Administracinė byla Nr. TA-47-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00613-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas V. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. kovo 12 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo kalinimas netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, dėl didelio nuteistųjų skaičiaus gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, dėl ko pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma; gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės – nuo lubų byrėjo tinkas, grindys buvo išpuvusios, ant lubų ir sienų veisėsi pelėsis, patalpose nebuvo ventiliacijos, todėl buvo drėgna, išskalbti drabužiai nedžiūvo; lovos, spintelės bei kėdės buvo nebetinkamos naudoti; gyvenamosiose patalpose ir valgykloje veisėsi įvairūs kenkėjai bei gyvūnai ir paukščiai. Marijampolės PN nebuvo laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, todėl gaisro atveju galėjo kilti grėsmė gyvybei, nes nakčiai gyvenamosios patalpos rakinamos. Trūko vietos pasivaikščiojimų kieme, nes juo naudojosi 300–350 nuteistųjų. Gyvenamosiose patalpose ir koridoriuose buvo rūkoma, nes atskirų patalpų rūkantiems, nerūkantiems ar norintiems mesti rūkyti neįrengta. Sanitariniame mazge buvo 3 praustuvės ir 3 unitazai, kuriais vienu metu naudojosi 100–150 nuteistųjų; prausykloje nebuvo karšto vandens; tualete nebuvo ventiliacijos ir neveikė vandens nuleidimo mechanizmas; pisuarai ir unitazai neatitverti pertvaromis, per sanitariniame mazge įrengtą langą jį galėjo stebėti pareigūnai, kaip jis naudojasi tualetu, todėl buvo pažeidžiamas jo privatumas. Visam mėnesiui gaudavo tik po vieną tualetinio popieriaus rulonėlį ir skutimosi peiliuką, gaunamos dantų pastos užtekdavo tik dviem savaitėms, gaunamų skalbimo miltelių taip pat neužtekdavo, o skysčio indams plauti iš viso nebuvo išduodama. Po šiltu dušu galėdavo nusimaudyti tik kartą per savaitę, dušinės patalpa maža, 5–7 purkštukais vienu metu naudojosi 10–14 nuteistųjų, tarp purkštukų neįrengtos pertvaros. Tiekto maisto energetinė vertė buvo nepakankama – tik 1300–1500 kcal, o parduotuvėje buvo galima apsipirkti tik kartą per savaitę. Pareiškėjas buvo priverstas naudotis sintetine patalyne, kuri keldavo alergiją. Pareigūnai atsisakydavo iš jo priimti ir registruoti prašymus, išsiųsti prašymus kitiems viešojo administravimo subjektams, dėl jo teikiamų skundų jam buvo grasinama. Dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ir neveikimo patyrė neturtinę žalą – pablogėjo sveikata, patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negalėjo ramiai miegoti, sumažėjo bendravimo galimybės.

3.       Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1.                      Ginčo laikotarpiu teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir veikė tinkamai. Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 7/07-1173 pareiškėjas nuo 2018 m. lapkričio 19 d. buvo paskirtas į 7 būrį, o 2018 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 7/07-1283 nuo 2018 m. gruodžio 17 d. – į 3 būrį. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 19 d. – 2018 m. gruodžio 16 d. laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko 7 būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas – 35,10 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, patalpoje buvo apgyvendinama iki 11 nuteistųjų, todėl šioje gyvenamojoje patalpoje pareiškėjo teisė į minimalią gyvenamojo ploto normą buvo užtikrinta. 7 būrys yra antrajame lokaliniame sektoriuje, kuriame dar yra 5 ir 6 būriai. Šie būriai naudojosi dviem sanitariniais mazgais ir dviem prausyklomis, kuriuose iš viso įrengta dvylika kietųjų įrenginių, sanitariniu mazgu naudojosi iki 166 nuteistųjų. Pareiškėjui buvo užtikrintos pakankamos privatumą užtikrinančios sąlygos naudojantis unitazu, kadangi unitazai buvo atskirti dalinėmis pertvaromis. Pareiškėjas nėra teikęs skundų dėl naudojimosi 7 būrio sanitariniu mazgu, nėra kreipęsis į pataisos įstaigos psichologus ar medikus dėl nepatogumo naudojantis sanitariniais įrenginiais. 7 būrio sanitarinis mazgas yra trečiame aukšte, todėl teiginiai dėl pareigūnų stebėjimo per sanitarinio mazgo langą yra nepagrįsti.

3.2.                      Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 17 d. – 2020 m. kovo 13 d. laikotarpiu bausmę atliko 3 būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 34,70 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, patalpoje buvo iki 11 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko 3,15 kv. m ploto. Paaiškino, kad 3 ir 4 būriai yra viename aukšte, būriuose yra 10 patalpų, jų bendras plotas 419,16 kv. m; nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. kovo 12 d. 3 ir 4 būriuose buvo iki 134 nuteistųjų; šie būriai naudojosi dviem sanitariniais mazgais, kuriuose yra po 3 klozetus ir po 3 pisuarus; unitazai yra įrengti kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m, todėl pareiškėjo teisė naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo pažeista.

3.3.                      Marijampolės PN 7 ir 3 būrių sanitariniai mazgai bei gyvenamosios patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, todėl tinkamai jas išvėdinus patalpose negalėjo būti jaučiama drėgmė ir kauptis pelėsis. Vabzdžių ir graužikų kontrolė ir naikinimas pataisos namuose vyksta operatyviai išduodant specialias gaudykles vabzdžiams ir briketus graužikams naikinti, o dėl dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų pataisos namai yra sudarę sutartis su UAB „Dezinfa“. Ginčo laikotarpiu buvo laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų. Teisės aktai nenumato būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius, tačiau visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, būriuose iškabinti draudžiantys patalpose rūkyti ženklai ir užrašai. Pareiškėjo teiginiai dėl maisto energetinės vertės yra deklaratyvaus pobūdžio, jis į įstaigos administraciją ar būrį prižiūrintį specialistą dėl netinkamo maisto kokybės nesikreipė. Higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems, esant jų rašytinam prašymui. Kadangi pareiškėjas buvo mokus, tualetinis popierius, skutimosi peiliukai, dantų pasta ir skalbimo milteliai jam nebuvo skiriami, o teisės normos nenumato nuteistiesiems suteikti indų ploviklio. Pareiškėjas priklausė paprastajai grupei, todėl jam buvo suteikta teisė apsipirkti parduotuvėje ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

3.4.                      Nuteistiesiems kartą per savaitę sudaromos sąlygos nusiprausti po karštu dušu, o šaltu vandeniu jie gali naudotis neribotai būriuose esančiose prausyklose. Pareiškėjui atvykus į Marijampolės PN, 2018 m. lapkričio 14 d. buvo išduotas išskalbtas minkštasis inventorius, o 2019 m. sausio 13 d. pareiškėjo prašymu jam buvo išduotas naujas čiužinys ir pagalvė, nuteistųjų patalynė skalbiama centralizuotai. Teisės normos nenustato pasivaikščiojimo kiemų ploto. Pareiškėjo teiginiai apie netinkamą pareigūnų elgesį yra bendro pobūdžio, nekonkretizuoti, skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Ginčo laikotarpiu Marijampolės PN pareiškėjo skundų dėl netinkamų kalinimo sąlygų nebuvo užregistruota. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II.

4.       Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, atsiradusią jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis antrojo sektoriaus 7-ajame ir 3-iajame nuteistųjų būriuose 2018 m. lapkričio 14 d. – 2020 m. kovo 12 d. laikotarpiu.

6.       Teismas nurodė, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m (bendrabučių tipo patalpose). Nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-31 patvirtintoms normoms „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas tenkantis vienam žmogui nesikeitė (2.1 p.). Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus, kuris nagrinėjamu atveju nustatomas pagal miegamųjų vietų skaičių. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 19 d. – 2018 m. gruodžio 16 d. laikotarpiu bausmę atliko antrojo sektoriaus 7-ojo būrio 2-ojoje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,10 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,19 kv. m. ploto; 2018 m. gruodžio 17 d. – 2020 m. kovo 12 d. laikotarpiu bausmę atliko antrojo sektoriaus 3-ojo būrio 1-ojoje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 34,70 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,15 kv. m ploto. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas padarė išvadą, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytą minimalią gyvenamojo ploto normą pataisos įstaigos bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose nebuvo pažeista.

7.       Teismas, pasisakydamas dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, pažymėjo, kad Marijampolės PN atsiliepime ir 2020 m. balandžio 20 d. pažymoje Nr. 14/07-1742 nurodė, jog 5, 6 ir 7 būriai naudojasi 2 sanitariniais mazgais, kuriuose yra po 3 klozetus ir 3 pisuarus, sanitariniais mazgais naudojosi iki 166 nuteistųjų; 2018 m. gruodžio 17 d. – 2020 m. kovo 12 d. laikotarpiu 3 ir 4 būriuose buvo iki 134 nuteistųjų; 3 ir 4 būriai naudojasi 2 sanitariniais mazgais, kuriuose yra po 3 klozetus ir po 3 pisuarus, viso 12 kietųjų įrenginių. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.7, 6 punktais, Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245. Teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 19 d. – 2018 m. gruodžio 16 d. laikotarpiu pareiškėjas, bausmę atlikdamas antrojo sektoriaus 7-ajame būryje, kartu su kitais 166 nuteistaisiais naudojosi 6 unitazais ir 6 pisuarais, t. y. vienas unitazas ar pisuaras teko beveik 14 nuteistųjų (166 : 12 = 13,8); 2018 m. gruodžio 17 d. – 2020 m. kovo 12 d. laikotarpiu pareiškėjas, bausmę atlikdamas antrojo sektoriaus 3-iajame būryje, kartu su kitais 134 nuteistaisiais naudojosi 6 unitazais ir 6 pisuarais, t. y. vienas unitazas ar pisuaras teko daugiau kaip 11 nuteistųjų (134 : 12 = 11,1).

8.       Teismas, taip pat remdamasis bylos duomenimis, padarė išvadą, kad atsakovo atstovas nepažeidė Aprūpinimo normų 7.4 punkto reikalavimų, kadangi nagrinėjamu atveju 5, 6 ir 7 būrių 166 nuteistiesiems (įskaitant pareiškėją) teko 13 praustuvių (7 + 6), t. y. apytiksliai 13 asmenų teko 1 praustuvė (166 : 13 = 12,76), o 3 ir 4 būrių 134 nuteistiesiems (įskaitant pareiškėją) teko 13 praustuvių (7 + 6), t. y. apytiksliai 10 asmenų teko 1 praustuvė (134 : 13 = 10,30).

9.       Teismas pareiškėjo argumentus dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir HN 134:2015), 20 punkto pažeidimų dėl nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų atmetė. Teismas sprendė, kad pareiškėjas objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodytus teiginius apie buitinių parazitų, kenkėjų buvimą gyvenamosiose patalpose, nepateikė. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodytiems argumentams apie pataisos įstaigai periodiškai teikiamas kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugas patvirtinti pateikė tarp Marijampolės PN ir UAB „Dezinfa“ sudarytas kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis. Nagrinėjant bylą nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi ir, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl atsiradusių kenkėjų ir prašęs juos naikinti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras) parengtame 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte Nr. (4-21 15.4.8)PA-7992 užfiksuotais patikrinimo, kurio metu buvo tikrinamos visos Marijampolės PN patalpos, duomenimis, kontrolės metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nebuvo pastebėta. Iš atsakovo atstovo pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu Marijampolės PN buvo atliekamas kenkėjų naikinimas. Kaip deklaratyvius ir nepagrįstus bylos duomenimis teismas vertino ir pareiškėjo skundo teiginius apie valgykloje skraidančius paukščius ir vaikščiojančius katinus, kadangi teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ar kiti nuteistieji būtų teikę skundus administracijai, Visuomenės sveikatos centrui ar kitoms kompetentingoms kontrolės institucijoms dėl valgykloje vaikščiojančių katinų ar skraidančių paukščių ir reikalavę patikrinti, kaip joje laikomasi higienos ir sanitarijos reikalavimų.

10.       Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad gyvenamosios patalpos nebuvo vėdinamos, todėl jose buvo drėgna, veisėsi pelėsis, nuo lubų krito tinkas, vadovavosi HN 134:2015 16, 17 punktais, Visuomenės sveikatos centro 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo aktu                           Nr. (4-21 15.4.8)PA-7992, atsakovo atstovo pateiktomis fotonuotraukomis. Teismo vertinimu, nuteistieji, reguliariai vėdinantys, sistemingai valantys gyvenamąsias patalpas, išvengia atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nešvaros gyvenamosiose ir kitose patalpose. Visuomenės sveikatos centro 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte konstatuota, kad pataisos namų gyvenamosios patalpos atitinka HN 134:2015 17 punktą, patikrinimo metu ant lubų, sienų matomo pelėsio nenustatyta.

11.       Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai apie sanitarinio mazgo patalpos netinkamą vėdinimą yra abstraktūs ir nekonkretūs. Visuomenės sveikatos centras 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte Nr. (4-21 15.4.8)PA-7992 pažeidimų, susijusių su netinkamu sanitarinio mazgo vėdinimo sistemų, vandens nuleidimo mechanizmų įrengimu ir eksploatavimu, nekonstatavo, pelėsio sanitarinių mazgų patalpose nenustatė. Marijampolės PN pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti sanitariniame mazge įrengta ventiliacine anga, atidaromas langas, patvirtina, kad šios patalpos vėdinamos. Be to, iš nurodytų fotonuotraukų matyti, kad sanitariniai įrenginiai, sanitarinio mazgo patalpos tvarkingos būklės. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas pareiškėjo argumentus apie netinkamą patalpų būklę ir jų vėdinimą vertino kaip nepagrįstus ir atmetė.

12.       Teismas, įvertinęs bylos duomenis, Marijampolės PN paaiškinimus, konstatavo, kad Marijampolės PN administracija, siekdama įgyvendinti Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą draudimą ir užtikrinti, jog pataisos įstaigoje būtų rūkoma specialioje tam skirtoje vietoje, veikė tinkamai ir neteisėtų veiksmų neatliko. Nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės PN apie gyvenamojoje patalpoje ar koridoriuose rūkančius asmenis ir dėl to jam kylančius nepatogumus, o atsakovo atstovas į tokius prašymus nebūtų reagavęs.

13.       Teismas, įvertinęs HN 134:2015 18 punkto nuostatas, padarė išvadą, kad ši teisės norma nustato baigtinį sąrašą pataisos įstaigos patalpų, į kurias privalo būti tiekiamas karštas vanduo, šiame sąraše prausykla nenurodyta. Atsižvelgęs į taikomą teisinį reguliavimą, teismas pareiškėjo argumentus dėl šilto vandens netiekimo į prausyklą atmetė kaip nepagrįstus.

14.       Teismas pažymėjo, kad reikalavimai pataisos namų pasivaikščiojimo kiemų įrengimui įtvirtinti Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18–21 punktuose. Šiose taisyklėse reikalavimų bendram pasivaikščiojimo kiemo ar vienam kalinamam asmeniui tenkančiam plotui nenustatyta. Teismas padarė išvadą, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta reikalavimų, privalomų pataisos namų pasivaikščiojimo kiemų plotui, todėl pareiškėjo argumentus dėl mažo pasivaikščiojimo kiemo ploto atmetė  kaip nepagrįstus.

15.       Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad sanitariniuose mazguose nebuvo privatumo, nes klozetai atitverti tik sienelėmis, o per esantį langą jį galėjo stebėti pareigūnai (pareigūnės moterys), be to, privatumas nebuvo užtikrintas ir dušo patalpose, kadangi dušinėje neįrengtos pertvaros, įvertino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 7.6 punkto nuostatas, Marijampolės PN pateiktas fotonuotraukas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, taip pat nustatytas aplinkybes, kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu, esančiu specialioje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, ir padarė išvadą, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, kurios nesudaro pagrindo konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Teismas sprendė, kad nacionaliniai teisės aktai – Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos – nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose. LVAT yra nurodęs, jog pertvarų duše nebuvimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas ir negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Teismas sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo prastos, kad buvo pažeisti gyvenamųjų patalpų įrengimo, higienos ar buitinio aprūpinimo reikalavimai. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovo atstovas pareiškėjui neužtikrino privatumo naudojantis sanitariniu mazgu bei dušu ir taip sukėlė neturtinę žalą.

16.       Teismas, įvertinęs HN 134:2015 44 punkto nuostatas, pareiškėjo paaiškinimus, kad jam teisė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę buvo užtikrinama, atsakovo atstovo paaiškinimus, kad nuteistieji naudojasi dušu kartą per savaitę pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą grafiką, byloje nenustatęs duomenų, kad pareiškėjui dėl tam tikrų svarbių priežasčių, susijusių su sveikatos būkle, būtų kilęs poreikis papildomai pasinaudoti dušu, kad tuo reikalu jis būtų teikęs motyvuotą prašymą ir kad toks prašymas būtų nemotyvuotai nepatenkintas, padarė išvadą, kad ginčo laikotarpiu Marijampolės PN teisės aktų normų, reglamentuojančių pareiškėjo teisę nustatyta tvarka pasinaudoti dušu, nepažeidė.

17.       Teismas, įvertinęs Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas, teisingumo ministro 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 1R-219 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d.) 4, 5, 13 punktų nuostatas, Marijampolės PN pateikto pinigų apskaitos žiniaraščio duomenis, sprendė, kad pareiškėjo teiginiai apie teisės gauti nustatytą aprūpinimą higienos ir asmens priežiūros priemonėmis pažeidimus nepagrįsti bylos duomenimis.

18.       Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo paaiškinimus ir pateiktus duomenis, vertino, kad pareiškėjo teiginiai apie gaisrų kilimo galimybes yra itin abstraktūs ir hipotetiniai. Teismas pareiškėjo teiginius dėl žalos, sukeltos priešgaisrinės apsaugos taisyklių nesilaikymo, atmetė kaip nepagrįstus.

19.       Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių dėl netinkamų gyvenamųjų patalpų būklės, vadovavosi HN 134:2015 12 punktu, nuo 2017 m. birželio 8 d. įsigaliojusiomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, įvertino atsakovo atstovo paaiškinimus, byloje esančius duomenis, ir nurodė, kad nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų (teiktų raštų, skundų, atsakymų į kreipimusis ir pan.), patvirtinančių, kad jis ginčo laikotarpiu kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl netinkamų gyvenamųjų patalpų bei jose esančių baldų būklės. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teiginius apie netinkamą patalpų bei jose esančių baldų būklę atmetė kaip nepagrįstus.

20.       Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnio, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (galiojusių iki 2020 m. sausio 22 d.) 77 punkto, nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 35 punkto nuostatas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo pateiktą informaciją, padarė išvadą, kad jam buvo suteikta teisė apsipirkti parduotuvėje ne rečiau kaip vieną kartą savaitėje. Teismas pareiškėjo teiginius apie BVK 92 straipsnyje įtvirtintos teisės apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje pažeidimą apmetė kaip nepagrįstus.

21.       Teismas, įvertinęs HN 134:2015 41, 42 punktų nuostatas, atsakovo atstovo paaiškinimus, Marijampolės PN pateiktas 2018 m. gruodžio 18 d. sudarytas prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, Visuomenės sveikatos centro 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte Nr. (4-21 15.4.8)PA-7992 užfiksuotus patikrinimo duomenis, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės yra išskalbti ir (arba) dezinfekuoti tinkamo audinio, pareiškėjo argumentus apie jam išduotą netinkamą patalynę atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog dėl netinkamos patalynės (sintetinės) pareiškėjas būtų turėjęs sveikatos problemų ir dėl to kreipęsis į medikus.

22.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai apie pažeistą teisę į tinkamą maitinimą nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis. Teismas vadovavosi BVK 173 straipsnio 4 dalimi,  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinės mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintomis Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis. Teismas, išanalizavęs skunde išdėstytus paaiškinimus, padarė išvadą, kad pareiškėjas teisės gauti maistą pagal nustatytas fiziologines mitybos normas ir tinkamos kokybės pažeidimus apibūdino abstrakčiai, konkrečiai nenurodė, kaip jis nustatė, jog tiekiamas maistas buvo nekaloringas ir neatitiko fiziologinių mitybos normų. Pareiškėjas nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, kad jis nustatyta tvarka siekė apginti šią savo teisę. Teismo vertinimu, be kitų įrodymų, kaip tinkami ir objektyvūs įrodymai, galintys patvirtinti pareiškėjo teisės į tinkamą maitinimą pažeidimus, vertintini Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlikti maisto laboratorinius tyrimai ir jų metu parengti dokumentai.

23.        Teismas, išanalizavęs skundo teiginius apie iš pareiškėjo nepaimtus skundus ir pareigūnų grasinimus dėl teiktų skundų, padarė išvadą, kad jie yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio, todėl juos atmetė.

24.       Teismas nenustatė Marijampolės PN ir jo pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustatęs Marijampolės PN, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas nurodė, kad valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.

III.

25.       Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

26.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

26.1.                      Teismo sprendimas yra šališkas ir neobjektyvus. Marijampolės PN nuo 2019 m. 3 ir 4 būriuose nebuvo atliekami jokie remontai ir nebuvo gerinamos sanitarinių mazgų sąlygos bei būklė, tačiau vieniems nuteistiesiems priteisiama už privatumo pažeidimą neturtinė žala, kitiems nepriteisiama, nors visi kalinami tose pačiose sąlygose. Taip pat privatumo pažeidimas yra 7 būrio gyvenamosiose patalpose, ką patvirtina atsakovo pateikti duomenys. 3, 4 būriuose yra analogiška situacija. Nei viena tualeto kabina neturi durų, o 2 m atstumu prieš unitazus yra įrengti 3 pisuarai.

26.2.                      Ginčo laikotarpiu taip pat buvo pažeistos higienos normos (pelėsis ant sienos, parazitai, grindys išpuvusios ir kt.), minimali gyvenamojo ploto norma (įskaitant inventorių). Pirmosios instancijos teismas abstrakčiai įvertino visus atsakovo atstovo esamus pažeidimus, nors pareiškėjas juos skunde detaliai išdėstė.

27.       Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atstovas nurodo, kad yra pateikęs visus atsiliepimus ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Atsakovo atstovo nuomone, teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai visiškai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, todėl teikti kitus tikslinančius ar papildančius bylos nagrinėjimą duomenis yra netikslinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

28.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su tinkamų kalinimo sąlygų nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. kovo 12 d. Marijampolės PN neužtikrinimu, atlyginimo.

29.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs Marijampolės PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, nurodytų CK 6.271 straipsnyje.

30.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde detalizuoja nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl gyvenamojo ploto, pažymėdamas, kad dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai, gultai, spintelės, stalai, kėdės ir kitas inventorius, taip pat nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su sanitarinių mazgų įrengimu, privatumo neužtikrinimo prasme, ginčo laikotarpiu taip pat buvo pažeistos higienos normos (pelėsis ant sienos, parazitai, grindys išpuvusios ir kt.).

31.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo laikymo Marijampolės PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Todėl atskirai pasisakytina tik dėl atskirų apeliaciniame skunde išskiriamų argumentų, be to, tik tų, kurie buvo nurodyti pareiškėjo skunde ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

33.       Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pareiškėjui tenkančio gyvenamojo ploto apskaičiavimu, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Pagal LVAT naujausią praktiką (žr., pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis EŽTT sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją, pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

34.       Atsižvelgiant į Marijampolės PN teismui pateiktus duomenis apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose laikomų nuteistųjų skaičių, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėją laikant antrojo sektoriaus 7-ojo būrio 2-ojoje gyvenamojoje patalpoje ir 3-ojo būrio 1-ojoje gyvenamojoje patalpoje jam pagal nurodytą teisinį reguliavimą turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo užtikrinta. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas minėtą aplinkybę, įvertino tiek atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, tiek pareiškėjo paaiškinimus dėl pareiškėjo buvimo gyvenamojoje patalpoje. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai vadovavosi Marijampolės PN duomenimis dėl įrengtų gyvenamų vietų skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl gyvenamojo ploto normos pareiškėjui neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti.

35.       Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su sanitarinių mazgų įrengimu, privatumo neužtikrinimo prasme, teisėjų kolegija pažymi, kad, pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, kad pisuarai ir unitazai neatitverti pertvaromis, per sanitariniame mazge įrengtą langą jį galėjo stebėti pareigūnai, kaip jis naudojasi tualetu. Vadovaujantis administracinių teismų praktika, įvertinus tai, jog net ir esant unitazams Marijampolės PN vienas nuo kito atskirtiems dalinėmis pertvaromis, tačiau jais naudojamasi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr. LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018).

36.       Pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, kad jam naudojantis tualetu, kuris įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos, nebuvo užtikrintas privatumas, t. y. kad jis neturėjo galimybės privačiai pasinaudoti tualetu. Šiuo atveju, įvertinus minėtas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, atsižvelgus į byloje esančius duomenis (atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie sanitarinių mazgų įrengimą), į tai, kad pareiškėjas buvo kalinamas pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, o sanitariniai mazgai (tualeto ir kitos patalpos) įrengti atskirai, ne gyvenamosiose patalpose, į LVAT praktiką, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais (iš esmės tualetais) ginčo laikotarpiu pažeidimo nepripažintini pagrįstais.

37.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3041-739/2019, teigdamas, kad šioje byloje kitam pareiškėjui buvo priteista neturtinė žala už privatumo pažeidimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytoje byloje 2019 m. birželio 5 d. sprendimas dar neįsiteisėjęs, nes jis apeliacine tvarka apskųstas LVAT, taip pat, šioje byloje vertintas skirtingas ginčo laikotarpis dėl žalos atlyginimo.

38.       Be to, pažymėtina, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui aplinkybių, kad 2 m atstumu prieš unitazus yra įrengti 3 pisuarai, nenurodė, todėl tokio pobūdžio teiginiai, nurodyti apeliaciniame skunde, nevertintini.

39.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada ir dėl higienos normų reikalavimų pažeidimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas daryti kitokią išvadą, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo abejoti rašytiniais bylos įrodymais. Akcentuotina, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

40.       Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pažymėtina, kad viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala, ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

41.       Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

        Skirgailė Žalimienė