Administracinė byla Nr. eAS-108-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01605-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 53.4; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Neringos savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Neringos savivaldybės administracijos skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Neringos savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. SKP-71 (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti NMA 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. SKP-72 (toliau – ir Sprendimas 2); 3) panaikinti NMA 2018 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. BR6-1439 (toliau – ir NMA sprendimas); 4) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 3JA-85(18.14E) (toliau – ir ŽŪM sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti pareiškėjo patirtas išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad NMA 2017 m. rugpjūčio 22 d. priėmė Sprendimą 1, kuriuo pareiškėjui, įgyvendinančiam projektą Nr. 3UOS-3-14-04-PR001 „Žvejybos iškrovimo vietos įrengimas Baltijos jūroje, Juodkrantėje“, pritaikė sankciją – paramos dalies (2 771,17 Eur) susigrąžinimą dėl 2016 m. įsipareigojimų, susijusių su projekto priežiūros rodiklio „Iš projekto veikos gautos pajamos“ neįvykdymu, bei Sprendimą 2, kuriuo pareiškėjui, įgyvendinančiam projektą Nr. 3UOS-3-14-05-PR001 „Žvejybos iškrovimo vietos įrengimas Baltijos jūroje, Nidoje“, pritaikė sankciją – paramos dalies (2 769,58 Eur) susigrąžinimą dėl 2016 m. įsipareigojimų, susijusių su projekto priežiūros rodiklio „Iš projekto veikos gautos pajamos“ nevykdymu. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais sprendimais, pateikė skundą ŽŪM, o pastaroji nurodė įpareigosianti NMA kreiptis į pareiškėją, prašant pateikti papildomus dokumentus, kadangi tik gavusi visus dokumentus ir informaciją bei ją įvertinusi (palyginusi), NMA galėtų spręsti klausimą dėl sankcijų taikymo / netaikymo. Tuo atveju, jeigu surinkta informacija pagrįstų pareiškėjo rašte bei asociacijos „Vidmarės“ rašte nurodytus teiginius, pažeidimas galėtų būti pripažintas formaliu ir mažareikšmiu bei nesukeliančiu jokių neigiamų padarinių priemonės tikslams ir uždaviniams pasiekti. Vis dėlto NMA, pakartotinai įvertinusi ŽŪM rašte nurodytas aplinkybes, sprendimu paliko galioti skundžiamus Sprendimą 1 ir Sprendimą 2, o ŽŪM, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl NMA sprendimo, 2018 m. kovo 23 d. ŽŪM sprendimu konstatavo, kad NMA Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

NMA pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339, 130 ir 130.1 punktais, paramos gavėjui nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, NMA gali taikyti paramos sumažinimą. Nagrinėjamu atveju vertinant užbaigto projekto metinę ataskaitą, pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su projekto priežiūros rodikliu „Iš projekto veiklos gautos pajamos“, kadangi negavo tiek pajamų, kiek buvo suplanuota. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui pritaikyta sankcija – paramos dalies susigrąžinimas dėl įsipareigojimų, susijusių su projekto priežiūros rodikliu „Iš projekto veiklos gautos pajamos“, nevykdymo.

Atsakovas ŽŪM atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

ŽŪM sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jis nebuvo įpareigotas rinkti informacijos, kurios reikalavo NMA, tačiau pažymėjo, kad šios informacijos NMA iš pareiškėjo pareikalavo, vykdydama ŽŪM raštą, kuriame ŽŪM prašė NMA įsitikinti pareiškėjo ir asociacijos „Vidmarės“ raštuose pateiktos informacijos teisingumu ir kreiptis į pareiškėją su prašymu pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad už ataskaitinį laikotarpį savo biudžeto lėšomis pareiškėjas padengė žvejybos iškrovimo vietų eksploatacines išlaidas, bei į asociaciją „Vidmarės“ ir asociacijos įmones, kad šios už ataskaitinį laikotarpį pateiktų duomenis apie tai, kiek žuvies buvo iškrauta, kokiais laivais (kokio ilgio bei galingumo) bei kiek kartų buvo naudotasi pareiškėjo įrengtomis iškrovimo vietomis ir jose pastatytais įtraukimo / ištraukimo įrenginiais Baltijos jūroje ties Juodkrante ir Nida. Taigi, ŽŪM niekada nekvestionavo aplinkybės, kad pareiškėjas neįvykdė paraiškose prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su projektų priežiūros rodikliu „Iš projekto veiklos gautos pajamos“, tačiau siekė išsiaiškinti, ar padarytas pažeidimas gali būti pripažintas formaliu ir mažareikšmiu. Pareiškėjas ir pats nekvestionavo aplinkybės, kad neįvykdė paraiškose prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su projektų priežiūros rodikliu „Iš projekto veiklos gautos pajamos“, ir su ja sutiko.

2018 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl skundo atsisakymo.

Pareiškėjas nurodė, kad NMA priėmė sprendimą, kuriuo taikytos sankcijos anuliuotos, ir informavo pareiškėją, kad jis nebeturi įsipareigojimų NMA.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi priėmė pareiškėjo Neringos savivaldybės administracijos skundo atsisakymą ir nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo Neringos savivaldybės administracijos skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo. Teismas pareiškėjo Neringos savivaldybės administracijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 4 punktu ir nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl skundo atsisakymo, kadangi nagrinėjant administracinę bylą teisme NMA priėmė 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. SKP-98, kuriuo nagrinėjamoje byloje ginčijami Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 pripažinti negaliojančiais, o pareiškėjo skola anuliuota. Teismo vertinimu, skundo atsisakymas neprieštarauja įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, be to, byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad atsisakęs skundo pareiškėjas pažeistų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, todėl teismas pareiškimą dėl skundo atsisakymo priėmė, o bylą nutraukė.

Teismas nurodė, kad vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, jog atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašė atlyginti jo patirtas atstovavimo išlaidas, priteisiant iš atsakovų 1 445,65 Eur sumą. Teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 31 d. atstovavimo sutarties pagrindu pareiškėjo interesams atstovavo advokatų kontoros „Averus“ advokatai, o pareiškėjo išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą, patvirtina pateiktos PVM sąskaitos faktūros, paslaugų suteikimo aktai ir banko išrašai.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, visų pirma, pažymėjo, kad pareiškėjas Neringos savivaldybės administracija – tai viešojo administravimo subjektas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Teismas, vadovaudamasis pareiškėjo Neringos savivaldybės administracijos oficialioje interneto svetainėje viešais skelbiamais duomenimis, nustatė, kad Neringos savivaldybės administracijoje yra įsteigtas Juridinis, personalo ir viešųjų pirkimų skyrius, o šio skyriaus Nuostatų, patvirtintų Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V13-95, 6.2 punkte nustatyta, kad Juridinio, personalo ir viešųjų pirkimų skyriaus uždavinys – atstovauti Neringos savivaldybę ir Neringos savivaldybės administraciją teisme, rengti bei teikti teismui ieškinius, pareiškimus, atsiliepimus ir kitus procesinius dokumentus. Išdėstytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad pareiškėjas turėjo vidinius administravimo pajėgumus, kurie galėjo būti skirti jo interesų atstovavimui teisme pareiškėjui ginčijant NMA ir ŽŪM sprendimus. Kartu pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad jis negalėjo vesti bylą pasitelkdamas savo tarnautojus, ir nenurodė aplinkybių, dėl kurių jam iškilo būtinybė vesti administracinę bylą per advokatą. Teismo vertinimu, kilęs administracinis ginčas nebuvo tiek sudėtingas ar naujas, kad pareiškėjo interesams nebūtų galėjęs tinkamai atstovauti Neringos savivaldybės administracijoje dirbantis valstybės tarnautojas. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad pareiškėjas, kaip viešojo administravimo institucija, neturi teisės reikalauti atlyginti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kadangi advokato pasitelkimas šioje byloje nebuvo būtinas siekiant tinkamai apginti Neringos savivaldybės administracijos interesus, o tai sudaro pagrindą atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad minėtas NMA 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimas dėl skolos anuliavimo priimtas įvertinus pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus, kurie pagrindžia, kad pareiškėjas už ataskaitinį laikotarpį savo biudžeto lėšomis padengė žvejybos iškrovimo vietų eksploatacines išlaidas. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų pateikęs šiuos dokumentus anksčiau, jam nebūtų priimti ginčijami NMA ir ŽŪM sprendimai ir pareiškėjui neiškiltų būtinybė ginti savo teises teisme, taigi, paties pareiškėjo veiksmai sąlygojo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.

III.

Pareiškėjas Neringos savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo Neringos savivaldybės administracijai ir priimti naują sprendimą – tenkinti Neringos savivaldybės administracijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas iš esmės pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, suteikiančias teisę proceso šaliai gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, kad asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Nei ABTĮ, nei kiti teisės aktai nesuteikia pagrindo atmesti šalies prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vien tuo pagrindu, koks yra šalies teisinis statusas (šiuo atveju – viešojo administravimo subjektas). Neringos savivaldybės administracijoje yra Juridinis, personalo ir viešųjų pirkimų skyrius, kuriame šiai dienai dirba 4 darbuotojai: vedėja, vedėjos pavaduotoja ir 2 vyriausiosios specialistės. Pagal pareigybių aprašymus iš šių darbuotojų tik vedėjos ir vedėjos pavaduotojos veiklos srities funkcijos yra numatytos teisės srityje, kitų šio skyriaus darbuotojų funkcijos priskirtos personalo valdymo, viešųjų pirkimų ir pan. sritims. Dar daugiau, pareigybės aprašymuose prie šių valstybės tarnautojų funkcijų nėra numatytas Neringos savivaldybės administracijos atstovavimas teismuose, kadangi šio skyriaus darbuotojams ir be atstovavimo teismuose numatyta labai daug plačių funkcijų ir darbo apimtys yra itin didelės. Dėl šios priežasties pareiškėjo administracija atstovavimui teismuose dažniausiai samdo profesionalius atstovus – advokatus, kurie užtikrina tinkamą ir profesionalų kliento atstovavimą bei leidžia sukontroliuoti bei sukoordinuoti pareiškėjo darbuotojų darbo krūvį. Įvertinus pareiškėjo darbuotojų (teisininkų) atliekamas funkcijas, taip pat tai, kad pareiškėjo administracijos tarnautojai faktiškai dirba Nidoje ir dėl kiekvieno teismo posėdžio vien kelionėje į Vilnių privalėtų sugaišti neproporcingai daug laiko (apie 10 valandų), todėl, atsižvelgiant į laiko ir finansiniai kaštus, pareiškėjas priėmė sprendimą atstovavimui teisme Vilniuje pasitelkti Vilniuje dirbančius advokatus.

Pareiškėjas teigia, kad nepagrįstas teismo teiginys, jog paties pareiškėjo veiksmai lėmė teisminius procesus prieš atsakovus. Pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokios visiškai naujos informacijos NMA, iš esmės visa informacija NMA disponavo dar priimdama skundžiamus sprendimus. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateikė tik patikslinančius duomenis apie elektros energijos ir vandens suvartojimo apmokėjimą, tačiau apie UAB „Neringos komunalininkas“ išlaidų atlyginimą informacija jau buvo pateikta Agentūrai anksčiau iki Agentūrai priimant skundžiamus sprendimus. Bylinėjimąsi lėmė atsakovų veiksmai, nes jokia iš esmės nauja informacija atsakovams nebuvo pateikta.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, kaip viešojo administravimo institucija, neturi teisės reikalauti atlyginti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kadangi advokato pasitelkimas šioje byloje nebuvo būtinas siekiant tinkamai apginti Neringos savivaldybės administracijos interesus. Pažymi, kad NMA 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimas dėl skolos anuliavimo priimtas įvertinus pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus, kurie pagrindžia, kad pareiškėjas už ataskaitinį laikotarpį savo biudžeto lėšomis padengė žvejybos iškrovimo vietų eksploatacines išlaidas. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų pateikęs šiuos dokumentus anksčiau, jam nebūtų priimti ginčijami NMA ir ŽŪM sprendimai ir pareiškėjui neiškiltų būtinybė ginti savo teises teisme, taigi, paties pareiškėjo veiksmai sąlygojo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Be kita ko, pareiškėjas iki atskirojo skundo pateikimo nei teismui, nei NMA nebuvo pateikęs informacijos dėl pareiškėjo, kaip viešojo administravimo subjekto, savarankiško atstovavimo institucijai negalimumo. Pareiškėjas nepagrįstai reikalauja priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad susipažinimas su dokumentais yra skundo ruošimo proceso dalis, todėl neturėtų būti dirbtinai skaidomos bylinėjimosi išlaidos, siekiant pasipelnyti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas teismui pateikė naujus įrodymus, įrodančius apmokėjimą už eksploatacines išlaidas. Atsakovas ginčijamuose sprendimuose nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog apmokėjo žvejybos iškrovimo vietų eksploatacines išlaidas 2016 metais. Pareiškėjas, pateikdamas įrodymus, nurodė, kad minėti rašytiniai įrodymai buvo gauti po skundo administraciniam teismui pateikimo, tačiau nenurodė aplinkybių, kodėl negalėjo gauti šių rašytinių įrodymų NMA ir (ar) ŽŪM priimant sprendimus. Pareiškėjas įrodymus, pakeitusius NMA atliktą vertinimą (sankcijos taikymą), pateikė praėjus daugiau nei 1 metams. Pareiškėjas ir pats aplinkybių, jog neįvykdė paraiškose prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su projektų priežiūros rodikliu „Iš projekto veiklos gautos pajamos“, nekvestionavo, sutiko, kad neįvykdė paraiškose prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su projektų priežiūros rodikliu „Iš projekto veiklos gautos pajamos“.

Atsakovas nurodo, kad, nors Juridinio, personalo ir viešųjų pirkimų skyriaus valstybės tarnautojų pareigybių aprašymuose nėra įtvirtintos funkcijos „atstovavimas teismuose“, tačiau skyriaus nuostatuose įtvirtinta funkcija „atstovauti Savivaldybę, administraciją teisme, rengti bei teismui ieškinius, pareiškimus, atsiliepimus ir kitus teismo procesinius dokumentus“, už kurios įgyvendinimą atsakingas skyriaus vedėjas. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad Juridinio, personalo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja negalėjo atstovauti nagrinėjant administracinę bylą teisme.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantys sprendimai buvo priimti NMA, todėl iš NMA priteistinos prašomos bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties dalies, kuria Neringos savivaldybės administracijos prašymas dėl  bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas Neringos savivaldybės administracija kreipėsi į teismą skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. SKP-71 (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti NMA 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. SKP-72 (toliau – ir Sprendimas 2); 3) panaikinti NMA 2018 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. BR6-1439; 4) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 3JA-85(18.14E).

2018 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas pateikė teismui skundo atsisakymą. Nurodė, kad NMA priėmė sprendimą, kuriuo taikytos sankcijos anuliuotos, ir informavo pareiškėją, jog jis nebeturi įsipareigojimų NMA. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi priėmė pareiškėjo Neringos savivaldybės administracijos skundo atsisakymą ir nutraukė administracinę bylą. Pareiškėjo Neringos savivaldybės administracijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NMA, atsižvelgdama į pateiktą informaciją, į tai, jog pareiškėjas pateikė dokumentus, kurie pagrindžia, jog pareiškėjas už ataskaitinį laikotarpį savo biudžeto lėšomis padengė žvejybos iškrovimo vietų eksploatacines išlaidas, įvertinusi pažeidimą galimą pripažinti formaliu ir mažareikšmiu bei nesukeliančiu jokių neigiamų padarinių priemonės tikslams ir uždaviniams pasiekti, priėmė 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. SKP-98 dėl skolos anuliavimo nekeisti neigiamo projekto Nr. 3UOS-3-14-04-PR001 „Žvejybos iškrovimo vietos įrengimas Baltijos jūroje, Juodkrantėje“ ir projekto Nr. 3UOS-3-14-05-PR001 „Žvejybos iškrovimo vietos įrengimas Baltijos jūroje, Nidoje“ įgyvendinimo ataskaitų už 2016 m. vertinimo rezultato (dėl nepasiekto rodiklio „Iš projekto veiklos gautos pajamos“) bei netaikyti pareiškėjui paramos susigrąžinimo sankcijos ir nutraukti tolimesnį bylinėjimąsi, t. y. susidariusi skola anuliuota bei NMA Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 pripažinti negaliojančiais.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, vertino, kad nagrinėjamu atveju atsakovas geruoju įvykdė pareiškėjo reikalavimą, tačiau sprendė, kad pareiškėjas, kaip viešojo administravimo institucija, neturi teisės reikalauti atlyginti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kadangi pareiškėjas turėjo vidinius administravimo pajėgumus, kurie galėjo būti skirti jo interesų atstovavimui teisme, ir advokato pasitelkimas šioje byloje, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, nebuvo būtinas siekiant tinkamai apginti Neringos savivaldybės administracijos interesus.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 2 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos matyti, kad teismas, vertindamas tai, ar yra pagrindas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi, be kita ko, įvertinti ir nustatyti, ar atsakovas ėmėsi veiksmų, patenkinančių pareiškėjo skundo reikalavimus, tik tuomet, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-636-624/2018).

Administracinių teismų praktikoje, konstatuota, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai; iš tikrųjų) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto (faktiškai; iš tikrųjų) įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad susidariusi skola anuliuota bei NMA Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 pripažinti negaliojančiais tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą, todėl spręstina, kad pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas geruoju. Tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjas šioje byloje turėjo pakankamus vidinius resursus tinkamai atstovauti save, nepasitelkdamas advokato.

Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Tokią poziciją suformulavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Šiuo atveju pareiškėjas Neringos savivaldybės administracija neneigia nustatytų aplinkybių, jog Neringos savivaldybės administracijoje yra įsteigtas Juridinis, personalo ir viešųjų pirkimų skyrius, kuriame šiai dienai dirba 4 darbuotojai: vedėja, vedėjos pavaduotoja ir 2 vyriausiosios specialistės, o vienas iš šio skyriaus uždavinių yra atstovauti Neringos savivaldybei ir Neringos savivaldybės administracijai teisme, rengti procesinius dokumentus. Tačiau pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pagal pareigybių aprašymus iš šių darbuotojų tik vedėjos ir vedėjos pavaduotojos veiklos srities funkcijos yra numatytos teisės srityje, ir prie šių valstybės tarnautojų funkcijų nėra numatytas Neringos savivaldybės administracijos atstovavimas teismuose. Be to, mano, kad, atsižvelgiant į laiko ir finansiniai kaštus, buvo būtina pasitelkti advokatus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė, jog jo vidiniai resursai buvo nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudarė sąlygas tinkamai apginti savivaldybės interesus teisme. Pareiškėjas nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis (įrodymais), kodėl minėti darbuotojai (vedėja, kuri pagal pareigybės aprašymą privalo turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų srities teisės krypties išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius) ir vedėjo pavaduotoja, kuri pagal pareigybės aprašymą privalo turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą)) negalėjo parengti procesinių dokumentų ir atstovauti pareiškėją teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog pareiškėjas nesugeba tinkamai organizuoti savivaldybės administracijos darbo taip, jog būtų tinkamai užtikrinta savivaldybės teisminio atstovavimo funkcija, priimtas pakankamas skaičius darbuotojų, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir galinčių užtikrinti minėtos savivaldybės funkcijos įgyvendinimą, negali uždėti atsakovui nepagrįsto (perteklinio) atstovavimo ir išlaidavimo naštos. 

Taigi, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, į išnagrinėtos administracinės bylos pobūdį ir apimtį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas turėjo reikiamą kompetenciją ir žinias turinčius Juridinio, personalo ir viešųjų pirkimų skyriaus teisininkus, todėl pareiškėjui nebuvo poreikio naudotis advokato paslaugomis, o šiuo atveju už tokias paslaugas jam ir neatlygintina.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Neringos savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

          Teisėjai         Romanas Klišauskas

                             Dainius Raižys

                Virginija Volskienė