokama už gyvūną įmonės naudai. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prieštaravimą dėl atsakovo teikiamo dokumento pridėjimo prie bylos, motyvuodama tuo, kad dokumentas galėjo ir turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme.
20. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad atsakovo kartu su apeliaciniu skundu teikiamas mokėtojo I. F. (I. F.) gavėjui A. T. P. (atsakovui) banko pavedimas atliktas 2024 m. spalio 10 d. Iš minėto banko pavedimo atlikimo datos yra pagrindas vertinti, kad dokumentas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nesiremia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo nurodomą rašytinį įrodymą, taip pat nesiremia vėliau iškilusia šio įrodymo pateikimo būtinybe, nenurodo, kad apeliacinės instancijos teismui teikiamo įrodymo negalėjo pateikti bylai anksčiau dėl objektyvių aplinkybių. Pastebėtina tai, kad nors apeliantas teigia, jog teikiamas įrodymas paneigia teismo išvadas apie lėšų kilmę, ir nurodo, kad buvo mokama už gyvūną įmonės naudai, tačiau apeliaciniame skunde atsakovas, be kita ko, remiasi argumentais, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog atsakovas buvo nurodęs, kad buvo atlikti 950 Eur sumos mokėjimai. Apelianto teikiamas banko pavedimas atliktas tik dėl 100 Eur sumos mokėjimo 2024 m. spalio 10 d., o mokėjimo paskirtyje nurodyta „ION FULGA“, t. y. paskirtis nesiejama su apelianto nurodomomis aplinkybėmis, kad mokama už gyvūną įmonės naudai ar kažkuriuo konkrečiu atsakovo ieškovei atliktu mokėjimu (jo data). Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 314 straipsnio taikymo išimčių ir teikiamo įrodymo ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku, atsakovo apeliacinės instancijos teisme teikimą naują įrodymą atsisako priimti (CPK 180, 314 straipsniai).
21. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą pridėti prie bylos veterinarijos klinikos išrašą ir šiam prašymui pagrįsti pateikė teismo pranešimo įteikimo žymą. Ieškovė dokumento pateikimą apeliacinės instancijos teismui motyvuoja tuo, kad neturėjo galimybių šį dokumentą pateikti anksčiau, nes šioje byloje teismo sprendimas jau buvo priimtas 2025 m. spalio 31 d., o ieškovė, gavusi teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo kitoje civilinėje byloje Nr. e2-4089-985/2025 ir 2025 m. lapkričio 24 d. prisijungusi prie elektroninės bylos kortelės, rado kitoje byloje pateiktą priedą iš veterinarijos klinikos, kurioje atsakovas, atvedęs ginčo objektą – šuniuką į veterinarijos kliniką, užsiregistravo kaip šio šuns savininkas. Ieškovės vertinimu, atsakovas, tikėtina, sąmoningai šio dokumento neteikė į šią bylą, nes dokumentas įrodo priešingas aplinkybes nei bylos nagrinėjimo metu bandė įrodyti atsakovas.
22. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą motyvuotai pagrindė aplinkybes, dėl kurių apeliacinės instancijos teismui teikiamo dokumento neturėjo galimybių bylai pateikti anksčiau. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) apie tai, kad civilinėje byloje Nr. e2‑4089‑985/2025 ieškinys (patikslintas) priimtas 2025 m. spalio 27 d. ir 2025 m. spalio 27 d. išsiųstas teismo pranešimas atsakovei D. J. ir ieškovės pateikta Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2‑4089‑985/2025 siųstos siuntos D. J. įteikimo 2025 m. lapkričio 22 d. žyma, patvirtina, kad D. J. kitoje civilinėje byloje patikslintas ieškinys įteiktas 2025 m. lapkričio 22 d., t. y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo. D. J. atstovas prašymą suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės minėtoje kitoje civilinėje byloje pateikė 2025 m. lapkričio 24 d. Ieškovės teikiamas naujas įrodymas yra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, šiame dokumente užfiksuotais duomenimis ieškovė remiasi savo pozicijai papildomai pagrįsti. Atsakovas turėjo galimybę susipažinti su ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktu prašomu pridėti nauju įrodymu, todėl vertintina, kad šio įrodymo pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad ieškovė motyvuotai pagrindė susidariusią vėlesnę teikiamo veterinarijos klinikos išrašo pateikimo bylai būtinybę, dėl to šis įrodymas priimamas, pridedamas prie bylos ir vertinamas kartu su kitais įrodymais byloje (CPK 314 straipsnis).
Dėl procesinio prašymo sustabdyti civilinę bylą
23. Apeliaciniame skunde atsakovas pareiškė prašymą, išsprendus apeliacinio skundo priėmimo klausimą, sustabdyti šią bylą iki bus išnagrinėta Marijampolės apylinkės teismo kita civilinė byla Nr. e2-4089-985/2025 pagal UAB „Schweizer Fenster“ patikslintą ieškinį. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Marijampolės apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-4089-985/2025 yra užbaigta įsiteisėjusia teismo nutartimi. Nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-4089-985/2025 Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieškovės UAB „Schweizer Fenster“ patikslintas ieškinys atsakovei D. J. dėl sutarties patvirtinimo ir sąlygų nustatymo paliktas nenagrinėtas. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 11 d. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto prašymas sustabdyti šią bylą iki bus išnagrinėta Marijampolės apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-4089-985/2025, atmetamas nesant tam teisinio pagrindo – teisme nagrinėjamos kitos civilinės bylos.
Dėl ieškinio reikalavimų dėl skolos priteisimo
24. Apeliaciniu skundu atsakovas remiasi argumentais, kad pirmosios instancijos teismas išėjo iš bylos ir ieškinio ribų, nes ieškovės reikalavimas buvo formuluojamas dėl lėšų (skolos) priteisimo ir ieškovė nereiškė reikalavimo patvirtinti sutartį, tokio teisinio pagrindo – sutarties sudarymo ir buvimo ieškovė neįrodinėjo.
25. Suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ieškovo pareiga (CPK 135 straipsnis). Ieškinyje, be kita ko to, turi būti nurodomas ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kuriuo jis siekia apginti pažeistas ar ginčijamas civilines teises, taip pat turi būti nurodomas faktinis ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktas). Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.
26. Nagrinėjamoje byloje ieškovė D. J. pareiškė ieškinį atsakovui A. T. P., prašydama priteisti 750 Eur skolą. Ieškovė šį ieškinio reikalavimą dėl skolos iš atsakovo priteisimo kildino iš nurodomų aplinkybių, kad atsakovas iš ieškovės, kaip šunų veisėjos, įsigijo šuniuką už 1 400 Eur, tačiau nesumokėjo visos sumos ir taip ieškovei liko skolingas 750 Eur. Atsakovas byloje su ieškovės reikalavimais nesutiko ir laikėsi pozicijos, kad ieškovės parduodamo šuns pirkėjas sudarant sutartį turėjo būti kitas – juridinis asmuo.
27. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas išėjo iš bylos ir ieškinio ribų. Šiuo atveju ieškovė ieškinio reikalavimus dėl skolos iš atsakovo priteisimo kildino iš įrodinėjamų aplinkybių, kad bylos šalis (ieškovę ir atsakovą) siejo sutartiniai (pirkimo–pardavimo) teisiniai santykiai, tačiau atsakovas su ieškove už ieškovės parduotą šunį iki galo neatsiskaitė. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, turėjo pagrindą vertinti šalių įrodinėjamas aplinkybes dėl ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo iš atsakovo pagrindo, dėl kurių tarp šalių byloje kilo ginčas, t. y. ar tarp bylos šalių buvo sudaryta šuns pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurios ieškovė kildina savo reikalavimą dėl skolos pritesimo, sandorio formą ir tai, ar ieškovės reikalavimas atsakovui dėl skolos priteisimo yra pagrįstas.
28. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nestabdė šios civilinės bylos iki kol bus išnagrinėta kita civilinė byla dėl sutarties patvirtinimo, nors apie tai teismas ne kartą buvo informuotas. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ir vieną šalį išskyrė, o kitos šalies prašymus tendencingai atmesdavo. Apelianto teigimu, šioje byloje buvo pažeistas sutarčių laisvės principas, nes asmuo negali būti teismo verčiamas sudaryti sutartį, kai teismui pateikti duomenys ir informacija, jog trečioji šalis tame pačiame teisme kitoje byloje reiškia reikalavimą dėl sutarties sudarymo.
29. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šioje byloje 2025 m. kovo 6 d. UAB „Schweizer Fenster“ pateikė prašymą (procesinio dokumento Nr. DOK 8049, pateikė A. T. P.) įtraukti įmonę į bylą kaip trečiąjį asmenį, nurodant, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui ir neturint teisinio pagrindo, dėl to turi būti atmestas. Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartimi, teismui nustačius, kad nepateikta prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pareiškėja (bendrovė) prašyme nenurodo aiškaus ir suprantamo įstojimo į procesą pagrindo bei prašyme nenurodyti duomenys apie atstovą, nepridėti įrodymai dėl atstovo teisių, buvo nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos minėto dokumento trūkumams pašalinti, t. y. pateikti procesinį dokumentą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir 47 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ir įrodymus, patvirtinančius prašyme nurodytas aplinkybes. Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi, negavus prašymo dėl termino prašymo trūkumams šalinti pratęsimo bei nepašalinus prašymo dėl įtraukimo į bylą kaip trečiojo asmens trūkumų per teismo nustatytą terminą, UAB „Schweizer Fenster“ prašymas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui.
30. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kitame civiliniame procese (civilinės bylos Nr. e2-4089-985/2025) 2025 m. balandžio 24 d. ieškovė UAB „Schweizer Fenster“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. J. dėl sutarties patvirtinimo ir sąlygų nustatymo. Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti. Ieškovė UAB „Schweizer Fenster“ 2025 m. gegužės 13 d. dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-928-524/2025, Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartis panaikinta ir ieškovės UAB „Schweizer Fenster“ ieškinio atsakovei D. J. dėl sutarties pripažinimo sudaryta, įpareigojimo atlikti veiksmus ir išlaidų priteisimo, suinteresuotas asmuo A. T. P., priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4089-985/2025 2025 m. spalio 24 d. gautas patikslintas ieškovės UAB „Schweizer Fenster“ ieškinys atsakovei D. J. dėl sutarties patvirtinimo ir sąlygų nustatymo, jis priimtas teisėjos 2025 m. spalio 27 d. rezoliucija. 2025 m. lapkričio 24 d. byloje gautas atsakovės prašymas įpareigoti ieškovę sumokėti 2 000 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovė įpareigota iki 2025 m. gruodžio 1 d. įmokėti į Marijampolės apylinkės teismo specialiąją sąskaitą 2 000 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus, išaiškinant, kad užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą paliks nenagrinėtą. Kaip minėta, įsiteisėjusia Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4089-985/2025, teismui nustačius, kad ieškovė teismo nustatytu terminu neįvykdė įpareigojimo įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, ieškovės UAB „Schweizer Fenster“ patikslintas ieškinys atsakovei D. J. dėl sutarties patvirtinimo ir sąlygų nustatymo paliktas nenagrinėtas.
31. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartimi teismo iniciatyva į bylą kaip trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų įtraukta UAB „Schweizer Fenster“, be kita ko, išaiškinant trečiajam asmeniui CPK 46 straipsnį, t. y. galimybę pareikšti savarankiškus reikalavimus byloje procesiniu dokumentu, atitinkančiu forma ir turiniu ieškinį, per terminą atsiliepimui pateikti. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo tai, kad kol neiškelta civilinė byla dėl sutarties pagal bendrovės ieškinį, teismas pagrindo nagrinėjamai bylai pagal D. J. ieškinį stabdyti nenustatė (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 163 ir 164 straipsniai), tačiau, atsižvelgdamas į tai, jog apeliacinis procesas dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti bendrovės ieškinį užsitęsė, atsakovui tvirtinant, kad jis veikė bendrovės vardu santykiuose su D. J. bei kad šuo būna ir pas jį, ir bendrovės žinioje, teismas, siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą ir sprendimu nepasisakyti dėl byloje nedalyvaujančių asmenų teisių / pareigų įtraukė kaip trečiąjį asmenį be savarankiškų reikalavimų bendrovę, įvertinęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis).
32. Nagrinėjamu atveju ši civilinė byla išnagrinėta iš esmės 2025 m. spalio 10 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, atidedant procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2025 m. spalio 31 d. Taigi tuo metu, kai teismo posėdyje ši civilinė byla buvo išnagrinėta iš esmės (2025 m. spalio 10 d.), ieškovės UAB „Schweizer Fenster“ teismui pateikto ieškinio priėmimo klausimas dar nebuvo išspręstas ir Marijampolės apylinkės teisme dar nebuvo iškelta kita civilinė byla Nr. e2-4089-985/2025. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nurodė, kad pagrindų bylai stabdyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nenustatė, nes įvertino, jog aplinkybes galima nustatyti nagrinėjamoje byloje.
33. Iš anksčiau nurodytų aplinkybių nustatyta, kad nepaisant užsitęsusio UAB „Schweizer Fenster“ ieškinio priėmimo klausimo sprendimo kitoje civilinėje byloje (Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4089-985/2025), nagrinėjamoje civilinėje UAB „Schweizer Fenster“ buvo įtraukta į bylą kaip trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų, išaiškinant teisę pareikšti savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis). Trečiasis asmuo UAB „Schweizer Fenster“ atsiliepimo byloje neteikė ir savarankiškų reikalavimų šioje byloje nereiškė, tačiau 2025 m. rugsėjo 4 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kurie teismo buvo priimti. Taigi tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo UAB „Schweizer Fenster“ nagrinėjamoje civilinėje byloje turėjo procesinę galimybę teikti savo argumentus ir samprotavimus dėl nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 2 dalis). Be to, 2025 m. gruodžio 11 d. įsiteisėjusia Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2‑4089‑985/2025 ieškovės UAB „Schweizer Fenster“ patikslintas ieškinys atsakovei D. J. dėl sutarties patvirtinimo ir sąlygų nustatymo paliktas nenagrinėtas.
34. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Kaip tai teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK nėra nuostatos įsakmiai nustatančios šuns pirkimo–pardavimo sutarčiai privalomą rašytinę formą. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo–pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo.
35. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovė neįrodinėjo reikalavimo dėl sutarties sudarymo, tačiau iš ieškovės ieškinio matyti, kad ieškovė ieškinio reikalavimus dėl skolos iš atsakovo priteisimo kildino iš įrodinėjamų aplinkybių, kad atsakovas A. T. P. iš ieškovės (šunų veisėjos) įsigijo šuniuką už 1 400 Eur, atsakovas atliko pavedimus ieškovei kaip dalinį atsiskaitymą už šuniuko įsigijimą, susirašinėjimas vyko su atsakovu, šuniukas buvo perduotas atsakovui, tačiau atsakovas nesumokėjo visos sumos ir ieškovei liko skolingas 750 Eur. Taigi ieškovė laikėsi pozicijos, kad ieškovę ir atsakovą sieja sutartiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdį ir ieškinio pagrindą, ištyręs ir įvertinęs bylai pateiktus įrodymus ir jų visumą, turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad ieškovė įrodė, jog tarp ieškovės D. J. ir atsakovo 2024 m. liepos mėn. buvo sudaryta žodinė šuns „(duomenys neskelbtini)“ (gimusio (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ieškovė pardavė atsakovui šunį už sutartą kaina, t. y. už 1 400 Eur (CK 1.72 straipsnio 1 dalis).
36. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ginčo šuo ieškovės buvo perduotas atsakovui, faktiškai šuo šiuo metu yra pas atsakovą, o ne pas trečiąjį asmenį ar ieškovę. Tai pagrindžia ir atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateikto dokumento – veterinarijos klinikos išrašo iš ligos istorijos duomenys, kad kaip šuns „(duomenys neskelbtini)“ (gimusio (duomenys neskelbtini)) savininkas užsiregistravo A. T. P., pirminio apsilankymo data – 2024 m. rugsėjo 11 d., pakartotinis šeimininko kreipimasis į kliniką įvyko 2025 m. vasario 15 d.
37. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė atsakovo procesinių prašymų, dėl to netinkamai išnagrinėjo bylą. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja prašymus, kurie buvo nurodyti atsakovo atsiliepime į ieškinį (ieškovė įpareigotina pateikti visus duomenis ar susirašinėjimą, kuriame matytųsi aiškus jos atsisakymas sudaryti sutartį ir pasirašyti gyvūno perleidimo ar kitokius dokumentus; ieškovė įpareigotina pateikti visą piniginių lėšų gavimo išklotinę ir duomenis, kiek ir už ką tos lėšos gautos ar jai sumokėtos; ieškovė įpareigotina pateikti duomenis apie gyvūno registraciją ir savininko nuosavybės dokumentus, bei sveikatos gerą būklę patvirtinančius duomenis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto akcentuojami prašymai buvo pagarsinti 2025 m. kovo 6 d. pirmosios instancijos teismo parengiamojo teismo posėdžio metu. Minėto parengiamojo teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas išaiškino šalims tenkančias procesines įrodinėjimo pareigas, atsakovui išaiškinta procesinė pareiga pateikti savo poziciją patvirtinančius įrodymus; pažymėta tai, kad teismas gali išduoti liudijimą ir (arba) išreikalauti įrodymus tik jeigu šalis pati jų negali gauti; išklausyta ieškovės atstovo pozicija dėl atsakovo prašymų; atsakovui, teigusiam, kad sumokėta daugiau lėšų, papildomai išaiškinta procesinė pareiga pateikti tokius įrodymus; nurodyta, kad abi šalys turi pateikti visus turimus įrodymus ir abiejų šalių dalyvavimas kitame parengiamajame teismo posėdyje pripažintas būtinu.
38. Įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais (CPK 12 ir 13 straipsniai), tenka šalims (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas patikslino šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Atsakovui buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga, taip pat išaiškinta, kad teismas gali išduoti liudijimą ir (arba) išreikalauti įrodymus tik jeigu šalis pati jų negali gauti (CPK 199 straipsnis). Nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju atsakovo procesinės teisės įrodinėjimo procese buvo apribotos.
39. Apeliantas akcentuoja tai, kad jis nurodė, jog jokio susitarimo nebuvo ir savo vardu jis sutarties nesudarė. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog gyvūnas pirktas iš įmonės lėšų, buvo padarytas pavedimas į atstovo – atsakovo sąskaitą, dėl to pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas.
40. Vertinant nurodytus apelianto argumentus reikšminga įvertinti tai, kad iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų (duomenų apie 3 gautus banko mokėjimus) ir atsakovo bylai 2025 m. balandžio 24 d. pateikto banko išrašo apie 6 mokėjimo ieškovei operacijas duomenų matyti, kad atsakovas A. T. P. iš jo vardu esančios sąskaitos į ieškovės D. J. banko sąskaitą atliko tokius mokėjimus: 2024 m. liepos 19 d. – 100 Eur (paskirtis „Avansas, (duomenys neskelbtini).bern.margas, mel.antk.“), 2024 m. rugpjūčio 18 d. – 270 Eur (paskirtis „Pinigų perved. (duomenys neskelbtini).partial.“), 2024 m. rugsėjo 24 d. – 70 Eur (paskirtis „Apmokejimas“), 2024 m. rugsėjo 30 d. – 200 Eur (paskirtis „Apmokejimas“), 2024 m. rugsėjo 30 d. – 130 Eur („Apmokejimas expo x3“), 2024 m. lapkričio 28 d. – 150 Eur (paskirtis „Apmokejimas“); iš viso – 920 Eur. Bylos duomenys pagrindžia, kad mokėjimai ieškovei atlikti iš atsakovo banko sąskaitos.
41. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvadas paneigia banko pavedimas, kurį atliko UAB „Schweizer Fenster“ vadovas I. F. advokato padėjėjui A. T. P., tačiau kaip tai nurodyta anksčiau, atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktą naują įrodymą atsisakyta priimti. Pažymėtina tai, kad atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktas banko pavedimas buvo atliktas atsakovui 2024 m. spalio 10 d., taigi atsakovui buvo akivaizdžiai žinomas. Tačiau šių duomenų atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neteikė ir nenurodė, kad apeliacinės instancijos teismui teikiamo įrodymo negalėjo pateikti anksčiau dėl objektyvių aplinkybių. Be to, iš paminėtų byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas į ieškovės sąskaitą atliko ne vienetinį, bet kelis mokėjimo pavedimus.
42. Apeliantas pažymi tai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 750 Eur skolą, tinkamai nevertino aplinkybių, jog atsakovas byloje nurodė, kad buvo atlikti 950 Eur sumos mokėjimai. Apeliantas nurodo, kad iš nurodytos 1 400 Eur kainos atėmus sumokėtus 950 Eur laikytina, kad UAB „Schweizer Fenster“ už šunį mokėtinas likutis galėjo sudaryti 450 Eur. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
43. Apeliacinės instancijos teismas, pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliantas nurodo, jog buvo atlikti 950 Eur sumos mokėjimai, tačiau pats atsakovas bylai pateikė banko sąskaitos išrašą apie 920 Eur bendros sumos mokėjimus ieškovei. Antra, byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad mokėjimus ieškovei atliko atsakovas. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nė viename iš ieškovės ir atsakovo susirašinėjimų nėra duomenų, jog atsakovas informavo ieškovę, kad jis veikia kaip juridinio asmens, t. y. trečiojo asmens atstovas, nepateikė ieškovei atstovavimo sutarties ar kito dokumento (įgaliojimo ir pan.).
44. Vertinant nurodytus apelianto argumentus dėl ieškovei sumokėtos sumos ir skolos ieškovei dydžio, reikšminga įvertinti ne tik duomenis apie atliktus mokėjimus, tačiau įvertinti ir bylos duomenis apie tokių mokėjimų atlikimo aplinkybes ir jų paskirtį. Iš bylai pateikto ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo telefonu duomenų matyti, kad 2024 m. liepos 23 d. ieškovė informavo, jog atliks sauso ėdalo užsakymą ir informavo, kad ėdalo „puppy“ 20 kg maišo kaina – 70 Eur, o atsakovas patvirtino dėl 1 maišo „puppy“ ėdalo. Iš nurodytų duomenų matyti, kad šalys papildomai tarėsi ir dėl ėdalo gyvūnui pirkimo. Iš bylai pateikto ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo telefonu duomenų matyti, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. ieškovė nurodė, jog buvo gautas užstatas 100 Eur ir 200 Eur, kai paimtas šuniukas, likutis nurodytą dieną – 1 100 Eur. Šie duomenys iš esmės atitinka 2024 m. liepos 19 d. (100 Eur) ir 2024 m. rugpjūčio 18 d. (270 Eur) mokėjimų duomenis, kad dalis lėšų (100 Eur avansas + 200 Eur) buvo sumokėta už gyvūną, o 70 Eur už ėdalą. Iš bylai pateikto susirašinėjimo telefonu duomenų matyti, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. ieškovei buvo nurodyta, jog planuojama atlikti 270 Eur mokėjimą – 200 Eur už gyvūną ir bus prašoma maišo maisto. Įvertinus aptartus byloje esančius duomenis apie gyvūno ėdalo kainą, šie duomenys iš esmės atitinka 2024 m. rugsėjo 24 d. (70 Eur) ir 2024 m. rugsėjo 30 d. (200 Eur) mokėjimų duomenis, kurie taip pat sudaro pagrindą vertinti, kad dalis lėšų (200 Eur) buvo sumokėta už gyvūną, o 70 Eur už ėdalą. 2024 m. rugsėjo 30 d. atlikto 130 Eur mokėjimo paskirtis („Apmokejimas expo x3“) nesudaro pagrindo vertinti, kad mokėjimas atliktas už gyvūną, ir laikytina pagrindžiančia ieškovės nurodomą aplinkybę, jog atsakovas mokėjo už šuns registraciją į šunų parodas. Atsakovas 2025 m. balandžio 24 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu dėl minėtos mokėjimo operacijos įrašo paaiškino, kad šuo turėjo dalyvauti parodose ir buvo derinama, jog bus su šunimi susiję apmokėjimai už parodas. Be to, tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo bylai pateikto susirašinėjimo duomenų matyti, kad 2024 m. lapkričio 28 d. atlikus 150 Eur mokėjimą, likusi skola nurodoma 750 Eur. Tai iš esmės atitinka anksčiau aptartus duomenis apie gyvūno kainą, už jį sumokėtą lėšų dalį ir likusį 750 Eur skolos dydį (1 400 Eur – 100 Eur – 200 Eur – 200 Eur – 150 Eur).
45. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad bylos duomenys pakankamai pagrindžia, jog atsakovas ieškovei atliko mokėjimus ne tik už gyvūną, bet ir pirko iš ieškovės šunų ėdalą bei mokėjo už šuns registraciją į parodas. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, jog atsakovas yra nesumokėjęs ieškovei būtent 750 Eur šuns kainos. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkami nustatė už šunį mokėtinos kainos likutį, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
46. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tariamo išsimokėjimo sąlygos, kai ieškinio pareiškimo momentui dar nebuvo suėjęs mokėjimo terminas. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad šuo buvo perkamas išsimokėtinai, kadangi iš pateikto susirašinėjimo tarp ginčo šalių matyti, jog ieškovė nurodė atsakovui atvykti ir tuomet bus susitarta, kokiomis dalimis atsakovas galės mokėti už šunį, tačiau konkrečiai, jog atsakovas už šunį gali mokėti po 100 Eur kas mėnesį nebuvo sutarta; teismas sutiko, kad ieškovė dalinius mokėjimus už šunį priėmė ir juos įskaitė į šuns kainą. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių nesutikimo argumentų dėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumo, taip pat nenurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kokių nors byloje esančių įrodymų ar juos įvertino nevisapusiškai ir (ar) netinkamai (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
47. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesant rašytinės sutarties nėra galimybių gyvūno įregistruoti ir laikyti savininku vieno ar kito asmens pagal Lietuvos kinologų draugijos nuostatų 8.2 punktą. Iš šalių susirašinėjimo telefonu 2024 m. rugpjūčio 11 d. turinio matyti, kad buvo nurodyta, jog šuns dokumentai bus pateikti, kai bus sumokėta visa suma. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepriėmė sprendimo dėl daikto (šuns) nuosavybės perdavimo, tačiau tokio pobūdžio reikalavimai nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšti. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl skolos priteisimo. Ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų išsprendimas, neužkerta kelio atsakovui reikšti ieškovei atitinkamus savarankiškus reikalavimus dėl raštiškos šuns perdavimo sutarties išdavimo.
48. Apeliantas nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai byloje nenagrinėjo klausimų dėl šuns trūkumų, kaip pagrindo mažinti gyvūno kainą. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad atsakovas, nors ir pasisakydamas, jog jis yra netinkamas atsakovas byloje, byloje pasisakė dėl visų ginčo aplinkybių, tačiau neįrodinėjo ir neprašė sumažinti šuns kainos, t. y. neįrodinėjo, kad ieškovė pardavė šunį neatitinkantį kokybės reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu šalys derėjosi ir susitarė dėl konkrečios šuns kainos (1 400 Eur) ir nebuvo deramasi dėl atskirų papildomų išlaidų. Apeliacinės instancijose teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšti reikalavimai dėl šuns įsigijimo kainos sumažinimo ir šios aplinkybės nebuvo įrodinėjimo byloje dalykas, atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas byloje nepagrįstai nenagrinėjo aplinkybių dėl galimų šuns trūkumų (sveikatos problemų).
49. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančią medžiagą, byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, įrodymų byloje visumą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog bylos duomenys pagrindžia, kad bylos šalis siejo sutartiniai pirkimo–pardavimo teisniai santykiai, ir pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė byloje įrodė, kad atsakovas yra nesumokėjęs 750 Eur šuns kainos, ir nurodytą sumą priteisė ieškovei iš atsakovo (CK 6.314 straipsnis).
50. Apeliantas nurodo, kad, nesant jokios sutarties, teismo sprendimas taikyti 5 procentų metinių palūkanų normą laikytinas peržengiančiu reikalavimo ribas ir ieškinio dalyką. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu buvo pareiškusi reikalavimą dėl 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad, pagal šalių susitarimą, nėra nurodyta, kokiu terminu atsakovas turėjo iki galo atsiskaityti su ieškove. Nors pirmosios instancijos teismas iš esmės atmetė kaip neįrodytą atsakovo poziciją, kad šuo buvo perkamas išsimokėtinai, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinto ir tai, jog net ir vertinant tokią atsakovo poziciją, kad buvo susitarta, jog bus mokama kas mėnesinį po 100 Eur, atsakovas prievolės tinkamai nevykdė ir mokėjimų kas mėnesį neatliko. Pagal CK 6.314 straipsnio 2 dalį, jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus. Apeliantas neginčija esminės aplinkybės, kad su ieškove už šunį nėra iki galo atsiskaityta, nors šuo perduotas atsakovui ir faktiškai yra pas jį (CK 6.314 straipsnio 2 dalis). Taigi nustačius, kad bylos šalis siejo sutartiniai pirkimo–pardavimo teisniai santykiai, tačiau atsakovas prievolės atsiskaityti tinkamai nevykdo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
51. Pirmosios instancijos teismas, priimdama skundžiamą sprendimą, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 650 Eur ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Apelianto vertinimu, priteistos bylinėjimosi išlaidos neproporcingos reikalavimo dydžiui ir teismo turėjo būti sumažintos, taip pat įvertinant priteistinų sumų dydį pagal advokato padėjėjui taikomus normatyvus. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos duomenis apie ieškovės išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, patirtas pirmosios instancijos teisme, nenustatė pagrindo sutikti su apelianto argumentais.
52. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
53. Pagal bylai pateiktus rašytinius įrodymus įvertinus ieškovei atstovavusio advokato padėjėjo suteiktų teisinių paslaugų (parengtų procesinių dokumentų ir atstovavimo bylos nagrinėjimo metu 6 teismo posėdžiuose) apimtį ir trukmę, darytina išvada, kad ieškovės prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir advokato padėjėjo suteiktų teisinių paslaugų dydžiai, net įvertinus Rekomendacijų 5 punkto nuostatą, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių už suteiktas teisines paslaugas (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį ir priteisdamas ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo, tinkamai taikė CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas.
Dėl bylos procesinės baigties
54. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė proceso teisės normų, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, tinkamai pritaikė materialines teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
56. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad turėjo 968 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktuose nurodyta tvarka nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio. Nurodytos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos pagrįstomis ir, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, priteisiamos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. T. P. ieškovei D. J. 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Kristina Domarkienė