Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-04-08][nuasmeninta nutartis byloje][e2-234-798-2021].docx
Bylos nr.: e2-234-798/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB Scandagra 300539043 Ieškovas
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIS PROCESAS
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Bylos dėl kreditoriaus interesų gynimo (Actio Pauliana)
Laikinosios apsaugos priemonės
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai

?

   Civilinė byla Nr. e2-234-798/2021

                       Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00151-2020-0

                      Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3;

                          3.1.18. 8; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

                  

img1 

 

    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

                                                     N U T A R T I S

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. balandžio 8 d.

         Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės  R. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SCANDAGRA“ ieškinį atsakovams G. S. ir R. S. l nuosavybės teisės pripažinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Bylos esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „SCANDAGRAkreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: i) pripažinti atsakovų G. S. ir R. S. bendrąja jungtine nuosavybe nekilnojamąjį turtą, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) bei visas (550 vnt.) UAB „Onela“ paprastas vardines akcijas (toliau ir – ginčo objektu esantis turtas), ii) panaikinti ginčo objektu esančio turto, įregistruoto kaip atsakovės asmeninė nuosavybė, teisinę registraciją. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – žemės sklypų, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), pastatų ir kitų statinių, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), visų (550 vnt.) UAB „Onela“ paprastų vardinių akcijų areštą (toliau ir – ginčo turtas), kartu uždraudžiant tiek teismine, tiek neteismine tvarka nukreipti išieškojimą į šį atsakovės vardu registruotą ginčo turtą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas byloje bei informuoti valstybės įmonę (toliau ir – VĮ) Registrų centras apie ginčo turtui pritaikytą areštą. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas (nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai) ir ieškovei priimto galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas: i) pritaikius ginčo turto areštą bus užkirstas kelias atsakovei perleisti ginčo objektu esantį turtą ar kitaip jį apsunkinti, ii) civilinėse bylose Nr. 2FB-346-223/2020 ir Nr. 2S-612-589/2020 teismai pasisakė dėl atsakovų anksčiau ne kartą atlik nesąžiningų veiksmų, susijusių su siekimu išvengti prievolių vykdymo kreditoriams; iii) ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai susiję su ginčo objektu esančio turto teisiniu rėžimu, jų statuso pasikeitimu.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

2.       Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones  iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo areštavo, uždraudžiant disponuoti ir teismine bei neteismine tvarka nukreipti išieškojimą, atsakovės R. S. vardu registruotą turtą: žemės sklypus, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), pastatus, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalūs numeriai:(duomenys neskelbtini) bei visas (550 vnt.) UAB „Onela“ paprastąsias vardines akcijas.

3.       Teismas konstatavo, jog yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Teismas vertino, kad, jeigu ieškinys būtų patenkintas, teismo sprendimo priėmimas pats savaime neužtikrintų tinkamo ieškovės galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų atstatymo ir yra realus pavojus, kad ieškovės teisės, priverstinai vykdant teismo sprendimą, gali būti pažeistos. Šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovės kreditoriai jau yra pradėję priverstinius skolos išieškojimus iš jos turto. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šios bylos proceso metu nebus objektyvių kliūčių ieškinio dalyku esantį turtą realizuoti vykdymo procese. Tokiu atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, neliktų turto, iš kurio reikalavimo patenkinimo siekia ieškovė, jos galimai pažeisti teisės ir interesai liktų realiai neapginti. Todėl, įvertinus šios bylos dalyką, neturi esminės reikšmės, kad nepateikti duomenys, patvirtinantys, jog atsakovai ketina perleisti ginčo objektu esantį turtą kitiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip jį apsunkinti. Lietuvos teismų informacinės sistemos teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-346-223/2020 atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą atsakovui G. S. (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-612-589/2020). Teismas nurodytoje byloje konstatavo, jog atsakovai anksčiau ir net ne kartą atliko skolininko G. S. kreditorių atžvilgiu nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti realaus atsakovo prievolių vykdymo kreditoriams; atsakovas trejų metų laikotarpiu iki pareiškimo dėl bankroto teisme priėmimo, nors suvokė, kad turi didelių įsipareigojimų kreditoriams ir prievolių vykdymo terminai sueis artimiausiu metu, sąmoningai sudarė nenaudingus sandorius su įmonėmis, kurios priklauso jo sutuoktinei, pervedė jai dideles pinigų sumas, leido kitiems asmenims neatlygintinai dirbti atsakovams bendrai priklausančius žemės sklypus, sudarė kreditorių teises pažeidžiančius trišalius įskaitymus, t. y. sąmoningai pablogino savo padėtį. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų teismas nustatė, kad iš atsakovės R. S. priverstine tvarka išieškomos itin didelės skolos (virš 1 501 000 Eur) kreditoriams. Nurodytos aplinkybės sustiprino teismo įsitikinimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir šios bylos kontekste. 

4.       Teismas padarė išvadą, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3, 10 punktuose (turto areštas, išieškojimo vykdymo sustabdymas), neprieštarauja ekonomiškumo, proporcingumo, lygiateisiškumo principams, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir atsakovų teisių bei teisėtų interesų nesuvaržys daugiau nei būtina teisėtam tikslui (ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui) pasiekti, nes atsakovams nėra uždraudžiama ginčo turtą valdyti ir naudoti, jį tinkamai prižiūrėti, išlaikyti, vykdyti verslą ir kt. Kita vertus, ieškovės galimai pažeista teisė gali būti tinkamai apginta tik tada, kai bus užtikrinta teismo procesinio sprendimo įvykdymo galimybė, o tam būtina, jog turtas būtų išlikęs natūra atsakovų nuosavybėje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

5.       Atskirajame skunde atsakovė R. S. prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:

5.1.                      Iš prie ieškinio pridėtų dokumentų (Vedybų (povedybinės) ir Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarčių) matyti, jog atsakovai (sutuoktiniai) yra pasidalinę bendrą jungtinę nuosavybę ir turi daug turto, kuris liko atsakovų bendrąja jungtine nuosavybe (Vedybų (povedybinės) sutarties 3.2 papunktis). Po to, kai sutuoktiniai pasidalino bendrą turtą, tas turtas tapo jų asmenine nuosavybe. Be to, Sutuoktinių turto pasidalijimo ir Vedybų (povedybinės) sutarčių sudarymo metu (2014 m.) ieškovė neturėjo reikalavimo teisės atsakovams. Ieškovė reiškia netiesioginį ieškinį ir atsakovė neginčija, kad ieškovė kaip atsakovo kreditorė turi galiojantį ir vykdytiną reikalavimą, bet G. S. nėra atsakovės R. S. kreditorius, o atsakovė nėra G. S. kreditorė.

5.2.                      Ieškovė pasirinko neteisingą savo civilinių teisių gynybos būdą. Ginčas dėl sutuoktinių nuosavybės teisinio režimo sprendžiamas pagal CK trečios knygos teisės normas. 

5.3.                      Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą iki bylos iškėlimo ir jos iškėlimo metu. Atsakovė žino apie savo sutuoktinio prievoles ir savo asmeninio turto neketina perleisti bei neperleido. Atsakovė yra UAB „Onela“ akcininkė, ši bendrovė veikia ir valstybinio socialinio draudimo skolų neturi. Taip pat atsakovė nuosavybės teise valdo namų valdą (pastatus, žemės sklypą, fermą, karvidę, daržinę), Panevėžio r., Raguvos sav., Vėžiškių k. 7, ir šiam turtui nėra taikomi apribojimai.

5.4.                      Pirmosios instancijos teismas suklydo dėl išieškomos 1 501 000 Eur skolos dydžio. Vykdomojoje byloje Nr. 0181/18/00946 vykdomas išieškojimas iš įkaito davėjos               R. S. dėl 122 085,75 Eur skolos. Antstolio 2019 m. birželio 26 d. pažyma patvirtina, jog R. S. atsako tik įkeisto žemės sklypo verte. Antstolio  2020 m. lapkričio 17 d. patvarkyme vykdomojoje byloje Nr. 0181/20/00793 nurodyta, kad 15 144,14 Eur suma yra ginčijama. 

5.5.                      Teismas areštavo 550 vnt. UAB „Onela“ paprastųjų vardinių akcijų, tačiau Sutuoktinių turto pasidalijimo ir Vedybinės (povedybinės) sutarčių sudarymo metu atsakovams priklausė 100 vnt. akcijų.

6.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „SCANDAGRAprašo skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atsakovės atskiruoju skundu argumentus:

6.1.                      Atsakovės atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su ieškinio pagrįstumu, turi būti vertinamos bylos nagrinėjimo metu, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. 

6.2.                      Atsakovė dalyvavo atliekant net ne vieną nesąžiningą veiksmą, nukreiptą prieš atsakovo kreditorius. Tokios aplinkybės buvo nustatytos nagrinėjant civilines bylas                         Nr. 2FB-346-223/2020 ir Nr. 2S-612-589/2020. Taigi, yra ne tik tikėtinų duomenų apie galimą atsakovų nesąžiningumą. Ieškovė kaip skolininko G. S. kreditorė inicijavo teisminį ginčą būtent dėl galimo atsakovės (skolininko sutuoktinės) nesąžiningumo, nes ginčo objektu esantis turtas nėra perregistruojamas atsakovų bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškinys pareikštas dėl nuosavybės teisės pripažinimo, kad ateityje skolininko G. S. turtas, kuris šiuo metu registruotas kaip jo sutuoktinės asmeninė nuosavybė, galėtų būti realizuotas, sudarant sąlygas patenkinti skolininko kreditorių reikalavimus.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (lot. ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl nagrinėjamo bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

8.        Atsakovai G. S. ir R. S. santuoką sudarė 2006 m. birželio 10 d. Atsakovai 2013 m. rugsėjo 20 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4095 pagrindu įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013 m. lapkričio 28 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4340 pagrindu įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas G. S. 2014 m. birželio 12 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 0089/12/01597 pagrindu įgijo: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatus, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini). Atsakovai sudarė 2014 m. rugsėjo 25 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį Nr. 3475, kurios 2.1 papunktyje išvardintas sutuoktinei R. S. asmeninės nuosavybės teise atitenkantis turtas: i) žemės sklypai, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini); pastatai, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini); automobilis „VW Touareg“, VIN kodas (duomenys neskelbtini); ratiniai traktoriai „John Deere 6920“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)  ir „Kirovec K-701“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); isrutvežis „RŽT-16“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); skutikas „SIMBA“; vertybiniai popieriai uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Onela“. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties 2.2 papunktyje nurodytas sutuoktiniui G. S. asmeninės nuosavybės teise atitenkantis turtas: 107 vnt. galvijų (buliukai telyčaitės, karvės); ratiniai traktoriai: „John Deere 6900“, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini), „MTZ-80, valst. (duomenys neskelbtini); diskinis kultivatorius „CULT“, trąšų barstytuvas „BOGBALLE“ ir pašarų dalytuvas „JF-STOL V 10“. Taip pat atsakovai sudarė  2014 m. spalio 10 d. Vedybinę (povedybinę) sutartį, kurios 3.1 papunktyje susitarė, jog turtas, įgytas kiekvieno sutuoktinio iki santuokos lieka kiekvieno sutuoktinio asmenino nuosavybe, o bet koks kilnojamas ir nekilnojamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo iki šios Sutarties sudarymo, lieka bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe, turtas įgytas po šios Sutarties sudarymo, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė (3.2 papunktis). Pagal į bylą pateiktus valstybės įmonė Registrų centras 2020 m. lapkričio 24 d. duomenis, nuo  2014 m. birželio 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 25 d. UAB „Onela“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų priklausė atsakovui G. S., nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. sausio 5 d. 100 vnt. UAB „Onela“ paprastųjų vardinių akcijų priklausė atsakovei R. S. ir pastarajai nuo 2016 m. sausio 5 d. priklauso 550 vnt. UAB „Onela“ paprastųjų vardinių akcijų

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių 

9.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliatyvios. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

10.       Pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo                       2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013 ir kt.). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). 

11.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, nes ieškinio dalykas ir reikalavimai suformuluoti aiškiai, išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurias pagrįsti kartu su ieškiniu pateikti įrodymai. Ieškovė pasirinko įmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, t. y. dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

12.       Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo civilinių teisių gynybos būdą, nes UAB „SCANDAGRAremiasi CK 6.68 straipsniu, o ginčas dėl sutuoktinių nuosavybės teisinio režimo sprendžiamas pagal CK trečios knygos teisės normas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal proceso teisės normas ieškovas privalo nurodyti ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą), tačiau jam nebūtina nurodyti ieškinio reikalavimo teisinio pagrindo, nes teismas kiekvienu atveju sprendžia, kokias teisės normas taikyti, nagrinėjant ginčą pagal ieškovo faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes. Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi. Taigi nagrinėjamu atveju, teismas, neperžengdamas ieškovės UAB „SCANDAGRAieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai tirs bei vertins bylos faktus, atskleis bylos esmę ir spręs, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-217/2010).

13.       Dėl atsakovų sudarytų Sutuoktinių turto pasidalijimo bei Vedybinės (povedybinės) sutarčių sudarymo aplinkybių, nurodytų sandorių sąlygų, ieškovės kaip kreditorės reikalavimo atsiradimo, jo pagrįstumo ir pan. nepasisakytina, nes teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014;          2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

14.       Vien nustatyta aplinkybė, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). 

15.       Šiuo atveju ieškinys paduotas dėl atsakovo G. S. kaip bendraturčio nuosavybės teisių pripažinimo į atsakovės (sutuoktinės) R. S. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypus, pastatus ir kitus statinius bei UAB „Onela“ paprastąsias vardines akcijas.

16.       Iš Antstolių informacinės sistemos nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad: i) vykdomojoje byloje Nr. 0181/20/00793 vykdomas išieškojimas pagal hipoteką (įkeitimą) iš skolininkų R. S. ir G. S.; nuo 2021 m. sausio 21 d. išieškoma suma sudaro 16 530,75 Eur; ii) vykdomojoje byloje Nr. 0181/18/00946 vykdomas išieškojimas pagal hipoteką (įkeitimą) iš skolininkės R. S.; nuo 2020 m. lapkričio 27d. išieškoma suma sudaro 134 561 Eur. Tai reiškia, kad R. S. kreditoriai vykdo priverstinį išieškojimą iš atsakovei priklausančio turto ir nagrinėjamoje byloje ginčo objektu esantis turtas gali būti parduotas priverstinio vykdymo proceso metu. Atitinkamai lėšos, gautos parduotą nagrinėjamoje byloje ginčo objektu esantį turtą, atitektų tik atsakovės kreditoriams.

17.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo neareštavus, uždraudžiant disponuoti ir teismine bei neteismine tvarka nukreipti išieškojimą, atsakovės R. S. vardu registruoto nekilnojamojo turto (žemės sklypų, pastatų bei kitų statini), taip pat UAB „Onelapaprastųjų vardinių akcijų, atsakovė turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėti teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas. Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinta, jog tais atvejais, kai ginčijami arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Taigi tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015). 

18.       Ieškinyje nurodyta, kad UAB „Onela“ akcijos turi būti laikomos bendrąją jungtine sutuoktinių (atsakovų) nuosavybe, atsižvelgus į jų įgijimo momentą (nuo                           2014 m. birželio 10 d. G. S. valdė 100 vnt. UAB „Onela akcijų). Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, jog atsakovei Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties 2.1 papunkčio pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovo turėtos UAB „Onela“ paprastosios vardinės akcijos (100 vnt.). Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė argumentų ir įrodymų dėl poreikio areštuoti nuo 2016 m. sausio 5 d. R. S. vardu registruotas visas UAB „Onela“ vardines paprastąsias akcijas (550 vnt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34). Dėl to Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties dalis, kuria iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo areštuotos visos (550 vnt.) UAB „Onela“ paprastosios vardinės akcijos pakeičiama – iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo areštuoti, uždraudžiant disponuoti ir teismine bei neteismine tvarka nukreipti išieškojimą, atsakovės R. S. vardu registruotų uždarosios akcinės bendrovės „Onela“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. 

Dėl bylos procesinės baigties

19.       Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties dalis dėl areštuoto ginčo objektu esančio nekilnojamojo turto paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita skundžiamos nutarties dalis, kuria areštuota 550 vnt. UAB „Onela“ paprastųjų vardin akcijų pakeičiama, sumažinant areštuojamų akcijų mastą nuo 550 vnt. iki 100 vnt. (CPK     337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

20.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje              Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

 

        Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktais,

 

n u t a r i a :        

 

        Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo areštuotas, uždraudžiant disponuoti ir teismine bei neteismine tvarka nukreipti išieškojimą, atsakovės R. S. vardu registruotas nekilnojamasis turtas (žemės sklypai, pastatai bei kiti statiniai) palikti nepakeistą.

        Kitą Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį pakeisti.

        Iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo areštuoti, uždraudžiant disponuoti ir teismine bei neteismine tvarka nukreipti išieškojimą, atsakovės R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotų uždarosios akcinės bendrovės „Onela“ (juridinio asmens kodas 303316871) 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų.

 

 

Teisėjas                                                                    Antanas Rudzinskas 


Paminėta tekste:
  • 2S-612-589/2020
  • CK
  • CPK
  • e2-11-196/2018
  • 2-827-370/2015
  • e2-1464-516/2016
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • 2-636-178/2015
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010