Civilinė byla Nr. e2A-76-555/2025

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01465-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3;

3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. statybinės įmonės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2362-1160/2024 pagal ieškovės individualios įmonės R. B. statybinės įmonės ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos, delspinigių priteisimo ir atsakovo R. R. patikslintą priešieškinį ieškovei individualiai įmonei R. B. statybinei įmonei dėl nuostolių ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „Gamtos užbūrimas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. B. statybinė įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama, pagal neapmokėtą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą Nr. STA1500905, priteisti iš atsakovo R. R. 10 181,53 Eur skolą, 366,54 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji, atstovaujama įmonės vadovo R. B., 2021 m. sausio 12 d. su užsakovu (atsakovu) sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2021/01-01, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus pagal prie sutarties pridedamą lokalinę sąmatą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. Rangos sutartis buvo tik preliminari sutartis, nes sutartyje aiškiai įtvirtinta, kad sutarties darbų kaina nustatoma pagal faktiškai atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas, o būtent sutartyje nurodyta darbų kaina 9 500 Eur buvo preliminari, pirminė. Ieškovė tinkamai įvykdė savo prievoles pagal statybų rangos sutartį Nr. 2021/01-01 atliko darbų už 13 181,53 Eur, tačiau atsakovas tik dalinai atsiskaitė už atliktus darbus, pervesdamas į ieškovės banko sąskaitą 3 000 Eur, todėl liko skolingas 10 181,53 Eur. Ieškovė teigė, kad, atlikus sutartyje suderėtus darbus, paaiškėjo, kad būtina atlikti papildomus darbus, su kuriais atsakovas sutiko. Faktinė darbų apimtis pasirodė kiek didesnė, nei buvo numatyta pridėtoje prie sutarties lokalinėje sąmatoje, tačiau darbų ir medžiagų kainos nebuvo didintos. Papildomų darbų buvo atlikta už 4 789,71 Eur, derybų metu ši suma buvo sumažinta iki 4 000 Eur, ir už juos grynaisiais sumokėjo atsakovo sugyventinė. Ieškovė taip pat nurodė, kad atliekamų darbų kainos buvo derinamos su atsakovu, taip pat ir elektroniniu paštu, ir atsakovas suprato, kad į sutarties kainą neįeina viso namo apdaila. Atsakovas neturėjo jokių pretenzijų dėl papildomų darbų atlikimo. Atsakovui siųstos lokalinės sąmatos su darbų kainomis, ieškovės teiktos, kai buvo deramasi dėl darbų apimties ir kainos, kol galiausiai atsakovas apsistojo ties ta darbų apimtimi, kuriai ir buvo sudaryta sutartis. Atsakovas suprato, kad 2021 m. sausio 12 d. rangos sutartis neapėmė viso namo vidaus apdailos. Ieškovė taip pat teigė, kad atsiskaitymo tvarka sutartyje nebuvo nurodyta, todėl nuo 2021 m. vasario 23 d. atsakovui pradėjus sakyti, kad jis turi finansinių sunkumų apmokėti už visus realiai atliktus darbus, buvo sutarta, kad atsakovas mokės dalimis. Atlikus dalį darbų ir su atsakovu suderinus pinigų sumą, kurią jis gali apmokėti, 2021 m. kovo 19 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. STA1500817 3 000 Eur sumai ir kartu pridėtas atliktų darbų aktas, kurio pagrindu ir buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra. Atsakovas PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo tik 2021 m. kovo 29 d. Kadangi atsakovas turėdamas finansinių sunkumų dalies statybinių medžiagų negalėjo pateikti laiku, todėl sutartimi sulygtus darbus ieškovė galutinai atliko tik 2021 m. balandžio mėn. pradžioje ir 2021 m. balandžio 12 d. ieškovė atsakovui nusiuntė atliktų darbų aktą nuo pat statybos darbų pradžios 10 181,53 Eur sumai. 2021 m. balandžio 13 d. atsakovas ieškovei elektroniniu laišku patvirtino, kad visą informaciją gavo. Tačiau sąskaitos taip ir neapmokėjo. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovui pareiškus pretenzijas dėl defektų, buvo deramasi ir ieškovė atsakovui pasiūlė apmokėti bent dalį atliktų darbų, o paskui tartis dėl atsakovui netenkinančių darbų ištaisymo. Tuo tikslu atsakovo prašymu ieškovė 2021 m. gegužės 12 d. išrašė dalinę sąskaitą už atliktus darbus – PVM sąskaitą faktūrą Nr. STA1500846 6 500 Eur sumai, likusią apmokėjimo dalį – 3 681,53 Eur palikdami apmokėjimui po galutinio tariamų defektų pašalinimo. Tačiau atsakovas nesutiko apmokėti net dalies sumos už atliktus darbus pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Todėl nevykstant jokiam konstruktyviam dialogui, minėtą PVM sąskaitą faktūrą savo buhalterinėje apskaitoje ieškovė panaikino. Nuo 2021 m. gegužės 12 d. atsakovas vengė susitikimų su ieškove ir su juo buvo galima susisiekti tik telefonu ir elektroniniais ryšio priemonėmis. Nepavykus susitikti su atsakovu ir iš jo negavus jokių defektinių aktų, galiausiai 2021 m. rugsėjo 20 d. ieškovė atsakovui išrašė galutinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. STA1500905 ir nusiuntė ją atsakovui. Ieškovė taip pat teigė, kad darbai nebaigti laiku dėl atsakovo kaltės, nes jis jau 2021 m. kovo mėn. pabaigoje nurodė, kad turi finansinių sunkumų, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis laiku įvykdė savo finansinius įsipareigojimus. Ieškovė darbus atliko tinkamai, o atsakovo pretenzijos dėl neva nustatytų darbų trūkumų atsirado tik vėliau, pirmiausia nuo 2021 m. balandžio 20 d. prasidėjo nesutarimai su atsakovu dėl sutartimi sulygtų darbų įkainių, vėliau atsakovas pradėjo priekaištauti dėl atliktų darbų kokybės. Atsakovas taip ir neįrodė, kokį konkrečiai neva darbų broką teko jam taisyti, pasitelkiant trečiuosius asmenis, bei kiek tai jam kainavo. Ieškovė nesutiko, kad ginčo statybos rangos sutartį reikia laikyti statybos rangos vartojamąja sutartimi su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis. Tokia atsakovo pozicija nepagrista ir neteisėta, nes galutinis ieškovės atliktų darbų naudos gavėjas buvo ne atsakovas, bet juridinis asmuo UAB „Numai SB“. Taip pat VĮ Registrų centro duomenimis šio namo savininku atsakovas niekuomet ir netapo, nes minėtas namas vėliau buvo parduotas kitam juridiniam asmeniui MB „Gamtos užbūrimas“. Tas rodo, kad ieškovės sudarytą sutartį traktuoti kaip vartojimo sutartį – nėra teisinio pagrindo. Atsakovas neįvykdė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, t. y. nesumokėjo už darbus pagal statybų rangos sutartį, tokiu būdu pažeidė savo sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškove. Rangos sutartyje numatyta, kad užsakovas nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus, moka 0,02 procentų delspinigių už kiekvieną kalendorinę dieną, dėl to delspinigiai apskaičiuoti už 180 kalendorinių dienų nuo neapmokėtos sumos sudaro 366,54 Eur.

3.       Atsakovas R. R. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės jo naudai 10 000 Eur nuostolių, 342 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovas nurodė, kad prašo priteisti 10 000 Eur sumą iš ieškovės ne restitucijos pagrindu, o kaip nuostolius, patirtus už defektų šalinimą ieškovės padarytuose darbuose ir ieškovės neatliktus rangos darbus pirmajame namo aukšte, kuriuos atliko pasitelkti tretieji asmenys. Tarp ieškovės (rangovės) ir atsakovo (užsakovo) buvo sudaryta rangos sutartis, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) vidaus apdailos darbus pagal pateiktą sąmatą. Šalys rangos sutarties 2.1. punkte susitarė, kad sutarties darbų kaina nustatoma pagal faktiškai atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas, pirminė darbų kaina 9 500 Eur (7 851,24 Eur + PVM 21 procentas (1 648 Eur)), kuri atitinka priede 2021 m. sausio 12 d. lokalinėje sąmatoje nurodytą darbų kainą. Pagal šią lokalinę sąmatą ieškovė darbus suskirstė į dvi grupes: 1) pirmame aukšte atliekamus darbus: I a. lubų įrengimo ir apdailos darbai už 2 172,92 Eur, I a. sienų įrengimo ir apdailos darbai už 940,21 Eur, I a. grindų įrengimo ir apdailos darbai už 261,58 Eur, iš viso pirmajame aukšte numatyta atlikti darbų už 3 374,71 Eur + 708,69 Eur PVM = 4 083,40 Eur; 2) antrame aukšte atliekamus darbus: II a. lubų įrengimo ir apdailos darbai 2 387,36 Eur, II a. sienų įrengimo ir apdailos darbai 1 396,75 Eur, II a. grindų įrengimo ir apdailos darbai 692,42 Eur, iš viso antrajame aukšte numatyta atlikti darbų už 4 476,53 Eur + 940,07 Eur PVM = 5 416,60 Eur. Ieškovė rangos sutartimi prisiimtų darbų neįvykdė nei sutarta apimtimi, nei nustatytais terminais. Ieškovė vykdė darbus tik antrajame namo aukšte, kurių didžiąją dalį atliko nekokybiškai, o pirmame aukšte sutartų ir ieškovės teismui pateiktame atliktų darbų akte nurodytų darbų neatliko, išskyrus pirmo aukšto plytelių paklojimą tualeto patalpoje. Su ieškove sutarus abiejų aukštų gyvenamojo namo pilną apdailos įrengimą už 9 500 Eur, atsakovas pasitikėjo ieškove ir jos aiškinimu, kad lokalinė sąmata atsakovui buvo pateikta kaip formalus ir įprastas priedas prie sutarties. Tarp ieškovės ir atsakovo kilus ginčui dėl vienašališkai ieškovės pakeltos darbų kainos ir įtraukinėjamų papildomų darbų, nors susitarimas buvo už visų apdailos darbų atlikimą, tarp šalių kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės, ieškovė, kuri yra verslininkė, atsakovui pateikė dar eilę skirtingų lokalinių sąmatų, kuriuose esmingai skiriasi tiek rangos darbų apimtis, tiek kiekiai, tiek kiekvieno darbo kaina ir galutinė suma. Atsakovas nesutiko su ieškovės versija, kad ji atliko papildomus darbus, dėl kurių padidėjo tiek darbų kaina ieškovės pateiktame atliktų darbų akte, tiek buvo išrašyta papildoma sąskaita faktūra Nr. STA 150024 4 000 Eur sumai ir parengtas 2021 m. kovo mėn. atliktų darbų aktas. Rangos sutarties susitarimas buvo atlikti viso namo apdailos darbus už sutartą sumą, todėl nebuvo jokio pagrindo atlikinėti papildomus darbus. Tai buvo ne papildomi, o šalių iš anksto sutarti darbai. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų papildomų darbų atlikimo sąmatos, sąskaitos už papildomus darbus, lokalinės sąmatos įteikimą atsakovui. Ieškovė tokių dokumentų nepateikė ir pateikti negalės, nes šių dokumentų niekada neįteikė atsakovui, o jie buvo parengti tikslingai šios bylos nagrinėjimui. Ieškovė nepagrįstai sutartą 9 500 Eur kainą aiškina kaip sutartą tik už lokalinėje sąmatoje numatytus konkrečius darbus. Atsakovas nebūtų sutikęs sudaryti tokios sutarties pagal kurią visiškai neaiški galutinė apdailos darbų kaina. Tokia ieškovės pozicija stokoja elementarios logikos, o įvertinus ieškovės elgesį tiek sutarties vykdymo metu, tiek po jos, tiek šioje byloje, aiškiai matyti, kad ieškovė, kaip rangovė veikia nesąžiningai ir neteisėtai. 2021 m. kovo 9 d. ieškovė elektroniniu paštu atsakovui pateikė 2021 m. kovo mėn. atliktų darbų aktą ir 2021 m. kovo 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. 1500817, išrašytą 3 000 Eur sumai. Ginčo nėra, kad atsakovas šią sumą sumokėjo bankiniu pavedimu. Atsakovas yra apmokėjęs ieškovei už rangos sutartimi atliktus darbus – 7 000 Eur sumą, t. y. 3 000 Eur sumą atsakovas pervedė ieškovei į atskaitomąją banko sąskaitą pagal ieškovės pateiktą 2021 m. kovo mėn. atliktų darbų aktą ir 2021 m. kovo 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. 1500817, o 4 000 Eur sumą ieškovei perdavė atsakovo sugyventinė. Nors atsakovas per savo sugyventinę ieškovei realiai perdavė 7 000 Eur sumą grynaisiais, tačiau ieškovė oficialiai apskaitė tik dalį gautų pinigų – 4 000 Eur sumą, todėl atsakovas negali įrodyti realiai perduotų 7 000 Eur dydį, todėl, siekiant aiškumo procese, sutiko laikyti, jog ieškovei grynais buvo perduota 4 000 Eur. Taigi, pagal rangos sutartį, atsakovas ieškovei už darbus perdavė 7 000 Eur sumą iš sutartų 9 500 Eur. Ieškovė atsakovui pateikė 2021 m. balandžio mėnesio atliktų darbų aktą, kuriame nurodyti tariamai ieškovės atlikti rangos darbai už 13 181,53 Eur sumą (sąskaitos nepateikė ir neišrašė), vėliau atsakovui ieškovė pateikė 2021 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktą 6 500 Eur sumai su 2021 m. gegužės 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1500846 6 500 Eur sumai, galiausiai pateikė 2021 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktą 10 181,53 Eur sumai ir 2021 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1500905 10 181,53 Eur sumai. Nei vienų paminėtų atliktų darbų aktų ir sąskaitų faktūrų atsakovas nepriėmė, ant jų nepasirašė, nes ieškovė jas parengė neteisėtai ir nesąžiningai, neatliko didžiosios dalies aktuose nurodytų darbų, o tuos kuriuos atliko, padarė nekokybiškai. Ieškovės pateiktas 2021 m. balandžio mėnesio darbų priėmimo–perdavimo aktas ir jo pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros yra nepagrįstos, prieštaraujančios rangos sutarties 2.1. punktui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 5 dalies nuostatoms, todėl ieškovės reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Ieškovės pozicija byloje tiek dėl rangos sutartimi sulygtų darbų apimties, tiek dėl susitarimo dėl darbų kainos, yra nepagrįsta, nesąžininga, neatitinka nei susitarimo turinio, sutarties sąlygų, CK normų ir galiausiai – ieškovės reikalaujama suma netgi neatitinka jos faktiškai atliktų darbų, už kuriuos jai sumokėta. Ieškovė netinkamai vykdė rangos sutartį, pažeidė tiek jos nuostatas, tiek įstatyme rangovei nustatytas pareigas. Ieškovė pažeidė darbų atlikimo terminą, pirmame namo aukšte iš esmės neatliko jokių darbų be plytelių klojimo tualete, antrame aukšte nors ir atliko darbus, tačiau su trūkumais, kuriuos atsisakė ištaisyti. Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovas, ne tik negavo sutarties rezultato, už kuriuos yra sumokėjęs 7 000 Eur sumą, tačiau patyrė nuostolius samdydamas kitus rangovus atlikti ieškovės neatliktus darbus ir ištaisyti atliktų darbų trūkumus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog darbus atliko kokybiškai ir tinkamai, nors tai yra jos pareiga. Atsakovas pasitelkė kitą rangovą, kuris ištaisė trūkumus ir perdarė ieškovės atliktus darbus namo antrajame aukšte ir atliko vidaus apdailos darbus namo pirmajame aukšte. Taigi, atsakovas dėl ieškovės netinkamo rangos sutarties vykdymo patyrė 15 833 Eur nuostolių, iš viso atsakovas realiai patyrė 22 833 Eur nuostolių, tačiau prašo atlyginti bent dalinius jo patirtus nuostolius. Be to, ieškovei neperdavus visų atsakovui su atliktais darbais susijusių dokumentų (neperdavus statybos darbų žurnalo, medžiagų įsigijimo dokumentų), taip pat ieškovei vėluojant atlikti rangos sutartyje nustatytus darbus, nepašalinus netinkamai atliktų darbų trūkumų, atsakovas prašė priteisti 0,02 procentų dydžio delspinigius bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą priešieškinį patenkino iš dalies: iš atsakovo R. R. ieškovei R. B. statybinei įmonei priteisė 2 500 Eur atlyginimą už darbus, 90 Eur delspinigių ir 718,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė; iš ieškovės R. B. statybinės įmonės atsakovui R. R. priteisė 5 628,95 Eur nuostolių atlyginimo, 202,64 Eur delspinigių (netesybų), 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (5 831,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 022,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje patikslintą priešieškinį atmetė.

6.       Dėl sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė vykdė vidaus apdailos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. sausio 12 d. rangos sutartį. Ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovą galima laikyti vartotoju ir minėtai sutarčiai taikomos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios įstatymo normos. Teismas nustatė, kad ieškovė sudarė rangos sutartį su atsakovu kaip su fiziniu asmeniu, taip pat jo vardu surašė atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras. Teismas vertino, kad nepaisant to, jog atsakovas nebuvo namo savininkas, o namas jam naudojimuisi buvo suteiktas nuomos sutarties pagrindu, ieškovė neįrodė, jog jis namą įsirenginėjo ne šeimos poreikiams, o pardavimui ar kitokios naudos gavimui (nuomai ir pan.). Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovas nėra verslininkas, nes namą įsirenginėjo savo šeimos poreikiams ir atsakovas gali būti laikomas vartotoju ginčo santykyje. Ginčas, kad ieškovė yra verslininkė, atlieka statybos darbus, byloje nekilo. Taigi, tarp šalių susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, nes ieškovė (rangovas), kuri yra verslininkė, užsiimanti statybos verslu, įsipareigojo pagal atsakovo (užsakovo), kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti statybos (gyvenamojo namo vidaus apdailos) darbus, skirtus tenkinti jo asmeninius poreikius, o atsakovas įsipareigojo priimti darbus (darbo rezultatą) ir už juos sumokėti.

7.       Dėl rangos sutarties kainos keitimo. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo būtinų sąlygų ginčo rangos sutarties kainai didinti (t. y. keisti lokalinėje sąmatoje nurodytą darbų apimtį, taip didinant darbų kainą). Bylos įrodymai patvirtino, kad pagal ginčo rangos sutarties 1.1. punktą rangovas įsipareigojo pagal pateiktą sąmatą atlikti vienbučio gyvenamojo namo vidaus apdailos darbus. Pagal sutarties 2.1. punktą, apibrėžiantį darbų kainą, sutarties darbų kaina nustatoma pagal faktiškai atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas, pirminė darbų sąmata 9 500 Eur su PVM, darbų atlikimo kaina detalizuojama šios sutarties priede – darbų sąmatoje, kurioje taip pat nurodyta konkreti darbų kaina 9 500 Eur. Kartu su statybos rangos sutartimi pateiktoje sąmatoje detalizuojami reikalingi atlikti darbai, nurodomi konkretūs darbų kiekiai ir kaina, tačiau nedetalizuojami (nenurodyti) prie visų darbų eilučių fiksuoti vienetinių (konkrečių) darbų įkainiai (juos reikia išskaičiuoti iš nurodomų sumų). Sutarties 2.2. punkte nustatyta, kad darbų atlikimo bendra kaina, darbų arba medžiagų kaina (pateikta sąmatose) gali keistis tik dėl užsakovo pageidavimų naudoti kitas medžiagas arba technologiją bei dėl pageidavimo atlikti papildomus darbus, prieš tai raštu informavus. Sutarties 4.1. punkte šalys susitarė, kad rangovas darbus pradeda nuo 2021 m. sausio 18 d. ir baigia 2021 m. kovo 15 d. Esant tokioms sutarties sąlygoms, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, jog sutarties sudarymo metu buvo susitarta dėl konkrečių darbų už konkrečią kainą atlikimą, įvertinus realų namo plotą ir lokalinėje sąmatoje fiksuotus duomenis, kas pagrindžia, jog rangovas sąmoningai ar ne, tiek sutartyje, tiek sąmatoje nefiksavo nei realios darbų apimties, nei kainos, teismas sprendė, kad ginčo rangos sutartimi buvo susitarta dėl fiksuotos darbų kainos, o sutartyje nustatyta kaina yra galutinė ir apima visas tiesiogines ir netiesiogines su lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų atlikimu susijusias išlaidas. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad galioja griežtas įstatymuose nustatytas ribojimas sutarties kainai keisti (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Situacija, kai būtų leidžiama keisti sutartyje nustatytas sąlygas (kainą) dėl aplinkybių, kurios galėjo būti numatytos ir egzistavo sutarties sudarymo metu, neatitiktų protingumo, teisingumo ir lygiateisiškumo principų.

8.       Teismas nurodė, kad iš tiesų įprastai dėl tokio pobūdžio darbų atlikimo šalys susitaria dėl darbų apimties, ir jei žinoma konkreti darbų apimtis, ji nurodoma lokalinėje sąmatoje, o sutartyje kaina nustatoma pagal faktiškai atliktinus darbus. Tačiau tuo pačiu lokalinėje sąmatoje turi būti nurodomi atliktinų darbų kiekiai ir darbų vieneto įkainiai, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Teismui pateikta lokalinė sąmata yra neišsami, joje pasirinktinai nurodytas atliktinų darbų kiekis, nors ieškovei dar prieš sudarant sutartį ir darbų sąmatą buvo žinoma reali reikalinga atlikti darbų apimtis, pati sąmata neaiški, klaidinanti užsakovą, nes joje nenurodytas darbų vieneto įkainis (juos reikia išskaičiuoti patiems), neaišku, kaip paskaičiuota medžiagų, mechanizmų, rangovo darbo užmokesčio kaina. Teismas pasiūlė ieškovei pateikti statybos darbų žurnalą, tačiau ieškovė teismui jo neteikė. Ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros, neva patvirtinančios statybinių medžiagų įsigijimą ginčo objektui, nei paneigia, nei patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes apie statybinių medžiagų įsigijimą ginčo objektui, nes jos neleidžia spręsti, jog jos buvo naudojamos šio, o ne kito objekto darbams atlikti. Be to, iš pateiktos lokalinės sąmatos neaišku, kokias patalpas apima rangovo atliktini darbai pagal jų sąmatoje nurodytą kiekį, nes įsipareigotas atlikti darbų kiekis, juos lyginant su Nekilnojamojo turto kadastro byloje nurodytais patalpų plotais, akivaizdžiai nesutampa. Todėl ieškovė (rangovas) turi prisiimti atsakomybę dėl tokių savo veiksmų.

9.       Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog objektas – gyvenamasis namas, buvo su daline apdaila ir užsakovas samdė ieškovę dėl viso namo vidaus įrengimo. Kita vertus, kaip ir minėta aukščiau, šalių pateikti rašytiniai dokumentai aiškiai liudija, kad jie (konkrečiai lokalinė sąmata) buvo parengti netinkamai, dėl ko negalima laikyti, kad šiuo konkrečiu atveju sutartis apėmė viso namo vidaus apdailos darbų atlikimą, o sutarties kaina nebuvo galutinė. Tai, kad sutartimi buvo susitarta dėl konkrečių darbų atlikimo ir konkrečios darbų kainos, leido teismui spręsti ir tokie ieškovės vadovo paaiškinimai kaip – kokiems darbams atlikti buvo sudaryta sąmata. Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu parodė, kad lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai pagal jų kiekius apima šias patalpas: pirmo aukšto nurodyti 69 kv. m. lubų darbai apima du kambarius, 112 kv. m. sienų ir 24 kv. m. sienų aptaisymas plytelėmis kokias patalpas apima, negali pasakyti, 13 kv. m. grindys apėmė WC ir ūkines (skalbyklos) patalpas, o 4 kv. m. grindų darbai kokias patalpas apima, negali atsakyti; antro aukšto 76 kv. m. lubas apėmė dalį kambarių (miegamuosius), 125 kv. m. sienos – miegamuosius, 45 kv. m. – sanmazgų. Kodėl lokalinėje sąmatoje nebuvo nurodyti darbai pagal konkrečius patalpų sienų, lubų ir grindų plotus, turint omenyje, kad ieškovė prieš sutarties sudarymą susipažino su dizainerės brėžiniais ir apžiūrėjo objektą, ieškovės vadovas negalėjo paaiškinti.

10.       Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančios Nekilnojamojo turto kadastro bylos matyti, jog namo bendras plotas – 300,97 kv. m., užstatytas plotas – 210 kv. m., viso pirmo aukšto bendras plotas – 168,67 kv. m. (6 patalpos, be kita ko 34,14 kv. m. ploto garažas), o antro aukšto bendras plotas – 132,30 kv. m. (9 patalpos). Teismas vertino, kad, atsižvelgiant į nurodytus plotus, jei sutartimi būtų planuojama atlikti visą namo vidaus apdailą, ne tik kad būtų nustatytas ilgesnis sutarties įvykdymo terminas (o ne du mėnesiai), turint omenyje, kad, kaip nurodė ieškovės vadovas, ji negalėjo pradėti darbų, prieš tai atsakovui neatlikus jo prisiimtų darbų (langų vidaus angokraščių sutvarkymas ir kt.), bet ir būtų nurodyta visa darbų apimtis, detalizuojanti atliktinus konkrečius darbus su jų įkainiais. Ne mažiau svarbūs ir ieškovės vadovo pateikti paaiškinimai, kad sąmata buvo sudaryta (iš esmės susitarta) pagal tuo metu užsakovo esamą galimybę mokėti konkrečią sumą, todėl ieškovė pasiūlė kainą su ja susitartiems darbams atlikti. Nors ir logiški ieškovės vadovo paaiškinimai, kad darbai buvo pradėti atlikti nuo antro aukšto patalpų, tačiau taip ir liko neaišku, kodėl jų buvo atlikta daugiau nei susitarta su atsakovu sudarant lokalinę sąmatą (turint omenyje, jog jis nurodė ribotas galimybes sumokėti už visus reikalingus atlikti darbus), kodėl minėti darbai nebuvo įtraukti į lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus (įrašant didesnį jų kiekį), kodėl buvo pasirinktas būtent toks trumpas sutarties vykdymo terminas (du mėnesiai), atsižvelgiant į realią darbų apimtį. Taigi, iš tokių ieškovės vadovo paaiškinimų teismas sprendė, jog nepaisant to, kad darbų apimtis buvo apsibrėžta pagal tuo metu turimas atsakovo finansines galimybes sumokėti už darbus, tačiau rangovas iš esmės per dviejų mėnesių terminą pažadėdamas atlikti sulygtus darbus, pradėjo darbus nuo antro aukšto, faktiškai įrengė antrą aukštą, bet juos atliko nesilaikydamas sutartyje nurodyto darbų termino, jų atliko didesnį kiekį ir iškart reikalavo už juos atsiskaityti. Teismas vertino, kad tokie ieškovės vadovo paaiškinimai nėra logiškai paaiškinami, neatitinka ginčo sutarties sąlygų turinio, aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo ir nepaneigia teismo išvados, kad sutartyje nustatyta konkreti fiksuota darbų kaina.

11.       Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovės vadovas teismui taip ir negalėjo paaiškinti, kodėl jam, kaip profesionaliam statybų verslo dalyviui, nuo pat pradžių žinant realius darbių kiekius (pripažino, kad jis susipažino su dizainerės pateiktais brėžiniais, atliko skaičiavimus ir nurodė įvardinęs užsakovui galutinę apie 42 000 Eur darbų kainą) ir, kad reikalingi atlikti darbai bus žymiai didesnės apimties, o jo darbuotojai darbus pradės atlikti nuo antro aukšto patalpų (ir, kaip teigia, juos iš esmės pilnai atliks), sudarė sutartį būtent tokiomis sąlygomis, o pirminėje sąmatoje nurodė ženkliai mažesnius darbų kiekius ir juos išskirstė į pirmo ir antro aukšto patalpas, jei galėjo sudaryti sąmatą darbams atskiriems aukštams ar net konkrečioms patalpoms atlikti, kodėl nustatė tokį nedidelį darbų atlikimo terminą, jei, kaip teigė ieškovės vadovas, prieš pradedant ieškovei atlikti darbus dar nebuvo atlikti atsakovo prisiimti padaryti darbai ir, kaip teigė ieškovės vadovas, šiuos darbus pirmiausia ir padarė pati ieškovė.

12.       Dėl išdėstyto teismas atmetė ir atsakovo (užsakovo) argumentus, jog sutartimi buvo susitarta dėl viso namo apdailos darbų atlikimo už 9 500 Eur kainą. Nepaisant to, kad atsakovas turėjo ketinimą įsirengti namą ir tuo tikslu tarėsi su ieškove dėl tokių darbų atlikimo, tačiau laikantis bonus pater familias (liet. protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus) elgesio standarto ir vertinant atsakovą per protingo, rūpestingo ir apdairaus elgesio prizmę, laikyta, kad jis negalėjo nesuprasti, jog sudaryta darbų sąmata apėmė tik nedidelę dalį jam atlikti reikalingų darbų, juos lyginant su esamu bendro namo plotu, o sutarties kaina apėmė tik lokalinėje sąmatoje sutartų atlikti darbų kainą. Priešinga išvada neatitiktų sąžiningumo ir teisingumo principų, pažeistų šalių pusiausvyrą. Teismas atmetė ieškovės teiginius, kad nagrinėjamu atveju darbų apimtis ir kaina buvo keičiama esant teisėtam pagrindui.

13.       Dėl atsakovo (užsakovo) pareigos mokėti už atliktus statybos darbus. Atsižvelgdamas į dėl sutarties kainos keitimo teismo padarytą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo būtinų sąlygų ginčo rangos sutarties kainai didinti, teismas laikė, kad šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindu kilusį ginčą sudaro dvi dalys: 1) dėl užsakovo (atsakovo) pareigos mokėti už rangovo (ieškovės) atliktus statybos darbus pagal rangos sutartį (ne)vykdymo; 2) dėl užsakovo (atsakovo) pareigos mokėti už rangovo (ieškovės) atliktus papildomus darbus, nenumatytus lokalinėje sąmatoje.

14.       Dėl užsakovo (atsakovo) pareigos mokėti už rangovo (ieškovės) atliktus papildomus darbus, nenumatytus lokalinėje sąmatoje. Teismas nustatė, kad ieškovė neturėjo teisėto pagrindo keisti darbų apimties ir taip didinti darbų kainą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimą atsakovui papildomai sumokėti už faktiškai atliktus, tačiau lokalinėje sąmatoje nenurodytus, darbus 3 681,53 Eur (13 181,53 Eur – 9 500 Eur) pagal ieškovės parengtą 2021 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktą 10 181,53 Eur sumai ir jo pagrindu surašytą 2021 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija STA Nr. 1500905 10 181,53 Eur sumai, teismas laikė nepagrįstu. Pagal teisinį reglamentavimą, šiuos darbus, išeinančius už lokalinėje sąmatoje nurodytos darbų apimties, ieškovė atliko savo rizika ir turi prisiimti tokių savo veiksmų pasekmes, dėl to teismas ieškovės reikalavimą laikė nepagrįstų ir jį atmetė.

15.       Teismas nurodė, kad duomenų, jog šalys būtų raštu susitarusios dėl papildomų darbų atlikimo bei jų apmokėjimo, nėra. Pateiktas šalių susirašinėjimas nepatvirtino atsakovo žinojimo apie tokių darbų atlikimo būtinumą, juolab kad jis davė sutikimą jiems atlikti ar po jų atlikimo pritarė ieškovės atliktų darbų apimčiai. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė buvus tarp šalių susitarimui dėl papildomų darbų atlikimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad nesant rašytinio abiejų šalių susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, pareiga mokėti už papildomus darbus atsakovui negali atsirasti. Atsakovui neigiant tokio susitarimo buvimo faktą, atsižvelgdamas į pateiktos rangos sutarties 2.2. punkto nuostatas, kurios aiškiai apibrėžta papildomų darbų atlikimo tvarka, (tik gavus rašytinį atsakovo (užsakovo) sutikimą arba pageidaujant užsakovui, tik prieš tai rašytu informavus), t. y. laikant, kad ieškovė nepagrindė nei šalių susitarimo dėl tokių darbų atlikimo, nei įrodinėjo šių darbų atlikimo būtinumą (CK 6.684 straipsnio 4 dalis), teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovo sugyventinės ieškovei sumokėti 4 000 Eur buvo perduoti ieškovei už atliekamus darbus pagal šalių sudarytą rangos sutartį, o ne už papildomus darbus, dėl kurių susitarimo, kaip minėta, ieškovė neįrodė.

16.       Dėl užsakovo (atsakovo) pareigos mokėti už rangovo (ieškovės) atliktus statybos darbus pagal rangos sutartį (ne)vykdymo. Teismas pažymėjo, kad rangos darbų perdavimo priėmimo aktu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Iš byloje pateiktų atliktų darbų aktų, jų pagrindu ieškovės atsakovui išrašytų sąskaitų faktūrų apmokėjimui teismas nustatė, kad šalys, abipusiu sutarimu, darbų atlikimo bei jų perdavimo faktą įformino ne kaip numatyta sutarties 6 dalyje – surašant darbų perdavimo aktą, o atliktų darbų aktais, abiem šalims pripažįstant faktą dėl sutartimi sulygtų darbų atlikimo bei jų vertės (turint omenyje 2021 m. kovo mėn. atliktų darbų aktą ir 2021 m. kovo 9 d. sąskaitą faktūrą 3 000 Eur), ką teismas laikė formaliu nustatytų sąlygų nesilaikymu. Teismas nustatė, kad atliktų darbų perdavimą šalys formino atliktų darbų aktais, o darbai buvo perduodami etapais.

17.       Teismas nustatė, kad ieškovės parengtą 2021 m. kovo mėn. atliktų darbų aktą (dalį darbų, apimančius antro aukšto lubas ir sienas) 3 000 Eur sumai ir jo pagrindu surašytą 2021 m. kovo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija STA Nr. 1500817 3 000 Eur sumai pasirašė atsakovo sugyventinė, kurią atsakovas 2021 m. kovo 29 d. apmokėjo, todėl ginčo dėl atsiskaitymo už šiuos darbus nėra. Tačiau ieškovės parengtą 2021 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktą (pagal faktiškai atliktus ir neapmokėtus darbus) 10 181,53 Eur sumai ir jo pagrindu surašytą 2021 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija STA Nr. 1500905 10 181,53 Eur sumai, kurių atsakovas nepriėmė ir juose nepasirašė, šis aktas atsakovui išsiųstas elektroniniu paštu 2021 m. rugsėjo 20 d., atsakovas patvirtino aktą gavęs, tačiau nesutiko ją apmokėti dėl ieškovės darbuose nustatytų defektų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė dar 2021 m. balandžio mėn. parengė atliktų darbų aktą (nurodyti visi objekte atlikti darbai, įtraukiant ir darbus, nurodytus 2021 m. kovo mėn. atliktų darbų akte) 13 181,53 Eur sumai, kurio atsakovas nepasirašė, nors šis aktas atsakovui buvo išsiųstas elektroniniu paštu 2021 m. balandžio 12 d., atsakovas elektroniniu paštu patvirtino šį aktą gavęs. Taigi, minėti du atliktų darbų aktai (byloje jų pateikta iš viso penki) ir viena PVM sąskaita faktūra (byloje jų pateikta keturi) atsakovui buvo siųsti elektroniniu paštu, nors rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas tik 2021 m. balandžio mėn. akto surašymo metu nebuvo Lietuvoje. Dėl kitų atliktų darbų aktų – 2021 m. gegužės mėn. atliktų darbų akto (dalį darbų, apimančius pirmo ir antro aukšto lubas, sienas ir grindis) 6 500 Eur sumai ir jo pagrindu išrašytos 2021 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitos faktūros Serija STA Nr. 1500846 6 500 Eur sumai, taip pat 2021 m. kovo mėn. atliktų darbų aktą (pagal ieškovę, surašytą už papildomus darbus, kuriuos buvo įsipareigojęs atlikti pats atsakovas ir jų neatliko bei nauji darbai, kuriuos atlikti būtinybė atsirado darbų eigoje) 4 000 Eur sumai ir jo pagrindu surašytos 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros Serija STA Nr. 1500824 4 000 Eur sumai – atsakovas jų nepasirašė, duomenų apie įteikimą atsakovui ieškovė nepateikė, ieškovė nurodė 2021 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktą (dalį darbų, apimančius pirmo ir antro aukšto lubas, sienas ir grindis) 6 500 Eur sumai ir jo pagrindu išrašytą 2021 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija STA Nr. 1500846 6 500 Eur sumai panaikinusi, nes atsakovas nesutiko ją apmokėti.

18.       Atsižvelgdamas į šalių vienas kitam reiškiamas priešpriešines pretenzijas, kad nebuvo įteikinėjami dokumentai (pretenzijos dėl darbų defektų, pranešimai apie planuojamus perduoti darbus ir jų perdavimą) raštu, teismas vertino, kad toks ieškovės parengtų dokumentų (atliktų darbų akto, PVM sąskaitų faktūrų) atsakovui įteikimas elektroniniu paštu, atsakovui nesant realios galimybės per sutartyje nustatytą terminą vizualiai apžiūrėti priimamus darbus, negali būti laikomas tinkamu informavimu apie atliktų darbų baigtumą ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą bei tinkamu atliktų darbų perdavimu atsakovui. Tačiau toks ieškovės elgesys turi būti vertinamas atsižvelgiant į atsakovo veiksmus, nes ir šis nesilaikė sutarties nuostatų, t. y. neišdėstė savo pretenzijų atsakovei raštu. Atsakovas savo prieštaravimus dėl darbų kainos, nustatytų defektų iš esmės reikšdavo atsakovei žodžiu arba trumposiomis SMS žinutėmis, dėl ko nebuvo galimybės nustatyti atsakovo pirminių pretenzijų pobūdžio, o atsakovas prarado galimybę darbus užfiksuoti ir jais pasinaudoti šioje byloje. Šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu ir trumposiomis SMS žinutėmis patvirtino ir tai, kad nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, šalys net ir po ginčijamo atliktų darbų akto surašymo, atsakovui šį dokumentą gavus, bendravo, atsakovas ieškovės paprašė laiko susipažinti su aktu, po to ieškovės prašė pateikti papildomą informaciją, šalys derino atliktų darbų kainos klausimą ir galiausiai sprendė darbų defektų šalinimo klausimus.

19.       Su ieškovės teiginiais, kad ji atliko visus lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus už 9 500 Eur, tačiau atsakovas sumokėjo tik 3 000 Eur ir liko skolingas, teismas sutiko tik iš dalies. Esant išdėstytam, teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas gali būti svarstomas tik dėl 2 500 Eur (9 500 Eur – 3 000 Eur – 4 000 Eur) skolos sumokėjimo. Teismas nenustatė ir šių aplinkybių atsakovas iš esmės neįrodinėjo, kad sulygti darbai, nurodyti lokalinėje sąmatoje, nebuvo atlikti. Teismas taip pat vertino, kad atsakovo paaiškinimai niekaip nepaneigia ieškovės nurodytos faktiškai atliktų darbų apimties, atsižvelgiant į tai, kad nei lokalinėje sąmatoje, nei atliktų darbų aktuose nėra detalizuojamos patalpos, kuriuose tie darbai buvo atliekami. Šios teismo išvados nepaneigė kiti atsakovo ir jo atstovės nurodomi argumentai dėl skirtingų sąmatų teikimo, jose nurodytų kainų skirtumo ir pan. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgęs į faktinius bylos duomenis bei byloje dalyvaujančių asmenų išdėstytus argumentus bei paaiškinimus, sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas iš dalies, t. y. 2 500 Eur atlyginimo už atliktus darbus apimtyje (9 500 Eur – 3 000 Eur – 4 000 Eur).

20.       Dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius. Teismas nusprendus, kad atsakovas ieškovei už darbus liko skolingas 2 500 Eur, iš atsakovo ieškovei priteista 90 Eur ((2 500 Eur x 0,02 procentai x 180 dienų) delspinigių (rangos sutarties 9.1. punktas).

21.       Dėl atliktų darbų defektų ir atsakovės reikalavimo atlyginti nuostolius. Teismas nustatė, kad antrame namo aukšte ieškovės atlikti darbai buvo su defektais. Ieškovės (rangovo) atliktų darbų defektus (kokybės trūkumus) patvirtina MB „Statinių diagnostika“ 2021 m. rugsėjo 30 d. apžiūros aktas Nr. 09-30 ir jo 2023 m. rugsėjo 23 d. priedas. Nors ieškovė nesutiko su MB „Statinių diagnostika“ 2021 m. rugsėjo 30 d. apžiūros akte Nr. 09-30 ir jo 2023 m. rugsėjo 23 d. priede nustatytais defektais, tačiau teismas vertino, kad visi ieškovės nurodyti nesutikimo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo abejoti apžiūros akto teisingumu. Teismas, įvertinęs teismų praktiką dėl įrodinėjimo paskirstymo tokio pobūdžio bylose, t. y. kad užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis, taip pat įvertinęs tai, kad ieškovė šių aplinkybių neįrodė ir net neįrodinėjo, padarė išvadą, kad ieškovė dalį darbų ginčo objekte atliko su defektais.

22.       Byloje ginčas, kad atsakovo pasamdytas kitas rangovas Š. N. po ieškovės (pirmo rangovo) ginčo objekte atliko darbus, nekilo. Byloje ginčas kilo tik dėl nuostolių dydžio. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės darbų pirmajame aukšte nebuvo reikalinga perdaryti, taip pat pripažinus, jog ieškovė atliko visus lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, teismas pasisakė tik dėl atsakovui atlygintinų nuostolių dydžio ir tik patirtų, šalinant antrame aukšte atliktų darbų defektus. Teismas nustatė, kad už antro aukšto darbus (defektų šalinimą) atsakovas naujam rangovui sumokėjo 4 589 Eur (1 500 Eur + 3 089 Eur). Antro aukšto darbų perdarymui naujas rangovas panaudojo statybines medžiagas, kurių vertė 1 019,35 Eur, plius 20,60 Eur už medžiagų atvežimą. Taigi, atsakovas išlaidų dėl antro namo defektų šalinimo iš viso patyrė 5 628,95 Eur sumai. Teismas pažymėjo, kad ši suma neženkliai skiriasi nuo ieškovės nurodomų faktiškai atliktų darbų kainos. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė defektų šalinimo išlaidų 5 628,95 Eur sumai pagrindimą, likusių defektų šalinimo išlaidų 4 371,05 Eur (10 000 Eur – 5 628,95 Eur) nepagrindė (ši suma susijusi su pirmo aukšto apdailos darbų atlikimu), todėl reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo dėl darbų defektų trūkumų šalinimo patenkino iš dalies.

23.       Dėl atsakovo reikalavimo priteisti delspinigius. Teismas sprendė, kad būtent dėl ieškovės kaltės nebuvo įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai, todėl atsakovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas, atsakovui iš ieškovės priteisiami 202,64 Eur delspinigių (5 628,95 Eur x 0,02 procentai x 180 d.).

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24.       Apeliaciniu skundu ieškovė R. B. statybinė įmonė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CK vartojimo sutarties samprata, nepagrįstai ieškovės ir atsakovo rangos sutartį traktavo kaip rangos vartojimo sutartį, ko pasėkoje sprendimo motyvai visiškai neatitiko faktinių bylos aplinkybių. Byloje nekilo ginčo, ar atsakovas namą, kuriame ieškovė atliko namo apdailos darbus, valdo nuosavybes teise. Byloje yra duomenų, kurių neginčijo nei viena šalis, kad atsakovas namą nuomojosi (ir dabar nuomojasi) iš juridinių asmenų. Nuomos sutartis yra atlygintinė sutartis. Teismas sutapatino tai, kad atsakovas ieškovės sukurtą darbo rezultatą šeimos poreikių tenkinimui naudosis ne nuosavybės teise, o nuomos teise. Ieškovės sukurtą darbo rezultatą nuosavybės teise įgijo juridinis asmuo, kuris ieškovės sukurtą darbo rezultatą išnuomojo atsakovui ir už tai gavo komercinės veiklos pajamas. Taigi, atsakovas šeimos poreikius tenkino (tenkina) ne statydamas namą, o išsinuomodamas namą iš juridinio asmens, kuris ir stato namą. Šis nuomos ir namo statybos sutapatinimas lėmė, kad teismas pirmenybę teikė ne faktui, kam nuosavybes teise perduodamas ieškovės sukurtas darbo rezultatas, o tai, kad šį namą asmeniniams šeimos poreikiams naudos atsakovas. Teismas be jokio juridinio ir faktinio pagrindo tarp šalių sudarytą statybos rangos sutartį traktavo kaip vartojimo sutartį, o tai nulėmė ir neteisingą teismo procesinio sprendimo priėmimą.

1.2.       Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų leistinumo. Atsakovo pateiktų pirkimo–pardavimo kvitų apdailos darbus atsakovo nuomojame name vykdžiusio asmens (Š. N.) verslo liudijimas jau buvo negaliojantis. Tai pagrindė Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas apie tai, kokiems darbams buvo išduotas anksčiau minėto numerio verslo liudijimas ir kuriam laikotarpiui, kuris buvo pateiktas ir teismui. Taigi atsakovo nuomojame name apdailos darbus atlikęs asmuo pagal teisės aktus negalėjo būti statybos rangovu ir atsakovui apdailos darbus atliko nelegaliai kaip fizinis asmuo. Taip pat ant spaustuvės atspausdintų pinigų priėmimo kvitų blankų išrašė jokios teisinės reikšmės neturinčius (niekinius) dokumentus, nes darbus atlikusio asmens verslo liudijimas jau buvo pasibaigęs. Kadangi darbus atlikusio verslo liudijimas jau buvo pasibaigęs, tai iš esmės tokį niekinį dokumentą galėjo išrašyti bet kas ir bet kokiai sumai. Tačiau teismas ne tik šių įrodymų nevertino leistinumo, patikimumo ir teisėtumo požiūriu, bet ir jų pagrindu iš dalies tenkino atsakovo priešieškinį.

1.3.       Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų sąsajumo. Sugretinus Š. N. surašytą namo antrojo aukšto atliktų darbų aktą su MB „Statinių diagnostika“ surašytais defektų šalinimo darbais, bei palyginus darbų apimtis, matyti, kad pirmosios instancijos teismas šių atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų tarpusavyje negretino. Teismas taip pat nelygino Š. N. surašyto antro aukšto darbų priėmimo–perdavimo akto atliktų darbų kiekio su sunaudotų medžiagų kiekio su atsakovo pateikta medžiagų pirkimo PVM sąskaita faktūra Nr. ARS 000183. Būtent iš šios PVM sąskaitos faktūros nurodytus pirktų medžiagų kiekius Š. N. perrašė į savo darbų aktą. Sugretinus šiuos duomenis matyti, kad iš esmės teismas atsakovui priteisė ne nuostolius už neva buvusių ieškovės darbų defektų šalinimą, bet už tolesnius atsakovo vykdytus vidaus apdailos darbus. Dėl to teismo argumentas, esą atsakovas išlaidų dėl antro namo defektų šalinimo iš viso patyrė 5 628,95 Eur sumai, neturi jokio faktinio pagrindo. Teismo nurodyta suma yra ne tik tariamų defektų šalinimo išlaidos, bet ir naujų apdailos darbų išlaidos. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad kitų fizinių asmenų vykdomi apdailos darbai vyko jau 2021 m. rugpjūčio mėn.. Dėl to apžiūroje nedalyvaujant ieškovės atstovui, ji negalėjo būti atsakinga už tai, ką 2021 m. rugsėjo 30 d. apžiūros akte užfiksavo MB „Statinių diagnostika“, praėjus beveik pusei metų po jos darbų pabaigos.

1.4.       Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino atsakovo naudai. Teismas, klaidingai užėmęs poziciją, kad šalių sudaryta rangos sutartis yra vartojimo rangos sutartis, nurodė, kad vartotojui, kaip silpnesniajai šaliai apsaugoti turi būti taikomos specialios taisyklės jo sudarytoms sutartims. Tačiau teismas šį principą taiko ne tik atsakovo sudarytai rangos sutarčiai, bet šį principą perkelia ir į bylos nagrinėjimo procesą, į šalių pateiktų tokio pačio tipo įrodymų skirtingą vertinimą, ko pasėkoje atsakovas įrodymų vertinime įgyja privilegijuotą padėtį. Teismas nepagrįstai teigė, kad byloje nebuvo ginčo dėl darbų apimties. Teismas nemato skirtumo tarp to, kokia buvo atsakovės pradinė derybinė pozicija (pateiktos į bylą derybinės lokalinės sąmatos patvirtinančios skirtingą darbų ir medžiagų kiekį) ir kokiai darbų apimčiai buvo sudaryta statybos darbų rangos sutartis. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad rangos sutartis buvo sudaryta fiksuota kaina.

1.5.       Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino ir prie rangos sutarties priede pateiktą lokalinės sąmatos lentelę (lokalinę sąmatą). Tačiau yra aišku, kad ši sąmata yra rengta UAB „Sistela“ parengta programine įranga. Tokia programinė įranga yra sertifikuota Statybos produkcijos sertifikavimo centre (toliau – SPSC), kuri yra Statybos ir urbanistikos ministerijos (dabar Aplinkos ministerija) įsteigta nepriklausoma įmonė, kuri iki 2022 m. liepos 7 d. buvo valstybinė įmonė. Bet kuri sąmatas sudaranti programinė įranga privalo būti sertifikuota SPSC. Taigi iš esmės teismas kritiškai vertino ne ieškovės pačios parengtą lentelę, bet valstybinės įstaigos, turinčios teisę sertifikuoti programinę įrangą, naudojamą statybos sektoriuje sertifikuotos programinės įrangos pagalba parengtos sąmatos lentelės formą. Tai rodo, kad teismas darė klaidingas išvadas klausimu, kuriam vertinti reikia turėti specialiųjų žinių.

1.6.       Pirmosios instancijos teismas taip pat detaliai išnagrinėjo sutartį ieškovės požiūriu, bet beveik nenagrinėjo sutarties atsakovo požiūriu. Teismas pasisakydamas apie tai, kad elektroniniu paštu atliktų darbų akto siuntimas nėra tinkamas, nes atsakovas tuo metu dirbo užsienyje, nurodo, kad „atsakovui nesant realios galimybės per sutartyje nustatytą terminą vizualiai apžiūrėti priimamus darbus, negali būti laikomas tinkamu informavimu apie atliktų darbų baigtumą ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą bei tinkamu atliktų darbų perdavimu atsakovui“. Tokiu savo teiginiu teismas nevertino sutarties 6 skyriaus, kuriame pirmu punktu nurodoma atsakovo pareiga paskirti statybos techninį prižiūrėtoją. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje, bylose dėl statybos darbų trūkumų, kuri atsirado dėl rangovo kaltės, priteisiami nuostoliai dėl statybos darbų trūkumų yra mažinami tuo atveju, jei užsakovas nevykdė pareigos paskirti statybos techninį prižiūrėtoją, arba paskirtas techninis prižiūrėtojas netinkamai vykdė savo pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 2 2d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2006, 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022). Šia kasacinio teismo formuojama praktika teismas nesivadovavo, ko pasėkoje neteisingai priteisė ieškovei atlyginti nuostolius už neva buvusius statybos darbų trūkumus.

1.7.       Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nusprendęs, kad rangos sutarčiai esant rangos vartojimo sutartimi su fiksuota darbų kaina nutarė, kad ieškovė papildomus darbus už 4 000 Eur atliko savo rizika ir atsakovas už juos neprivalo apmokėti, todėl atsakovo 4 000 Eur mokėjimą įskaitė į ieškovės reikalavimų sumą. Tai reiškia, kad jei atsakovas už šiuos darbus neturėjo pareigos apmokėti, akivaizdu, kad atsakovas neįgijo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo už šių darbų trūkumų ištaisymą. Teismas šios aplinkybės nevertino. Jeigu teismas nusprendė, kad už šiuos darbus atsakovas neprivalo mokėti, nes šiuos darbus ieškovė atliko savo rizika, tuomet logiška, kad ši rizika nebūtų begalinė. Jei atsakovas neturėjo pareigos mokėti už šiuos darbus ir juos gavo nemokamai, tuomet ir ieškovė neturi pareigos taisyti už dyką atliktų darbų trūkumų. Priešingu atveju tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

1.8.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės argumento, kad apžiūros akto surašymo dieną ypatingųjų statinių statybos vadovas D. D., neturėdamas ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikacijos atestato, negalėjo teikti tokio vertinimo dėl statybos darbų trūkumų, nurodė, kad „nei Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, nei kitose teisės normose nėra aiškiai nustatyta, kad ypatingojo statinio statybos vadovas negali atlikti statinio apžiūrą ir teikti atliktų darbų techninės kokybės vertinimą“. Tačiau tokia teismo pozicija prieštarauja Lietuvoje visuotinai žinomam faktui, kad kvalifikacijos pažymėjimai liudija apie tai, ką asmuo gali daryti, o ne tai, ko asmuo negali daryti. STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nurodytos statinių statybos vadovų teisės neapima teisės vertinti statybos darbų trūkumų. Be to, vizualus pastato apžiūrėjimas ir jo aprašymas gali būti prilygintas atitinkamam (antstolio) faktinių aplinkybių konstatavimui, o ne statybos darbų defektų, dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų, nustatymui. Į bylą taip pat nėra pateikta įrodymų, susijusių su ieškovės atliktų apdailos darbų nukrypimu nuo projekto, nėra aišku kokie statybos techniniai reikalavimai buvo pažeisti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai. Apžiūros akte nėra duomenų ir apie tai, ar apžiūros akto sudarytojas naudojo metrologiškai patikrintą ir su galiojančia metrologine patikra gulsčiuką, todėl nebuvo įmanoma vienareikšmiškai žinoti, ar naudoto gulsčiuko parodymai yra ieškovės darbų trūkumų pasekmė, ar tiesiog dėl gulsčiuko nesukalibravimo.

1.9.       Pirmosios instancijos teismas nesirėmė CK 6.662 straipsnio 3 dalimi, kuri nurodo, kad „užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai)“. Kaip išaiškinta ir kasacinio teismo praktikoje, teismas turėjo pareigą, analizuodamas MB „Statinių diagnostika“ sudarytą apžiūros aktą, įvertinti, kurie apžiūros akte nurodyti trūkumai galėtų būti priskirti akivaizdiems trūkumams. Vertinant apžiūros akte nurodytus trūkumus, akivaizdu, kad prie neakivaizdžių trūkumų (ir tai su išlyga dėl aukščiau nurodytų argumentų) būtų galima priskirti tik 4 (ketvirto) paveikslo fotofiksacijas. Teismas nevertino, kurie iš nurodytų trūkumų yra akivaizdūs, dėl to nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

1.10.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai yra priteisiamas žalos atlyginimas, mažesnis už tikruosius nuostolius, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės. Tuo tarpu, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita. Abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-266-611/2018; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑87‑701/2019). Šia kasacinio teismo suformuota praktika teismas nesivadovavo. Rangos sutarties pirminėje sąmatoje visų namo antro aukšto sienų ir lubų sulygtų darbų suma su PVM yra 4 578,20 Eur, kai tuo tarpu teismas už šių darbų trūkumų pašalinimą atsakovui priteisė 5 628,95 Eur. Su tokiu teismo sprendimu dėl nuostolių atlyginimo atsakovas praturtėtų ieškovės sąskaita, kas reiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

1.11.       Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, kuria remiasi ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas, nepatenkintas darbų rezultatu, turėjo teisę iš ieškovės reikalauti arba neatlygintai pašalinti darbų trūkumus, arba sumažinti darbų kainą. Rangos sutartyje nebuvo numatyta atsakovo teisė reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, atsakovas turėjo teisę nutraukti rangos sutartį tik tuo atveju, jei ieškovė būtų nepašalinusi trūkumų per protingą terminą, arba trūkumai būtų buvę esminiai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė būtų atsisakiusi ištaisyti trūkumus per protingą terminą, ar kad trūkumai buvo esminiai. Atsakovė rangos sutartį nutraukė vienašališkai. Dar daugiau – tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad atsakovas, pareiškęs apie atliktų darbų trūkumus, juos vengė detalizuoti, bei nesudarė sąlygų patekti į namą trūkumų apžiūrėti, bei juos ištaisyti. Iš ieškinio turinio matyti, kad būtent ieškovė dėjo pastangas šiai problemai išspręsti ir tam net buvo pasitelkusi advokatą, bet tai nedavė rezultatų. Tokiu atveju teismas privalėjo taikyti CK 6.691 straipsnio 1 dalį dėl šalių bendradarbiavimo. Tačiau teismas iš viso nevertino atsakovo sudaromų kliūčių dėl trūkumų apžiūrėjimo ir galimybės juos ištaisyti. Dėl to, neįvertinus atsakovo veiksmų CK 6.691 straipsnio 1 dalies normos kontekste, sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

1.12.       Pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Tam, kad teismas galėtų priteisti kitai šaliai nuostolius dėl statybos darbų trūkumų ištaisymo, šalis, kuri siekia prisiteisti šiuos nuostolius, teismui privalo pateikti nuostolių dydį įrodančius dokumentus. Atsakovas pateikė tik naujų apdailos darbų ir trūkumų šalinimo darbų apmokėjimą neva įrodančius dokumentus. Atskirų dokumentų, kurie būtų įrodę tik nuostolius dėl trūkumų šalinimo darbų – atsakovas nepateikė. Tuo atveju, kai nepakanka įrodymų ieškovo ar atsakovo įrodinėjamoms aplinkybėms patvirtinti, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020). Tačiau teismas šia kasacinio teismo formuojama teismų praktika nesivadovavo ir net, nesant nei apdailos darbų priėmimo perdavimo trūkumų šalinimo darbų aktui, nei apmokėjimo dokumentų, kuriose aiškiai butų nurodytos sumos sumokėtos tik už trūkumų šalinimą, atsakovui iš ieškovės priteisė ir naujų apdailos darbų sąnaudas.

25.       Atsakovas R. R. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme apklausiamas ieškovės vadovas pripažino savo atliktų darbų defektų faktą, nurodė, kad buvo smulkūs defektai, bet tik už 1 000 Eur sumą. Nepaisant to, ieškovė prašo panaikinti visą pirmos instancijos teismo sprendimą, neužsimindama, kad iš dalies pripažino tiek defektų faktą, tiek tam tikrą jų apimtį. Tokie ieškovės veiksmai yra nesąžiningi ir neteisėti.

2.2.       Pati ieškovė apeliaciniame skunde netinkamai aiškina CK 6.2281 straipsnį ir kitas vartotojus ginančias teisės normas, taip pat ir CK 6.672 straipsnio 1 dalį, grįsdama savo versiją, kad neva atsakovas statybos rangos sutartį sudarė ne kaip vartotojas, o kaip verslo subjektas. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, tas faktas, kad ginčo gyvenamasis namas nuosavybės teise priklausė ne atsakovui, o juridiniam asmeniui, nėra ir negalėjo būti pagrindu pirmosios instancijos teismui rangos sutarties nekvalifikuoti kaip vartojimo sutarties. Ieškovė rangos sutartį sudarė ne su juridiniu asmeniu, o su fiziniu asmeniu-atsakovu, pati ieškovė ieškinį pareiškė ne juridiniam asmeniui ir turto savininkui, o būtent atsakovui, dėl ko net abejonių kilti negali, jog ieškovė, būdama verslininkė, aiškiai suprato, kad sutartį sudaro su vartotoju ir teisiniuose santykiuose bus vertinama, kaip stipresnioji santykių šalis. Nepaisant to, kad atsakovas nebuvo namo savininkas, o namas jam naudojimuisi buvo suteiktas nuomos sutarties pagrindu, ieškovė neįrodė, kad atsakovas namą įsirenginėjo ne šeimos poreikiams, o pardavimui ar kitokios naudos gavimui (nuomai ir pan.). Be to, tiek iš nekilnojamojo daikto kadastro bylos, tiek iš daugybės byloje esančių nuotraukų matyti, kad ginčo namas buvo įrenginėjamas gyvenamajai paskirčiai.

2.3.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas nevertino liudytojo Š. N. paaiškinimų bei jo atsakovui išrašytų prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitų už atliktus defektų šalinimo darbus patikimumo ir leistinumo. Ieškovė klaidingai ir nesąžiningai nurodo, jog teismas nevertino ieškovės versijos dėl Š. N. negalėjimo atlikti rangos darbus ir parengti prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitų. Kita vertus, teisme apklausiamas Š. N. paaiškino, kad jis vienu metu turėjo ir verslo liudijimą ir individualios veiklos pažymą, skirtingiems darbams vykdyti. Ieškovė, vietoje to, jog įrodinėtų, jog ji tinkamai, kokybiškai atlikto savo sutartinius įsipareigojimus, pagal ginčo rangos sutartį, nutarė sprendimą ginčyti visiškai formaliais ir jokios reikšmės neturinčiais argumentais.

2.4.       Byloje ginčo nėra, kad Š. N. ištaisė ieškovės trūkumus, t. y. faktiškai atliko darbus, už kuriuos parengė – prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo ir pagal kuriuos atsakovas apmokėjo jam už atliktus antro aukšto defektų šalinimo darbus ir pirmo aukšto įrengimo darbus (bendroje sumoje 9 603 Eur sumą, iš kurių pirmos instancijos teismas priteisė tik dalį – už defektų šalinimo darbus antrajame namo aukšte). Ieškovės pozicija, kad Š. N. neteisėtai atliko rangos darbus, jog atsakovas privalėjo į bylą pateikti rangos sutartis, apskaitos dokumentus, prieštarauja teisminei praktikai, pagal kurią išaiškinta, kad siekiant prisiteisti nuostolius, pasireiškiančius trūkumų šalinimo išlaidomis, nėra būtina, kad šios išlaidos jau būtų faktiškai patirtos. Įstatymas nedraudžia teismui priteisti tokią trūkumų šalinimo išlaidų sumą, kurią pagal byloje surinktus įrodymus atsakovas (užsakovas) turėtų patirti šalindamas nustatytus trūkumus. Kitaip tariant, teismų praktikoje apskritai priteisiamos būsimos išlaidos nekokybiškų darbų šalinimui, tuo tarpu šioje byloje atsakovas pateikė aiškius ir objektyvius duomenis tiek dėl pasamdytų rangovų, jų atliktų darbų apimties, ir išlaidų, kurias patyrė atsakovas dėl ieškovės netinkamai įvykdytų sutartinių pareigų. Ieškovė tikslingai nutyli ir tai, kad faktiškai atliktus ieškovės trūkumų šalinimo darbus byloje patvirtino ir nuotraukos, ir liudytojai.

2.5.       Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmos instancijos teismas nevertino byloje surinktų įrodymų viseto, o konkrečiai MB „Statinių diagnostika“ 2023 m. rugsėjo 23 d. apžiūros akto Nr. 09-30 priedo, Š. N. surašyto antro aukšto darbų priėmimo–perdavimo akto atliktų darbų kiekio su ir sunaudotų medžiagų kiekio su atsakovo pateikta medžiagų pirkimo PVM sąskaita faktūra Nr. ARS 000183, yra atmestini, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 312 straipsnyje įtvirtintą draudimą, nes ieškovė šių argumentų nenurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o juos pirmą kartą išdėstė apeliaciniame skunde. Nepaisant to, ieškovės pateiktos išvados sugretinus MB „Statinių diagnostika“ 2023 m. rugsėjo 23 d. apžiūros akto Nr. 09-30 priedą su Š. N. surašyto antro aukšto darbų priėmimo–perdavimo aktu yra visiškai nepagrįstos.

2.6.       Ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ne nuostolius už ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimą, o už toliau vykdytus vidaus apdailos darbus, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Rašytiniams bylos įrodymams prieštarauja ieškovės versija, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovo naudai iš ieškovės 5 628,95 Eur išlaidas už antro aukšto namo defektų šalinimą, t. y. nes ieškovės nuomone, aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad atsakovas jokių išlaidų nepatyrė. Faktą, kad atsakovas patyrė išlaidas antro aukšto patalpose ieškovės defektams šalinti ir pirmajame aukšte atlikti darbus patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai. Net jeigu atsakovas būtų realiai nepatyręs išlaidų ieškovės trūkumams šalinti, siekiant prisiteisti nuostolius, pasireiškiančius trūkumų šalinimo išlaidomis, nėra būtina, kad šios išlaidos jau būtų faktiškai patirtos. Be to, ieškovė neteigia, kad ji rangos darbus atliko kokybiškai ir tinkamai, ieškovė, byloje neįrodinėjo, kad rašytiniuose dokumentuose nustatytų defektų nebuvo, ji neteikė savo darbuotojų padarytų nuotraukų, neprašė skirti teismo ekspertizės objekte jo atliktų darbų kokybei įvertinti ir nesiėmė kitų priemonių jos atliktiems darbams užfiksuoti, nors apie darbų trūkumus jai tapo žinoma dar 2021 m. balandžio mėn. (šio fakto ieškovės vadovas neginčijo). Vietoje to, ieškovė tik ginčija pavienius įrodymus, kaip neva nepatikimus, neleistinus ir pan.

2.7.       Atsakovas visiškai nesutinka su skundo argumentais, jog pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo šią bylą išnagrinėti vadovaujantis specialiomis taisyklėmis, teisės normomis skirtomis vartotojui, kaip silpnesniajai šaliai apsaugoti, bei negalėjo šio principo perkelti ir į bylos nagrinėjimo procesą, į šalių pateiktų tokio pačio tipo įrodymų skirtingą vertinimą, ko pasėkoje atsakovas įrodymų vertinime įgyja privilegijuotą padėtį. Šie ieškovės argumentai yra visiškai nepagrįsti ir grindžiami deklaratyviais teiginiais, subjektyvia ieškovės nuomone, bei atsietu teismo išvadų vertinimu. Priešingai ieškovės argumentams, pirmosios instancijos teismui kvalifikavus tarp šalių kilusius santykius ir kaip vartojimo, teismas teisėtai ir pagrįstai tiek tarp šalių sudarytą rangos sutartį, tiek kiekvienos iš šalių veiksmus, turėtas suprasti ir įrodyti aplinkybes vertino ir pagal specialiąsias, vartojimo statybos rangos santykių, normas. Tas faktas, jog ieškovė, kaip verslininkė, šioje byloje neįrodė jokių jos atsakomybę šalinančių aplinkybių, nepaneigė atsakovo pateiktų įrodymų, teismo teisėtai ir pagrįstai buvo vertintas, kaip pagrindas iš dalies tenkinti priešieškinį ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisti defektų šalinimo išlaidas. 

2.8.       Ieškovė ginčija ne esmines pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, o pavienius teismo žodžius išimtus iš konteksto. Teismas teisėtai ir pagrįstai laikė, kad galioja griežtas įstatymuose nustatytas ribojimas sutarties kainai keisti (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Situacija, kai būtų leidžiama keisti sutartyje nustatytas sąlygas (kainą) dėl aplinkybių, kurios galėjo būti numatytos ir egzistavo sutarties sudarymo metu, neatitiktų protingumo, teisingumo ir lygiateisiškumo principų. Sudarant ginčo rangos sutartį ir lokalinę sąmatą, atsakovas buvo įtikintas ieškovės, kad šalys susitaria dėl pilno pirmo ir antro namo aukšto apdailos darbų atlikimo, t. y. visų įprastų vidaus apdailos darbų ir susitarė už tokius darbus bendrą kainą – 9 500 Eur. Atsakovas, sudarydamas rangos sutartį ir lokalinę sutartį, neturėjo specialiųjų žinių statybos sektoriuje, taip pat nėra susidūręs su lokalinių sąmatų analize, įsirenginėjo pirmąjį namą, todėl su ieškove sutarus abiejų aukštų gyvenamojo namo pilną apdailos įrengimą už 9 500 Eur, atsakovas pasitikėjo ieškove ir jos aiškinimu, kad lokalinė sąmata atsakovui buvo pateikta, kaip formalus ir įprastas priedas prie sutarties. 

2.9.       Teismo posėdžio metu apklaustas ieškovės vadovas negalėjo teismui paaiškinti, kodėl lokalinėje sąmatoje nebuvo nurodyti darbai pagal konkrečius patalpų sienų, lubų ir grindų plotus, turint omenyje, kad ieškovė prieš sutarties sudarymą susipažino su dizainerės brėžiniais ir apžiūrėjo objektą, kas pagrįstai teismo buvo vertinta, kaip ieškovės – verslininkės, nesąžiningumas. Tik apeliaciniame skunde ieškovė iškelia versiją, kad ne ji skaičiavo sąmatą, o UAB „Sistela“ programinė įranga. Tačiau žinoma tai, kad tam, jog minėta programinė įranga paskaičiuotų lokalinę sąmatą asmuo (šiuo atveju ieškovė), turėjo įversti tiek planuojamus atlikti darbus, tiek nurodyti jų kiekius (plotą). Dėl to tai, kad ieškovė į minėtą programinę įrangą, lokalinei sąmatai parengti, įvedė klaidingus ir neteisingus duomenis, yra jos pačios nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų pasekmė. Ieškovė, jau sudarant ginčo rangos sutartį, veikė nesąžiningai, siekė suklaidinti ir suklaidino atsakovą, kaip vartotoją, dėl sutartų darbų apimties ir už juos sutartos kainos, ir tikėjosi pasinaudoti atsakovo žinių stygiumi, tuo faktu, kad jis darbų vykdymo metu bus užsienyje ir tokiu būdu pasipelnyti iš atsakovo, t. y. vėliau vis teikdama atliktų darbų aktus už kur kas didesnius darbų kiekius, taip pat įtraukiant neva naujus darbus, kurių nenurodė savo parengtoje lokalinėje sąmatoje.

2.10.       Atsakovas niekada nesutiko su ieškovės byloje pateikta versija, kad ji atliko papildomus darbus, dėl kurių padidėjo tiek darbų kaina ieškovės pateiktame atliktų darbų akte, tiek buvo išrašyta papildoma sąskaita faktūra Nr. STA150024 4 000 Eur sumai ir parengtas 2021 m. kovo mėn. atliktų darbų aktas. Ieškovės versija apie „papildomų“ darbų atlikimą yra tik jos gynybinė versija, kuri buvo sukurta tam, kad pateisintų rangovės veiksmus, vienašališkai padidinant sutartą rangos darbų kainą ir pateisinant grynaisiais pinigais priimtą 4 000 Eur sumą, kuri buvo fiksuota įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Ieškovė ieškinyje net neužsiminė apie papildomų darbų atlikimą, neteikė nei atliktų darbų akto už papildomai atliktus darbus, nei sąskaitos faktūros, galiausiai net neužsiminė, kad pagal ginčo rangos sutartį yra iš atsakovo yra gavusi ir 4 000 Eur sumą grynaisiais. Tik atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, paaiškinus aplinkybes dėl ieškovei grynaisiais perduotų 4 000 Eur, apie ką ieškovė nenurodė ir šios sumos reikalavo, kaip nesumokėtos, ieškovė sugalvojo naują teisini pagrindą pateisinti savo veiksmus, t. y. tos pačios 4 000 Eur sumos reikalauti kaip už papildomus darbus ir tik su dubliku į bylą buvo pateikti ir papildomų darbų aktas, sąskaita ir t. t.. Tai atskleidžia didelį ieškovės nesąžiningumą, ne tik atsakovės atžvilgiu, bet ir klaidinant teismą.

2.11.       Ginčo byloje nebuvo, kad, sudarius ginčo rangos sutartį, atsakovas išvyko dirbti į užsienį, dėl ko ieškovei perdavė gyvenamojo namo raktus sutartiems darbams atlikti, ir neturėjo realių galimybių prižiūrėti tiek darbų eigą, tiek prieš priimant atliktų darbų dalį ir prieš sumokant pinigines lėšas, patikrintųjų kokybės, kuo ieškovė nesąžiningai ir pasinaudojo. Kita vertus, atsakovui buvo pateiktas vienintelis atliktų darbų aktas, kurį jis priėmė, t. y. 2021 m. kovo 9 d. ieškovė elektroniniu paštu atsakovui pateikė 2021 m. kovo mėn. atliktų darbų aktą ir 2021 m. kovo 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. 1500817 išrašytą 3 000 Eur sumai, kurią atsakovas apmokėjo. Ieškovės pareikalavimu jai buvo perduota ir 4 000 Eur suma grynaisiais, dėl ko ginčo nėra. Tačiau tarp šalių prasidėjus nesutarimams dėl darbų kokybės, ieškovės reikalaujamų papildomų sumų, ieškovė pateikė atsakovui eilę kitų atliktų darbų aktų ir sąskaitų, kurių jis nepriėmė, nepasirašė ir nesutiko apmokėti, t. y. ieškovė pateikė 2021 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktą, kuriame nurodyti tariamai ieškovės atlikti rangos darbai už 13 181,53 Eur sumą (sąskaitos nepateikė ir neišrašė), vėliau atsakovui ieškovė pateikė 2021 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktą 6 500 Eur sumai su 2021 m. gegužės 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1500846 6 500 Eur sumai, galiausiai pateikė 2021 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktą 10 181,53 Eur sumai bei 2021 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1500905 10 181,53 Eur sumai. Nei vienų paminėtų atliktų darbų aktų ir sąskaitų faktūrų atsakovas nepriėmė, ant jų nepasirašė, nes ieškovė jas parengė neteisėtai ir nesąžiningai, neatliko didžiosios dalies aktuose nurodytų darbų, o tuos kuriuos atliko, padarė nekokybiškai. Tai, kad atsakovas, kuris, ieškovei vykdant rangos darbus, gyveno užsienyje ir iš dalies apmokėjo už darbus negalėjęs įsitikinti jų kokybe, buvo objektyvios priežastys trūkumams nepastebėti.

2.12.       2021 m. balandžio mėn. atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl trūkumų ištaisymo, atsiuntė dalies trūkumų nuotraukas, tačiau jie nebuvo ištaisyti nei per savaitę, nei per mėnesį, nei per du. Darbų trūkumai nebuvo taisomi net ir tada, kai gegužės mėn. ieškovė buvo informuota, kad, neištaisius trūkumų, užsakovas pasitelks kitus rangovus, dėl ko bus patirtos papildomos išlaidos. Ieškovė, kaip verslininkė, turėjo pakankamai daug laiko trūkumams ištaisyti, bet kaip ne kartą akcentuota, pasirinko kitą veikimo modelį. Ieškovė veikia itin nesąžiningai klaidindama teismą, kad atsakovas nereikalavo ištaisyti darbų trūkumų, kuomet tokie jos argumentai prieštarauja rašytinei bylos medžiagai.

2.13.       Ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteisti nuostoliai viršija tikruosius nuostolius, nes ginčo rangos sutarties pirminėje sąmatoje visų namo antro aukšto sienų ir lubų sulygtų darbų suma su PVM yra 4 578,20 Eur, kai tuo tarpu teismas už šių darbų trūkumų pašalinimą atsakovui priteisė 5 628,95 Eur, dėl ko jis praturtėjo ieškovės sąskaita. Tačiau teismas pripažino, kad ieškovė parengė lokalinę sąmatą nesąžiningai ir neaiškiai, joje nurodė neteisingus ir neaiškius darbų kiekius. Šių byloje nustatytų aplinkybių kontekste, negalima vadovautis tokia sąmata ir vertinti, kad ieškovė atliko rangos darbus antrajame namo aukšte už 4 578,20 Eur, juolab kuomet ieškovė nevykdė teismo reikalavimo ir nepateikė statybos žurnalo. Šioje dalyje svarbu pažymėti, kad ieškovės atstovas apklausiamas teisme pripažino atsakovo įrodinėtas aplinkybes, kad pirmajame aukšte ieškovė iš esmės neatliko jokių darbų išskyrus tualeto grindų dangos įrengimą, tą patvirtino ir vaizdinė medžiaga. Taigi, įvertinus tai, kad atsakovas ieškovei už darbus yra sumokėjęs 7 000 Eur, teismo sprendimo pagrindu dar turės sumokėti 2 500 Eur, t. y. iš viso atsakovas bus sumokėjęs ieškovei už darbus, kurių beveik visi atlikti su trūkumais, 9 500 Eur sumą. Priešingai ieškovės argumentams, iš ieškovės priteistas 5 628,95 Eur nuostolių dydis nesiekia ir juo labiau neviršija tikrųjų atsakovo nuostolių.

2.14.       Atsakovas nesutinka, kad pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias CPK normas, ją aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Tai, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertino ieškovei nepalankia linkme, nėra pagrindas pripažinti teismo veiksmų neteisėtais. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl pinigų priteisimo už tinkamai atliktus darbus, bei nesutikdama su atsakovu, jog ji neįvykdė dalies sutartų darbų, o tą dalį kurią įvykdė, padarė nekokybiškai, turėjo pareigą pateikti savo poziciją patvirtinančius dokumentus, taip galėjo prašyti skirti ekspertizę iki tol, kol atsakovas nepradėjo ištaisyti darbų trūkumų, tačiau to nedarė. Be ieškovės deklaratyvių teiginių, kurie prieštarauja CK ir teismų praktikoje įtvirtintoms rangovės pareigoms, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog darbus atliko kokybiškai ir tinkamai, nors tai buvo jos pareiga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

27.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl statybos rangos sutarties vykdymo. Ieškovė (rangovas) pareiškė reikalavimą atsakovui (užsakovui) dėl apmokėjimo už atliktus darbus, atsakovas, įrodinėdamas, kad ieškovės atliktas darbas turi defektų, pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad ieškovė be atsakovo sutikimo padidino atliktų darbų apimtis bei, kad atsakovas nepilnai atsiskaitė už ieškovės atliktus sutartyje numatytus darbus, tenkino ieškinį iš dalies, taip pat nustatęs, kad ieškovės atlikti antrojo aukšto vidaus apdailos darbai yra su trūkumais, iš dalies patenkino atsakovo reikalavimą dėl trūkumų išlaidų atlyginimo. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei už atliktus darbus iš atsakovo yra priteista 2 500 Eur suma. Ieškovė, neigdama savo atsakomybę už defektus darbuose, atliktuose pagal sutartį ir pareigą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, savo poziciją grindžia šiais motyvais: nesutinka su teismo šalių sudarytos sutarties kvalifikavimu, nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, neįvertino, jog atsakovas tinkamai nevykdė bendradarbiavimo pareigos, teismas, ieškovės teigimu, neturėjo pagrindo vadovautis darbus atlikusio asmens pateiktais duomenimis, netinkamai apskaičiuota nuostolių suma.

28.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė individuali įmonė „R. B. statybinė įmonė“ (rangovas) ir atsakovas R. R. (užsakovas) 2021 m. sausio 12 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2021/01/01, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) vienbučio gyvenamojo namo vidaus apdailos darbus pagal sąmatą, o atsakovas įsipareigojo šiuos darbus priimti bei tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove pagal jos pateiktas sąskaitas faktūras (sutarties 3.1., 6.1.3. punktas). Sutarties 1.3. punkte šalys susitarė, kad rangovas darbus atlieka savo jėgomis, medžiagomis, mechanizmais ir darbo priemonėmis. Sutarties 2.1. punkte šalys susitarė, kad sutarties darbų kaina nustatoma pagal faktiškai atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas, pirminė darbų sąmata yra 7 851,24 Eur + 1 648,76 Eur PVM. Bendra suma 9 500 Eur su PVM.

29.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai organizavo įrodinėjimo procesą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė atliktų darbų apimties ir kainų pokyčio. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog ieškovės lūkestis ir pozicija už pakitusias darbų apimtis sumokėti daugiau nei 9 500 Eur kainą prieštarauja šalių sudarytos sutarties kainodarai. Pasak atsakovo, ieškovė neįrodė, kad jis susitarė dėl papildomų darbų atlikimo ir jų kainos.

30.       Kasacinis teismas, aiškindamas normas, kuriomis reglamentuojama rangos sutartimi sutartų darbų kaina, yra pažymėjęs, jog CK 6.653 straipsnio 5 dalis yra imperatyvi teisės norma, kuria draudžiama keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑202‑248/2015). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi, darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

31.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012 ir joje nurodyta praktika).

32.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad šalys, sudarydamos 2021 m. sausio mėn. 12 d. rangos sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini) vienbučio gyvenamojo namo vidaus apdailos darbus, prie sutarties sudarytoje sąmatoje aptarė ir darbų kainą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė savo poziciją, be kita ko, grindė tuo, kad tarp šalių sudarytos sutarties specifika yra ta, kad šalys nesudarė susitarimo atlikti visus namo vidaus apdailos ir įrangos darbus už atitinkamą sumą, o aptarė konkrečius ketinamus atlikti darbus ir juos pagal pozicijas įkainavo atskirai. Pasikeitus šalių valiai dėl atliekamų darbų apimties, ieškovės teigimu, faktiškai atlikus darbus buvo nurodoma ir atliktų darbų kaina, t. y. vėlesnėse sąmatose buvo nurodyti ne papildomi darbai, o darbai, dėl kurių šalys susitarė po pirminės sąmatos sudarymo.

33.       Nors byloje yra pateiktos kelios ieškovės sudarytos sąmatos, kuriose yra nurodomas skirtingos darbų apimtys ir kaina, tačiau jas vertinti ir daryti išvadą, jog sutarties šalys susitarė atsiskaityti pagal atliktų darbų faktą, pagrindo nėra. Prie sutarties esančioje sąmatoje detalizuoti numatyti atlikti darbai, jų kiekiai, šiems darbams atlikti reikalingos medžiagos, įkainiai, abi šalys pritarė šių darbų atlikimui. Nors ieškovė apeliacinį skundą grindžia ir aplinkybe, jog sąmata yra rengta UAB „Sistela“ programinės įrangos pagrindu, tačiau ieškovė niekaip nepaaiškina, kodėl, sudarant sąmatą, nebuvo galimybės tiksliai apskaičiuoti ir įvardinti reikalingų atlikti darbų kiekių, juos susieti su namo projektine dokumentacija. Svarbi, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta ir aplinkybė, jog sąmatą, atsižvelgdamas į atsakovo poreikius, jo finansines galimybes, sudarė ieškovės atstovas, susipažinęs ir įvertinęs gyvenamojo namo projektinius sprendinius, betarpiškai apžiūrėjęs objektą.

34.       Kasacinio teismo praktikoje aiškinant rangos ir statybos rangos kainodarą įtvirtinančias CK nuostatas iš esmės nurodomi du galimi kainos apibrėžties būdai. Vienas jų yra konkrečios (fiksuotos) kainos, antrasis – išlaidų atlyginimo būdas. Nustačius, kad šalių rangos sutartis yra fiksuotos kainos sutartis, laikytina, kad galioja griežtas įstatymuose nustatytas ribojimas sutarties kainai keisti (CK 6.653 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012). Tuo tarpu taikant išlaidų atlyginimo būdą atlyginimas mokamas už faktiškai atliktus darbus, o jų vertė apskaičiuojama pagal sutartyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020).

35.       Taigi, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, formuojamą teismų praktiką bei ieškovei įrodinėjant, jog šalių sutarta statybos rangos darbų kaina yra fiksuota pagal atskiras darbų pozicijas, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai vertino šalių veiksmus derantis dėl darbų apimties, ieškovės ir atsakovo žinias statybų srityje bei nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai sprendė, kad ieškovė neturėjo teisėto pagrindo keisti darbų apimties ir taip didinti darbų kainą bei reikalauti iš atsakovo apmokėti pagal ieškovės parengtą 2021 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktą 10 181,53 Eur sumai ir jo pagrindu surašytą 2021 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija STA Nr. 1500905 10 181,53 Eur sumai.

36.       Pagal CK 6.2281 straipsnio 1 dalį, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.2281 straipsnio 2, 3 dalys).

37.       Nagrinėjamojoje byloje pateikti duomenys, dėl to tarp šalių ir nėra ginčo, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė ne atsakovui R. R., o juridiniam asmeniui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad užsakovas nėra statybų specialistas, tuo tarpu ieškovės veikla susijusi su statybos verslu, byloje duomenų, jog gyvenamasis namas yra įrenginėjamas namo savininko užsakymu ar, kad užsakovo veikla yra susijusi su gyvenamųjų namų įrengimu ar jų pardavimu, taip pat nėra. Todėl vien tik ieškovės įvardijama aplinkybė apie namo nuosavybės priklausymą juridiniam asmeniui, byloje pateikus duomenis, jog su ieškove sudarytos sutarties pagrindu atsakovas siekė nuomos pagrindu naudojamą namą pritaikyti savo šeimos poreikių tenkinimui, asmeniškai kontroliavo sutarties vykdymą, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos netinkamai ginčo sutartį kvalifikavo vartojimo sutartimi.

38.       Statybos rangos teisinius santykius reglamentuoja ne tik specialaus instituto – CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio „Statybos ranga“ normos, bet ir bendrosios rangos nuostatos, išdėstytos nurodyto CK skyriaus pirmajame skirsnyje, Statybos įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus sutartinių įsipareigojimų tinkamam įvykdymui reikšmingus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyviąją statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007; kt.). Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą (CK 6.691 straipsnio 1 dalis). Išlaidas, susijusias su šio straipsnio 1 dalyje numatytų kliūčių šalinimu, šaliai privalo atlyginti kita šalis statybos rangos sutartyje numatytais atvejais ir numatyto dydžio (CK 6.691 straipsnio 1 dalis).

39.       Ieškovė (rangovė) apeliacinio skundo argumentais nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad jai kaip rangovui tenka atsakomybė už nustatytus darbų defektus. Ieškovė tokią poziciją grindžia teigdama, kad visi darbai buvo atlikti tinkamai, o atsakovo (užsakovo) pasitelkto darbams atlikti asmens pateikti duomenys nėra leistina įrodinėjimo priemonė, patvirtinti trūkumų ištaisymo faktą.

40.       Verslininkas, įsipareigojęs vykdyti statybos rangos sutartį, už jos tinkamą neįvykdymą atsako be kaltės, taigi, žinoti apie statybos rangos sutartimi siekiamam tikslui įgyvendinti tinkamus ir netinkamus darbų atlikimo būdus, medžiagas, kt. ir turėti atitinkamus darbo įgūdžius yra jo pareiga (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

41.       Rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą nustatyta CK 6.665 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta dėl užsakovo teisių gynimo būdų vartojimo rangos teisiniuose santykiuose taikymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, o ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko užsakovo (vartotojo) pasirinktą, šiame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytus reikalavimus. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Taigi, įstatyme nustatytų vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimas priklauso savo teises siekiančiam apginti vartotojui, tačiau teismas jį gali atsisakyti taikyti, kai toks teisių gynimo būdas būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus. Tokiu atveju teismas gali pritaikyti kitą užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros.

42.       Byloje atsakovas, remdamasis tuo, kad ieškovės atlikti namo įrengimo darbai yra netinkamos kokybės, reikalauja nuostolių, kuriuos sudaro netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidos, atlyginimo. Pagal CK 6.363 straipsnio 4-8 dalies nuostatas, kada pirkėjui parduodamas netinkamas daiktas, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus (pataisyti) daiktus; 2) atitinkamai sumažinti kainą; 3) nemokamai pakeisti daiktą. Pagal to paties straipsnio 9 dalį, visais atvejais užsakovas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą.

43.       CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, užsakovas byloje pateikė rašytinį įrodymą, kuriame teikiama išvada, kad rangovo atlikti vidaus įrengimo darbai netenkina kokybės reikalavimų pagal galiojančius teisės aktus ir išvadoje teikiama rekomendacija samdytis rangovą nekokybiškų darbų šalinimui.  MB „Statiniu ir statybų diagnostika“ 2021 m. rugsėjo 30 d. apžiūros akte Nr. 09-30 bei jo priede įvardijamos ne tik netinkamai atliktų darbų apimtys, bet ir darbai, būtini pašalinti konstatuotus trūkumus. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas pasitelkė rangovą Š. N., kuriam už atliktus antro aukšto defektų šalinimo darbus ir pirmo aukšto įrengimo darbus sumokėjo 9 603 Eur sumą. Nagrinėjamoje byloje atsakovui pateikus rašytinius įrodymus, kuriuose pateikti duomenys apie darbo rezultato trūkumus, ieškovė nepasinaudojo teismo siūlymu trūkumų apimtį ir priežastis nustatinėti patikimesniais duomenimis, negu duomenimis, esančiais atsakovo pateiktame rašytiniame šaltinyje ar užfiksuotais nuotraukose. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl taikomo užsakovų teisių gynimo būdo, darbo rezultato trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo dydžio, vadovavosi atsakovo byloje pateiktomis įrodinėjimo priemonėmis, kuriose pateiktos trūkumų šalinimo apimtys ir nustatęs, kad atsakovo pasitelktas asmuo atliko trūkumų šalinimo darbus, priteisė faktiškai atsakovo patirtas trūkumų šalinimo išlaidas.

44.       Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pateiktos įrodinėjimo priemonės yra tinkamos įrodinėjimo priemonės, sprendžiant dėl ieškovės darbo trūkumų pašalinimo, kadangi joje įvardintos darbų apimtys, kurios yra būtinos pašalinti ieškovės nekokybiškai atlikto darbo rezultatą. Atsakovo pasitelkto specialisto išvadoje įvardinta netinkamai atliktų darbų apimtis, pateikti defektų pašalinimo būdai: būtina perdaryti šešėlines siūles, nulupti senus glaistymo kampus ir įrengti naujus juos priglaistant, išmontuoti lubų gipso plokštes, išlyginti lubų metalinį karkasą, sumontuoti naujas plokštes, atlikti glaistymą, dažymą. Taigi, byloje esantys duomenys įgalina spręsti, kad ištaisyti defektams yra būtinybė atlikti ir išardyti įrengtas gipso plokštes, jas iš naujo sumontuoti, atlikti glaistymo, dažymo ir kt. darbus. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovas įrodė būtinybę namo įrengimo darbus atlikti nuo pradžios.

45.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta darbų šalinimo kaina. Pažymėtina, kad ieškovė, nesutikdama su trūkumų šalinimo kaina, be savo deklaratyvių paaiškinimų, įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių trūkumų šalinimo išlaidas, byloje neteikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovės darbo rezultato trūkumai yra pašalinti, atsakovo pasitelkto darbų atlikimui asmens išrašytuose sąskaitose yra įvardijami faktiškai atlikti darbai. Sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog darbus atlikusio asmens teikti duomenys prieštarauja MB „Statiniu ir statybų diagnostika“ apžiūros akte, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo, spręsdama, kad, faktiškai atliekant darbus, gali kilti poreikis atlikti didesnės apimties darbus, nei tai yra fiksuojama apžiūros metu. Be to, apeliacinio skundo argumentas dėl trūkumų pašalinimui pasitelkto asmens galimybės išrašinėti apskaitos dokumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia rangos rezultato defektų pašalinimo fakto, nes ieškovė, kaip jau minėta, netinkamai vykdė įrodinėjimo pareigą ir neįrodinėjo nei kokios apimties darbai yra atlikti tinkamai, nei teikė įrodymus, kokia defektų šalinimo kaina.

46.       Ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog parenkant užsakovų pasirinktą teisių gynimo būdą iš ieškovės priteista suma viršija sąmatoje įvardintą sumą, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai nustatė darbų šalinimo kainą. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad dauguma ieškovės atliktų namo įrengimo darbų reikalinga atlikti iš naujo, prieš tai atliekant ieškovės darbo rezultato išmontavimo darbus. Akivaizdu, jog siekiant pasiekti trūkumų šalinimo rezultatą, išlaidos gali viršyti šių darbų atlikimo sąnaudas. Be to, byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog atsakovas už ieškovės atliktus darbus yra sumokėjęs 7 000 Eur, kuri viršija teismo priteistą 5 628,95 Eur nuostolių sumą. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog trūkumų šalinimo išlaidas sudaro 5 628,95 Eur suma, kuri pagrįstai priteista iš ieškovės.

47.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialines ir procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

48.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės individualios įmonės R. B. statybinės įmonės apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Tuo tarpu atsakovas į bylą yra pateikęs duomenis, kad jis apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (reg. Nr. DOK-24893).

49.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma sudarytų 2 855,32 Eur (2 196,40 Eur x 1,3) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš ieškovės.

50.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės individualios įmonės R. B. statybinės įmonės, juridinio asmens kodas 135643612, atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Evaldas Burzdikas

                Albina Rimdeikaitė

                Egidijus Tamašauskas