Administracinė byla Nr. A-3085-624/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02676-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 8 039,93 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpyje nuo 2014 liepos 8 dienos iki 2016 metų pabaigos tarp jo ir NMA vyko ginčai dėl 2013 m. birželio 14 d. paraiškos „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus“. NMA 2014 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-2328114, kuriuo nusprendė paramos neteikti. Dėl šio sprendimo vyko ginčai Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje (toliau – ir Komisija), kuri 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 3R-306 (AG-251/04-2014) pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino NMA 2014 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. BR6-2328114 dalį dėl lauko Nr. 5 naudmenų vertinimo ir dėl kompleksinio paramos susiejimo sankcijos taikymo ir įpareigojo pareiškėjo 2013 m. pateiktos paraiškos dalį įvertinti pakartotinai ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. NMA 2015 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-54, kuriuo, pakartotinai įvertinusi 2013 m. paraišką, pareiškėjui buvo pritaikytos sankcijos. Komisija 2016 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 3R-230 (AG-344/01-2015) panaikino NMA 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir įpareigojo NMA pakartotinai įvertinti 2013 metais pateiktą paraišką. NMA, vykdydama Komisijos 2016 m. birželio 10 d. sprendimą, 2016 m. liepos 4 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-111, kuriuo pareiškėjui skyrė tokias pačias sankcijas, kurios buvo paskirtos ankstesniais panaikintais sprendimais. 2016 m. liepos 4 d. NMA sprendimą pareiškėjas apskundė Komisijai, kuri 2016 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-323 (AG-262/04-2016), kuriuo nusprendė panaikinti NMA 2016 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. BR6-111 ir įpareigojo NMA priimti naują sprendimą. NMA, vykdydama Komisijos sprendimą, 2016 m. spalio 5 d. atsiuntė sprendimą Nr. BR6-127, kuriuo pareiškėjui skyrė 43 087 Eur išmoką.
3. Pareiškėjas teigė, kad dėl NMA neteisėtų veiksmų patyrė turtinę žalą. 2011-2013 m. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašymus dėl žemės sklypų įsigijimo bei tikėjosi 2013 m. iš NMA gautą paramą panaudoti dalies šių sklypų apmokėjimui, tačiau, užsitęsus ginčams, žemės sklypus turėjo pirkti išsimokėtinai su 5 procentų metinėmis palūkanomis, o taip pat jo patirtą turtinę žalą sudaro išlaidos advokatų paslaugoms, taip pat žyminis mokestis. NMA 2016 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. BR6-127 pareiškėjui įsipareigojo suteikti paramą, tačiau šiai dienai dar nėra išmokėta 689,93 Eur suma.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismai nustatė NMA neteisėtus veiksmus, konstatuodami ataskaitos patikrinimo pažeidimus, klaidingas išvadas, priimtų sprendimų neapibrėžtumus, taip pat bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimus, o Komisija ne kartą NMA buvo įpareigojusi įvertinti pateiktą paraišką pakartotinai.
5. Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų NMA veiksmų patyrė neturtinę žalą, kadangi ginčų su NMA laikotarpiu buvo nežinioje dėl verslo tęstinumo ir perspektyvos, šeimos finansų, dėl to nuolat jautė įtampą ir kitus neigiamus išgyvenimus.
6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NMA, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
7. NMA nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, tam, kad būtų atlyginama žala, privalo būti nustatyti institucijos neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. NMA neatliko jokių veiksmų, kuriuos draudžia atlikti įstatymai. Priešingai, NMA, baigusi vertinti pareiškėjo 2013 m. paraišką, 2016 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-127, kuriame, be kita ko, nurodė pagal 2013 m. paraiškoje esančius duomenis skiriamą paramą bei taikomas sankcijas.
8. NMA nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl patirtų nuostolių, kadangi vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė 2013 m. paraišką, negali būti laikoma kaip sukurianti pareiškėjui teisėtą lūkestį gauti visą galimą paramą pagal 2013 m. pateiktą paraišką. Pirkdamas valstybinius žemės sklypus išsimokėtai, pareiškėjas turėjo įvertinti galimas rizikas, tarp jų ir ne visos paramos gavimą.
9. NMA teigė, kad pareiškėjo skunde nurodytos galimai gautinos pajamos iš 2013 m. paraiškos yra tik hipotetinės ir parama būtų išmokėta tik tokiu atveju, jei 2013 m. paraiškoje deklaruoti duomenys būtų atitikę visus paramos skyrimo reikalavimus. Kadangi nėra NMA neteisėtų veiksmų, neegzistuoja ir kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
11. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nurodytas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. birželio 14 d. NMA pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką. NMA, įvertinusi paraišką, 2014 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. BR6-2328114 nusprendė paramos neskirti. Komisija 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 3R-306 (AG-251/04-2014) pareiškėjo skundą dėl NMA sprendimo patenkino. Komisija sprendime nustatė, kad esminis ginčas, lėmęs NMA išvadą dėl lauko Nr. 5 (KŽS Nr. 248390-5676), buvo tas, kad dalis šio lauko ploto (2,74 ha) 2012 m. kito pareiškėjo buvo deklaruota kaip ariama žemė – vasariniai kviečiai (5KV-1), tuo tarpu, pareiškėjo teigimu, ginčo lauke Nr. 5 yra natūrali daugiametė pieva, kuri ten buvo 2012-2013 m. ir buvo ginčo metu. Komisija konstatavo, kad NMA, priimdama 2014 m. liepos 8 d. sprendimą toje dalyje, kurioje nusprendė, kad lauko Nr. 5 (KŽS Nr. 248390-5676) 2,74 ha dalis 2013 m. nebuvo daugiametė ganykla-pieva, rėmėsi prielaidomis, padarytomis atsižvelgiant į kito pareiškėjo 2012 m. teiktos paraiškos duomenis, o ne nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Patikros vietoje metu NMA nustatė, jog ginčo lauko pasėlio kodas yra 5PP-2, taigi jai nebuvo pagrindo konstatuoti, jog paraiškoje deklaruotas lauko Nr. 5 (KŽS Nr. 248390-5676) pasėlis neatitinka Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 4 punkto nuostatų. Atsižvelgiant į tai, NMA 2014 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. BR6-2328114 buvo panaikintas kaip nepagrįstas, o NMA įpareigota pareiškėjo 2013 m. paraišką dėl lauko Nr. 5 (KŽS Nr. 248390-5676) įvertinti pakartotinai. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-4764-790/2015 pagal NMA skundą dėl Komisijos sprendimo 2015 m. sausio 5 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal NMA apeliacinį skundą, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi jį atmetė ir konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog ankstesniais metais lauke Nr. 5 (KŽS Nr. 248390-5676) kitas asmuo deklaravo ariamą žemę, nors prieš tai nebuvo atlikta jokių objektyvių 2010-2012 m. administracinės kontrolės veiksmų, negali būti aiškinama pareiškėjo nenaudai. NMA 2015 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-54, kuriuo pakartotinai įvertino pareiškėjo 2013 m. paraišką bei nusprendė paramos neskirti. Komisija 2016 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 3R-230 (AG-344/01-2015) panaikino šį NMA sprendimą ir įpareigojo NMA 2013 m. paraišką įvertinti pakartotinai. Komisija konstatavo, kad lyginant pagrindinės išmokos už žemės ūkio naudmenų plotus duomenis, NMA 2014 m. liepos 8 d. sprendimu buvo nustatytas 287,78 ha pagrindinėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų plotus, o NMA 2015 m. rugsėjo 22 sprendimu – 287,85 ha pagrindinėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų plotus. NMA 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendime nebuvo nurodyti motyvai, kodėl lauke Nr. 5 (KŽS Nr. 248390-5676) deklaruotas 2,87 ha plotas neįtrauktas į bendrą plotą, už kurį mokama pagrindinė išmoka bei kodėl ši išmoka sumažėjo. NMA, vykdydama Komisijos 2016 m. birželio 10 d. sprendimą, 2016 m. liepos 4 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-111, kuriuo pareiškėjui neskyrė paramos. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2016 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-323 (AG-262/04-2016) ir nusprendė panaikinti NMA 2016 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. BR6-111 bei įpareigoti priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo 2013 m. paraišką. Komisija sprendime nurodė, kad skundžiamu sprendimu pareiškėjui galutinė paramos suma paskaičiuota neteisingai, nes NMA nepagrįstai taikė sankciją pagal Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 16 punkto taisykles, kadangi taikyti tris kartus didesnę sankciją už tą patį reikalavimo pažeidimą galima tik tuomet, jei pareiškėjas buvo informuotas, kad sekančiais metais už tą patį pažeidimą jam gresia triguba sankcija, tuo tarpu pareiškėjas apie sankciją įspėtas nebuvo. NMA 2016 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. BR6-127 pareiškėjui skyrė 43 087 Eur išmoką.
12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildina iš NMA veiksmų, administruojant pareiškėjo 2013 m. Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką paramai gauti, o būtent, jog NMA tris kartus nusprendė paramos neskirti sprendimais, kurie Komisijos ir teismų buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti ir dėl tokių NMA veiksmų pareiškėjas privalėjo brangiau nuomotis žemę, patyrė bylinėjimosi išlaidas bei neigiamus išgyvenimus.
13. Teismas, įvertinęs CK 6.246 straipsnio 1 dalyje, 6.271 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus šio teisinio reglamentavimo taikymo kontekste, akcentavo, kad administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas. Civilinės atsakomybės už tariamai padarytą žalą klausimas sprendžiamas dėl kiekvieno subjekto individualiai, kuriam toks reikalavimus pareikštas, t. y. turi būti nustatomi to asmens atlikti arba neatlikti veiksmai, teisės požiūriu vertintini kaip neteisėti, žalos faktas bei jos dydis, priežastinis ryšys tarp nustatytų veiksmų ir atsiradusių padarinių (žalos). Teismo atliekama tariamų neteisėtų veiksmų patikra valstybės deliktinės atsakomybės kontekste yra ne aplinkybių konstatavimas, bet atitinkamų faktinių ir teisinių aspektų vertinimas. Tokia kontrolė gali būti atlikta nekvestionuojant nustatytų faktų ir jų įvertinimo kitoje byloje, o aplinkybių, nagrinėtų kitoje byloje, teisinis vertinimas CK 6.246 ir 6.271 straipsnių kontekste nelaikytinas šio sprendimo prejudicinės ir (arba) res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios paneigimu. Taigi, ginčijamo administracinio akto panaikinimas, būdamas reikšminga aplinkybe, nėra pagrindas savaime konstatuoti, kad visi viešojo administravimo subjekto veiksmai, susiję su ginčijamo sprendimo priėmimu, buvo neteisėti.
14. Teismas nurodė, kad NMA administravo pareiškėjo 2013 m. paraišką ir 2014 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. BR6-2328114, 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. BR6-54 ir 2016 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. BR6-111 nusprendė pareiškėjui paramos neskirti. Teismas atkreipė dėmesį, kad konkreti pareiškėjui mokėtina parama nustatoma tik įvertinus mokėjimo prašymą bei su juo pateiktus dokumentus, tokį paraiškos vertinimą atlieka NMA ir, įvertinusi 2013 m. paraišką, dėl jos priėmė atitinkamus sprendimus veikdama savo kompetencijos bei turimų įgaliojimų ribose. Vien šių sprendimų panaikinimas teismine tvarka negali būti pagrindas konstatuoti institucijos neteisėtus veiksmus. Įvertinęs Komisijos bei teismų priimtų sprendimų motyvus, teismas darė išvadą, kad NMA 2014 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. BR6-2328114 buvo panaikintas dėl to, kad NMA netinkamai įvertino faktinius duomenis, o būtent, spręsdama, kad lauko Nr. 5 (KŽS Nr. 248390-5676) 2,74 ha dalis 2013 m. nebuvo daugiametė ganykla-pieva, rėmėsi prielaidomis, padarytomis atsižvelgiant į kito pareiškėjo 2012 m. teiktos paraiškos duomenis, o ne nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. NMA 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. BR6-54 panaikintas dėl to, kad nebuvo nurodyti motyvai, dėl kokių priežasčių lauke Nr. 5 (KŽS Nr. 248390-5676) deklaruotas 2,87 ha plotas neįtrauktas į bendrą plotą, už kurį mokama pagrindinė išmoka bei kodėl ši išmoka sumažėjo. NMA 2016 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. BR6-111 panaikintas todėl, kad pareiškėjui buvo nepagrįstai pritaikyta sankcija prieš tai jo apie tai neįspėjus.
15. Teismas pažymėjo, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad NMA sprendimų, kaip administracinių aktų, teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų prasme, tačiau, nors jie ir buvo panaikinti, nėra pagrindo daryti išvadą, kad NMA, administruodama pareiškėjo 2013 m. paraišką paramai gauti, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Aplinkybę, kad NMA neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtina ir tai, kad sprendimai dėl paramos neskyrimo pagal pareiškėjo 2013 m. paraišką buvo panaikinti grindžiant skirtingais, o ne tapačiais, motyvais, todėl negalima daryti išvados, kad NMA piktybiškai ar aplaidžiai būtų nevykdžiusi savo pareigų.
16. Teismas nagrinėjamo ginčo kontekste akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią pareiškėjui mokėtina parama nustatoma tik įvertinus mokėjimo prašymą bei su juo pateiktus dokumentus, o paraiškos vertinimo metu įsivėlusi klaida negali būti prilyginama neteisėtiems veiksmams, kurių pagrindu NMA galėtų kilti civilinė atsakomybė. Be to, teismas pažymėjo, kad neteisėti veiksmai galėtų būti konstatuoti tik nustačius, kad valdžios institucija, pasinaudojusi diskrecija, padarė akivaizdžią klaidą, pateikdama tam tikrą faktinių ir teisinių aplinkybių įvertinimą. Tačiau tam, kad būtų konstatuoti neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio 4 dalies prasme, kai viešojo administravimo institucijai paliekama pakankamai didelė pasirinkimo laisvė (diskrecija), paprastai turi būti įrodytas gana akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas atitinkamos valdžios institucijos diskrecijos ribų pažeidimas, kuris, be kita ko, gali pasireikšti institucijos veiksmų (neveikimo) neatitikimu ne tik aiškiai išreikštoms (konkrečiai apibrėžto turinio) teisės normoms, bet ir teisės principams. Nors teismai ir Komisija sprendimuose ir nustatė, kad NMA, priimdama sprendimus dėl 2013 m. paraiškos, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, nepakankamai motyvavo priimamus sprendimus, tačiau tą ji padarė vykdydama savo funkciją administruoti paraiškas, neatliko jokių jos diskrecijai nepriskirtų veiksmų, todėl nėra pagrindo konstatuoti NMA neteisėtus veiksmus.
17. Teismas, nenustatęs vienos iš būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų – NMA neteisėtų veiksmų – nevertino kitų sąlygų buvimo (CK 6.271 straipsnis).
18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
19. Pareiškėjas A. R. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde palaikydamas pirmosios instancijos teismui skunde išdėstytą poziciją, akcentuoja, kad patirtą žalą kildino iš NMA neteisėtų veiksmų administruojant 2013 metų paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų paraišką paramai gauti, t. y. tuo pagrindu, kad NMA tris kartus nusprendė paramos neskirti sprendimais, kurie Komisijos ir teismų buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Užsitęsus ginčui dėl išmokų, jų laiku negavus, buvo priverstas žemės sklypus pirkti išsimokėtinai su 5 procentų metinėmis palūkanomis bei patirti nuostolius.
21. Pareiškėjas paaiškina, kad NMA neteisingą požiūrį į pateiktą deklaraciją dėl paramos skyrimo parodė NMA 2014 m. liepos 8 d. priimto sprendimo Nr. BR6-2328114 panaikinimas. Jei nebūtų dedamos pastangos, tiek bendraujant telefonu su NMA darbuotojais, tiek ginčijant šį sprendimą, kurios tęsėsi iki 2016 metų pabaigos, išmoka nebūtų skirta.
22. Pareiškėjas pažymi, kad NMA sprendimas buvo panaikintas konstatuojant, kad šio sprendimo pagrindas buvo grindžiamas prielaidomis, pasitikint trečio asmens ankstesnėmis deklaracijomis, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal NMA apeliacinį skundą, 2015 metų rugsėjo 3 d. nutartimi jį taip pat atmetė ir konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog ankstesniais metais ginčo lauke kitas asmuo deklaravo ariamą žemę, nors prieš tai nebuvo atlikta jokių objektyvių 2010-2012 m. administracinės kontrolės veiksmų, negali būti aiškinamas pareiškėjo nenaudai. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad NMA darbuotojai, atsakingi už deklaruojamų žemės plotų administravimą, savo tiesioginį darbą atliko aplaidžiai, t. y. vertinimą atliko remiantis prielaidomis ir visiškai nekreipė dėmesio į NMA darbuotojo pateiktą ir pareiškėjo pasirašytą sklypų patikros dokumentą.
23. Pareiškėjo vertinimu, tai, kad NMA darbuotojų veiksmai nėra piktybiški ir aplaidus ir kad NMA neatliko jokių neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme bei tai, kad sprendimai dėl paramos neskyrimo pagal 2013 m. paraišką buvo panaikinti grindžiant skirtingais, o ne tapačiais motyvais, neatitinka realių faktų, nes daugiau kaip dvejų metų ginčo laikotarpis parodo, kad NMA neturi esminio įdirbio šiais klausimais ir apsibrėžia pakankamai didele pasirinkimo laisve, tokiu būdu apdraudžiant save nuo neteisėto ir aplaidaus darbo atlikimo. Pareiškėjo teigimu, konkrečiu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.
24. Pareiškėjas, apibendrindamas nurodo, kad jo pateiktos aplinkybės dėl aplaidaus NMA žemės plotų vertinimo sukėlė jam daug išgyvenimų ir praradimų. Dėl vieno NMA darbuotojo nekompetencijos / kaltės buvo padaryta žala, o tai pat yra eikvojamas Komisijos ir teismų laikas bei mokesčių mokėtojų pinigai.
25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NMA, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
26. Atsakovas, pakartodamas pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą išdėstytas faktines aplinkybes ir nesutikimo su skundu motyvus, akcentuoja, kad NMA pareiškėjo 2013 m. paraišką administravo kelis kartus, atsižvelgdama į Komisijos bei teismų sprendimus. Šiuo atveju konkreti pareiškėjui mokėtina paramos suma nustatoma įvertinus pateiktą paraišką bei pateiktus paraiškoje duomenis. Tokį paraiškų vertinimą atlieka NMA ir, įvertinusi pareiškėjo 2013 m. paraišką, dėl jos priėmė atitinkamus sprendimus veikdama savo kompetencijos bei turimų įgaliojimų ribose.
27. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad NMA sprendimų panaikinimas teismine tvarka negali būti pagrindas konstatuoti NMA neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju NMA sprendimų, kaip administracinių aktų, teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų prasme, tačiau, nors jie ir buvo panaikinti, nėra pagrindo teigti, kad NMA, administruodama pareiškėjo 2013 m. paraišką, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus CK 6.271 str. prasme. Aplinkybę, kad NMA neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtina ir tai, kad sprendimai dėl paramos neskyrimo pagal pareiškėjo 2013 m. paraišką buvo panaikinti grindžiant skirtingais, o ne tapačiais motyvais, todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog NMA piktybiškai ar aplaidžiai būtų nevykdžiusi savo pareigų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
28. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų NMA veiksmų, atlyginimo pagrįstumo.
29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jį atmetė motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo konstatuoti vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinės atsakomybei atsirasti – neteisėtų NMA veiksmų – buvimo: pastaroji neatliko jokių jos diskrecijai nepriskirtų veiksmų.
30. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame ginčija teismo išvados dėl NMA veiksmų, atliktų vertinant jo 2013 metų paramos paraišką, teisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme.
31. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra keistinas: vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog NMA, administruodama pareiškėjo 2013 m. paraišką paramai gauti, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme, nėra pagrįsta: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje neteisėtų veiksmų samprata aiškinama plačiai: valstybės institucijų neteisėtais veiksmais pripažįstami ne tik aiškiai priešingi teisės nuostatoms veiksmai, atitinkami materialiųjų arba procedūrinių normų pažeidimai, bet ir nepateisinamai aplaidus, paviršutiniškas elgesys, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-34/2012, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1950/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013). Bet kokiu atveju neteisėti veiksmai, sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą, turi būti aiškinami taip, kad nebūtų paneigtas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas – valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011.). Ginčo atveju NMA nei atsiliepime į skundą, nei atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodė jokių priežasčių, 2014 m. liepos 8 d. objektyviai kliudžiusių priimti sprendimą dėl 43 087 Eur paramos išmokėjimo pagal pareiškėjo 2013 m. paraišką paramai gauti, o tuo pačiu nepagrindė, kodėl jos veiksmai, priimant 2014 m. liepos 8 d. sprendimą bei vėlesnius sprendimus, kuriais nuspręsta nemokėti tokio dydžio paramos, nevertintini kaip bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas, juo labiau, kad NMA 2016 m. spalio 5 d. sprendimas dėl 43 087 Eur paramos išmokėjimo pareiškėjui patvirtina jį (pareiškėją) turėjus teisę gauti tokio dydžio paramą.
33. Tačiau, kaip jau minėta (šios nutarties 31 p.), sprendžiant žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės), taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Pateikti įrodymus dėl prašomos atlyginti žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, buvimo ir jos dydžio turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis.
34. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (6.249 str. 4 str.). Tuo tarpu neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str.).
35. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo pagrindo, pareiškėjas teigia, kad prašomą atlyginti 8039,93 Eur turtinės žalą sudaro:
35.1. 5 812 Eur suma, kurią sudaro 5 procentai metinių palūkanų nuo 43 087 Eur sumos, paskaičiuotų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 12 d., kada pareiškėjui išmokėta 34 269,50 Eur paramos suma. Kaip spręstina iš pareiškėjo skundo pagrindo ir jį patvirtinančio įrodymo (b. l. 15–16), 2013-2014 m. pareiškėjas iš valstybės pirko žemę, tačiau, jam neturint visų tam reikalingų lėšų, mokėjimai buvo išdėstyti, mokant valstybei 5 procentų metines palūkanas. Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 9 d. iki 2016 m. spalio 12 d. pareiškėjo sumokėtų 5 procentų metinių palūkanų suma nuo 43 087 Eur sumos, t. y. 4 802,60 Eur (814 d. x 5,90 Eur), sudaro tiesioginius pareiškėjo nuostolius, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu NMA būtų tinkamai administravusi jo paraišką dėl 2013 m. paramos. Nuostoliai priteisiami už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 9 d. iki 2016 m. spalio 12 d., kadangi pareiškėjas neteigė, kad NMA, 2014 m. liepos 8 d. priimdama sprendimą dėl jo 2013 m. paramos paraiškos, pažeidė jos (paraiškos) administravimo terminus;
35.2. 1 538 Eur išlaidos, patirtos bylinėjantis su NMA, kurias sudaro 1 510 Eur išlaidos advokatams ir 28 Eur žyminio mokesčio išlaidos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, nepriklausomai nuo to, ar ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka privaloma ar ne, ginčui persikėlus į teismą laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (žr., pvz., 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS525-33/2008, 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS822-513/2008). Asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502 – 1269/2009). Kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir byloje pateiktų įrodymų, 352 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 28 žyminio mokesčio išlaidas pareiškėjas patyrė Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI-5234-208/2016 skųsdamas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 3R-484 (AG-344/01-2015), kuriuo byla pagal jo skundą dėl NMA 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. BR6-54 buvo nutraukta (b. l. 19–20, 25). Šios išlaidos, ginčui persikėlus į teismą, laikytinos šalies išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, kurios gali būti priteistos šioje administracinėje byloje ir nelaikytinos turtiniu nuostoliu, dėl kurio asmuo gali kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis; kitos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, patirtos dėl ginčų, kurie į teismą nepersikėlė, nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje: 800 Eur – skundžiant NMA 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. BR6-54, kuris Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 3R-230 (AG-344/01-2015) panaikintas (b. l. 17–18, 21–22); 330 Eur – skundžiant NMA 2016 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. BR6-111, kuris Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 3R-323 (AG-262/04-2016) panaikintas (b. l. 23–24). Kadangi atsakovo atstovas jokių pagrįstų argumentų, nei dėl ko tokios išlaidos neturėtų būti priteistos, nei dėl jų dydžio nenurodė, taip pat įvertinus, kad šių išlaidų dydis, įvertinus tai, kad ginčai nebebuvo nagrinėjami teisme, iš esmės neviršija ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodytų dydžių, šios išlaidos yra priteisiamos.
36. Vertinant pareiškėjo reikalavimą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 689,93 Eur nesumokėtos paramos, pažymėtina, kad: pareiškėjas iš esmės nei nurodė, nei pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad dėl aptartų NMA neteisėtų veiksmų atsirado CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasekmės, todėl reikalavimas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomos priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (žr., pvz., 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011); 689,93 Eur „nedamoka“, kuri, pasak pareiškėjo, susidarė NMA neišmokėjus dalies paramos pagal pastarosios 2016 m. spalio 5 d. sprendimą dėl 43 087 Eur paramos išmokėjimo, nėra susijusi su NMA veikomis, kurias jis skunde teigė ir teismas mano esant pagrindą pripažinti neteisėtomis CK 6.271 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad jeigu NMA nėra įvykdžiusi savo sprendimo išmokėti paramą, pareiškėjas turi teisė kreiptis į teismą dėl šios sumos priteisimo, nurodydamas tokios turtinės prievolės atsiradimo pagrindą.
37. Atsižvelgiant į aptartą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimas yra keičiamas: pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, iš atsakovo priteisiant 5 932,90 Eur suma turtinei žalai, atsiradusiai NMA netinkamai administruojant pareiškėjo 2013 m. paraišką dėl paramos, atlyginti.
38. Pareiškėjui, kurio naudai priimamas sprendimas, atsižvelgiant į tenkinamo reikalavimo dalį, priteisiamos 216 Eur advokato pagalbos išlaidos (b. l. 28, 30–31, 148, 150), patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 40 str. 1 d., 41 str. 3 d.).
39. Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio bylose skundai nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, pareiškėjui grąžinamas 15 Eur žyminis mokestis, sumokėtas pateikiant apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 36 str. 1 d. 10 p. ir 3 d., 38 str. 1 d. 8 p.). Žyminį mokestį, sumokėtą pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas gali susigrąžinti pateikdamas prašymą teismui, sprendusiam procesinių dokumentų priėmimo klausimą. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis arba žyminis mokestis, sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 38 str. 3 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo A. R. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, 5 932,90 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt du eurus 90 centų) turtinei žalai atlyginti ir 216 Eur (du šimtus šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti pareiškėjui A. R. 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė