Civilinė byla Nr. e2-869-1171/2025

Teisminio proceso 2-68-3-07905-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei, Linai Kelevišienei, Kristinai Murauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei M. V.,

atsakovės atstovui advokatui Dainiui Kenstavičiui, 

trečiajam asmeniui P. M.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Rakursas“ atstovui S. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orenus“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, P. M. ir uždaroji akcinė bendrovė „Rakursas“.

Teismas

nustatė:

ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orenus“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, P. M. ir uždaroji akcinė bendrovė „Rakursas“, kuriame prašoma priteisti iš atsakovės 1063,66 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė,  tarp ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir P. M. 2021 m. gruodžio 17 d. sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. 2200187533, pagal kurią ieškovė buvo apdraudusi draudėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 12 d. ieškovė gavo draudėjo pranešimą, kad buvo aplietas jo turtas. Žalos administravimo metu nustatyta, kad draudėjo turtas apgadintas dėl nesandarių daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo išorinių konstrukcijų. Minėtos draudimo sutarties pagrindu ieškovei, kaip turto draudėjui, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 1063,66 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. UAB „Orenus“ draudžiamojo įvykio metu buvo paskirtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratoriumi, kuris, be kita ko, buvo atsakingas už daugiabučio namo išorinių konstrukcijų priežiūrą.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovė ieškinyje nedetalizuoja visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, ypatingai – neteisėtų veiksmų. Ieškovė nenurodė, ką konkrečiai neteisėto atliko atsakovė bei kokius teisės aktus pažeidė. Ieškinyje yra remiamasi CK 4.83 straipsnio 3 dalimi bei 4.84 straipsnio 1 dalimi, tačiau pažymėjo, kad šios teisės normos nustato pareigas butų ir kitų patalpų savininkams (naudotojams), o ne administratoriams. Ieškinyje labai trumpai nurodoma, kad atsakovė laiku tariamai nepastebėjo blogos bendrojo naudojimo išorinių konstrukcijų, būklės, o būtent stogo. Ieškinyje nurodyta, kad turtas buvo apgadintas dėl nesandaraus stogo. Tam, kad atsakovė galėtų (ar turėtų) pastebėti blogą bendrojo naudojimo išorinių konstrukcijų būklę, ieškovė pirmiausia turėjo įrodyti faktą, jog iš tiesų yra bloga bendrojo naudojimo išorinių konstrukcijų būklė. Tačiau ieškovė šios aplinkybės neįrodė, į bylą nepateikė absoliučiai jokių įrodymų (apžiūros aktų, specialistų išvadų ir t. t.), kurie galėtų patvirtinti, jog buvo bloga bendrojo naudojimo išorinių konstrukcijų būklė. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog turtas buvo apgadintas dėl nesandaraus stogo. Galiausiai, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų žalos atsiradimo momentą. Žalos atsiradimo momentas nėra draudėjo kreipimasis į ieškovę dėl žalos atlyginimo, bet tikrasis žalos atsiradimo laikas. Šiuo atveju iš pateiktų fotonuotraukų matyti gerokai įsisenėjusios (pageltusios) dėmės. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad būtų nustatinėjusi žalos atsiradimo momentą. Atkreipė dėmesį į labai trumpą laiko tarpą nuo draudimo sutarties sudarymo iki draudėjo pranešimo apie atsiradusią žalą. Draudimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. gruodžio 17 d., o draudėjas pranešimą apie žalą pateikė nepraėjus nei vienam mėnesiui, t. y. 2022 m. sausio 12 d. Ieškovei, kaip draudimo paslaugas teikiančiam asmeniui, turėjo sukelti įtarimą vien aplinkybė, jog nuo draudimo sutarties sudarymo iki pranešimo apie žalą praėjo itin trumpas laiko tarpas (dėl ko galima kelti pagrįstas prielaidas, jog žala atsirado dar iki draudimo sutarties sudarymo), tačiau, kaip matyti, ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių tikrąją žalos atsiradimo dieną. Atsižvelgiant į tai daro išvadą, kad ieškovė neįrodė blogos stogo būklės; išvados, jog turtas buvo apgadintas dėl nesandaraus stogo; tikrosios žalos atsiradimo dienos. Taip pat nurodė, jog šiuo atveju ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog daugiabučio namo stogas neatitiko privalomųjų reikalavimų, nustatytų Statybos įstatyme bei STR 1.12.05:2002. Pažymėjo, kad atsakovė ėmėsi veiksmų, užtikrinančių daugiabučio namo stogo kokybę. 2021 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė sudarė stogo apžiūros aktą. Iš šio akto matyti, kad atsakovė iš tiesų apžiūrėjo stogą, nustatė tam tikrus stogo trūkumus, bei rekomendavo daugiabučio namo bendraturčiams imtis veiksmų dėl sprendimo remontuoti stogą priėmimo. 2021 m. rugpjūčio 18 d. atsakovė ir UAB „Rakursas“ sudarė statybos rangos sutartį dėl stogo remonto darbų. 2021 m. lapkričio 17 d., atlikus stogo remonto darbus, UAB „Rakursas“ pateikė PVM sąskaitą faktūrą bei šalys sudarė darbų priėmimo-perdavimo aktą. 2021 m. gruodžio 7 d. UAB „Rakursas“ išdavė garantinį raštą, kuriuo prisiėmė garantinius įsipareigojimus už stogo remontą pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės norminių aktų numatytus garantinius laikotarpius. Iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad 2021 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesiais buvo atliekamas stogo remontas. Tai reiškia, kad atsakovė elgėsi atidžiai ir rūpestingai bei atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, susijusius su daugiabučio namo administravimu. Pažymėjo, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorius, neatsako už bet kokius daugiabučio namo defektus. Daugiabučio namo administratoriaus pagrindinis uždavinys yra administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Bet kuriuo atveju matyti, kad atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas, todėl jos atžvilgiu negali būti taikoma jokia atsakomybė.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame pareiškė, jog su atsakovės atsiliepimu nesutinka dėl žemiau išvardintų motyvų. Ieškovė ieškinį atsakovei reiškia naudodamasi subrogacijos teise, nes atlygino dėl atsakovės, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, tiesioginių pareigų netinkamo vykdymo, t. y. laiku nepastebėtos blogos bendrojo naudojimo išorinių konstrukcijų, būklės, o būtent stogo, ir laiku nepašalintų jų defektų, atsiradusią žalą draudėjui P. M., kuomet buvo apgadintas jo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės atsiliepimo matyti, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra paskirta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, t. y. draudžiamojo įvykio metu buvo atsakinga už minėto daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Žalos administravimo metu nustatyta, kad draudėjos butas yra viršutiniame 9-ame daugiabučio namo aukšte, dėl to kitų šaltinių, iš kurių galėjo išsilieti vanduo (pvz. inžinerinės sistemos iš aukščiau esančio buto), nėra. Išorinės namo konstrukcijos yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas. Atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui, tenka pareiga rūpintis tinkama pastato bendrojo naudojimo išorinių konstrukcijų priežiūra, atlikti periodinius stebėjimus bei užtikrinti susidėvėjusių elementų savalaikį keitimą Šioje byloje atsakovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius apie tinkamai atliekamas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, t. y. nepateikti jokie įrodymai, kad atsakovė apskritai atliko kokius nors bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbus – atliko kasmetines bei nuolatines objekto apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir pan. Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindžia aplinkybe, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. nustačius, kad daugiabučio namo stogas neatitinka privalomųjų reikalavimų, 2021 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesiais buvo atliekamas stogo remontas. Ieškovė su tokiais atsakovės teiginiais nesutinka, kadangi iš atsakovės pateiktų dokumentų nėra aišku, ar visi nustatyti stogo defektai buvo pašalinti. Taigi aplinkybė, kad atsakovė organizavo tam tikrus stogo remonto darbus, niekaip nepatvirtina, jog atsakovė tinkamai vykdė jai teisės aktais nustatytas pareigas, o būtent tinkamai prižiūrėjo daugiabučio namo stogą. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo išorinėmis konstrukcijomis – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei turtui padarytos žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratoriaus, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad su dubliku nesutinka. Teigia, kad ieškovė, pateikdama dubliką, neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovė tinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, pareigas bei ėmėsi veiksmų dėl stogo būklės apžiūros ir defektų šalinimo. Nurodyti įrodymai patvirtina, kad atsakovė laiku pastebėjo būtinybę atlikti stogo remonto darbus bei šie darbai buvo atlikti 2021 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesiais. Tuo tarpu dublike ieškovė nepaneigė, jog atsakovė tinkamai atliko nurodytas pareigas. Dublike melagingai teigiama, kad „nepateikti jokie įrodymai, kad atsakovė apskritai atliko kokius nors bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbus“. Ieškovė visiškai ignoruoja kartu su atsiliepimu pateiktus įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovė elgėsi apdairiai ir tinkamai bei laiku atliko stogo, kaip bendrojo naudojimo objekto, apžiūros, priežiūros ir remonto darbus. Atsakovei ieškinys yra pareikštas kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto administratoriui. Todėl atitinkamai civilinės atsakomybės klausimai atsakovės atžvilgiu turėtų būti sprendžiami atsižvelgiant į daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto administravimą nustatančius teisės aktus bei atitinkamai teismų praktiką. Teismų praktika reiškia, jog administratorius turi įgyvendinti būtent privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Vadovaujantis teismų praktika, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto administratoriui negali kilti teisinė atsakomybė už visus ir bet kokius daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto defektus. Sprendžiant dėl administratoriaus civilinės atsakomybės turėtų būti sprendžiama, ar administratorius ėmėsi veiksmų siekdamas prižiūrėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus užtikrinant teisės aktais nustatytus bendrojo naudojimo objektų privalomuosius reikalavimus. Nagrinėjamuoju atveju ieškovė dublike neįrodė, jog atsakovė būtų netinkamai vykdžiusi savo, kaip daugiabučio namo administratoriaus, funkcijas. Todėl šiuo atveju nei ieškinyje, nei dublike nebuvo įrodytos visos sąlygos, būtinos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Dublike ieškovė nurodo, kad „iš Atsakovo pateiktų dokumentų nėra aišku, ar visi nustatyti stogo defektai buvo pašalinti“. Šis ieškovės teiginys yra nepagrįstas. Pirma, ieškovė pati nei ieškinyje, nei dublike nenurodo, kokie konkrečiai defektai, ieškovės vertinimu, buvo stoge. Tuo atveju, jeigu ieškovė mano, jog stogas turėjo tam tikrus defektus, kurie lėmė žalos atsiradimą, ieškovė privalėjo nurodyti, kokie konkrečiai defektai bei kuriose vietose defektai buvo; ieškovė taip pat privalėjo pateikti atitinkamus įrodymus, pagrindžiančius ieškovės argumentus. Šiuo atveju ieškovei nenurodžius, kokius konkrečiai ieškovė stogo defektus turi omenyje, nėra aišku, kaip būtų galima apskritai nustatyti, ar ieškovės nurodyti tariami defektai buvo pašalinti. Antra, kartu su atsiliepimu atsakovė pateikė 2021 m. rugpjūčio 4 d. stogo apžiūros aktą. Šiame akte nurodyti stogo defektai. Tuo tarpu ieškovė dublike net nenurodė, kurie defektai, ieškovės vertinimu, galėjo sukelti žalą. Tuo atveju, jeigu, ieškovės vertinimu, 2021 m. rugpjūčio 4 d. stogo apžiūros akte buvo nurodyti ne visi defektai, ieškovė privalėjo pateikti atitinkamus įrodymus, tačiau to nepadarė. Trečia, ieškovė pati apskritai nepateikė stogo apžiūros akto. Tuo atveju, jeigu, ieškovės vertinimu, žalą sukėlė stogo defektai, ieškovė privalėjo tai įrodyti. Pavyzdžiui, ieškovė galėjo savo jėgomis ar specialistų pagalba apžiūrėti stogą, sudaryti stogo apžiūros aktą bei nustatyti, ar iš tiesų yra taip, kad stogas turėjo defektų, kurie galėjo sukelti žalą. Ketvirta, net jei ieškovė ir būtų pateikusi įrodymus dėl stogo defektų, ieškovė turi pareigą įrodyti, kad būtent tie defektai tiesiogiai sukėlė ieškovei nurodytą žalą. Penkta, ieškovė šiuo atveju žalą atlygino buto savininkui. Buto savininkui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai, įskaitant stogą. Todėl būtent buto savininkas turi elgtis rūpestingai su savo turtu (įskaitant bendrojo naudojimo objektus), rūpintis ir prižiūrėti. Būtent buto savininkas, kaip vienas iš bendrojo naudojimo objektų (stogo) bendrasavininkis, gyvendamas bute, turėjo daugiau galimybių stebėti pastato bendrąsias konstrukcijas, pastebėti galimus defektus, ir imtis priemonių žalai išvengti. Šešta, kartu su šiuo dubliku pateikė papildomą įrodymą, patvirtinantį, jog buvo atliktas būtent viso stogo remontas – 2021 m. rugpjūčio 17 d. balsų skaičiavimo protokolą. Iš minėto protokolo matyti, kad daugiabučio namo gyventojai (savininkai) sprendė ir balsavo dėl klausimo, ar atlikti stogo remontą. Balsavimui buvo pateikti du klausimai: pritarti, kad namo administratorius organizuotų viso stogo remontą, į kurį įeina viso stogo ploto perdanga, lietaus rinktuvo remontas, parapetų ir stogų kraštų sujungimo su plokštuma sandarinimas, ventiliacijos šachtų kepurių apskardinimas, ventiliacijos kaminėlio įrengimas ir kt.; arba pritarti, kad namo administratorius organizuotų atskirų defektinio stogo vietų remontą. Iš protokolo matyti, kad patys butų savininkai nusprendė organizuoti viso stogo remontą už nurodytą 9 872,31 Eur be PVM kainą. Pažymėjo, kad atsakovė yra tik daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris nepriima sprendimų dėl remonto – tokius sprendimus privalo priimti daugiabučio namo bendrasavininkiai. Šiuo atveju daugiabučio namo bendrasavininkiams nusprendus organizuoti viso stogo remontą už 9 872,31 Eur be PVM, atsakovė būtent tokius darbus ir suorganizavo, vykdydama daugiabučio namo bendrasavininkių valią. Iš kartu su atsiliepimu pateiktos rangos sutarties matyti, jog rangovas buvo pasamdytas atlikti viso stogo remontą už sutartą 9 872,31 Eur be PVM sumą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad buvo atliktas viso stogo remontas, kas reiškia, jog visi nustatyti defektai buvo pašalinti. Taip pat pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu gyventojai būtų pritarę antrajam sprendimui (organizuoti atskirų defektinio stogo vietų remontą), rangovas būtų atlikęs defektų, nurodytų 2021 m. rugpjūčio 4 d. stogo apžiūros akte remontą ir bet kuriuo atveju nustatyti defektai būtų buvę pašalinti. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog daugiabučio namo stogas neatitiko privalomųjų reikalavimų, nustatytų Statybos įstatyme bei STR 1.12.05:2002. Antra, ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, jog stogo konstrukcijos žalos atsiradimo metu buvo netinkamos kokybės. Ieškinyje labai trumpai nurodoma, kad atsakovė laiku tariamai nepastebėjo blogos bendrojo naudojimo išorinių konstrukcijų, būklės, o būtent stogo. Ieškinyje nurodyta, kad turtas buvo apgadintas dėl nesandaraus stogo. Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike neįrodė šių aukščiau nurodytų aplinkybių. Trečia, ieškovė nei ieškinyje, nei dublike taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog turtas buvo apgadintas dėl nesandaraus stogo. Ketvirta, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų žalos atsiradimo momentą. Penkta, ieškovė, kaip matyti, apskritai nėra surinkusi esminių įrodymų į žalos administravimo bylą. Nors teismas išreikalavo iš ieškovės pateikti visus dokumentus, susijusius su žalos administravimu, ieškovė dublike nurodė, kad „visi žalos administravimo metu surinkti duomenys ir dokumentai, buvo pateikti kartu su ieškiniu“. Tuo tarpu iš ieškinio matyti, kad ieškovė apskritai neturi dokumento, kuriame būtų atlikta žalos atsiradimo priežasčių analizė. Ieškovė taip pat neturi net ir stogo apžiūros akto. Tai yra du esminiai dokumentai, iš kurių būtų galima daryti išvadas, ar iš tiesų stogo defektai egzistavo bei ar jie sukėlė žalą buto savininkui. Taigi atsakovė daro išvadą, kad ieškovė neįrodė blogos stogo būklės; išvados, jog turtas buvo apgadintas dėl nesandaraus stogo; tikrosios žalos atsiradimo dienos.

Ieškovės atstovė M. V. teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ne visas stogas buvo suremontuotas ir nėra duomenų, kad iš stogo konstrukcijų buvo tinkamai pašalinta drėgmė. Vanduo galėjo patekti tik per stogą. Butas nėra kampinis, tik viena siena ribojasi su lauku.

Atsakovės atstovas advokatas Dainius Kenstavičius teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, jog pati ieškovė stogo neapžiūrėjo ir nebandė patekti ant stogo. Žalą nustatė pagal nuotraukas. Gavus elektroninį laišką, atsakovė su trečiuoju asmeniu apžiūrėjo stogą. Byloje pateikti aktai patvirtina, jog po stogo remonto defektų neatsirado, P. M. taip pat patvirtino, kad daugiau žalos nepatyrė.

Trečiojo asmens UAB „Rakursas“ atstovas S. P. teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad vandens prabėgimai nesusiję su stogo konstrukcijomis. Pastate nebuvo užfiksuota nei vieno prabėgimo. Darbai stogo remonto buvo atliekami visoje plokštumoje. Atlaikė škvalus ir vėtras. Per visą garantinį laikotarpį nėra jokio nusiskundimo. Bute defektai galėjo atsirasti ir dėl netinkamai atliktų remonto darbų.

Trečiasis asmuo P. M. teismo posėdyje ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad 2021 m. liepos mėn. nusipirko butą ir padarė remontą. Tada butą apdraudė. Po Naujųjų metų pastebėjo dėmes. Vėliau butas nešlapo. Draudimo sutarties sudarymo metu fotonuotraukų nedarė. Dabar bute negyvena, gyveno bute iki 2023 m. spalio mėn.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 17 d. sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. 220 0187533/2021, pagal kurią ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apdraudė trečiajam asmeniui P. M. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (T.1, e. b. l. 7). 2022 m. sausio 10 d. pranešimu ieškovė informuota, kad minėto buto užlietos lubos, sienos (T.1, e. b. l. 4). Gavusi pranešimą apie ginčo įvykį, ieškovė įvertino užliejimo metu butui padarytą žalą, pripažino užliejimą draudžiamuoju įvykiu ir išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 1063,66 Eur draudimo išmoką (T.1, e. b. l. 6). Žalos dydį ieškovė apskaičiavo įvertinusi buto būklei iki užliejimo atstatyti būtinų remonto darbų apimtį. Pagal ieškovės pateikto nuostolių apskaičiavimo, sudaryto remiantis 2022 m. sausio mėn. kainomis, duomenis, išskaičiavus besąlyginės išskaitos mokestį, užliejus ginčo butą faktiškai buvo padaryta 1063,66 Eur dydžio žala (T.1, e. b. l. 10-11).

Byloje ginčo nėra, kad užliejimo metu daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore buvo atsakovė UAB „Orenus“. Atsakovė, kaip administratorė, yra atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 3 punktas).

Nuostatų 3 punkte įtvirtinta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Nuostatų 7.7 punkte nustatyta, kad, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (redakcija nuo 2021 m. kovo 3 d.) (toliau – Reglamentas), nuostatas – statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (11 p.). Vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Reglamento 12.2 p.), taip pat siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 12.5 p.).

Reglamento 84 p. numatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo (toliau šiame skyriuje – namo) techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas) paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį. Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 p.). Namo būklei įvertinti be kita ko atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai (Reglamento 87.1 p.); periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros (Reglamento 87.2 p.). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 p.). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 p.). Namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai (Reglamento 99 p.). 

Kasacinis teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančias teisės aktų nuostatas, yra nurodęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

Atsakovė UAB „Orenus“, kaip daugiabutį gyvenamąjį namą administruojanti bendrovė (administratorė), turėjo pareigą vykdyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimą. Šiuo atveju – atsakovė turėjo reguliariai atlikti daugiabučio gyvenamojo namo stogo, kaip bendrojo naudojimo objekto priežiūrą, kaip numatyta aukščiau minėtuose teisės aktuose. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2021 m. rugpjūčio 4 d. sudarytas stogo apžiūros aktas, kuris patvirtina, kad atsakovė iš tiesų apžiūrėjo stogą, nustatė tam tikrus stogo trūkumus, bei rekomendavo daugiabučio namo bendraturčiams imtis veiksmų dėl sprendimo remontuoti stogą priėmimo (T.1, e. b. l. 130-136). 2021 m. rugpjūčio 17 d. įvyko balsavimas raštu dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), viso stogo remonto darbų. Balsavimui pateikti du klausimai: 1) pritarti, kad namo administratorius organizuotų viso stogo remontą. Į kurį įeina viso stogo ploto perdanga, lietaus rinktuvo remontas, parapetų ir stogų kraštų sujungimo su plokštuma sandarinimas, ventiliacijos šachtų kepurių apskardinimas, ventiliacijos kaminėlio įrengimas ir kt. Darbų kaina 9 872,31 Eur be PVM; 2) pritarti, kad namo administratorius organizuotų atskirų defektinio stogo vietų remontą. Darbų kaina 1 464,19 Eur be PVM. Iš protokolo matyti, kad patys butų savininkai nusprendė organizuoti viso stogo remontą už nurodytą 9 872,31 Eur be PVM kainą (T.1, e. b. l. 89). 2021  m. rugpjūčio 18 d. atsakovė ir UAB „Rakursas“ sudarė statybos rangos sutartį dėl stogo remonto darbų (T.1, e. b. 137–141).  2021 m. lapkričio 17 d., atlikus stogo remonto darbus, UAB „Rakursas“ pateikė PVM sąskaitą-faktūrą bei šalys sudarė darbų priėmimo-perdavimo aktą (T.1, e. b. l. 128–129). 2021 m. gruodžio 7 d. UAB „Rakursas“ išdavė garantinį raštą, kuriuo prisiėmė garantinius įsipareigojimus už stogo remontą pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės norminių aktų numatytus garantinius laikotarpius (T.1, e. b. l. 137).  Taigi minėtieji įrodymai, patvirtina, kad iki draudiminio įvykio atsakovė ne tik patikrino ir įvertino bendro naudojimo objekto – stogo – būklę, tačiau dar daugiau – suorganizavo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl stogo remonto, ir, atsižvelgus į balsavimo rezultatus, atliko viso daugiabučio namo stogo remontą, kaip tai nustato teisės aktų reikalavimai. Aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad  atsakovė savo pareigas, numatytas įstatymuose, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (dėl stogo priežiūros), vykdė pakankamai rūpestingai ir atidžiai, ir iki draudiminio įvykio ėmėsi  priemonių, kad būtų išvengta galimų materialinių nuostolių.

Tuo tarpu ieškovė atsakovės civilinę atsakomybę grindžia CK 6.263 straipsnyje įtvirtintu reikalavimu, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pažymėtina, jog civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 straipsnis, 6.249 straipsnis), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis), kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis). Nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, ji negali būti taikoma.

Ieškinyje tvirtinama, jog žalos administravimo metu nustatyta, kad draudėjo turtas buvo apgadintas dėl nesandarių daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo išorinių konstrukcijų, atsakovė kaltinama tiesioginių pareigų netinkamu vykdymu, t. y. kad laiku nepastebėjo blogos bendro naudojimo išorinių konstrukcijų (stogo) būklės. Pažymėtina, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK  nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė 2022 m. sausio 13 d. apžiūros akte pažymėjo, jog „matomi pažeidimai atsirado dėl drėgmės poveikio. Vanduo galimai prasisunkė pro daugiabučio namo stogą“ (T.1, e. b. l. 13).  Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nepaneigė, jog pats stogas nebuvo apžiūrėtas, kas neabejotinai patvirtina, jog ieškovės išvada padaryta remiantis prielaida. Be to, ieškovė apsiribojo bendru teiginiu, jog žala atsirado dėl stogo defekto, jo neidentifikuodama, todėl toks deklaratyvus teiginys akivaizdu, jog nepaneigia atsakovės pateiktų įrodymų visumos, jog buvo atliktas viso stogo remontas ir defektų po remonto darbų neatsirado. Būtina pažymėti ir tai, jog iki stogo remonto, jo apžiūros metu, jokie defektai virš trečiajam asmeniui priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo užfiksuoti. Be to, trečiasis asmuo P. M. teismo posėdyje patvirtino, jog po byloje nagrinėjamo draudiminio įvykio daugiau jokių bute defektų neatsirado, imant domėn tai, jog praėjo net trys metai, per kuriuos neabejotinai, esant stogo remonto defektui galėjo, išryškėti papildomi darbų trūkumai ir atsirasti žala. Reaguodama į P. M. elektroninį laišką dėl patirtos žalos, atsakovės atstovas kartu su P. M. apžiūrėjo stogą, tačiau defektų taip pat nenustatė. Atsakovės pateikti 2022 m. kovo 16 d., 2023 m. spalio 27 d., 2024 m. spalio 28 d. statinio ir fasado aktai patvirtina, kad apžiūrų metu statinio stogo defektų nepastebėta (T. 2, e. b. l. 129-146). Ieškovės teiginiai dėl griežtosios atsakomybės taikymo šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingi. Kaip jau minėta anksčiau, teismo vertinimu, atsakovė atliko visus nuo jos priklausančius būtinus veiksmus siekiant išvengti žalos. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsakinga atsakovė savo pareigas atliko tinkamai, todėl ji nėra atsakinga už turtui padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų vertinamos kaip atsakovės neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Teismas vertindamas, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog vanduo galėjo persiskverbti būtent per suremontuoto stogo konstrukcijas, nes ieškovė to objektyviai nepaneigė ir šiai aplinkybei patvirtinti jokių įrodymų nepateikė, vertindamas, kad teismas nenustatė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, vertindamas tai, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškinio pagrįstumą, teismas sprendžia ieškovės ieškinį atmesti. Netenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, prašymas dėl metinių palūkanų priteisimo taip pat atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovė prašo priteisti 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias patyrė: 907,50 Eur už atsiliepimo į ieškinį rengimą; 907,50 Eur už tripliko rengimą; 605 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, atsižvelgdamas į rengtų procesinių dokumentų skaičių, konstatuoja, kad prašomos priteisti 2420 Eur bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovės.

Valstybė pirmosios instancijos teisme turėjo 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, šios valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orenus“ , juridinio asmens kodas 304405390, iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 2420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 8,64 Eur (aštuonis eurus 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, reikia pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. 

Teisėja                                                                                                                    Vilma Brazinskienė