ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. U. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. U. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys Raseinių rajono policijos komisariatas, antstolis A. B..

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (skolininkas) T. U. pateikė antstoliui A. B. skundą, kuriuo prašė panaikinti 2017 m. vasario 10 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje ir grąžinti nurašytas pinigines lėšas, jeigu jos būtų nurašytos. Pareiškėjas teigė, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

2. Antstolis A. B. 2017 m. kovo 28 d. patvarkymu skundą patenkino iš dalies, nurodydamas, kad 2017 m. kovo 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl apribojimų panaikinimo“ panaikino 2017 m. vasario 10 d. patvarkymu visus skolininko T. U. gaunamos piniginėms lėšoms taikytus apribojimus, ir kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė teismui. Nurodė, kad 2017-03-08 antstolio depozitinėje sąskaitoje gauta 45 Eur, o 2017-03-17 gauta 15 Eur. Skolininkas T. U. nepateikė įrodymų, kad antstolio A. B. depozitinėje sąskaitoje gautos lėšos patenka į šį sąrašą, todėl sprendė, kad nėra pagrindo grąžinti pinigines lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas sprendė, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų.  Byloje nepateikta įrodymų, kad iš skolininko būtų išskaityta daugiau, nei nurodyta CPK 736 straipsnyje, byloje nėra įrodymų, kad skolininkui priklausančios lėšos, esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje, patektų į CPK 739 straipsnyje išvardintas pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. Teismas sprendė, kad antstolis pagrįstai ir teisėtai netenkino skolininko skundo ir negrąžino nurašytų piniginių lėšų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas T. U. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį – įpareigoti antstolį grąžinti 60,00 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

4.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Antstolio areštuotos lėšos nėra apelianto darbo pajamos, lėšos artimųjų buvo siunčiamos, kad apeliantas galėtų įsigyti higienos prekių, mokymosi reikmenų. Skundžiamas antstolio patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtinųjų reikmenų. Skundžiamu patvarkymu yra išieškomos visos skolininko lėšos, esančios asmeninėje jo sąskaitoje, nepaisant viršija jos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ar ne, todėl apeliantui nelieka jokių lėšų, kurias galėtų naudoti savo reikmėms.

5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo numatyta tvarka negauta.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, areštuojant pinigines lėšas, skolininkui pervedamas į įkalinimo įstaigoje esančią sąskaitą, pripažinimo neteisėtais, pagrįstumo ir teisėtumo.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis A. B. kontoroje  vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14,48 Eur (50 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko T. U. 3 – ios eilės išieškotojo valstybės naudai pagal 2012 m. spalio 18 d. Raseinių rajono policijos komisariato nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini); antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 86,89 Eur (300 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko T. U. 3 – ios eilės išieškotojo valstybės naudai pagal 2013 m. sausio 28 d.  Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini); antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 57,92 Eur (200 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko T. U. 3 - ios eilės išieškotojo valstybės naudai pagal 2013 m. sausio 28 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini); antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 86,89 Eur (300 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko T. U. 3- ios eilės išieškotojo valstybės naudai pagal 2013 m. sausio 28 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo antstolis pareikalavo (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos kiekvieną mėnesį iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, ir pinigus pervesti į antstolio patvarkyme nurodytą sąskaitą. Dėl šio antstolio patvarkymo pareiškėjas pateikė skundą.

8. Nagrinėjamu atveju, remdamasis CPK 668 straipsniu, apeliantas nesutiko su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į skolininkui priklausančią pinigų sumą, esančią įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Teigė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 yra išaiškinta, kad iš nuteistojo, kuris yra įkalinimo vietoje, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA, nes ši pinigų suma yra būtina jo minimaliems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

10. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią normą – CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, kurios 93.6 punkte nurodyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.

11. CPK LI skyriuje (733 –743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

12. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apelianto poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas visiškai nėra galimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA. Teisingai apeliantas nurodo, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, tačiau neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, susijusią su išieškojimu iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto vieno MMA dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

13. Vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, antstolis pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priverstinį išieškojimą nukreipdamas į skolininko pinigų sumą, esančią (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos sąskaitoje. Antstolis patvarkyme nurodė, kad kiekvieną mėnesį iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaičiuoti 70 procentų lėšų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios vienos MMA. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad antstolis, priimdamas 2017-01-25 patvarkymą, vadovavosi CPK 736 straipsnio nuostatomis.

14. Byloje nėra įrodymų, kad skolininkui priklausančios lėšos, esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje, patektų į CPK 739 straipsnyje išvardintas pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. Apeliantas teigia, kad artimųjų siunčiamos lėšos reikalingos higienos prekėms, maisto produktams, mokymosi reikmenims ir kitiems būtiniesiems reikmenims įsigyti. Sutiktina su apeliantu, kad jam gali būti reikalinga įsigyti papildomai higienos, maisto prekių, tačiau pažymėtina, kad pagal skundžiamą antstolio patvarkymą išskaičiuojama iš apelianto piniginių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos sąskaitoje, išskaičiuota 20 procentų nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios vienos MMA, todėl apeliantui lieka lėšų įsigyti papildomoms reikmėms. Į bylą apeliantas nepateikė įrodymų, kad iš minėtos sąskaitos buvo išskaičiuota visa piniginių lėšų suma. Apeliantas teigia, kad lėšos reikalingos ir mokymosi reikmėms įsigyti, nes jis mokosi 10 klasėje, tačiau į bylą` nepateikė jokių įrodymų šias aplinkybes pagrįsti. Taip pat pažymėtina, jog pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į mokymosi reikmenis, o ne į lėšas, už kurias planuojama juos įsigyti.

15. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrindo grąžinti išieškotą 60,00 Eur sumą nėra.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                       Lina Muchtarovienė