Nr. 1S-715-594/2015
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo A. V. (toliau – A. V.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. vasario 4 d. nutarimą Nr. 94-66 taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
n u s t a t ė :
A. V. 2012 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 187 str. 3 d. (10 epizodų), 178 str. 2 d. (10 epizodų). Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., 63 str. 4 d., A. V. paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
2012 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.
2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., A. V. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2012 m. kovo 22 d., bausmės pabaiga – 2016 m. kovo 19 d.
2015 m. vasario 4 d. Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, priėmė nutarimą lygtinai paleisti nuteistąjį A. V. iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės.
2015 m. kovo 13 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismas atsisakė patvirtinti 2015 m. vasario 4 d. Komisijos nutarimą lygtinai paleisti nuteistąjį A. V. iš pataisos įstaigos.
Skundu apygardos teismui nuteistasis A. V. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį ir jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.
Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į nepriekaištingą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir gerą jo mokymąsi, už ką jis buvo du kartus skatintas. Pasak A. V., būrio viršininko reikalavimus jis vykdo gerai, yra motyvuotas koreguoti savo elgesį reikiama linkme. Bausmės atlikimo metu jis įgijo vidurinį išsilavinimą bei mūrininko betonuotojo ir staliaus specialybes, šiuo metu mokosi suvirintojo specialybės. Nuteistojo vertinimu, jis yra dėmesingas kitiems bei jais besidominantis, priima naujas idėjas ir siekia pakeisti savo požiūrį. Konfliktinių situacijų su kitais nuteistaisiais ar administracijos darbuotojais pataisos namuose neužfiksuota.
Skundu pabrėžiama, kad jau daugiau nei du metus jis aktyviai dalyvauja reabilitacijos programoje dėl narkotinių ir(ar) psichotropinių medžiagų vartojimo, šią problemą sprendžia ir dalyvaudamas anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos grupėje. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs ¾ jam paskirtos bausmės.
Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 str. 1 d., inter alia, įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Aptartų duomenų bei skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos kontekste, įvertinus aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, nepaisant to, kad A. V. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei įvertinus kitas lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.
Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad A. V. būdamas laisvėje baigė 11 klasių, jokios specialybės neturėjo, dirbo tik neoficialiai ir gaudavo valstybines pašalpas, tačiau visgi pinigų nuteistojo poreikiams tenkinti neužtekdavo, todėl jis vogdavo. Iš nusikaltimų darymo gautas lėšas panaudodavo narkotikams ir beprasmiui laiko praleidimui su draugais. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, A. V. įgijo vidurinį išsilavinimą, mūrininko ir staliaus specialybes, baigė LPF „Garstyčios grūdas“ vykdomą projektą, o šiuo metu mokosi suvirintojo specialybės. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima paneigti, kad nuteistojo siekis mokytis ir įgyti specialybę, kuria pastarasis galėtų užsiimti išėjęs į laisvę, ir už tai gauti pajamų, neabejotinai atskleidžia tam tikrus A. V. elgesio korekcijos požymius, tačiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui vien šios aplinkybės nepakanka.
Vertinant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad A. V. vardu pataisos namuose yra gautas vykdomasis raštas 618,55 eurų sumai atlyginti, tačiau žalos atlyginti nuteistasis net nėra pradėjęs. Nors šią aplinkybę nuteistasis aiškina darbo neturėjimu, tačiau, remiantis buhalterijos duomenimis, metų eigoje nuteistasis į savo asmeninę sąskaitą buvo gavęs piniginių lėšų, jas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Be to, pateiktoje medžiagoje duomenų, patvirtinančių nuteistojo bandymą įsidarbinti bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje vėlgi nėra.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir jo socialinius ryšius su šeima bei artimaisiais, kurie gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnių teisės pažeidimų ir turėti teigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui. Remiantis pateiktais duomenimis, A. V. ankščiau bendravo su savo seserimi, su kuria kurį laiką net gyveno, tačiau šiuo metu ryšių su ja nebepalaiko, tikisi juos atnaujinti išėjęs į laisvę. Daugiau iš artimųjų nuteistasis nieko neturi. Tuo tarpu sutinkamai su socialinio tyrimo išvada, nuteistojo socialinių ryšių nebuvimas gali įtakoti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą. Šią išvadą, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai sustiprina ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, iki 2010 metų A. V. su sese turėjo nuosavą butą, kuriame ir gyveno, po to butą pardavė ir nuteistasis nuomojosi gyvenamąją vietą vienas. Išėjęs į laisvę, ketina gyventi reabilitacijos centre, kur tęs gydymąsi nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Nuteistasis tikisi, kad šio reabilitacijos centro darbuotojai jam padės susirasti ir darbo vietą. Toks A. V. požiūris tiek į jo gyvenamąją, tiek į darbo vietas, tikintis, kad jo problemos bus išspręstos kitų asmenų pagalba, aukštesniojo teismo vertinimu, vis tik atkleidžia nuteistojo nenorą ar nesugebėjimą pačiam imtis efektyvios savo elgesio korekcijos, tam tikra prasme parodo jo nesavarankiškumą, kas vėlgi gali turėti įtakos jo pakartotiniam nusikalstamumui.
Šią aukštesniojo teismo išvadą neabejotinai sustiprina ir A. V. pakartotinio nusikalstamumo rizikos pagal OASys sistemą rezultatas. Jis prilyginamas vidutiniam pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimui – 89 balai, tačiau, vertinant šį rezultatą bendroje nusikalstamumo vertinimo skalėje matyti, kad jis artimas aukštai (100-168 aukšta), dėl ko, teismo vertimu, nuteistasis dar nėra pasiruošęs gyventi neizoliuotas nuo visuomenės. Konstatuojant šią išvadą, išskirtini ir pakartotinį nuteistojo nusikalstamumą galintys paskatinti kriminogeniniai veiksniai – tai piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, netinkamas pažįstamų rato pasirinkimas bei nesugebėjimas tvarkyti savo finansinių lėšų. Nepaisant to, kad šiuo metu, nuteistojo teigimu, narkotinių medžiagų jis nevartoja, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad narkotinių medžiagų vartojimo atsisakymas ir nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios laikas sutampa, t.y. 2012 metai, kas leidžia pagrįstai abejoti tuo, jog A. V. išėjus į laisvę ir susidūrus su mažesne savo elgesio kontrole, jis vėl nepradės vartoti narkotinių medžiagų.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje akcentuotina, kad, sutinkamai su vieningai formuojama teismų praktika, nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys bausmės atlikimo metu bei socialiniai santykiai su šeima ir artimaisiais, bet ir padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumo laipsnis, jų įvykdymo aplinkybės, tikslai bei motyvai, ankstesni nuteistojo teistumai.
Šių duomenų kontekste analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad A. V. praeityje teistas net aštuonis kartus. Visi jo įvykdyti nusikaltimai susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, kas, atsižvelgiant į nuteistojo priklausomybę nuo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų bei jo nedarbą, leidžia pagrįstai teigti, jog nusikaltimų darymas iš esmės buvo pagrindinis nuteistojo pramogų ir narkotinių medžiagų šaltinis, kaip teigia pats nuteistasis, tam tikras jo laisvalaikio praleidimo būdas. Be to, praeityje A. V. atžvilgiu du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir vieną kartą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, tačiau, nuteistasis nei karto paskirto termino nenusikaltęs neišbuvo, kas rodo, didesnį nuteistojo polinkį nusikalsti ir leidžia manyti, kad jam paskirtos kriminalinės bausmės neįtakojo A. V. elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, o anksčiau jo atžvilgiu taikytos nuteistojo padėtį lengvinančios priemonės nebuvo efektyvios.
Aplinkybę, kad nuteistajam sunku laikytis nustatytos tvarkos, patvirtina ir tai, jog, remiantis 2015 m. sausio 23 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. V. vidaus tvarkos taisykles bausmės atlikimo metu įsisavino tik patenkinamai, todėl drausmine tvarka buvo baustas tris kartus, už ką jam buvo paskirtos trys drausminės nuobaudos. Ir nors šiuo metu nuobaudos negalioja, tačiau jų egzistavimas leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir nepasižymėjo tokiomis išskirtinėmis savybėmis, kurios leistų pagrįstai manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu – jam skiriami skatinimai, tik patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
Netenkinant nuteistojo skundo, akcentuotina ir tai, kad iki lygtinio paleidimo svarstymo Komisijoje posėdžio A. V. dar buvo neatlikęs kiek daugiau nei vienerių metų jam paskirtos galutinės ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu nuosprendžio priėmimo metu preziumuojama, jog bausmės tikslai, įtvirtinti LR BK 41 str. nuostatose, bus įgyvendinti paskirtą bausmę atlikus pilnai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, itin svarbu įvertinti ir visuomenės bei nuo neteisėtų nuteistojo veiksmų nukentėjusių asmenų interesus, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pagrįstai manytina, kad vien tik formalus lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Konstatuojant šią išvadą, pabrėžtina ir tai, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-154 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 6 p. komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys. Alytaus pataisos namų pateiktas raštas patvirtina, kad pataisos namų lygtinio paleidimo komisiją sudaro 8 nariai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, svarstant A. V. lygtinio paleidimo klausimą, Komisijos posėdyje dalyvavo Komisijos pirmininko pavaduotoja ir 4 nariai, t. y. iš viso 5 nariai. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau Nuostatai) 22 punktas numato, kad komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, todėl komisijos sudėtis buvo pakankama, tačiau Nuostatų 34 p. numato, kad komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma. Minimame punkte nenurodyta, kad sprendimai priimami dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma, todėl komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma (Nuostatų 34 p.), nepaisant to, kiek komisijos narių dalyvavo posėdyje – t.y. daugumos balsų skaičius skaičiuojamas nuo visos komisijos sudėties narių skaičiaus. Balsuojant dėl lygtinio paleidimo taikymo A. V., „už“ balsavo tik 3 komisijos nariai, t.y. sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priimtas nesant komisijos narių balsų daugumos, skaičiuojamos nuo visų komisijos narių skaičiaus, o tai jau savaime sudaro pagrindą netvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 94-66 taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, konstatuotina, jog Alytaus rajono apylinkės teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. vasario 4 d. nutarimą Nr. 94-66 taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nuteistojo atžvilgiu. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
n u t a r i a :
nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.
Teisėjas Albinas Antanaitis