Baudžiamoji byla Nr. 1-639-743/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13901-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;

1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.7; 2.1.15.1.9; 2.1.15.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 11 d.

Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis R. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. balandžio 6 d., apie 00.00 val., (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – asmenį, su kuriuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, (partnerę) R. K., kuriai ranka sudavė tris smūgius į veidą ir vieną kartą rankoje turėtu uždegikliu sudavė į dešinę alkūnę, tęsdamas nusikalsta­mą veiką suėmė nukentėjusiajai ranka už kaklo ir ją smaugė, tuo nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, padarydamas odos nubrozdinimus kaktos kairė­je pusėje, nosies dešinėje pusėje, kaklo kairėje pusėje ir dešinėje alkūnėje, kraujosruvas odoje ir poodyje kaklo abiejose pusėse ir dešinės alkūnės–dešinio dilbio viršutinio trečdalio srityje. 

Kaltinamasis R. A., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad nuo 2019 m. vasario mėnesio gyveno kartu su R. K. kaip sugyventiniai jų abiejų darbovietėje, (duomenys neskelbtini). Direktorius buvo davęs jai kambariuką, kuriame leido gyventi, todėl jiems pradėjus draugauti jis taip pat kartu su ja apsigyveno. 2019 m. balandžio 5 d. po darbo su R. K. vartojo alkoholinius gėrimus, degtinę ir alų. Kiek išgėrė, neprisimena, bet buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Apie vidurnaktį sugalvojo paskersti vieną kiaulę, norėjo, kad R. K. padėtų išvalyti žarnas, tačiau ji buvo girta ir norėjo miegoti, todėl jis supyko ir priėjęs prie jos sudavė du kartus kumščiu į veidą ir vieną kartą į žandą. Prisimena, kad ji rankoje turėjo uždegiklį, kurį jis paėmė ir sudavė jai per alkūnę. Uždegiklis sulūžo, atsiskyrė metalinė ir plastmasinė dalys. Suprato, kad nuo jo suduotų smūgių R. K. skaudėjo, ji verkė. Po šių smūgių išėjo iš kambariuko, o po kurio laiko grįžo. R. K. jau gulėjo lovoje. Prašė, kad jam padėtų, tačiau ji nesutiko, todėl priėjęs prie jos ranka suėmė jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Ji jam įspyrė, tačiau jam nuo jos spyrio visai neskaudėjo, jis ją paleido ir išėjo iš kambariuko. Po kurio laiko vėl grįžo į kambariuką, norėdamas prisikviesti R. K., kad padėtų, pasakė: ,,aš tave papjausiu, tu negyvensi“, tačiau šiuos žodžius pasakė tik dėl to, kad pagąsdintų, jog ji jam padėtų tvarkytis, neketino jos papjauti, rankoje nelaikė jokio peilio. Prieš tai buvo matęs, kad kambariuke ant spintelės buvo peilis, kurį R. K. buvo atsinešusi iš skerdyklos, tačiau jo neėmė ir neketino imti. Jis neketino jai nieko daryti, tik norėjo pagąsdinti. Tada R. K. išbėgo į lauką, o jis išėjo į skerdyklą. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Po įvykio matė R. K., matė ant jos kūno sužalojimus, kuriuos jis jai padarė, matė ant kaklo, rankos, veido nubrozdinimus ir mėlynes. Dėl to, ką padarė, labai gailisi. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. R. K. atsiprašė, ji jam atleido (b. l. 115–116, 122–124).

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 1, 47–50, 51), kuriuose nurodyta, kad 2019 m. balandžio 6 d. naktį pagal pranešimą nuvykę į įvykio vietą – kiaulių skerdyklą, esančią (duomenys neskelbtini), nustatė, kad R. A. smurtavo prieš savo sugyventinę R. K., du kartus kumščiu trenkė į smakrą ir žandą, uždegikliu tren­kė per alkūnę ir smaugė; ant jos kūno matėsi mušimo bei smaugimo žymės, nubrozdinimai. Alko­holio kiekio matuokliu R. K. nustatytas 3,04 promilių, R. A. – 1,58 promilių neblaivumas;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 15–22), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) esančio mūrinio ūkinio pastato kambaryje, kurio kairėje pusėje stovi stalas, ant kurio rasti peilis, uždegiklis, plastikinis butelis ir kiti daiktai, prie stalo stovi lova, dešinėje kambario pusėje stovi du elektriniai radiatoriai, dujinė viryklė, dvi kėdės. Iš įvykio vietos paimtas oranžinės spalvos uždegiklis; 

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada G 303/2019 (06) (b. l. 70), kurioje nurodyta, kad R. K. padaryta odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, nosies dešinėje pusėje, kaklo kairėje pusėje ir dešinėje alkūnėje, kraujosruvos odoje ir poodyje kaklo abiejose pusėse ir dešinės alkūnės–dešinio dilbio viršutinio trečdalio srityje. Sužalo­jimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, mažiausiai keturių trauminių poveikių pasekmėje. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančių daiktų savybes, nėra; tiek koja, tiek ranka gali veikti kaip kieti buki žalojantys daiktai, todėl neatmetama odos nubrozdinimų kaktos kairėje pusėje, nosies dešinėje pusėje, kaklo kairėje pusėje ir dešinėje alkūnėje bei kraujosru­vų odoje ir poodyje dešinės alkūnės–dešinio dilbio viršutinio trečdalio srityje padarymo galimybė smūgiuojant rankomis ar kojomis. Sužalojimų kakle padarymo galimybė, suspaudžiant kaklą rankos pirštais, neatmetama. Sužalojimai padaryti artimu vienas kitam laiku. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą;

- nukentėjusiosios R. K. parodymais (b. l. 77–78, 82–84), iš kurių matyti, kad kartu su R. A. gyveno (duomenys neskelbtini), sker­dykloje, kurioje abu dirba, įrengtame kambariuke. 2019 m. balandžio 5 d. po darbo su R. A. vartojo alkoholinius gėri­mus, gėrė degtinę ir alų. Ji stipriai apsvaigo nuo alkoholio ir nuėjo miegoti. Kadangi buvo stipriai neblaivi, todėl visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena. Prisime­na, kad apie vidurnaktį atėjęs R. A. liepė eiti tvarkyti kiaulių žarnų, tačiau ji nėjo. Tada jis suėmė jai už plaukų, tačiau jų neišpešė, jai galvos neskaudėjo. Ji atsikėlė, nuėjo pažiūrėti tų kiaulių žarnų, tačiau jų nebuvo, todėl vėl nuėjo miegoti. R. A. vėl atėjo į kambarį ir du kartus kumščiu sudavė jai į dešinį smakrą bei vieną kartą delnu per dešinį žandą. Jai skaudėjo, ant žando liko nubrozdinimas. Tada R. A. nuo stalo paėmė uždegiklį ir juo trenkė jai į deši­nės rankos alkūnę, dėl ko liko kraujosruva, jai skaudėjo. Nuo smūgio uždegiklis sulūžo. R. A. išėjo, tačiau po kurio laiko vėl atėjo į kambarį, pradėjo ją kelti, kad eitų valyti žarnų. Ji pradėjo šaukti, kad netvarkys jokių žarnų, kadangi yra neblaivi ir iš vakaro negalima pjauti kiaulių. Tada jis, viena ranka suėmęs jai per vidurį kaklo, pradėjo ją smaugti, nuo jo smaugimo jai liko kraujosruvos įvairiose kaklo vietose. Ji jam spyrė, pataikė į koją. Tada R. A. išėjo iš kambario, tačiau po kurio laiko vėl grįžo, sakė: ,,aš tave papjausiu, tu negyvensi“. Ji dėl šių žodžių jo išsigando, tačiau mano, kad šis grasinimas nebuvo realus, jis jau ankščiau yra sakęs: ,,aš tave užmušiu“, būdamas girtas tokius žodžius vartoja, tačiau nieko nedaro. Dėl to, kad pasakė, jog papjaus, ji jam pretenzijų neturi, blaivi mano, kad tas grasinimas nebuvo realus, jai girtai viskas atrodė baisiau. Ankščiau jis prieš ją niekada nėra smurtavęs. Kai jis pasakė, kad papjaus, ji išbėgo į lauką, paskambino policijai, pranešė apie įvykį. Atvykę pareigūnai ją pristatė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Balandžio 8 d. buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus. R. A. civilinio ieškinio dėl jai padarytų sužalojimų nereikš, jis jos atsiprašė, ji jam atleido;

- liudytojo A. K. parodymais (b. l. 95–97), iš kurių matyti, kad jis yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonė yra (duomenys neskelbtini). 2018 metų lapkričio mėnesį bendrovėje pradėjo dirbti R. A., vėliau – R. K. Ji neturėjo kur gyventi, todėl jis leido gyventi skerdyklos kambariuke. Iš pradžių ji ten gyveno viena, o vėliau, kuomet pradėjo draugauti su R. A., kartu apsigyveno tame kambariuke, jis tam neprieštaravo. Tikslaus laiko neprisimena, bet sužinojo, kad R. A. sumušė R. K. Po įvykio vežė ją pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai. Ji sakė, kad ją sumušė R. A., kiek smūgių ir kur sudavė, nesakė, o jis neklausė. Po įvykio kalbėjo ir su R. A., kuris sakė, jog labai gailisi dėl to, kad sumušė R. K.  

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad R. A. kaltė pada­rius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta, nes jis pripažino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl smūgių sudavimo, smurto žymes užfiksavo medikai. Kadangi kaltinamasis smurtau­damas savo partnerei sukėlė fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, kuri numato atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sužalojimą savo šeimos nario.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­majam laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo bau­džiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 147–149, 151).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis R. A. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteistas (b. l. 132–133), iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka nebaustas (b. l. 134–135), dir­ba (b. l. 136), darbdavio charakteristikoje nurodyta, kad darbe yra pareigingas, atsakingas, puikiai atlieka savo pareigas, drausminių nuobaudų neturi (b. l. 140), į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos–priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (b. l. 144). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusi­kalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusi­kalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė, kurią siūlo ir pro­kurorė, – laisvės apribojimas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojan­čius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad įvykio metu ir kaltina­masis, ir nukentėjusioji buvo neblaivūs. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma mažesnė nei vidurkio dydžio laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis) yra tinkama bausmė kaltina­ma­jam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai). Kaltinamajam skirtinas prokurorės siūlomas BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 641 straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis pri­sipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama baus­mė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

Kadangi kaltinamasis smurtą panaudojo šeimos narės (partnerės) atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 722 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikin­tina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- uždegiklis, saugomas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (b. l. 45), – sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

- laikmena su garso įrašu – paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įparei­go­jant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val.

Taikyti BK 641 straipsnį, R. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečda­liu, paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį baus­mės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val.

Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti vieną parą, R. A. išbūtą laikiname sulaikyme 2019 m. balandžio 6 d., ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

R. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsitei­sėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsaky­mui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- uždegiklį, saugomą Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, – sunaikinti;

- laikmeną su garso įrašu – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti R. A., jog:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams pra­šymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsa­kymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proce­so kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.        

Teisėja Asta Vailionienė