Baudžiamoji byla Nr. 1-240-673/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12398-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.; 2.1.16.1.9.; 2.3.6.4.4.2.

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 5 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,

sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:

prokurorams Ingai Balkūnei, Gintarui Jakštui ir Sigitui Kanaporiui,

kaltinamojo gynėjui advokatui Artūrui Andriukaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas).

Teismas

nustatė:

A. G. byloje buvo kaltinamas tuo, kad, kaip nurodyta kaltinime ir kaltinamajame akte - „nuo 2019-04-08 būdamas Mažosios bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadovu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) (toliau - BAĮ) 21 straipsnį - „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“, kurio 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (galioja nuo 2016-01-01 pagal 2015-12-22 LR įstat. Nr. XII-2215); pagal Mažųjų bendrijų įstatymo (2012-06-29, Nr. IX-2159) 22straipsnio 10 dalies 3 ir 4 punktus, ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2015-05-14, Nr. XII-1696) 28 straipsnį, būdamas atsakingas už MB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2019-06-10 iki 2021-04-20 apgaulingai organizavo buhalterinę bendrovės apskaitą, pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 14 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui ir 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, reikalavimus nes buhalterinėje apskaitoje užfiksavo realiai neįvykusias ūkines operacijas, t. y. buhalterinę apskaitą, pagal 2020-06-16 Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-2, tvarkančios UAB ,,F.“ direktoriui P. K. (turėtų būti K.), nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką, įtraukimui į buhalterinę apskaitą pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus:

???1) sąskaitą „Invoice“ 2020-04-15 From „Second-Hand LTD“ FK103HB ALLOA To A. G. (duomenys neskelbtini), kur nurodytas 12000 kg kiekis drabužių, kaina 4320 svarų ir kurioje nurodyta, kad apmokėta grynais pinigais (,,PAID CASH“);

???2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. sausio 5 d. sąskaitą – faktūrą AJ004, kurioje įformintas MB-jos „(duomenys neskelbtini)“ 7000 kg nerūšiuotų drabužių įsigijimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3500 Eur ir kasos pajamų orderio kvitą Serija AP Nr.3, kur nurodyta, kad 3500 Eur gavėjas A. B., priimta iš MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pagal sąskaitą – faktūrą AJ004 ir nors 3500 Eur piniginės lėšos nebuvo sumokėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jos fiksuotos A. G. avanso apyskaitoje, kaip panaudotos (išleistos), taip nepagrįstai padidinant bendrijos įsipareigojimus atskaitingam asmeniui ir nors nebuvo sumokėta pagal sąskaitą „Invoice“ 4320 £ (4951,12 Eur) įmonei „Second-Hand LTD“, tačiau sąskaita „Invoice“ įrašyta buhalterinėje sąskaitoje 443 (Skolos tiekėjams), taip padidinant įsipareigojimus tiekėjams, be to, dėl į apskaitą įtrauktų realiai neįvykusių ūkinių operacijų nėra galimybės nustatyti, kokiu būdu buvo įsigyti dėvėti drabužiai, viso - 14 338 kg, kurie buvo rasti ir paimti 2021-04-21 įvykio vietos apžiūros metu MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), bei atlikus kratą adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), dėl to iš dalies negalima nustatyti Mažosios bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2019-06-10 iki 2021-04-20. Šiuose A. G. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 str. 1 d. požymiai.“

Kaltinamasis A. G. - MB,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą tyčia apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą – neprisipažino. Paaiškino, kad autoserviso verslą vykdo nuo 2019 metų balandžio mėnesio. Įmonė registruota pas tėvus (duomenys neskelbtini) kaime, o autoservisas - (duomenys neskelbtini). Dėvėtais rūbais prekiavo nuo 2020 metų birželio mėnesio. Šią veiklą buvo įregistravęs Registrų centre, nes kasos aparatus reikėjo pastatyti, įrašyti kam bus naudojama. Grynuosius pinigus jis paimdavo iš parduotuvės kiekvieną dieną, pasirašydavo kasos knygoje. O autoservise išrašydavo pinigų priėmimo kvitus ir pinigai irgi būdavo pas jį. Kasos servise nebuvo, nes ten tiek klientų nebūdavo. Dėvėtus rūbus pirmą kartą pirko iš Anglijos, iš Škotijos, iš ten, kur pats anksčiau gyveno. Drabužius pirko 2020 m. pavasarį, balandį, keli mėnesiai iki pradedant veiklą. Pirko iš „Second Hand Ltd“, pirkimą įrodo byloje esantis „Invoice“. Iš ten pirko vieną kartą. Gyvendamas Škotijoje savaitgaliais važiuodavo į Edinburgą į barą, kur sutiko lietuvį T., su kuriuo bendravo, buvo susitikę kelis kartus ir pastarasis jam sakė, kad užsiima dėvėtų drabužių rinkimu. Paskui jis sugalvojo daryti verslą ir prisiminė tą vyruką, susirado jo telefoną, jie bendravo per „Viber“. Tas vyras  pasakė, kad rūbų turi. Tas vyras tai ne V. J. (kurį matė per nuotolinę apklausą), jis V. J. nepažįsta, bet T. jam sakė, kad jis dirba „Second-Hand Ltd“, sakė, kad tai jo įmonė. T. pavardės nežino, bet galėtų atpažinti iš išvaizdos. Telefonas, kuriuo jie bendravo,  senas, to telefono jau nebeturi, tai ir to T. kontaktai neišliko. Jis klausė T. ar turės kuo pristatyti rūbus ir T. pasakė, kad yra draugas, kuris varo mašinas ir jis gali pakrauti. Taip ir padarė. Jam atvežė rūbus, padavė „Invoice“, kuris yra byloje, sumą grynais jis sumokėjo vairuotojui. Dar tada sumokėjo svarais, nes svarų buvo parsivežęs iš Anglijos, kur dirbo. Mokėjo iš asmeninių pinigų. Jis žino, kad tokie „Invoice“ JK yra galiojantys. Tekstą „Invoice“ turbūt užrašė T.. Vairuotojas niekur nepasirašė, kad pinigus gavo. T. telefonu sakė, kad tai jo draugas, liepė pinigus paduoti vairuotojui ir viskas. Jis paskambino T., pasakė, kad viskas atitiko, išsikrovė, o jis jam pasakė paduoti vairuotojui pinigus ir jis padavė. Parašo ant „Invoice“ nėra, bet jam jo ir nereikia. Iš „Second-Hand Ltd“ pirko 12 tonų drabužių. Rūbus jam atvežė su vilkiku, vairuotojas buvo lietuvis. Daugiau jokių dokumentų, be „Invoice“, jam nedavė. Jam užteko tokio dokumento. Už transportą jis nemokėjo, nes ta mašina ir taip kažką vežė. Žino, kad vairuotojai turi turėti CMR, gali turėti sąskaitą. Jis pats transporto neužsakinėjo, pinigų už tai nemokėjo, tai ir CMR nereikalavo. Jokios sutarties su T. nebuvo sudarę. Tas „Invoice“ yra normalus dokumentas, nes jam dirbant Škotijoje, jie patys tokius išrašinėdavo. Jis dirbo Škotijoje telekome ir tokius „Invoice“ išrašinėdavo firmoms už atliktus darbus. „Invoice“ yra nurodyta įmonė, kuri pardavė, todėl jam pilnai užtenka tokį dokumentą pateikti buhalteriui, kad būtų deklaruota. Parašai nebūtini. Buhalteris jam sakė, kad dokumentas yra pakankamas apskaityti. Tą „Invoice“ buhalteriui apskaityti pateikė gal iš karto, o gal gegužės mėnesį, negali tiksliai pasakyti. Paprastai jis buhalteriui dokumentus nuveža, kai dokumentų prisikaupia arba pats buhalteris paskambina ir paprašo atvežti, tada ir nuveža. Kiekvieną mėnesį nevažinėja, būna į tris mėnesius kartą pas buhalterį nuvažiuoja. Mano, kad T. išrašė sąskaitą ne savo vardu, jeigu jau direktorius J. nepripažįsta, kad jis rašė. Gal toje įmonėje T. ir dirba, todėl parašė tos įmonės rekvizitus. Jis nusipirko ir viskas, juk nepatikrins ar ta firma galiojanti ar negaliojanti. Jis taip pat negalėjo patikrinti - ar tas T. tikrai ten dirba, bet jam sakė, kad dirba. Vieną vairuotoją iš „M.“ žino, nes šis jam buvo atvežęs rūbų, tai tas pats vairuotojas, kuris sakė, kad jį yra matęs. Kai policija viską išvežė iš jo, tai jis tada iš Norvegijos dar užsisakė drabužių. Pirko per tarpininką iš Klaipėdos, įmonės pavadinimo nepamena, dokumentuose reikia žiūrėti. To vairuotojo nepažinojo ir įmonės tos nežinojo, iki policijos patikrinimo jie jam rūbų nevežė. Antrą kartą drabužius pirko iš „(duomenys neskelbtini)“, nes tada iš Anglijos jau neturėjo galimybių, neturėjo rūbų. Tą kartą viskas irgi buvo per tarpininką. B. jis nepažįsta. Čia turbūt buvo taip, kad tas tarpininkas norėjo užsidirbti pinigų, tai jam ir paskambino. Šiaip jis, turėdamas tokį verslą, daug tokių skambučių sulaukia. Su tuo tarpininku susitarė, kad šis gali tiekti drabužius, pasiūlė gerą kainą - 50 centų. Tada susitiko su tuo tarpininku ir A. B.. Tarpininko vardo, pavardės nežino, net numerio nebeturi. Susitiko Aleksote ar Garliavoje, prie VMI. Jie sakė, kad dėvėti drabužiai yra iš Skandinavijos, jis pasakė jiems, kad gali atvežti, jis pažiūrės, jei tiks, tada mokės pinigus. Nes tikrai daug būna apgavysčių, kad įkiša visokius ir būna nuostolis. Jam taip buvę nėra, bet yra girdėjas apie tokias apgaules. Susitiko prieš Naujus metus. Paskui po Naujų metų jis tarpininkui paskambino, paklausė ar dar turi drabužių, šis pasakė, kad turi, tai jis liepė atvežti. Ir kitą dieną jauni vaikinai atvežė drabužius, tas septynias tonas, atvežė su trimis autobusiukais, dideliais, baltais Mersedesais. B. su jais nebuvo. Atvežė, jis išsikrovė sandėlyje (duomenys neskelbtini). Tada vakare susitiko su B. antrą kartą prie Soboro Kaune, vėl susitiko dalyvaujant tarpininkui. Padavė sąskaitas ir jis sumokėjo pinigus – 3500 Eur. Tuo ir baigėsi. Negali tiksliai pasakyti, ar buvo rūbų iš Švedijos, jam sakė, kad rūbai iš Skandinavijos. Buvo visokių parduotuvių ženklų. O paskui jam policija pasakė, kad nepateikė tos sąskaitos. Tada jis B. parašė tas jo pateiktas žinutes. Susirado šiaip ne taip internete, pagal tos firmos pavadinimą, skambino vieniems, kitiems, o paskui kažkokiame puslapyje rado „(duomenys neskelbtini)“ ir to A. numerį. Iš balso atpažino, kad tai jis. Tada B. su juo nešnekėjo, sakė nežinau ir padėjo ragelį. Lyg pasakė, kad ta sąskaita anuliuota. Tada jis parašė B. tas žinutes, kad šis padeklaruotų sąskaitą, nes pinigus paėmęs, prekes pristatęs. B. jam nieko neatrašė. Nežino, kodėl B. aiškina, kad pinigų negavo, turbūt nenori mokesčių mokėti, nes sąskaitos nedeklaravo, bet čia jau B. reikalas. Jis pretenzijų jam neturi. Susimokėjo, jam prekės tiko, prekės buvo pristatytos. Negali pasakyti ar iš savo pinigų mokėjo tuos 3500 Eur, ar iš parduotuvės buvo paėmęs, bet čia, jo manymu, bendri tie pinigai. Jis tą sąskaitą turėjo pas save, tik jos nerado. Pareigūnams sakė, kad neišvežtų rūbų, nežlugdytų verslo, kad ras tą sąskaitą. O sąskaita buvo mašinoje, už galinės sėdynės daiktadėžėje. Radęs iškart nuvežė į policiją tą sąskaitą. Buhalteriui sąskaitą apskaityti pateikė tik gegužės 11 d., nes tiesiog padėjo ją į mašiną ir pamiršo, o paskui policija pradėjo tyrimus daryti. Be to, pas buhalterį kiekvieną mėnesį jis nevažiuoja. Jam nėra svarbu nuvežti dokumentus. Jis ir dabar praėjusių metų dokumentų net nėra buhalteriui pristatęs, nuveš gegužės mėnesį. Toliau dėvėtais rūbais nebeprekiauja, nes policija viską išvežė, sužlugdė viską. O tų drabužių iš Norvegijos buvo mažai, tai kiek jie ten ir padirbo. Daugiau nebepirko, nes nebeturėjo pinigų. Iš viso buvo tik trys pirkimai -  iš Anglijos, iš B. ir paskui iš Norvegijos. Pas jį jokių buhalterijos pažeidimų nebuvo, viską tvarko buhalteris. Sąskaitos priduotos, deklaruota, mokesčiai sumokėti, algos sumokėtos, viskas padaryta kaip priklauso, nes buhalteris gauna už tai pinigus. Apie buhalteriją jis pats ne viską supranta, negali pasakyti nieko apie tai, kad „Invoice“ dokumentas buvo įrašytas kaip skola tiekėjams kredituojant buhalterinę apskaitą ir debetuojant buhalterinę apskaitą. Turbūt jis nedėjo skelbimo per Facebook, kad parduoda švediškus rūbus. Rūbus iš jo pirkdavo ir iš sandėlio, bet nedaug, keli žmonės buvo nusipirkti. Tada, kai policija atvažiavo, kaip tik buvo moterys, atvažiavusios iš Šakių pagal skelbimą, ar per pažįstamus. Gal jis ir buvo įdėjęs skelbimus, jog parduoda dėvėtus rūbus. Gal į „skelbiu.lt“ buvo įdėjęs skelbimą, o „Facebook“ tik parduotuvės buvo. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra jo. Švediški rūbai gal buvo pirkti iš B., nes jie sakė kad rūbai skandinaviški. Gal jis ir buvo parašęs, kad parduoda švediškus rūbus. Viskas panašu, norvegiški ar švediški, tie maišeliai tokie panašūs. Toms moterims sąskaitos nespėjo išrašyti, nes policija liepė išsikrauti, viską konfiskavo. V. B. jis neatsimena, nepažįsta, teisme pastarasis sakė, kad buvo su kauke. Negali pasakyti ar buvo kažkas atvykę pirkti drabužių į sandėlį su kauke. Turi brolį, kuris jau gal penkis metus gyvena Švedijoje, turi statybų įmonę. Brolis su dėvėtais rūbais nieko bendro neturi. Labai retai su juo bendrauja, susitinka du kartus į metus. Tyrėjai jis nesakė, kad rūbus įsigijo už savo grynus pinigus ir jokių dokumentų neturi, visi dokumentai yra pateikti. Pagarsinus tarnybinį pranešimą - 1 t., b. l. 53, kaltinamasis nurodė, kad jo žodžiai užrašyti teisingai. Turėjo dvi dėvėtų drabužių parduotuves ir dar parduodavo iš sandėlio, buvo įforminęs, kad vykdo prekybą iš ten. 2021 m. balandžio 21 d. atvykusiems pareigūnams jis pateikė dėvėtų rūbų įsigijimo dokumentus – Invoice. Nuvažiavo su policininkais pas buhalterį, paėmė visą segtuvą ir padavė. Dėl dokumentų iš „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasakyta, kad jis tikrai turi dokumentus ir tikrai pateiks, ieškojo ofise, bet nerado, o paskui mašinoje už galinės sėdynės rado ir iš karto policijai nuvežė. Nepasakys, ar turi dokumentus, kad drabužiai chemiškai apdoroti. Tie GPS tai kažkoks absurdas, net vairuotojai praėjusį kartą pasakė, kad nei važiavo, nei ką. Čia sumontuota. Neįmanoma įrodyti, kad konkretūs drabužiai įsigyti iš ten ar ten. Juk tai dėvėti rūbai, kaip pasakysi iš kur kuris rūbas. Rūbai, kurie šiuo metu saugomi policijoje yra iš Anglijos ir iš Skandinavijos, kaip B. sakė. Papildomai nurodė, kad pinigų suma pagal „Invoice“ yra sumokėta, nors apskaityta kaip skola, bet tas „Invoice“ ir yra dokumentas, patvirtinantis, kad ta suma yra sumokėta. Nereikia jokio papildomo dokumento, pats gyveno Škotijoje ir tikrai žino. Gal čia kažką buhalteris suklydo, nes šitas dokumentas tikrai yra geras. Kad ta suma pas jį buhalterijoje aprašyta kaip skola tiekėjams jis nežinojo, o kodėl apskaityta kaip skola - turi pasakyti buhalteris K.. Tyrimui buvo pateikta viskas, kas prašyta. Viską buhalteris padavė, du ar tris kartus važiavo, sakė, kad viskas tvarkinga, viskas gerai. Neturi teismui pateikti kokių nors buhalterinių savo dokumentų, kad suma pagal „Invoice“ yra apskaityta kaip sumokėta, o ne kaip skola. Negali pasakyti ar ta suma įmonėje „kabo“ kaip skola. Jeigu įmonėje skola, tai jis sumokėjo iš savų pinigų, todėl išrašys sąskaitą savo įmonei ir viskas, bet kol kas jis dar to nėra padaręs. Be to, mažosios bendrijos dokumentus reikia priduoti VMI ne iki trečio mėnesio, kaip nurodė specialistė, o iki birželio mėnesio, dėl to ir nebuvo iki galo sutvarkyti dokumentai. O tais metais, kai policija atvažiavo, surinko dokumentus, dėl pandemijos buvo nukeltas dokumentų pridavimas mokesčių inspekcijai iki liepos 1 dienos.

Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai ir išnagrinėti rašytiniai įrodymai.

Liudytojas A. B.- UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, parodė, kad jis yra vienintelis įmonės darbuotojas, savo buhalteriją tvarko pats arba papildomai prašo pagalbos. Jo įmonė 2021 metais užsiiminėjo krovininių transportu, drabužių prekyba, verslo konsultavimu dėl finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Dėvėtais drabužiais planavo prekiauti, turėjo tiekėją, sutartį, pabandė, bet nieko nesigavo ir tos veiklos nevykdė. A. G. nepažįsta, žino pavardę, matė gal du kartus, seniai. Juos suvedė jam nepažįstamas tarpininkas - pasiskambino, pasakė, kad yra klientas, kuris nori įsigyti drabužių. Jo paties telefonas yra nurodytas puslapyje rekvizitai.lt, ten taip pat nurodyta kuo įmonė užsiima – prekyba drabužiais. Jie buvo pasirašę tiekimo sutartį su įmone, kuri prekiauja drabužiais, kad jie jiems pagal poreikį parduos drabužius. Jie tiesiog buvo kaip tarpininkai, perpardavinėtojai. Pagal preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį su „D.“ buvo sutarta, kad jie visada gali kreiptis į kompaniją ir gali bet kada nusipirkti jiems reikiamą kiekį drabužių. Pagal minėtą sutartį jis nei karto nėra pirkęs iš tos įmonės. Nesidomėjo, iš kokios šalies jie veža drabužius. Atvykęs asmuo, tikriausiai G., nors nežino, dokumento netikrino, prašė tam tikro kiekio dėvėtų drabužių, tarėsi dėl kainos. Nežino, kaip prisistatė tas asmuo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad G., bet jis nežino, dokumento netikrino. Jis, kaip dėvėtų rūbų pardavėjas, išrašė sąskaitą faktūrą ir kvitą. Pagal žodinį susitarimą, kadangi tai buvo ne kauniečiai, susitarė, kad sutarties nesirašys, jis išrašė sąskaitą, o, kad nereikėtų 10 kartų važinėti, išrašė ir orderį, nors padarė ir neteisingai, bet susitarė, kad kai atvažiuos sudaryti sandorį, bus pasirašyta ir sutartis. Jis 3500 eurų negavo, bet pasirašė ant kvito pagal žodinį susitarimą ir pagal pasitikėjimą, tiesiog norėjo padaryti sandorį. Neginčija, kad parašai ant sąskaitos faktūros ir kvito yra jo. Šio kvito savo buhalterijoje neapskaitė, nes jie buvo susitarę dėl keleto dienų, bet jokios informacijos negavo, susisiekti su tarpininku nepavyko ir jis viską anuliavo – operacija neįvyko. Ant tų dokumentų užrašė, kad anuliuota ir viskas. Anuliavimas buvo kelių dienų laikotarpyje, tiksliai datos nežino. Anuliuotus dokumentus įsidėjo į stalčių. Atvažiavę tartis buvo du asmenys, galimai tarp jų buvo ir A. G., bet tiksliai negali pasakyti. Versle taip jau būna, kad susitaria šalys, pasitiki, išrašo dokumentus. Jis verslą vykdo 2-3 metus, jo išsilavinimas aukštasis, ekonominis. Jis turėjo to tarpininko telefoną, buvo keli telefonai, kuriais niekas neatsiliepė. Žinojo kokiai įmonei išrašė dokumentus. Neprisiskambino, bet neparašė, tiesiog neprisiskambinęs anuliavo. Negali atsakyti ar turi nors vieną dokumentą, įrodymą, kad pranešė tai įmonei, jog jis anuliuoja sąskaitą faktūrą ir kvitą. Buvo susiskambinta ir jis tikrai pasakė, kad sąskaita anuliuota, pagal balsą, gal su G. kalbėjo telefonu. Nežino kokiu telefonu skambino ir pranešė apie sąskaitos anuliavimą, bet gal gali atsekti pagal skambučių išklotinę, pabandys teismui pateikti. Kvitą tokiu būdu pasirašė pirmą kartą. Ar pranešė apie anuliavimą tai įmonei raštu, elektroniniu paštu, nežino, gal ir siuntė pranešimą registruotu paštu. Jis pinigų negavo, nieko nepardavė. Daugiau su G. nėra susitikęs, nieko jam nepardavė. Jo išrašytą sąskaitą faktūrą ir kvitą turėjo ir jis, ir tam asmeniui davė, turbūt G. - kaip supranta. Jo įmonė 3-4 mėnesius nuomojosi baltą mikroautobusą „Sprinter“, bandė užsiimti krovinių pervežimu Lietuvoje, bet dabar tuo jau neužsiima. Mikroautobusiuko valstybinių numerių nepamena, bet ten buvo Vilniaus kompanijos lizinginis automobilis. Apklausos policijoje metu spaudimas jam nebuvo daromas. Jis nėra anksčiau teistas.

Liudytojas V. J.– JK kompanijos „Second-Hand Ltd“ direktorius, parodė, kad  kompanija renka dėvėtus drabužius JK, dirba su labdaros organizacija, renka ir pardavinėja įvairioms įmonėms. Įmonė iš Lietuvos, norėdama įsigyti iš jų kompanijos rūbų, turėtų su jais susisiekti, suderinti kainą, krovimo laiką. Susirašoma dažniausiai elektroniniais laiškais, jis susiunčia visus Invoice ir Proformas. Jei Proforma, tai daromas išankstinis pavedimas, grynais pinigais apmokėjimo niekada nebūna. Sutarties nesudaro, pagrindinis dalykas yra išankstinis apmokėjimas Proforma. Ir pagrinde jie dirba tik su keliais klientais Lietuvoje, kurie yra giminaičiai, vienas iš jų - jo tėvų įmonė, kitas - tėtės žmonos sūnaus įmonė. Jo kompanijoje atsiskaitymo grynais pinigais niekada nėra buvę. Vežant drabužius į Lietuvą, kai dar buvo Europos Sąjungoje, buvo reikalinga turėti CMR ir Invoice. CMR jie turi užpildyti prieš siunčiant krovinį ir tada tą CMR jis paduoda vairuotojui, kuris perduoda pirkėjui. Dar kartais paduodavo ir Invoice, bet ne visą laiką. Dabar, išstojus iš Europos Sąjungos, reikia pildyti deklaraciją, reikia turėti agentą, kuris padarys išmuitinimus, sutvarkys visus kelionės dokumentus. Pirkėjams perduodamas Invoice ir CMR - yra pagrindiniai dokumentai. Dokumentai siunčiami elektroniniu paštu, nors kartais paduodavo ir vairuotojui, bet tai nebūtina. Vairuotojas, iškrovęs drabužius, pirkėjui perduoda CMR. CMR parašytas drabužių kiekis, kas keliauja. Gali pateikti CMR pavyzdį. Invoice jis visą laiką siunčia pirkėjui elektroniniu paštu, todėl vairuotojui jį ne visada paduoda, kadangi vairuotojui pagrindinis dokumentas yra CMR. CMR kainos nebūna, kaina nurodoma tik Invoice. Nežino ar dokumentai vienodi parduodant juridiniam ir fiziniam asmenims. Fiziniam asmeniui niekada nėra siuntęs, pardavęs drabužių. Teisėjai parodžius Invoice (3 t., b. l. 83) liudytojas nurodė, kad tokių popiergalių niekada nedaro. G. jis nepažįsta, tokio atvejo, kad toks asmuo skambintų ir prašytų rūbų, tikrai nepamena. Iš G. jis tikrai negavo 4320 svarų. Parodytą Invoise jis pirmą kartą pamatė, kai jam atsiuntė, lyg, policija, bet iki tol jis tokio dokumento nebuvo matęs ir jie tokių dokumentų tikrai nepasirašinėja. Jie turi du šablonus, nes dabar atsinaujino. Tokius dokumentus, kaip teisėjo parodytas Invoice, pas juos daro tokie žmonės, kurie turi supirkimo parduotuves, kuriose žmonės atneša prekes, čia vadinama „Cash For Clothes“, tai kiek jis yra matęs, toks dokumentas yra išrašomas tam žmogui, kuris atneša 10-20 kilogramų. Su MB „(duomenys neskelbtini)“ neteko bendradarbiauti ir tokiai įmonei jie drabužių tikrai nepardavė.

Liudytojas P. K.- MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteris, parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jis yra UAB „F.“ vadovas, įmonė teikia buhalterines paslaugas įmonėms, fiziniams asmenims, ūkininkams. Šiuo metu UAB „F.“ dirba su 17-18 įmonių, taip pat iki šiol teikia buhalterinės apskaitos paslaugas ir MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra A. G.. Su minėta įmone sutartis buvo sudaryta 2020 m. birželio 16 d. Kas iki tol tvarkė šios įmonės apskaitą - nežino. Visus dokumentus jiems pateikdavo pats A. G.. MB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių inspekcija netikrino nei karto. Mokesčių inspekcija detalizacijų nereikalauja, bet jei būna kažkoks patikrinimas ir prašoma pateikti, tai jo įmonė gali pateikti. MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra PVM mokėtoja. Prieš pradedant bendradarbiavimą buvo vykdoma tik autoserviso veikla, o veiklai išsiplėtus ir į dėvėtų drabužių prekybą, jau prireikė jų paslaugų. Prekyba dėvėtais drabužiai buvo pradėta gal tuo metu, kai jie pasirašė sutartį, gal po kelių savaičių, mėnesių, negali tiksliai pasakyti. Pradėję darbą su MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra mažoji bendrija ir ataskaitos teikiamos tik kartą metuose, jie sutvarkė ir ankstesnius laikotarpius, nuo pat bendrijos pradžios, bet tų dokumentų iš serviso buvo nedaug. A. G. nepateikė jokių ataskaitų, registrų išrašų, nuo kurių, kaip nuo atskaitos taško, būtų buvę galima tęsti apskaitos tvarkymą, nepateikė jokių dokumentų apie įmonės ilgalaikį turtą, įsipareigojimus, skolas, atvežė tik turimus pirminius dokumentus už 2019 m., pagal kuriuos jie patys suvedė duomenis į programą, kad pateiktų VMI ataskaitą apie A. G. vykdytą veiklą, ir taip buvo padaryta pradžia. A. G. buhalterinius dokumentus teikė nereguliariai, kas du ar tris mėnesius, būdavo, kad jam reikėdavo priminti, jog atėjo laikas teikti ataskaitas Sodrai ar VMI, o jis dar nėra pateikęs dokumentų. Bet tai yra natūralu, kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra PVM mokėtoja ir jai nereikia ataskaitų teikti kiekvieną mėnesį, todėl A. juos atveždavo nereguliariai. Paskutinius dokumentus iki patikrinimo iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 2021 metų sausio mėnesį, tiksliai laiko neprisimena, nesižymi. MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje nėra kasos, tai yra atskiros grotuotos patalpos su seifu ir t. t. Grynuosius pinigus apskaitė pats vadovas, o jiems atveždavo tik kasos knygas, žurnalus, iš kurių jie susivesdavo pajamas, ir iš pateiktų pirminių dokumentų suvesdavo išlaidas. Grynuosius pinigus atvaizduodavo kaip atskaitingam asmeniui, vadovui. Tai yra, jeigu buvo gautos pajamos, išimta iš kasos, tai tie pinigai nukeliauja pas A., o jeigu A. atneša kažkokį pirkimo dokumentą, iš kurio matyti sumokėjimas grynais, tai tą sumą išminusuodavo iš A. finansinės apyskaitos. Jeigu apklausiamas 2021 m. balandžio mėnesį nurodė, kad paskutinius dokumentus iš A. gavo 2021 m. sausio mėnesio pabaigoje, tai reiškia, kad iki apklausos daugiau dokumentų nebuvo gavęs, bet šiaip jis ir dabar gauna dokumentus iš A.. Jis nežino, kaip A. G. tvarkė grynuosius pinigus, bet jis atvaizduodavo juos kaip priklauso pagal buhalteriją. Iš kasos aparato išimami gryni pinigai patekdavo pas A., jie tą operaciją užfiksuodavo, kad A., kaip atskaitingas asmuo, gavo pinigus. Duomenis suvesdavo iš kasos aparatų žurnalų, o kasos knygą vesdavo jie. Kasos aparatų žurnalus atveždavo vieną kartą į mėnesį, jie nusikopijuodavo ir iš karto grąžindavo, nes kasos aparatų žurnalai turėjo būti prie kasos aparatų. Apskaita buvo vedama, taigi galima sakyti, kad skolų tiekėjams registras buvo. Tyrimui buvo pateikti visi dokumentai, kurių buvo prašoma. Apie patikrinimą, vykusį pas A. G., jis sužinojo kai A. paprašė buhalterinių dokumentų. Kai buvo pirmas patikrinimas, tai visus dokumentus pasiėmė A. G., sakė, kad jam reikia pateikti dokumentus, o kai jau jį patį apklausė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, tada jis jau pats pateikė tyrėjui paprašytus dokumentus. G. dokumentus jis tiesiog atidavė, be jokio parašo, kadangi duomenys jau buvo suvesti į registrus. Invoice dokumentą iš Škotijos jis matė tikrai iki patikrinimo, jį apskaitė, kad prekės gautos ir, kad A. apmokėjo – tai buvo pirkimo ir apmokėjimo dokumentas. Tokių Invoice dokumentų per savo 20 metų darbo stažą yra matęs. Užsienio dokumentų nekvestionuoja. Jam pateiktas Invoice dokumentas buvo paprastos formos, bet jame esančios informacijos pilnai pakako jį apskaityti. O ar jis tikras ar netikras pasakyti negali, nes už ūkinę veiklą yra atsakingas įmonės vadovas. Papildomų dokumentų prie Invoice nebuvo ir jų neprivalo būti. Apskaitoje vedami dvejybiniai įrašai. Tas Invoice buvo vienas dokumentas – pirkimo ir atsiskaitymo. Invoice dokumentas buvo apskaitytas ir kaip pirkimas, ir kaip sumokėjimas. Sumokėta, bet skola yra kaip materialiai atsakingam asmeniui, ne kaip tiekėjui. Tiekėju šiuo atveju tapo A., kadangi jis sumokėjo pinigus ir pristatė dokumentą apskaityti. Įmonė skolinga A., todėl ir matosi ta suma skolose. Iki šiol niekas nepasikeitė, ta suma liko taip apskaityta, kaip ir buvo. Pagal apskaitos įstatymą parašas, kaip rekvizitas, nėra privalomas ant dokumentų, o užsienio dokumentų, kaip jau minėjo - jie nekvestionuoja. Nežino, kodėl specialistė nurodė, kad jo apskaitymas reiškia tik prekių įsigijimą, o ne apmokėjimą, gal ji kažko nemato. Realiai ta suma yra apskaityta kaip apmokėta materialiai atsakingo asmens ir skola yra materialiai atsakingam asmeniui A. G.. Tai natūralus ūkinis procesas. Įmonė yra skolinga A., nes įmonė tuo metu dirbo į nuostolį ir pinigų nebuvo, tarkim, kad išmokėti A., o kokia dabartinė padėtis, negali pasakyti. Apskaitą vykdė per materialiai atsakingą asmenį. Debitorių ir kreditorių skolų nebuvo paprašyta, todėl ir nematyti, kad ta skola ir yra materialiai atsakingam asmeniui, tyrimui buvo pateikta tiek, kiek buvo prašoma. FNTT buvo pateikti visi pirminiai dokumentai, kuriuos jiems buvo pateikęs vadovas, pas juos jokių pirminių dokumentų nėra likę. Specialisto išvadoje yra nurodyta, kad nėra registrų, tačiau jei dokumente nėra užrašo „registras“, bet yra visi tie skaičiai, tai nereiškia, kad tas dokumentas netinkamas. Įtraukimui į buhalterinę apskaitą 2021 m. gegužės 11 d. A. G. jam per programėlę „Viber“ atsiuntė sąskaitą - faktūrą, išrašytą 2021 m. sausio 5 d., pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 7 000 kg nerūšiuotų drabužių, taip pat atsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitą, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. sausio 5 d. A. B. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. G. gavo 3500 eurų pagal 2021 m. sausio 5 d. sąskaitą - faktūrą AJ004. Dokumentą įtraukė į apskaitą, dokumento originalas jam pateiktas nebuvo. Kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra PVM mokėtoja, ataskaitos teikiamos iki birželio 15 dienos už praėjusius metus, todėl iki tos dienos vadovas gali pateikti dokumentus, kuriuos jis turi apskaityti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju, buvo atsiųsta dokumento nuotrauka, kurioje matėsi parašai, todėl originalo jis nereikalavo. Jam gali būti pateikiama ir dokumento kopija, nes jeigu vadovas pateikia kažką kaip dokumentą, kurį reikia apskaityti, jis ir apskaito, tačiau jis nesirūpina ar tas dokumentas tikras. Suvedus duomenis į apskaitą, jie turi galimybę dokumentą atsispausdinti, tai gali būti, kad ir šis dokumentas – jo nuotrauka, buvo atspausdinta ir įdėta į segtuvą prie „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra PVM mokėtoja, todėl jis negali gauti duomenų iš kitų registrų apie įvykusią ūkinę operaciją ir nustatyti, kad trūksta buhalterinių dokumentų, todėl ir papildomų dokumentų iš vadovo ir neprašė, tiesiog apskaitė tai, ką atnešdavo A. G.. Darbo užmokestį A. G. mokėdavo bankiniais pavedimais, retkarčiais - darbuotojų prašymu, būdavo išmokama grynais. Tokiais atvejais būdavo atspausdinamas dokumentas, kurį žmogus pasirašo ir A. G. grąžina su parašu. Buvo keletas darbuotojų įdarbintų per Užimtumo tarnybą, kuri reikalaudavo mokėti darbo užmokestį pavedimu, todėl dažniausiai taip ir buvo daroma. Jeigu yra anuliuojami kažkokie kvitai, sąskaitos, tada daromi buhalteriniai įrašai su minusais. Jei dokumentas buvo apskaitytas, tai jis turi tą dokumentą sugadinti ir grąžinti pardavėjui, padaryti įrašus apskaitoj su minusu ir taip dokumentus eliminuoti iš apskaitos. Jeigu jam pateikiama tik sąskaita, jis sumą įtraukia kaip skolą, o jei pateikiamas ir kvitas, tai sąskaita laikoma apmokėta. Jei vadovas pasako, kad sąskaita vis tik nebuvo apmokėta, tada jis grąžina kvitą ir anuliuoja įrašą - kaip jau minėjo, darydamas minusinį įrašą, kuris taip pat atsispindi buhalterinėje apskaitoje. Jeigu įmonės savininkas jam pateikė kvito originalą, kurį vėliau anuliavo ir jam apie tai nepranešė, tai jis apie tokį anuliavimo ir nežino. Jeigu kalbėti konkrečiai apie „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą ir kvitą, tai jis apie šių dokumentų anuliavimą nebuvo informuotas. Jei kvitas anuliuojamas, tai pinigai nesumokėti, jie lieka pas įmonės vadovą, savininką A., o jei A. pateikė kvitą, kad apmokėjo, vadinasi A., kaip atskaitingas asmuo, apmokėjo iš sąskaitos už prekes, o jie įtraukė kvitą į apskaitą. Jei kvitas anuliuojamas ir pinigai grąžinami, tai rašomas kitas dokumentas – pardavėjo, šiuo atveju „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų orderis, kad A. pinigai atiduoti ir A. turi pasirašyti, kad tuos pinigus gavo, arba turi būti pavedimo kopija, jei pinigai buvo grąžinami pavedimu. 2022 m. balandžio 7 d. P. K., paprašius teisėjui, posėdžio metu pateikė buhalterinius dokumentus (5 t., b. l. 100-103) ir paaiškino, kad tai yra A. G. 2020 metų balandžio mėnesį atliktos operacijos. Pagal tą užsienietišką Invoice dokumentą - 2020 m. balandžio 15 d. buvo apmokėjimas už paslaugas pagal tą sąskaitą. Iš pateiktų dokumentų matyti ta operacija, kad buvo pirkimas ir atsiskaitymas su tiekėjais „Second Hand LTD“, matyti ta pati suma. Taip pat iš ūkinių operacijų žurnalo, kas yra susiję su pirkimais, grąžinimais, atsiskaitymais, matosi tas pirkimas bei atsiskaitymas su tiekėjais. G. balandžio mėnesį iš viso išleido 5500 savo pinigų ir įmonė jam yra skolinga.

Liudytojas Š. Č.parodė, kad yra VšĮ „T“ direktorius. Jo darbo sritis apima žurnalistinius tyrimus, taip pat pinigų plovimo, korupcijos apraiškas.   2020 m. vasarą, su juo susisiekė kolegos, specializuota tiriančių žurnalistų komanda, iš Švedijos nacionalinės televizijos SVT. Tuo metu jie jau keletą mėnesių vykdė operaciją ir papasakojo apie Švedijoje daromas vagystes iš labdaros organizacijos „Human Bridge“ konteinerių. Kolegos iš SVT prie konteinerių buvo įrengę vaizdo kameras, o į konteinerius įdėję drabužius su įjungtais ir paruoštais GPS davikliais. Apie šią operaciją kolegos papasakojo, kai davikliai jau buvo atkeliavę į Lietuvą, būtent su tais drabužiais, kuriuos jie įmetė į „Human Bridge“ konteinerius. GPS signalai rodė, kad drabužiai yra (duomenys neskelbtini)  miestelyje, Kėdainių rajone. Pernai, t. y. 2021 metais, kolegos iš Švedijos atvažiavo į Lietuvą, kur sekė vieną krovinį, t. y. iš konteinerių pavogtus drabužius. Krovinys keliavo iš Stokholmo uosto per Latviją, nakčiai buvo sustojęs Šiauliuose, o paskui automobilis judėjo autostrada, tačiau Kaune išsikrovė GPS daviklio baterija, todėl tas krovinys nebuvo susektas iki galo. Kai minėtas krovinys stovėjo Šiauliuose, jis su kolega nustatė, kad ankstesnių daviklių signalai sklido iš Akademijos miestelyje esančio autoserviso „(duomenys neskelbtini)“ patalpų. Užėję į patalpas jie susitiko su kaltinamuoju, kurį pamatė pirmą kartą, kuriam prisistatė potencialiais dėvėtų drabužių pirkėjais. Kaltinamasis pasakė, kad prekiauja drabužiais, kurie yra iš Švedijos, turi juos vietoje ir gali parodyti, tik reikia paimti nuo tos patalpos raktą, vėliau jis paaiškino, kad negavo rakto nuo sandėlio, kuriame yra drabužiai. Tuomet paklausė ar juos domintų rūšiuoti drabužiai ir nurodė, kad turi dvi dėvėtų drabužių parduotuves Kėdainiuose ir Jonavoje. Jie sutarė vėliau susisiekti dėl prekių apžiūros tose patalpose, t. y. garaže, o į parduotuvę nuvyko patys, tačiau tuomet dėl karantino ji buvo uždaryta. Kitą dieną sugrįžus į garažą jis buvo užrakintas. Jie su kolega iš Švedijos atvyko į dėvėtų drabužių parduotuvę Kėdainiuose, prie parduotuvės „IKI“, kuri nedirbo dėl karantino, todėl susisiekė telefonu su kaltinamuoju, prisistatė žurnalistais ir klausinėjo apie drabužių kilmę. Kalbėdamas telefonu kaltinamasis jau nurodė, kad drabužiai yra iš Anglijos. Pagal kolegų iš Švedijos surinktą medžiagą, per pusmetį trukusią drabužių sekimo operaciją, buvo įdėta apie 10-11 GPS daviklių, kurie skirti nuosavos siuntos sekimui, tai yra komercinis produktas, kuris šiuo atveju buvo pritaikytas žurnalistikai. Davikliai būdavo įsiuvami į drabužius ar daiktus, kurie įdedami į maišus ir į konteinerius, iš kurių buvo vagiliaujama. Trys davikliai atvedė į Lietuvą, į Akademijos miestelį Kėdainių rajone, autoserviso „(duomenys neskelbtini)“ apylinkes., du iš jų adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. žiemą, jam su kolega iš Švedijos dirbant Lietuvoje, tuo pačiu metu kolega iš SVT Stokholme sekė du vyrus, kurie buvo nufilmuoti vagiant iš konteinerių. Vyrai kalbėjo lietuviškai, vartojo daug keiksmažodžių. Kolegos bandė pasikalbėti su jais, nufilmavo juos ir vėliau žmonės vieną iš tų vyrų atpažino kaip kaltinamojo brolį R. G., kuris, jo žiniomis, nekartą teistas už vagystes. Atlaisvinus karantino ribojimus ir atsidarius dėvėtų drabužių parduotuvei Kėdainiuose, jie atvyko apsižiūrėti ar ten nėra konkrečių prekių iš Švedijos konteinerių. Taip pat pasikvietė į pagalbą kolegą žurnalistą V. B., nes rado skelbimus su kaltinamojo telefonu numeriu apie urmu parduodamus dėvėtus drabužius. V. B. susitarė dėl susitikimo kaip klientas. Kaltinamasis nurodė, kad V. B. bus priimtas, jei įsipareigos nupirkti mažiausiai 100 kg drabužių. Kolega su tokia sąlyga sutiko, jis buvo pakviestas į autoserviso „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, kur jam buvo parodyta prekė ir 100 kg dėvėtų drabužių su kaltinamojo pagalba buvo sukrauta į V. B. automobilį, už drabužius buvo sumokėta 70 eurų grynais. Jokio dokumento, patvirtinančio apmokėjimą, V. B. negavo. Tuos drabužius jie paaukojo labdarai. V. B. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) tuo metu buvo laisvai samdomas žurnalistas, kuris šiuo metu dirba „15min“. Apsipirkimo procesas buvo filmuojamas, kaltinamasis tuo metu kalbėjo, kad drabužius veža dideliais kiekiais - „fūrom“. Kai V. B. apsipirkinėjo autoservise, jis su kolege tuo pat metu užėjo į dėvėtų drabužių parduotuvę Kėdainiuose. Ten rado keletą daiktų, kurie yra tikrai iš Švedijos, pats nusipirko džemperį su užrašu „Sverige“, kas reiškia Švedija, taip pat matė krepšį iš Stokholmo ekonomijos mokyklos. Atsiskaitant už prekes kasininkė informavo, kad drabužiai yra reguliariai vežami iš Švedijos. 2021 m. balandžio 14 d. publikavo žurnalistinį tyrimą, kur nupasakojo visus epizodus. Faktiškai nukentėjusi organizacija yra labdaros organizacija „Human Bridge“, kuri surinkdama ir parduodama dėvėtus drabužius surenka lėšas, kurias panaudoja medicininės įrangos tiekimui į vargingas šalis. Jie nuostolius dėl drabužių vagysčių vertina šimtais tūkstančių eurų. Maždaug praėjus savaitei po tyrimo publikavimo, sureagavo Kauno apskrities VPK, buvo surengtos kratos dėvėtų drabužių parduotuvėse Kėdainiuose ir Jonavoje bei serviso „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Vėliau gavo papildomos medžiagos iš žmonių, kurie pageidavo neatskleisti savo tapatybės, kurie papasakojo apie galimas kitas nusikalstamas veikas, kuriose dalyvauja tie patys  žmonės. Daugiausia informacijos buvo pateikta apie R. G.. Neseniai „Human Bridge“ vadovas R. B. informavo, kad nuo 2021 m. balandžio mėnesio, kai buvo publikuotas jų tyrimas, toje teritorijoje, kur vagiliaujant iš konteinerių buvo nufilmuotas R. G., vagysčių labai sumažėjo ir tai tęsėsi keletą mėnesių, bet dabar vagystės atsinaujino, tačiau ar veikia tie patys asmenys - nėra žinoma. Vakar (2022 m. vasario 2 d.) gavo informaciją, kad pagal filmuotą medžiaga Švedijoje buvo atlikti papildomi tyrimo veiksmai. Prokurorė K. S. informavo, kad remiantis ta medžiaga buvo veikiama tiriant galimą vagystę iš UPS kompanijos. Stokholmo uosto teritorijoje pernai vasarą buvo sulaikytas lietuvių tautybės žmogus su vogtomis prekėmis iš UPS – kompiuteriu ir spausdintuvu bei drabužiais, kurie nebuvo tyrimo objektas, todėl jų kilmė nebuvo vertinama. Tai buvo M. D., kuris buvo sulaikytas ir nuteistas lygtine bausme. Kol kas nėra nežinoma, kaip tai siejasi su kaltinamuoju A. G., tačiau prokurorė nurodė, kad minėtas kaltinamasis buvo sulaikytas toje pačioje vietoje, kur buvo filmuojami vogtų drabužių krovimai. Taip pat buvo nustatyta, kad vagysčių iš konteinerių modelis veikia taip – nupjaunama viena spyna, kuri siunčiama į Lietuvą, kur pagaminama rakto kopija. Spynos yra brangios ir naudojamos ant keleto konteinerių, todėl pasidarius rakto kopiją galima atrakinti keletą konteinerių. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus pasinaudojo kolegų iš SVT atsiųstą medžiagą, todėl tie parodymai yra tikslesni. Taigi, buvo įdėta 11 GPS daviklių, iš kurių 4 kažkur pasimetė, 5 buvo užfiksuoti Lietuvoje Kėdainių r., Akademijos vietovėje, o du iš jų buvo užfiksuoti „(duomenys neskelbtini)“ garaže, (duomenys neskelbtini). Pirma siunta su iš konteinerių vogtais drabužiais iš Stokholmo į Lietuvą išvyko 2020 m. gegužės 8 d., o 2020 m. gegužės 9 d. du davikliai parodė, kad siunta atvyko adresu į (duomenys neskelbtini). Siunta buvo vežama vilkiku Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kolegos iš Švedijos tą vilkiką nufilmavo, jį sekė iki pat Stokholmo uosto. Antras reisas buvo 2021 m. sausio 19 d. Tuomet iš Stokholmo vilkikas MAN su lietuviškais numeriais (duomenys neskelbtini) persikėlė keltu į Ventspilį, po to 20 dieną atvyko į Lietuvą ir naktį praleido Šiauliuose, ir, kaip minėjo anksčiau, Kaune daviklis išsikrovė, todėl nežino ar vilkikas su davikliu išvyko iš Kauno. Apie tai, kad Stokholme gyvena kaltinamojo brolis, jis sužinojo tik po tyrimo publikavimo – 2021 m. balandžio 14 d., kai keli skirtingi žmonės jį atpažino iš paskelbto vaizdo įrašo ir apie tai pranešė. Asmenys prašė jų neįvardinti, todėl jis jų nenurodo. T. B., buvęs jo darbdavys, dabartinis „15min“ direktorius, jam taip pat pranešė, kad pastarajam žmonės nurodė, jog įraše užfiksuotas asmuo yra kaltinamojo brolis R. G.. Tyrimas buvo publikuotas portale „Siena.lt“ ir jų „Youtube“ kanale. R. G. Švedijoje buvo užfiksuotas 2021 m. sausio 21 d., švedų kolegos užfiksavo, kad iš konteinerių vagys drabužius krauna į mikroautobusus su britiškais valstybinio numerio ženklais, o būtent į Mercedes Benz, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Nagrinėdami informaciją apie „(duomenys neskelbtini)“ autoservisą, internete rado nuotraukas, kurios rodo, kad būtent tie mikroautobusai buvo remontuojami „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Pavyko gauti informaciją, kad šiuos mikroautobusus galimai Didžiojoje Britanijoje yra nusipirkęs būtent R. G., tačiau šios informacijos nepavyko patikrinti, todėl negali pasakyti - ar tai tiesa. Pagal pirminę informaciją Švedijoje nepradėtas tyrimas dėl dėvėtų drabužių vagystės, oficialaus atsakymo iš Švedijos prokuratūros dar negavo. Daiktų, kuriuose įsiūti davikliai, jiems surasti nepavyko, nors net ir viešai kreipėsi į žmones, klausdami ar kas nors nusipirko būtent tą konkretų daiktą su įsiūtu davikliu, tačiau niekas neatsiliepė. Vilkikai prie „(duomenys neskelbtini)“ garažo nebuvo užfiksuoti. Su vilkikų vairuotojais bendrauti neteko, tačiau bendravo su bendrovės UAB „M.“, kuriai priklauso vilkikai, vadovu, kuris patvirtino, kad vilkikai keliavo iš Švedijos, tačiau nurodė, kad į Kėdainius nevyko, vienas iš minėtų vilkikų, kuris važiavo sausio mėnesį, deklaravo važiavęs tuščias. Vėliau su jais susisiekė žmogus, kurio tapatybės negali atskleisti, su vidine informacija iš tos įmonės, jog įmonė „M.“ bendradarbiauja su galimai lietuvių nusikalstamomis organizacijomis Skandinavijoje ir yra nusistovėjusi praktika tos įmonės vilkikais gabenti į Lietuvą vogtas prekes. Asmuo kalbėjo apie tai, kaip pats gaudavo instrukcijas kaip, kada ir iš ko paimti krovinius, yra vežęs ir drabužius, tačiau ne iš Švedijos. Iš naujo susisiekus su UAB „M.“, įmonė kategoriškai neigė, kad šias aplinkybes ir nurodė, kad vilkikuose GPS įrangos nenaudoja, negali nieko patikrinti, nors pirmo pokalbio metu nurodė, kad naudoja. Visi įsiųsti į drabužius ir daiktus davikliai, priklauso SVT. Nežino ar jie turi įsigijimo dokumentus. GPS informacija yra, tam buvo naudojama daviklių gamintojo speciali aplikacija „Yepzon“, kuri realiu laiku rodo daviklio buvimo vietą, baterijos lygį ir t. t. SVT turi šią užfiksuotą informaciją. Kolegos iš SVT galėtų pateikti tikslų sąrašą daiktų, kuriuose buvo davikliai, jis žino tik, kad daviklis buvo žalsvoje striukėje su raudonu pamušalu bei raudoname žaisliuke teletabis. Kolegos iš SVT turi informaciją, kur nukeliavo kiti davikliai. Sudomino būtent ši vieta, nes į ją nukeliavo daugiausia daviklių, visi kiti nusėdo pavienėse vietose. Vienas daviklis lyg liko Švedijoje. Konkrečius asmenis ir veiklas jie sužinojo tik tą dieną, kai su kolegomis atvyko į Akademijos miestelį. Visus pokalbius su kaltinamuoju jis įrašinėjo. Jie reguliariai kreipėsi į prokuratūrą klausdami, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl žino, kad tyrimas pradėtas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, bet informacija apie detales, kas tyrimo metu buvo nustatyta, jam nebuvo teikiama. Kolegos iš SVT kompensavo jo darbo išlaidas, tai buvo maždaug 1400 eurų, nes jie ieškojo informacijos Lietuvoje, rinko medžiagą ir panašiai. A. G. jis nesekė. Bylos nagrinėjimo eigoje papildomai nurodė, kad susisiekė su kolegomis iš Švedijos televizijos SVT dėl dokumentų, kurie įrodytų, jog tie GPS davikliai yra SVT nuosavybė. Kolegos jį informavo, kad gavus rašytinį teismo kreipimąsi, teisininkai spręs šį klausimą. Savo telefone jis turi prieigą prie daviklių duomenų ir gali juos parodyti. Tik tai yra sudėtingas formatas, todėl negali ištraukti duomenų, bet galėtų padaryti video failą, kuriame matytųsi, kaip atrodė kiekvieno iš daviklių judėjimas. Paties daviklio judėjimą jis pats sekė tik vieną kartą, tada, kai daviklis, vykdamas iš Šiaulių, išsikrovė Kauno miesto teritorijoje, tačiau žiūrėjo ir kitų daviklių informaciją. Vienas daviklis iš Švedijos yra atvykęs į Kėdainius 2019 ar 2020 metų gegužės mėnesį, datas gali patikslinti.

Liudytojas V. B.- žurnalistas, nurodė, kad kaltinamojo neprisimena. Lyg praėjusių metų pavasarį, tiksliai laiko neprisimena,  jo kolega Š. Č. paprašė pagalbos atliekant tyrimą dėl dėvėtų drabužių, kurie vagiami iš konteinerių, patenka į Lietuvą ir čia pardavinėjami. Kolega paprašė, kad jis prisistatytų pirkėju, nuvažiuotų nupirkti ir visa tai nufilmuotų. Jis taip ir padarė. Nusipirko vienkartinę telefono kortelę, iš vakaro paskambino numeriu iš skelbimo internete, kurį jam atsiuntė Š. Č., susitarė. Kalbėjo su vyru, kuris sakė savo pavardę, bet jos neatsimena. Susitarė, pasakė, kad jis yra statybininkas, kuris turi savo objektus ir žmonoms, kurios nori aukoti Caritui ir panašiai, reikia drabužių. Klausė dėl 15 kg, bet jam buvo pasakyta, kad be 100 kg sandėlio neatidarinėja, tada sutarė, kad jis perskambins. Perskambinęs pasakė, kad tinka 100 kg, sutarė kitą dieną atvažiuoti, pakeliui dar pasitikslino vietą. Sandėlis buvo už Kėdainių, važiavo pro Dotnuvą, vaizdiškai tą vietą atsimena, bet vietovės pavadinimo negali dabar įvardinti. Teisėjai parodžius nuotrauką - 1 t., b. l. 42, liudytojas nurodė, kad sandėlis labai panašus. Yra jo filmuota medžiaga, tai tiesiog paprasčiau ir tiksliau būtų sulyginti, negu bandyti jam atsiminti. Jis atvažiavo į vietą, filmavo viską telefonu ir nusipirko drabužius. Tas žmogus, kuris buvo ten, dar padėjo susikrauti drabužius į mašiną. To žmogaus neatsimena, bet, kaip jau minėjo, viskas užfiksuota filmuotoje medžiagoje. Prokuroras medžiagos neprašė. Už 100 kg mokėjo apie 80 Eur, jei gerai pamena. Jokių pirkimo dokumentų negavo. Klausė iš kur rūbai ir jam tas vyras sakė, kad iš užsienio. Nepamena ar sakė iš kokios šalies, reikia perklausyti vaizdo įrašą. Sandėlis buvo serviso patalpos, ten buvo daug rūbų maišuose, buvo automobilis, vienas ar keli, buvo keltuvas lyg. Sandėlyje buvo tik tas vienas žmogus, kuris jam atvykus laukė viduje. Jis suprato, kad tai yra tas žmogus, kuris neteisėtai prekiauja rūbais. Jis padarė tik vieną tokį pirkimą. Ten lyg buvo svarstyklės, rūbai buvo maišuose, ir plastikiniuose, ir medžiaginiuose, ir jie tuos rūbus svėrė. Nupirktus rūbus atidavė labdarai – Varėnos Caritui. Rūbus apžiūrėjo, nes taip jų niekas neėmė, todėl juos reikėjo išrūšiuoti ir tik tada labdara priėmė. Didžioji dalis rūbų buvo dėvėti, patys įvairiausi nuo vaikiškų iki suaugusių, keletas buvo naujų, buvo batai, diržai. Jam nesusidarė įspūdis - iš kokios šalies tie rūbai. Rūbai buvo gerai išsilaikę, brangių ženklų. Daug maišelių buvo tame sandėlyje, o dalį jie tiesiog pasvėrė ir sukrovė į mašiną. Maišeliai buvo skirtingų dydžių, skirtingų formų, išvaizdos. Jis paskui Č. perdavė tą įrašą, ką pats nufilmavo. Ką toliau Č. savo tyrime naudojo - nežino. Jo vaidmuo buvo padaryti modelį – apsimesti, nusipirkti tuos drabužius, visa tai užfiksuoti ir vaizdo įrašą atiduoti tyrimui. Jis taip pat yra tyrimo žurnalistas. Dabar dirba 15 min, bet tuo metu ten nedirbo. Jis dirba keliolika metų žurnalistikoje, tačiau tik dabar baiginėja žurnalistikos studijas. Nežino ar Č. prašė dar kokių nors žurnalistų padaryti tą patį. Jo atliktu veiksmu Č. norėjo nustatyti, kad yra prekiaujama rūbais tame sandėlyje, o koks Č. tyrimo tikslas - reikia klausti paties Č.. Žino, kad konteineriuose buvo sustatyti GPS toje šalyje iš kurios rūbai, ir GPS atvedė į tą sandėlį. Jam buvo pasakyta, kad tie GPS atvedė iki to sandėlio ir reikėjo parodyti, kad iš to sandėlio prekiaujama. Švedų žurnalistai buvo nufotografavę, lygtai, maišelius, kuriuose buvo GPS, jam buvo parodytos tos nuotraukos ir paprašyta, jei pavyks, ieškoti būtent jų ir gal pavyktų atgauti GPS. Bet jis ten tokios išvaizdos maišelių nematė. Pirkimo metu buvo su kauke. Neatsimena ar gavo už šį darbą atlygį. Teoriškai turėjo gauti, bet nepamena. Jis neperspėjo asmens, kad jį filmuoja.

Liudytojas N. A.– vilkiko vairuotojas, parodė, kad nuo 2017 m. birželio 15 d. jis dirba UAB „M.“ vairuotoju ekspeditoriumi. Jau apie du metus jis nuolatos vairuoja vilkiką Volvo, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Jo darbo pobūdis yra krovinių pervežimas iš Lietuvos į Norvegiją, rečiau – į Švediją. Kartais iš Švedijos veža atgalinius krovinius, būna, kad grįžta į Lietuvą tuščias. Iš Lietuvos dažniausiai veža baldus į Norvegiją ir turi suvažinėti kuo greičiau, todėl į Lietuvą dažnai parvažiuoja tuščias. Vienas reisas gali tęstis apie savaitę laiko. Ar jo vilkike yra GPS nežino, mano, kad turėtų būti. Yra vežęs dėvėtus drabužius iš Švedijos, bet negali pasakyti, ar vežė dėvėtus drabužius į Kėdainius, galimai yra tekę vilkiku atvykti į Kėdainius tiksliai neprisimena. Kaltinamojo ankščiau nėra matęs, tik per „Youtube“ kanalą, kai buvo paviešintas įrašas, kadangi domisi kas vyksta transporto srityje. Kur važiuoti vilkiku jam nurodo vadybininkai žinute arba skambučiu. Žinučių jis nesaugo. Nepamena ar 2020-2021 metais buvo gavęs nurodymą vežti krovinį į Kėdainius. Keltas iš Švedijos plaukia apie 9 valandas, todėl įmanoma 2020 m. gegužės 8 d. išplaukus iš Stokholmo - 2020 m. gegužės 9 d. nuvykti į Vainotiškes, bet ar jis tada tikrai vyko ir ar ką nors vežė - negali pasakyti, nes neprisimena. Veždamas krovinį jis privalo turėti krovinio dokumentus. Kelyje muitinė tikrina krovinio dokumentus. Jei būtų vežęs 2020 m. gegužės 8 d. krovinį, tai jį galėjo patikrinti uoste Švedijoje, o Lietuvoje retai tikrina, parodyti neprivaloma, nes krovinių judėjimas nėra ribojamas. Švedijoje tikrina dokumentus, o vilkiką atidaro pasirinktinai, tačiau dažniausiai atidaro. Vežant dėvėtus drabužius, krovinio dokumentą vis tiek privalu turėti. Jei vilkikas važiuoja tuščias, tai jokių dokumentų nereikia. Muitinėje tikrina ir tuo atveju, jei deklaruoji, kad važiuoji tuščias. Nors tai ir neprivaloma, bet dažniausiai tikrina. Jei įmonė deklaravo, kad tuo metu jo vairuojamas vilkikas grįžo tuščias, tai gal taip ir buvo, jis neprisimena. Nurodymus ką nors parvežti iš Švedijos jis gauna tada, kai jau būna išsikrovęs. Būna maždaug trys reisai per mėnesį. Jam nėra žinoma apie tai, kad UAB „M.“ ar joje dirbantys asmenys būtų susiję su vogtų drabužių gabenimu. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas D. I.– buvęs vilkiko vairuotojas, parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apie 3,5 metų dirbo UAB „M.“ vairuotoju, bet dabar jau nebedirba, kadangi netenkina darbo užmokestis. Vairavo sunkvežimį MAN, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) bet būdavo, kad vairuotojai keičiasi, pvz., atostogų, nedarbingumo metu. Dažniausiai krovinius vežė iš Lietuvos į Norvegiją ir atgal. Iš Švedijos dažniausiai vežami automobiliai. Mano, kad jis nevežė dėvėtų rūbų iš Švedijos į Lietuvą, yra vežęs tik dėvėtus rūbus iš Norvegijos. Kur ir ką pasikrauti jam nurodydavo vadybininkai. Apie vogtus drabužius iš Švedijos sužinojo tik iš matyto video reportažo. Nežino ar tame video reportaže užfiksuotas būtent jo vairuojamas vilkikas, atpažino tik, kad MAN vilkikas, valstybinio numerio nesimato. Į Kėdainius yra vežęs dėvėtus rūbus iš Norvegijos, į garažą Vainotiškėse, kuris užfiksuotas video reportaže, tačiau vežė jau po reportažo paskelbimo. Visų pirma jis išsikrovė Klaipėdoje, o paskui Vainotiškėse iškrovė apie 2 tonas drabužių. Rūbus išsikrovė būtent kaltinamasis, jį tuomet, po reportažo, matė pirmą kartą. Kėdainių rajone tuomet išsikrovė pirmą kartą, nepamena, kad anksčiau būtų išsikrovęs kur nors Kėdainių rajone. Dažniausiai rūbus išsikraudavo Telšiuose, Klaipėdoje. Šiauliuose vilkiką laikydavo adresu Statybininkų 10, „Monikos“ aikštelėje. Jis dažnai iš Skandinavijos į Lietuvą parveža dėvėtus drabužius, dažniausiai juos pasikrauna Norvegijoje, Svelvik mieste, taip pat Kristiansand bei kituose miestuose. Vilkikais dažniausiai vykdavo per Latvijos, Švedijos uostus. Mano, kad tie davikliai melagingi, nes nurodyta, jog jis išsikrovė Kėdainių rajone, Akademijos miestelyje, nors jis ten išsikrovė tik vieną kartą ir jau po to video paskelbimo. Veždamas krovinį privalo turėti krovinio dokumentus. Važiuojant iš Norvegijos sustodavo ant sienos, susitvarkydavo muitą, tada Ventspilyje susitvarkydavo tranzitą ir tada dar sustodavo Latvijoj muitinėj, kur išsimuitindavo ir tada jau važiuodavo išsikrauti. Važiuojant tuščiu vilkiku tikrina ne visada, bet jis tuščias yra grįžęs vos vieną ar du kartus, ir tikriausiai jo tuomet netikrino. Krovinys yra tikrinamas pasirinktinai. Yra buvę taip, kad jis liepė Švedijos muitininkams duoti kitas plombas, bet jie plombų neturėjo, tai krovinys ir nebuvo atidarytas. O vežti be plombos jis negali, nes krovinys būtų lyg pavogtas. Švedijos, Latvijos uostuose krovinio tikrinimui yra rentgenai. Nepamena tokio atvejo, kad vilkiką su kroviniu paliktų saugojimo aikštelėje, o toliau jį išsikrauti nuvairuotų kitas vairuotojas. Jis visada pats dalyvaudavo pakrovime ir iškrovime, nes pinigai būdavo mokami ne už kilometrus, o už reisą. Su žurnalistai dėl šio įvykio nebendravo.

Liudytoja V. L.– buvusi pardavėja, parodė, kad ji MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2021 m. spalio 11 d. Šiuo metu dirba tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), tik UAB „K.“, kurios vadovas yra G. Š.. Tiek viena, tiek kita bendrovė prekiauja dėvėtais drabužiais. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo A. G.. Jis pats į parduotuvės sandėlį pristatydavo prekes, pats iškraudavo, jų sutikrinti su dokumentais pardavėjoms nereikėdavo. Prekės būdavo pristatomos maišuose, jas pardavėjoms reikėdavo perrinkti, išrūšiuoti, nustatyti kiekvieno drabužio kainą. Parduotuvėje iš viso dirbo trys pardavėjos – ji, V. Š. ir J. U.. Jos visos dirbo su kasa. Nurodymo palikti kasoje likutį, nebuvo, įdėdavo 200 eurų kitai dienai, tiesiog tokia praktika jau buvo parduotuvėje jai pradėjus dirbti. Kasos pinigus paimdavo G.. Uždarant kasą buvo pildoma kasos knyga, darydavo vakarinę ataskaitą. Parduotuvėje jokių licencijų, dokumentų ji nematė, dirbo tik su kasos knyga. Dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, ar drabužiai buvo tinkamai chemiškai apdoroti, ji taip pat nematė. Parduotuvėje įmonės buhalterinių dokumentų nebuvo, tik kasos knyga. Niekada nėra mačiusi jokio dokumento, kuriame būtų nurodyta - iš kokios šalies tie rūbai, taip pat nėra mačiusi ir tų rūbų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Anksčiau ji nebuvo dirbusi su dėvėtais drabužiais, dirbo maisto prekių parduotuvėje. Iš drabužių nesuprato - iš kokios jie šalies. Atlyginimas jai visada būdavo pervedamas į kortelę.  G. buvo kelis kartus atvykęs į tas patalpas, kai ten veiklą pradėjo „K.“. Iš kur drabužiai vežami „K.“, nežino. Niekada tuo nesidomėjo dirbdama nei vienoje, nei kitoje įmonėje.

Liudytoja V. L.– buvusi pardavėja, parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nuo 2021 m. kovo 16 d. ji dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, dirbo dėvėtų drabužių parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), buvo įdarbinta puse etato. Nuo 2021 m. birželio 21 d. dirba jau kitoje vietoje. Kartu su ja dirbo A. G. žmona, R. G.. Bendrovės vadovas buvo A. G., nes jis ją įdarbino. Parduotuvėje buvo vienas kasos aparatas. Už parduodamus drabužius pirkėjai atsiskaitydavo grynais pinigais. Dienos pabaigoje viską suskaičiuodavo ir surašydavo į kasos žurnalą, visada nuimdavo „Z“ ataskaitą. Vakare nuimdavo visus pinigus, bet stalčiuje palikdavo 200 eurų, kurių „neafišuodavo“, o ryte padarydavo įdėjimą. Šį likutį į kasos knygą neįtraukdavo, jo kasos knygoje nesimatydavo. Grynuosius pinigus paimdavo A. arba R. G.. Nežino, iš kur į parduotuvę būdavo atvežami dėvėti drabužiai. Kol ji dirbo, drabužiai buvo atvežti nuo vieno iki trijų kartų. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad per jos darbo laikotarpį į parduotuvę tik vieną kartą buvo atvežtas prekių papildymas, bet po apklausos ji dar dirbo ir dar buvo vežami drabužiai. O iki apklausos tai mano, kad buvo atvežta tik vieną kartą. Ji nematė, kas atvežė prekes. Rūbus rūšiuodavo, kainas nustatinėdavo ji su R. G.. Kai ji įsidarbino, parduotuvė jau veikė maždaug pusmetį. Ar ta parduotuvė dar veikia dabar, nežino. 2021 m. balandžio 20 d. patikrinimo metu rasti 200 eurų po kasos aparatu buvo tie patys pinigai, apie kuriuos kalbėjo, kad nuimdavo visus pinigus, bet palikdavo 200 eurų, kurie nesimatydavo kasoje. Tačiau po patikrinimo jos pasitaisė ir likutį palikdavo oficialiai. Jai atėjus į darbą ji viską darė taip, kaip jai liepė R. G., tai ir tuos pinigus taip ir palikdavo. Nežino, kas parduotuvėje buvo atsakingas už krovinių priėmimą, nesigilino į tai. Kas atvežė rūbus prieš patikrinimą nematė, o po patikrinimo buvo atvežęs A. G.. Ji nematė, kas drabužius priimdavo, patikrindavo, nes būdavo pirkėjų, todėl ji tvarkydavosi salėje ir į tuos reikalus nesikišdavo. Nežino ar parduotuvėje buvo kokie nors dokumentai, licencijos. Jai priklausė kasa, susipildyti žurnalą kas antra dieną, nes taip buvo pasidalinusius su R. G., o visa kita dokumentacija ji visai nesidomėjo. Niekada nekilo toks klausimas ar drabužiai tinkamai chemiškai apdoroti, todėl ji tuo nesidomėjo, toks dokumentas jai nebuvo pateiktas. Nematė, kad parduotuvėje, be kasos knygos, būtų laikomi kažkokie kiti buhalteriniai dokumentai. Nematė dokumentų, patvirtinančių rūbų įsigijimą bei iš kokios šalies jie atvežami. Anksčiau, 2016-2017 metais, pati vykdė individualią veiklą, susijusią su prekyba dėvėtais drabužiais Naujoje Akmenėje. Iš drabužių išvaizdos, tai jie galėjo būti tiek iš Anglijos, tiek iš Norvegijos, tiek iš Švedijos. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai, kad „papildymas buvo iš Švedijos arba Norvegijos, bet tikrai ne iš Anglijos“ – surašyti neteisingai, nes pagal rūbus jie galėjo būti ir iš Anglijos. Atlyginimas jai visada buvo išmokamas grynais pinigais, ji pasirašydavo ant kažkokio buhalterinio lapo.

Liudytoja V. Š.– buvusi pardavėja, parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2021 m. spalio 11 d. Darbą šioje bendrovėje rado per Užimtumo tarnybą. Jos darbo vieta buvo dėvėtų drabužių parduotuvė Kėdainiuose, adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovas buvo A. G.. Toje parduotuvėje iš viso dirbo trys pardavėjos – V. L., J. U. ir ji. Su kasa dirbo jos visos. Iš pradžių iš kasos išimdavo visus pinigus, pasilikdavo tik 200 eurų grąžai kitai dienai ir ryte pasidarydavo įdėjimą. Tuos 200 eurų laikydavo parduotuvėje. Krovinius atveždavo A. G., priimdavo jos pačios, padėdavo sunešti, arba jau būdavo viskas sunešta. Jokių atvežtų prekių dokumentų jos neturėjo. Parduotuvėje jokių dokumentų, licencijų, ji nematė, niekas jai nesakė, kad kažkur tokie yra. Neturėjo dokumento, patvirtinančio, kad tie rūbai saugūs, chemiškai apdoroti, bet jautė kvapą, kad jie yra dezinfekuoti. Parduotuvėje jokie buhalteriniai dokumentai nebuvo laikomi, tik kasos knyga. Nematė dokumentų, patvirtinančių rūbų įsigijimą ar iš kokios šalies jie yra, pati nesuprato - iš kokios šalies jie yra. Pardavėjoms nerūpėjo iš kur tie drabužiai, joms reikėjo juos išrūšiuoti, parduoti, sutvarkyt, išlyginti, išplauti. Iš drabužių etikečių nesuprato iš kokios šalies jie yra, nes tokių etikečių visur yra. Anksčiau nebuvo dirbusi su dėvėtais drabužiais. Atlyginimą jai visada pervesdavo į banko kortelę, grynais niekada nėra gavusi. Dabar ji dirba UAB „K.“, kurios vadovas yra G. Š.. Dabar MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai drabužių į „K.“ parduotuvę neatveža. A. G. „K.“ parduotuvėje lankosi. Drabužiai „K.“ dabar vežami iš Estijos.

Specialistė J. P.- FNTT ūkinės finansinės veiklos vyriausioji specialistė, nurodė, kad šioje baudžiamojoje byloje atliko tyrimą, surašė išvadą. Išvadoje nurodė, kad G. tyrimui nepateikė finansinių ataskaitų, nes mažoji bendrija turi juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti finansines ataskaitas, tai yra balansą, pelno nuostolio ataskaitą ir aiškinamąjį raštą. Ar jos jau turėjo būti pateiktos patikrinimo metu, už kokius metus, išvadai kažkokios įtakos neturėjo. Tik tiek, kad centrinėje duomenų bazėje atlikę įmonės patikrą pastebėjo, kad būtent juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės ataskaitos nepateiktos, kurios, remiantis Mažųjų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, turi būti pateiktos per tris mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Buvo nepateiktos už 2019 ir 2020 metus. Jų nepateikimas netrukdė nustatyti mažosios bendrijos finansinės padėties, apie tai išvadoje ir nerašė. 4320 svarų buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą kaip skola tiekėjams, kas reiškia, kad prekės buvo įsigytos nesumokėjus tiekėjams pinigų. Skolų tiekėjams ir kitų bendrųjų sąnaudų sąskaitų registrai yra kaip ir kitų buhalterinių sąskaitų registrai, kuriuose detalizuojami duomenys. 4320 svarų yra apskaityti ūkinių operacijų žurnale, nurodant, kad yra apskaityta būtent skolų tiekėjams buhalterinėje apskaitoje ir bendrųjų sąnaudų buhalterinės apskaitos registre, bet šie registrai, kuriuose būtų galėję matyti, kad ten būtent tai įrašyta ir detalizuota, nebuvo pateikti. Buvo prašyta pateikti minėtus registruos, tačiau gavo atsakymą, kad pateikta viskas, ką turi. Pagal tuos buhalterinių sąskaitų registrus yra sudaroma ir įmonės finansinė atskaitomybė, kuri turėjo būti pateikta. Tie registrai turėjo būti vedami buhalterio, bet vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą. Kalbant apie tai, ar privalėjo būti sutartis tarp mažosios bendrijos ir „Second-Hand“ - negali pasakyti, nes tai ne jos kompetencija, tačiau kiek supranta, gali būti ir žodinis susitarimas. Savo rašte, prašydami pateikti buhalterinių sąskaitų detalizaciją, turėjo omenyje, kad būtų pateikti būtent šie buhalterinių sąskaitų registrai. Skolų tiekėjams registras neleidžia nustatyti įsipareigojimų struktūros. Buvo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie neatitiko būtent ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytas aplinkybes, tai yra asmenų parodymams, kad tai buvo neįvykusios operacijos. Jeigu tos operacijos realiai neįvyko, tai neleidžia nustatyti įmonės finansinės padėties. Įmonės finansinė padėtis nustatoma tada, kai įmonės buhalterinėje apskaitoje registruotos visos realiai įvykusios finansinės operacijos. 4320 svarų operacija yra registruota, tačiau ji negali pasakyti, ar operacija yra realiai įvykusi, tai ne jos kompetencija, tiesiog remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra tokių įrodymų, kad operacija tikrai yra įvykusi. Šių registrų nebuvimas neįtakojo operacijos realumo nustatymui, lėmė negalėjimą nustatyti įmonės įsipareigojimų struktūros. G. galėjo atsiskaityti su tiekėjais grynais pinigais, tik turėjo būti išrašyti atsiskaitymo dokumentai, o jeigu kasa nevedama, tai tada turi būti pinigų priėmimo perdavimo kvitas. O jeigu G. atsiskaitė savo asmeniniais pinigais, turėjo būti pateiktas dokumentas, kad ir minėtas pinigų priėmimo perdavimo kvitas, ir turėjo būti apskaityta jo avansinėje apyskaitoje, taip kaip buvo apskaityta su kita įmone - „(duomenys neskelbtini)“. Ten irgi buvo mokėta grynais pinigais ir jo avanso apyskaitoje nurodyta, kad pagal tokį kasos pajamų orderį buvo apmokėta. Su „(duomenys neskelbtini)“  - tai viskas buvo įtraukta į buhalterinę apskaitą - vienas įrašas buvo padarytas, kad tai yra kaip skola tiekėjams, bet paskui buvo kitas įrašas, kad ta skola tiekėjams yra apmokėta. Kai jie gavo buhalterinius dokumentus, tai apmokėjimas jau buvo apskaitytas. „(duomenys neskelbtini)“  sąskaita faktūra buvo išrašyta 2021 m. sausio 5 d., ji tyrimui buvo pateikta prokuroro H. Mulevičiaus prašymu, gegužės 10 dieną Pagal buhalterio apklausos duomenis, buhalteriui šitas dokumentas buvo pateiktas gegužės 11 dieną, tai kaip ir pavėluotai, nes pagal buhalterinės apskaitos įstatymą dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip per keturis mėnesius. Kalbant apie „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą sąskaitą faktūrą MB „(duomenys neskelbtini)“, tai jeigu prekės nebuvo perduotos, tai yra neparduotos, tai įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo išrašyti pardavimo sąskaitos faktūros. Išrašydama, sąskaitoje faktūroje ji tokiu atveju nurodė neatitinkančius realybės duomenis ir neįvykusį prekių pardavimą. Ir tada MB „(duomenys neskelbtini)“ įformino realiai neįvykusią ūkinę operaciją. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ anuliuodama sąskaitą faktūrą, anuliavo tik savo egzempliorių, o mažojoje bendrojoje „(duomenys neskelbtini)“ anuliuota nebuvo, dokumentas buvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą. Negali atsakyti ar įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo apsiskaitę pas save tuos dokumentus, nes įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo pateikti, buvo pateikta tik ta anuliuota sąskaita ir direktoriaus B. parodymai. Byloje esantis Invoice yra užsienietiška sąskaita faktūra, to Invoice iš esmės užtenka buhalterinei apskaitai. Invoice  buvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą kaip skola tiekėjui, bet ne kaip sumokėti pinigai. Mažosios bendrijos savininkas už prekes kaip ir gali mokėti grynais pinigais, bet tai turi būti apskaityta avanso apyskaitoje. O jeigu jie neapskaityti, bet G. sako, kad jis sumokėjo šituos pinigus, tai jis nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymu, kuriame nurodoma, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžių ir struktūrų pasikeitimu, ir kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius. Mažoji bendrija yra juridinis asmuo ir jos turtas turi būti atskirtas nuo jos narių ar vadovo turto. Invoice yra užpildytas kaip prekių pirkimo dokumentas ir įtrauktas į buhalterinę apskaitą kaip prekių pirkimo dokumentas. Išvadoje nebuvo parašyta, kad dėl finansinių ataskaitų nepateikimo neįmanoma nustatyti įmonės finansinės padėties. Nebuvo pateikta buhalterinių sąskaitų registrai, ir nebuvo pateikti apmokėjimo dokumentai, jei tas apmokėjimas pagal Invoice buvo padarytas. Kaip jau minėjo, Invoice yra pirkimo dokumentas, o ne pinigų apmokėjimo dokumentas. Buhalteris apskaitė ne kaip apmokėjimą, o kaip prekių įsigijimą. Tyrimas atliktas 2021 metų rugsėjo mėnesį. Buhalterinės apskaitos dokumentai tyrėjui buvo pateikti 2021 m. rugsėjo 16 d. Invoice buvo pateikta, tačiau ūkinių operacijų žurnale, kuriame yra registruojamos visos ūkinės operacijos, nėra įrašyto apmokėjimo už šitą sąskaitą Invoice. Invoice sąskaitoje angliškai parašyta „paid cach“, t. y. sumokėta grynais, bet pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, tai nėra tinkamas dokumentas, todėl buhalteris, turbūt, ir neapskaitė apmokėjimo. Pinigų priėmimo dokumentai - tai kasos pajamų orderis, pinigų priėmimo perdavimo kvitas arba elektroninis kasos aparato kvitas. Jie netiria, kaip Anglijoje vedama buhalterinė apskaita. Ji nesprendžia ar pinigai buvo sumokėti ar nesumokėti, ji kalba apie tai, kas buvo pastebėta tyrimo metu – ši Invoice sąskaita buhalterijoje įtraukta kaip neapmokėta. Ar čia buvo padaryta buhalterio klaida, reiktų klausti paties buhalterio. 2020 m. balandžio 15 d. Invoice dokumentas pagal buhalterinės apskaitos įstatymą turi būti pateiktas apskaityti per keturis mėnesius, o ta skola tiekėjams - tai gali būti ir metai, ir du, nėra nustatyta kažkokių terminų, kada įmonė turi sumokėti tiekėjams, tačiau jeigu sumokėjo, dokumentai turi būti pateikti per keturis mėnesius. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą ir kasos dokumentų taisykles, visi dokumentai turi turėti parašus. Šitame Invoice parašų nėra. Kas gali patvirtinti ar tie pinigai buvo sumokėti, juk parašų, kad jie buvo sumokėti nėra. Mano, kad dėl to buhalteris ir apskaitė kaip skolą. Jeigu buhalteris šitą Invoice dokumentą būtų apskaitęs kaip, kad atsiskaitytą, jai vis tiek kliūtų toks apskaitymas, nes ten nebūtų parašų. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse numatyta, kad pinigų priėmimo dokumentuose turi būti parašai, o Invoice jų nėra. Šita įmonė nėra PVM mokėtoja. Ji juridinių asmenų registrų centrui turėjo pateikti finansines ataskaitas, o Mažųjų bendrijų įstatyme yra nurodyta, kad tai turėjo atlikti per tris mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Ar jie ten pratęsia terminus ar nepratęsia, ji negali pasakyti. Neprisimena ar mažojoje bendrijoje buvo vedama kasa, bet tai neturėjo įtakos, todėl pinigų priėmimo kvitus turėjo išduoti įmonė, kuri pardavė šituos drabužius, o jeigu pardavėjas neišdavė, tai ji negali pasakyti ką tokiu atveju daryti pirkėjui. (duomenys neskelbtini)buvo atliekami mokėjimai grynais pinigais ir jie buvo apskaitomi vadovo G. avanso apyskaitoje. 4320 svarų Second–Hand pagal tą Invoice apmokėjimas neatsispindėjo niekur. Jie vedė avanso apyskaitą ir privalėjo tai daryti, nes vyko atsiskaitymai grynaisiais pinigais. 3500 Eur įmonei „(duomenys neskelbtini)“ į avanso apyskaitą įtraukti, 10 priede, o dėl tų svarų, apskritai avanso apyskaitos nėra. G. turi buhalterį, kuris turi jam patarti, ką jis turi pateikti, kokius dokumentus, kad jis galėtų įtraukti į apskaitą. Ji atlieka dokumentinį tyrimą ir šiuo atveju atliko pagal tai, kokius dokumentus jai pateikė ir kas buvo ikiteisminio tyrimo medžiagoje, bei surašė tai, ką ji mato. Jeigu skola apmokėta, tai turi įrodyti pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai. Nesvarbu ar juos sumokėjo fizinis asmuo, ar bendrovė, ar mažoji bendrija. Įmonė, kuri pardavė, turėjo surašyti dokumentą, kasos priėmimo kvitą ar pinigų priėmimo kvitą. Pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti su abiejų pusių parašais - kad vienas perdavė pinigus, kitas juos paėmė. Jos pateikta specialisto išvada yra sąlyginė išvada, joje taip ir parašyta – jeigu į apskaitą buvo įtrauktos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, tai negalima nustatyti įmonės turto, veiklos, įsipareigojimų. O jeigu buvo įtrauktos realiai įvykusios – jie šito netyrė, tyrė tik dokumentus, esminę tyrimo medžiagą, kuri buvo pateikta, tame tarpe ir liudytojų parodymus.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

2021 m. balandžio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūra atliekama adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant A. G.. Ant mūrinio angaro dešinės sienos yra geltonos spalvos užrašas „Autoservisas“, reklaminė iškaba „(duomenys neskelbtini)“, iškaba „Padangos“. Angaro priekyje yra rudos spalvos pakeliami vartai su durimis, angaro viduje - autoserviso patalpos, kuriose yra automobiliai Volkswagen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Patalpos gale, kairėje - kambarys, kuriame yra pagalbinės patalpos, t. y. ofisas, patalpos gale, tiesiai - atidarytos baltos spalvos durys, per kurias patenkama į kitą angaro patalpą. Minėtoje patalpoje, kairėje pusėje yra sudėti įvairūs įrankiai ir darbo technika, padangos, dėžės. Patalpos viduryje yra automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Patalpos dešinėje pusėje, galiniame kampe - sudėtos automobilio padangos ir ratlankiai, dešinės pusės priekiniame kampe - krūva įvairių spalvų polietileninių maišų su dėvėtais drabužiai ir batais, kurie užplombuoti ir paimti, iš viso 445 maišai (1 t., b. l. 21-52).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos V. V. 2021 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. balandžio 20 d., apžiūrint MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, kuriose rasti maišuose sukrauti dėvėti rūbai, avalynė, įvairūs daiktai, o taip pat rasta vykdoma autoserviso veikla, direktoriaus A. G. paprašius pateikti įmonės dokumentus, pastarasis pateikė segtuvą su įvairiais dokumentais, teigdamas, jog tai įmonės dokumentacija. Paprašytas parodyti rūbų įsigijimo dokumentus, A. G. iš segtuvo pateikė dokumentą užsienio kalba, teigdamas, jog dėvėtus rūbus įsigijo už nuosavus grynuosius pinigus. Paprašytas parodyti pinigų išrašymo ar pinigų išėmimo iš kasos dokumentą, pasakė, jog tai jo nuosavi pinigai ir jokių kitų dokumentų neturi (1 t., b. l. 53-54).

2021 m. balandžio 20-21 d. patalpų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), patalpas, buvo paimtas iš viso 351 maišas su drabužiais ir avalyne (1 t., b. l. 65-68).

2021 m. liepos 28 d. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti dėvėti drabužiai ir avalynė, kurie buvo paimti 2021 m. balandžio 20-21 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), atlikus įvykio vietos apžiūrą, bei dėvėtų drabužių parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu. Objektų apžiūra atliekama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus stambiagabaričių objektų saugyklos, esančios Kėdainiuose, Birutės g. 3, patalpose, į kurias 2021 m. balandžio 22 d. nutarimu dėvėti drabužiai ir batai buvo perduoti saugoti. Drabužiai ir avalynė supakuoti įvairios talpos plastikiniuose maišuose ir didmaišiuose. Apžiūros metu objektai sudėti ant palečių (paletės svoris 22 kg), apvynioti plėvele ir pasverti, ant kiekvienos paletės užklijuota plomba. Iš viso suformuotos 49 paletės, kurios sunumeruotos numeriais nuo 1 iki 49 bei atitinkamai užplombuotos plombomis Policija numeriais nuo 007801 iki 007849. Bendras visų 49 palečių su drabužiais ir batais svoris 11 985 kg, 49 palečių svoris 1078 kg, dėvėtų drabužių ir batų svoris 10 907 kg (1 t., b. l. 69-73). Pervežant daiktus iš vienos saugojimo vietos į kitą, pastebėta, kad į sandėlį iš Kėdainių atvežta, ne 49 paletės, o 50, todėl buvo atliktas pervežtų objektų sutikrinimas ir nustatyta, kad 49 padėklai atitinka protokole užfiksuotus duomenis, t. y. sutampa jų svoris ir plombų numeriai, o vienas padėklas su drabužiais yra be plombos ir jo svoris protokole neužfiksuotas, todėl padėklas buvo pasvertas, jo svoris (padėklo ir ant jo sukrautų daiktų) – 229 kg, ant jo uždėta plomba Nr. 007850 (1 t., b. l. 78-79).

Kratos metu MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, (duomenys neskelbtini), paimti 152 įvairūs maišai su drabužiais ir avalyne, kvitas ir pinigai iš kasos aparato stalčiuko – 200 Eur (1 t., b. l. 83-96).

 2021 m. rugpjūčio 10 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti dėvėti drabužiai ir avalynė, kurie buvo paimti 2021 m. balandžio 20 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), atlikus kratą. Paimti drabužiai ir avalynė supakuoti į 152 plastikinius maišus, kurie surišti ir pažymėti numeriais Policija nuo 005019 iki 005098 ir nuo 000931 iki 001002. Objektų apžiūra atliekama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlyje, esančiame Vilniaus r. sav., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69, kur 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu dėvėti drabužiai ir batai buvo perduoti saugoti. Drabužiai ir avalynė supakuoti įvairios talpos plastikiniuose maišuose ir didmaišiuose. Maišai sudėti ant medinių padėklų, viso yra 22 padėklai su objektais, ant kurių yra užklijuotos plombos su numeriais. Tuščios paletės svoris - 22 kg. Bendras visų 22 palečių su drabužiais ir batais svoris 3 708 kg, 22 palečių svoris 484 kg, dėvėtų drabužių ir batų svoris 3 224 kg (1 t., b. l. 129-132).

2021 m. gegužės 7 d. UAB „M.“ elektroniniame laiške ((duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad 2020 m. gegužės 9 d. transporto priemonė Volvo, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) grįžo į Lietuvą be jokio krovinio, vairuotojas N. A.; 2021 m. sausio 20 d. transporto priemonė MAN, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) grįžo į Lietuvą be jokio krovinio, vairuotojas D. I. (2 t., b. l. 8-9).

Iš Buhalterinių paslaugų teikimo sutarties matyti, kad nuo 2020 m. birželio 16 d. UAB „F.“ įsipareigojo vesti MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pagal įmonės pateiktus pirminius ir suvestinius dokumentus (2 t., b. l. 51-52).

A. G. pateiktoje 2021 m. sausio 5 d. sąskaitoje faktūroje Serija AJ Nr. 004 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė MB „(duomenys neskelbtini)“ 7000 kg nerūšiuotų drabužių, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvite serija AP Nr. 3 nurodyta, kad pagal minėtą sąskaitą faktūrą A. B. 2021 m. sausio 5 d. sumokėta 3500 Eur. Sąskaita faktūra pasirašyta A. B., o kvitas - A. G. ir A. B. (2 t., b. l. 104, 105).

2021 m. gegužės 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinamajame rašte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su MB „(duomenys neskelbtini)“ jokių sutarčių nepasirašinėjo, o išrašyta sąskaita buvo anuliuota (2 t., b. l. 108-114), pateiktos dokumentų perbrauktos kopijos su prierašu „Negalioja“ (2 t., b. l. 113-114).

2021 m. rugsėjo 29 d. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KPIAS gautame pranešime Nr. 20-IL-29730 nurodoma, kad Švedijos policijos ryšių palaikymo biuro pareigūnai Europole pateikė šią informaciją: 1) dėl grasinimo žurnalistui iš Švedijos, paviešinusiam vagystės faktus iš labdaros organizacijos „Human Bridge“ - byla nebuvo perduota teismui, kadangi prokurorui nepavyko surinkti pakankamai įrodymų; 2) dėl vagysčių iš labdaros organizacijos „Human Bridge“ - laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. minėta labdaros organizacija kreipėsi į Švedijos policiją dėl vagysčių: gauti 159 pareiškimai; 2020 ir 2021 metais iš viso buvo gauta 217 pareiškimų; Dėl įvykdytų vagysčių Švedijos policija jokių tyrimų neatliko. Daugiau informacijos iš Švedijos policijos negauta (2 t., b. l. 123). 2021 m. rugsėjo 28 d. informacija patikslinta, nurodant, kad buvo gauti žvalgybiniai duomenys, jog su vykdytomis vagystėmis galimai susiję G. R., E. G., L. M., T. P. ir R. G. (5 t., b. l. 104). 

 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo pateiktos išvados, kad:

1. Sąskaita „Invoice“ (4 priedas) ir sąskaita-faktūra serija AJ Nr. 004 (9 priedo 1 lapas) registruoti ūkinių operacijų žurnale už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Ūkinių operacijų žurnalas pasirašytas buhalterio P. K. (6 priedas). Kasos pajamų orderio kvitas Serija AP Nr. 3 (9 priedo 2 lapas) įrašytas MB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens A. G. 2021 m. sausio mėn. avanso apyskaitoje bei ūkinių operacijų žurnale už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (10 ir 6 priedai). Tyrimui MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose dokumentuose (Ūkinių operacijų žurnale, A. G. avanso apyskaitoje, Banko įplaukų ir išlaidų ataskaitose) nėra duomenų, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 2020 m. balandžio 15 d. sąskaitoje „Invoice“ 4320 svarų (4951,12 Eur) grynais per atskaitingą asmenį A. G. ar pavedimu iš banko sąskaitos, ar kitu būdu įmonei „Second-Hand LTD“. Sąskaitoje „Invoice“ nurodyta, kad apmokėta grynais pinigais („PAID CASH“). Ūkinių operacijų žurnale sąskaita „Invoice“ registruota į 443 buhalterinės sąskaitos (Skolos tiekėjams) kredite. Skolų tiekėjams sąskaitos registras nepateiktas, nepateikta ir sutartis tarp „Second-Hand LTD“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje atsispindėtų atsiskaitymo sąlygos;

2. Laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2021 m. balandžio 20 d., įvertinus bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų reikalavimų:

2.1. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 3 straipsnį, ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą. Mažųjų bendrijų įstatymo (2012 m. birželio 29 d. Nr. IX-2159) 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad mažoji bendrija turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2015 m. gegužės 14 d. Nr. XII-1696) 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams; 10 dalyje numatyta, kad finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis. Jeigu yra priimtas sprendimas likviduoti ar reorganizuoti įmonę, ta įmonė turi sudaryti finansines ataskaitas ir pagal sprendimo priėmimo dienos duomenis, ir pagal įmonės reorganizavimo pabaigos dienos duomenis.

Nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registrui nepateikė 2019 ir 2020 metų finansinių ataskaitų. Tyrimui finansinės ataskaitos nepateiktos. Pagal nustatytas aplinkybes, MB „(duomenys neskelbtini)” nesilaikė aukščiau minėtų įstatymų nuostatų.

2.2. Mažųjų bendrijų įstatymo (2012 m. birželio 29 d. Nr. IX-2159) 22 straipsnio 10 dalies 3 punkte numatyta, kad mažosios bendrijos vadovas atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą šio įstatymo nustatytais atvejais; 4 punkte numatyta, kad  mažosios bendrijos vadovas atsako mažosios bendrijos dokumentų, duomenų ir kitos Juridinių asmenų registro tvarkytojui teiktinos informacijos pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2015 m. gegužės 14 d. Nr. XII-1696) 28 straipsnyje numatyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą <...> Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimą ir paskelbimą atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, pagal įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją nevykdantys pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu <...> Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimu ir paskelbimu, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas tiriamuoju laikotarpiu buvo A. G..

2.3. Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius.

Nesivadovaujant šiomis nuostatomis, pagal ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis (liudytojo P. K. 2021 m. birželio 1 d. apklausos protokolas), 2021 m. sausio 5 d. sąskaita – faktūra AJ004 ir 2021 m. sausio 5 d. kasos pajamų orderio kvitas Serija AP Nr.3 buvo pateikti apskaitą tvarkančiam asmeniui 2021 m. gegužės mėn.

2.4. Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui; 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.

Tyrimui pateiktas dėvėtų drabužių iš „Second-Hand LTD“ įsigijimo dokumentas - sąskaita „Invoice“ 15.04.20  ir dėvėtų drabužių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo dokumentas – 2021 m. sausio 5 d. sąskaita-faktūra AJ004, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti surinkta informacija prieštarauja dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos turiniui ir buhalterinėje apskaitoje įrašytiems duomenims.

Jeigu į buhalterinę apskaitą įtrauktos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, tai įmonės finansiniai rodikliai neatitinka tikrovės, tai MB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo aukščiau išdėstytomis įstatymų nuostatomis.

2.5. Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą <…> patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis. Dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115) 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad privatūs juridiniai asmenys privalo <...> saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius bei išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo (2011 m. kovo 9 d. Nr. V-100) „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.19 papunktyje numatyta, kad apskaitos registrai turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų.

MB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė 443 (Skolos tiekėjams) sąskaitos registro, kuriame būtų detalizuotos skolos pagal tiekėjus. Pažymėtina, kad į 2021 m. rugsėjo 9 d. reikalavimą MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti buhalterinių sąskaitų detalizaciją, gautas 2021 m. rugsėjo 15 d. paaiškinimas iš UAB „F.“ direktoriaus P. K., kad visi MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai yra perduoti ir jų įmonė, kuri veda buhalterinę apskaitą, daugiau jokių dokumentų neturi.

Jeigu MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų nesudarė ar/ir neišsaugojo, tai nesivadovavo išvardintomis įstatymų nuostatomis.

3. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad, jeigu į apskaitą buvo įtrauktos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, tai negalima nustatyti 3 500 Eur panaudojimo, ir jeigu MB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo dėvėtų drabužių iš Jungtinės Karalystės (Škotijos) įmonės „Second-Hand Limited“ ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai nenustatyta kokiu būdu buvo įsigyti dėvėti drabužiai, kurie pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis, buvo paimti pareigūnų atliktų procesinių veiksmų metu, t. y. 2021 m. balandžio 21 d. įvykio vietos apžiūros metu MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), bei atlikus patalpų įvykio apžiūrą, adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), tai tuo pačiu iš dalies negalima nustatyti ūkio subjekto veiklos ir turto už 2020 ir 2021 metus.

Taip pat, jeigu 3 500 Eur piniginės lėšos nebuvo sumokėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“, o fiksuotos A. G. avanso apyskaitoje kaip panaudotos (išleistos), tai nepagrįstai padidėjo bendrijos įsipareigojimai atskaitingam asmeniui ir jeigu nebuvo sumokėta pagal sąskaitą „Invoice“ 4320 svarų (4951,12 Eur) įmonei „Second-Hand LTD“, tačiau sąskaita „Invoice“ įrašyta buhalterinėje sąskaitoje 443 (Skolos tiekėjams), taip padidinant įsipareigojimus tiekėjams, tai tuo pačiu iš dalies negalima nustatyti ūkio subjekto įsipareigojimo dydžio ir struktūros už 2020 ir 2021 metus.

Todėl, iš dalies negalima nustatyti nuosavo kapitalo už 2020 ir 2021 metus, nes nuosavas kapitalas – turto dalis likusi iš ūkio subjekto turto atėmus visus įsipareigojimus.

4. Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.  Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, Mažųjų bendrijų įstatymo (2012 m. birželio 29 d. Nr. IX-2159) 22 straipsnio 10 dalies 3 ir 4 punktus, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2015 m. gegužės 14 d. Nr. XII-1696) 28 straipsnį, atsako ūkio subjekto vadovas.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas tiriamuoju laikotarpiu buvo A. G..

Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui; 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą <…> patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115) 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad privatūs juridiniai asmenys privalo <...> saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius bei išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės. Tiriamuoju laikotarpiu bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo A. G. (3 t., b. l. 18-21).

Iš A. G. pateikto Invoice dokumento matyti, kad jis išrašytas 2020 m. balandžio 15 d., nuo „Second-Hand LTD“ A. G. „(duomenys neskelbtini)“; įsigyta 12 000 kg dėvėtų drabužių (angl. second hand clothes) už 4320 svarų sterlingų; nurodyta, jog suma sumokėta grynais (angl. paid cash) (3 t., b. l. 83).

2021 m. birželio 28 d. gautame pranešime nurodyta, kad Jungtinės Karalystės policijos ryšių palaikymo biuro pareigūnai Europole informavo, kad šios šalies Skotlando policija atliko patikrinimą dėl įmonės „Second-Hand Limited“, adresas 2 Auchinbaird, Sauchie, Clackmannanshire, Skotlandas, FK10 3HB. Įmonės direktoriai (Lietuvos piliečiai): 1. L. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., adresas (duomenys neskelbtini); 2. V. J., gim. (duomenys neskelbtini)., adresas (duomenys neskelbtini). Jungtinės Karalystės pareigūnai neturi žvalgybinio pobūdžio informacijos apie minėtą įmonę. Patikrinus minėtą įmonę Įmonių registre, nustatyta, kad ji registruota 2007 m. Nuo įmonės įregistravimo, visi dokumentai ir ataskaitos buvo pateikiami kiekvienais metais pagal galiojančius įmonių įstatymus. Patikrinus viešai prieinamus šaltinius, rastas ir kompanijos internetinis tinklapis. Jungtinės Karalystės pareigūnai elektroniniu paštu nusiuntė įmonei „Second-Hand Limited“ Jūsų pateiktą važtaraštį („Invoice“), taip pat ir Jūsų rašte pateiktus klausimus (1. Ar pridedamą važtaraštį išdavė įmonė „Second-Hand Limited“? 2. Ar įmonė „Second-Hand Limited“ pardavė G. ar jo įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ kokius nors drabužius? 3. Jei taip, kiek drabužių pardavė? 4. Kaip buvo apmokėta už drabužius? 5. Ar yra kokie dokumentai, patvirtinantys apmokėjimą? 6. Kas mokėjo už drabužius? 7. Kas transportavo drabužius? 8. Ar buvo išduotas koks nors dokumentas dėl drabužių cheminio apdorojimo?). 2021 m. birželio 24 d. buvo gautas atsakymas iš V. J., įmonės „Second-Hand Limited“ direktoriaus (tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), el. paštas secondhandltd@gmail.com). V. J. atsakė, kad niekada nedirbo (nebendradarbiavo) su A. G. ar jo įmone MB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat neišdavė ir važtaraščio („Invoice“), kurį pateikė A. G.. Be to, V. J. pateikė savo įmonės išduotų važtaraščių pavyzdžius (senojo ir naujojo) (3 t., b. l. 87).

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. gegužės 31 d. duomenimis, MB „(duomenys neskelbtini)“ skolos valstybės, savivaldybių biudžetams bei pinigų fondams neturi (3 t., b. l. 160).

Iš A. B. el. laiško ir pateiktos ekrano nuotraukos matyti, kad jam iš A. G. naudojamo telefono numerio gegužės 25 d. buvo prašyti SMS pranešimai prašant pristatyti sąskaitą į policiją, taip pat nurodant, kad pinigai už prekes sumokėti, prekės atvežtos, todėl prašoma deklaruoti jam pateiktą sąskaitą, o ne sakyti, kad prekių jis nepirko (5 t., b. l. 35, 38).

UAB „D.“ pareiškime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jų bendrovės iki 2021 m. rugsėjo 4 d. nėra įsigijusi jokių dėvėtų drabužių (5 t., b. l. 73).

Iš P. K. (UAB „F.“) pateiktų MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinių operacijų žurnalo matyti, kad 2020 m. balandžio 15 d. yra padaryti du įrašai – pirkimas ir atsiskaitymas su tiekėjais „Second-hand LTD“, suma 4951,12 Eur (5 t., b. l. 100-103).

CD laikmenoje pateiktoje prie 2021-04-27 liudytojo Š. Č. apklausos protokolo užfiksuota vaizdo medžiaga ir fotonuotraukos. Rinkmenose užfiksuota MB „(duomenys neskelbtini)“ autoserviso, šiai įmonei priklausančių dėvėtų drabužių parduotuvių, esančių Kėdainių m. ir Jonavos m., prekės, jų reklama, A. G. asmeninė informacija. Fotonuotraukose yra užfiksuoti Mercedes Benz mikroautobusai, baltos spalvos, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Mikroautobusai yra galimai autoserviso patalpoje užkelti ant automobilinių keltuvų, gerai matomi valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Rinkmenos „From Human Bridge“ fotonuotraukoje Nr. 3 užfiksuoti trys vyrai. Vienas iš jų stovi šalia baltos spalvos mikroautobuso. Mikroautobuso šoninės durelės atidarytos, matomi salone sukrauti įvairių spalvų polietileniniai maišai su drabužiais. Antras vyras stovi šalia žalios spalvos metalinio konteinerio ir atlieka manipuliacijas su konteinerio spyną. Trečiasis vyras stovi nusisukęs, matomas tik jo siluetas. Vaizdo įrašuose užfiksuota dėvėtų drabužių parduotuvės, esančios adresu Tilto g. 2, Kėdainiai, prekybos salė, matomi dėvėti drabužiai sukabinti ant metalinių stovų. Dėvėti drabužiai įvairių spalvų ir modelių. Vaizdo įrašuose 7969-7971 yra nufilmuota automobilių stovėjimo aikštelė prie parduotuvės „IKI“, adresu Tilto g. 2, Kėdainiai. Aikštelėje stovi juodos spalvos automobilis. Atidarius jo galinį bagažinės dangtį matomi automobilio salone sukrauti įvairių spalvų polietileniniai maišai, galimai su dėvėtais drabužiais. Taip pat fotonuotraukose užfiksuota GPS daviklių signalų informacija. Fotonuotraukose pavaizduota informacija laikotarpyje nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 27 d., nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 27 d. GPS daviklio signalo informacija žemėlapyje pavaizduota raudonos spalvos taškais. GPS daviklių signalai užfiksuoti nuo Stokholmo miesto Švedijoje iki Lietuvos.

CD laikmenoje, gautoje po liudytojo V. B. apklausos teisme (5 t., b. l. 70), su vaizdu (trukmė 09:41 min.), kuriame užfiksuotas liudytojo V. B. kontrolinis pirkimas, matyti, kaip V. B. atvyksta adresu (duomenys neskelbtini), į MB „(duomenys neskelbtini)“ autoserviso patalpas. V. B. paaiškina A. G., kad nori įsigyti 100 kg dėvėtų drabužių labdarai. A. G. sutinka ir krauna įvairių spalvų ir dydžių polietileninius maišus su drabužiais ir batais ant svarstyklių. Susverti maišai pakraunami į V. B. automobilį. Girdima, kad V. B. sumoka A. G. 70 eurų ir išvažiuoja. Pokalbio metu A. G. paaiškina, kad dėvėtus drabužius perka po 70 euro centų už 1 kilogramą, o vykdant prekybą savo parduotuvėje, už vieną rūbą gauna 2-3 eurus.

CD laikmenoje su GPS duomenimis, gautais teisiamojo posėdžio metu iš liudytojo Š. Č. (5 t., b. l. 91) yra 3 vaizdo įrašai. Pirmame vaizdo įrašė (2091 MOV) matoma, kad bendra GPS daviklio signalo informacija yra fiksuojama laikotarpyje nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. vasario 28 d. GPS daviklio signalo informacija žemėlapyje pavaizduota raudonos spalvos taškais. GPS daviklių judėjimo kryptis rodyklėmis. Vaizdo įrašė užfiksuoti galimai 4 GPS daviklių signalų informacija, kurių judėjimo kryptis link Baltijos jūros nuo 2020 m. gegužės 8 d. 07.02 val. iki 08.39 val., kitas GPS daviklio signalas žemėlapyje fiksuojamas 2020 m. gegužės 9 d. 13.41 val. Ąžuolų gatvėje, galimai Šaulių mieste. 2020 m. gegužės 10 d. 23.27 val. Žemaičių g., Vainotiškių k., Kėdainių r. Paskutinis GPS daviklio signalas fiksuojamas toje pačioje vietoje 2020 m. gegužės 13 d. 01.05 val. Antrame vaizdo įrašė (2092 MOV) matoma, kad bendra GPS daviklio signalo informacija yra fiksuojama laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2021 m. vasario 28 d. GPS daviklio signalo informacija žemėlapyje pavaizduota raudonos spalvos taškais. GPS daviklių judėjimo kryptis rodyklėmis. 2020 m. gruodžio 9 d. 12.43 val. GPS daviklio signalas fiksuojamas Saltaro mieste Švedijoje. Pagal GPS daviklio signalo informacija žemėlapyje rodyklėmis nurodoma judėjimo kryptis. Paskutinis GPS daviklio signalas Švedijoje fiksuojamas 2020 m. gruodžio 22 d. 18.28 val. jūros uoste. Kitas signalas fiksuojamas 2020 m. gruodžio 23 d. 07.16 val. Ventspilio mieste, Latijoje. Tą pačią dieną 12.36 val. GPS daviklio signalas fiksuojamas Vainotiškių k., Kėdainių r. Paskutinis GPS daviklio signalas fiksuojamas 2021 m. sausio 21 d. 00.04 val. Dotnuvos mstl. Kėdainių r. Trečiame vaizdo įrašė (2093 MOV) matoma, kad bendra GPS daviklio signalo informacija yra fiksuojama laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2021 m. vasario 28 d. GPS daviklio signalo informacija žemėlapyje pavaizduota raudonos spalvos taškais. GPS daviklių judėjimo kryptis rodyklėmis. 2021 m. sausio 10 d. GPS daviklio signalas fiksuojamas Stokholmo mieste, Švedijoje. Pagal GPS daviklio signalo informacija žemėlapyje rodyklėmis nurodoma judėjimo kryptis Švedijoje. Paskutinis GPS daviklio Švedijoje fiksuojamas 2021 m. sausio 19 d. 17.15 val. jūros uoste. Kitas signalas fiksuojamas 2021 m. sausio 20 d. 07.49 val. Ventspilio mieste, Latvijoje. Pagal GPS daviklio signalo informacija žemėlapyje rodyklėmis nurodoma judėjimo kryptis nuo Ventspilio miesto iki Kauno miesto, kur fiksuojama paskutinė GPS daviklio signalo informacija 2021 m. sausio 21 d. 10.08 val.   

Nusikalstamos veikos buvimo/nebuvimo kvalifikavimo motyvai ir išvados. 

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nusikalstama veika turi būti padaroma tyčia (tiesiogine/ netiesiogine), tai yra turi būti nustatyta, kad kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda paminėti padariniai (negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros). Ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai - sprendžia teismas. Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas.

Be to, kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą. Tai yra tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, jog padaryta daug buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų (kasacinės nutartys Nr.: 2K-498/2011, 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788-2017).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 1 dalies nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje „Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t. y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalyje. 

Byloje kaltinimas A. G. buvo grindžiamas kaltinant jį savo įmonės buhalterinėje apskaitoje kaip įvykusias – apskaičius realiai neįvykusias dvi finansines operacijas, tai yra dėvėtų rūbų pirkimą iš JK įmonės „Second-Hand LTD“ už 4320 svarų arba 4951,12 Eur (12000 kg) ir dėvėtų rūbų pirkimą iš liudytojo A. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ už 3500 Eur (7000 kg).

Kaltinamasis A. G., pasinaudojęs jam įstatymu užtikrinta teise parodymus duoti tik teisiamajame posėdyje ir tik po liudytojų apklausų, tvirtino, kad tos dvi kaltinime minimos ūkinės operacijos buvo realiai įvykusios. Nurodė, jog buvo įsitikinęs, kad dėvėtus rūbus iš JK jis perka būtent iš įmonės „Second-Hand LTD“ atstovo. Nemanė, kad T., su kuriuo jis tarėsi dėl rūbų pirkimo – jam prisistatęs, kaip paminėtos JK įmonės atstovas - toks nėra. Patikrinti galimybės neturėjo, o be to, dėvėti rūbai jam buvo atvežti, jis juos gavo, patikrino, viskas jam tiko, jis sumokėjo grynais pinigais vairuotojui, kaip telefonu buvo susitarta su Tomu, ir iš vairuotojo gavo užsienietišką „Invoice“ dokumentą, kurį perdavė apskaityti savo buhalteriui. Taip pat nurodė, kad jis iš A. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko ir realiai gavo sutartą kiekį dėvėtų rūbų, už kuriuos sumokėjo grynais pinigais pačiam A. B. ir šis jam davė tai patvirtinančius dokumentus, tame tarpe paties A. B. pasirašytą kasos pajamų orderį, kad pinigus gavo. Šiuos dokumentus jis buvo užmetęs, negalėjo iš karto pateikti policijai, tačiau rado mašinoje ir savalaikiai pateikė buhalteriui apskaityti. Taigi abi ūkinės operacijos įvyko ir buvo apskaitytos jo įmonės buhalterinėje apskaitoje, o kaip apskaitytos - gali atsakyti tik buhalteris T. K., kurio įmonę jis samdo tvarkyti MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos.

Byloje valstybiniam kaltintojui teko pareiga įrodyti kaltinime inkriminuotų dviejų ūkinių operacijų nerealumą, tai yra, kad dėvėti rūbai pagal kaltinime minimus dokumentus realiai pirkti nebuvo, o į buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos realiai neįvykusios ūkinės operacijos ir tai buvo padaryta tyčia - siekiant apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir siekiant įstatyme numatytų pasekmių. Tam buvo būtina pakankamais įrodymais (liudytojų parodymais/rašytiniais įrodymais) paneigti ir kaltinamojo parodymus bei versijas, pateiktas teisme.

Pažymėtina, kad kaltinamasis neprivalo įrodinėti, kad yra nekaltas, tai yra, kad šiuo atveju jo buhalterijoje apskaitytos ūkinės operacijos buvo realios. Tai, kad kaltinamojo buhalterijoje apskaitytos ūkinės operacijos nebuvo realios ir sutrukdė nustatyti įmonės finansinę padėtį, privalėjo įrodyti valstybinis kaltintojas – prokuroras.

Kaltintojo į apklaustinų asmenų sąrašą, grindžiant kaltinimą, įtrauktų ir teisme apklaustų liudytojų parodymų bei rašytinių įrodymų turinio analizė.

Į apklaustinų asmenų sąrašą prokuroro įtrauktų ir teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų – vilkikų vairuotojų N. A. ir D. I. parodymai, kad jie iš esmės nieko neprisimena, tai yra neprisimena dėl galimo dėvėtų rūbų iš Švedijos vežimo į A. G. įmonės sandėlį iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo - prokurorui nepateikus duomenų nei ar šių vairuotojų vilkikai buvo patikrinti Švedijos uoste, nei ką jie vežė, nei kokį vežė svorį (kas galimai matytųsi ir iš pirkto bilieto), įtakos kaltinamojo veikos kvalifikacijai neturi, todėl plačiau ir neanalizuojami.  

Taip pat vertintina ir į apklaustinų asmenų sąrašą prokuroro įtrauktų ir teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų – dėvėtų daiktų pardavėjų V. L., V. L. ir V. Š. parodymų įrodomoji vertė. Šios liudytojos jokios reikšmingos informacijos įrodinėjant kaltinimą taip pat nepateikė. Nė viena iš jų nepatvirtino, kad parduotuvėje buvo pardavinėjami būtent iš Švedijos atvežti neteisėtai įgyti dėvėti daiktai. Liudytoja V. L., ikiteisminio tyrimo metu galimai sakiusi, kad rūbai buvo iš Švedijos arba Norvegijos, bet ne iš Anglijos, teisiamojo posėdžio metu, įspėta dėl melagingų parodymų davimo, kategoriškai tai paneigė nurodydama, kad jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo užrašyti neteisingai ir tvirtino, kad rūbai galėjo būti ir iš Anglijos. Atkreiptinas dėmesys, kad ši liudytoja ir ikiteisminio tyrimo metu neteigė, kad rūbai yra būtent iš Švedijos. Taigi ir šių paminėtų liudytojų parodymų turinys įtakos kaltinamojo veikos kvalifikacijai neturi.

Liudytojas P. K. - MB „(duomenys neskelbtini)“ samdomas UAB „F.“ buhalteris, nurodęs, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių inspekcija netikrino nė karto, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra PVM mokėtoja, kuriai reikėtų ataskaitas teikti kiekvieną mėnesį, nes ataskaitos teikiamos iki birželio 15 dienos už praėjusius metus, todėl iki tos dienos įmonės vadovas gali pateikti dokumentus, kuriuos jis turi apskaityti, nurodęs, kad kaltinamojo įmonėje nėra kasos, o pinigai yra pas direktorių A. G., paaiškino, kad specialisto tyrimui pateikė visus dokumentus, kurių buvo prašoma, paaiškino, kad „Invoice“ dokumentą iš Škotijos jis apskaitė dar iki policijos patikrinimo, apskaitė kaip pirkimo ir apmokėjimo dokumentą, kad užsienio dokumentų jis nekvestionuoja, kad pagal apskaitos įstatymą parašas, kaip rekvizitas, ant dokumentų nėra privalomas, kad jam pateiktame „Invoice“ dokumente esančios informacijos visiškai pakako jį apskaityti ir kitų papildomų dokumentų buvimas nebuvo privalomas, kad „Invoice“ dokumentas buvo apskaitytas kaip skola materialiai atsakingam asmeniui – A. G., kuris sumokėjo už daiktus savo asmeninius pinigus, o ne kaip skola kitam tiekėjui, kad nežino, kodėl specialistė nurodė, jog „Invoice“ apskaitymas reiškia tik prekių įsigijimą, o ne apmokėjimą, nes gal specialistė kažko nemato, kad debitorių ir kreditorių registro nebuvo paprašyta, todėl ir nematyti, kad ta skola ir yra materialiai atsakingam asmeniui, kad įtraukimui į buhalterinę apskaitą 2021 m. gegužės 11 d. A. G. jam per programėlę „Viber“ atsiuntė sąskaitą - faktūrą, išrašytą 2021 m. sausio 5 d., pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 7 000 kg nerūšiuotų drabužių, taip pat atsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitą, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. sausio 5 d. A. B. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. G. gavo 3500 eurų pagal 2021 m. sausio 5 d. sąskaitą - faktūrą AJ004, kad jis dokumentą įtraukė į apskaitą, o dokumento originalas jam pateiktas nebuvo, nes iš per „Viber“ atsiųstos nuotraukos ir taip matėsi parašai, todėl originalo jis nereikalavo, į segtuvą įdėjo atspausdintą nuotraukos kopiją, kad jo žiniomis, jeigu anuliuojami kažkokie kvitai, sąskaitos, tada daromi buhalteriniai įrašai su minusais, tai yra apskaitytas dokumentas turi būti sugadintas, grąžintas pardavėjui bei padaryti įrašai apskaitoje su minusu - taip dokumentą eliminuojant iš apskaitos, kad jo teismui pateiktuose išrašuose iš kompiuteryje programoje tvarkomos buhalterijos (5 t., b. l. 100-103) matyti, kad pagal užsienietišką „Invoice“ – 2020 m. balandžio 15 d. fiksuotas apmokėjimas už paslaugas pagal tą sąskaitą, fiksuota (ta pati suma) kaip pirkimas ir atsiskaitymas su tiekėjais „Second Hand LTD“, tvirtino, kad A. G. balandžio mėnesį iš viso išleido 5500 savo pinigų ir įmonė jam yra skolinga, nurodė, jog jam nerūpi, ar pateikiami apskaitai dokumentai yra tikri, nes už tai atsakingas įmonės vadovas. Tai yra liudytojas patvirtino, kad abi ūkinės operacijos, nurodytos kaltinime, buvo apskaitytos kaltinamojo įmonės buhalterijoje.

Byloje kaltinamojo įmonės finansinė/buhalterinė ekspertizė atlikta nebuvo. Priešpriešinis VMI patikrinimas taip pat atliktas nebuvo, anksčiau joks atsakingų institucijų patikrinimas kaltinamojo įmonėje atliktas nebuvo, bent jau teismas tokių duomenų neturi.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT) buvo atliktas specialisto tyrimas. FNTT, tai yra ikiteisminio tyrimo tarnybos specialistė J. P. iš esmės atliko kaltinamojo įmonėje užfiksuotų dviejų ūkinių operacijų tyrimą bei surašė išvadą, kurią specialistė, apklausta teisme - įvardino kaip sąlyginę. Ji nurodė, jog išvadoje taip ir parašyta – jeigu į apskaitą buvo įtrauktos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, tai negalima nustatyti įmonės turto, veiklos, įsipareigojimų, o jeigu buvo įtrauktos realiai įvykusios – tai ji šito netyrė, tyrė tik dokumentus, esminę tyrimo medžiagą, kuri jai buvo pateikta, tame tarpe ir liudytojų parodymus. Tai yra iš specialistės atlikto tyrimo ir jos parodymų teisme turinio galima daryti išvadą, kad tik jei kaltinime nurodytos dvi ūkinės operacijos nebuvo realiai įvykusios, tai tokiu atveju, jos nuomone, kiltų BK 222 str. 1 d. nurodytos pasekmės.   

Teisme apklausta specialistė taip pat nurodė, kad dokumentai dėl dėvėtų rūbų pirkimo už 3500 Eur iš A. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ – formaliai buvo tinkami apskaityti ir buvo apskaityti kaltinamojo įmonėje. 4320 svarų pagal užsienietišką „Invoice“ taip pat buvo apskaityti kaltinamojo įmonės buhalterinėje apskaitoje ir iš esmės „Invoice“ dokumentas buvo pakankamas apskaitai, tačiau buvo įtrauktas kaip skola tiekėjams ir taip apskaitytas buvo dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Specialistė nurodė, kad jai nebuvo pateikti registrai, kuriuose būtų matoma minimų ūkinių operacijų/buhalterinių sąskaitų detalizacija, dėl to ji negalėjo nustatyti įsipareigojimų struktūros, bet tai neįtakojo to, kad negalima būtų nustatyti įmonės finansinės padėties. Įmonės finansinė padėtis nustatoma tada, kai įmonės buhalterinėje apskaitoje registruotos visos realiai įvykusios finansinės (ūkinės) operacijos. Taigi iš specialistės parodymų galima spęsti, kad jei tos minimos ūkinės operacijos buvo realiai neįvykusius, įmonės finansinės padėties nustatyti nebūtų galima.

Išrašus iš registrų teisiamojo posėdžio metu pateikė kaltinamojo įmonės buhalteris P. K., kuris tvirtino, kad viskas tyrimo metu kaltinamojo įmonėje buvo apskaityta tinkamai, o „Invoice“ buvo apkaitytas kaip skola A. G., kuris pirko rūbus už savo pinigus. Teismui siūlant prokurorui spręsti dėl finansinės/buhalterinės ekspertizės skyrimo, prokuroras tokį siūlymą atmetė.

Specialistė teismui paaiškino, kad ji negali pasakyti, ar jos tirtos ūkinės/finansinės operacijos buvo realiai įvykusios, nes tai ne jos kompetencija, todėl ir jos išvada sąlyginė - tiesiog, remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, tokių įrodymų, kad operacijos realiai yra įvykusius, specialistės manymu - nebuvo, nes pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai neatitiko ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymams, kuriuose šie ir tvirtino, kad tai buvo neįvykusios operacijos.

Kadangi abi kaltinime minimos ūkinės operacijos kaltinamojo įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaitytos buvo, ir tai, kaip jos buvo apskaitytos - esminės lemiamos įtakos kaltinamojo veikos kvalifikacijai neturint ir savaime neįrodant, jog tų ūkinių operacijų nebuvo apskritai, nes atliekant specialisto tyrimą apie galimą ūkinių operacijų nerealumą buvo sprendžiama turimus buhalterinius dokumentus lyginant ir su ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais, akivaizdu, kad išvadą, ar asmenų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai yra pakankami įrodyti, jog kaltinime minimos ūkinės operacijos realiai nebuvo įvykusios – gali padaryti tik teismas.

Iš esmės kaltintojas, įrodinėdamas, jog kaltinime nurodytos ūkinės operacijos nebuvo realiai įvykusios, rėmėsi liudytojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. B. ir įmonės „Second-Hand LTD“ vadovo V. J. parodymais. 

Teismo iniciatyva apklaustas liudytojas V. J. – JK kompanijos „Second-Hand Ltd“ direktorius, patvirtino, kad jo įmonė kaltinamajam A. G. jokių dėvėtų rūbų nepardavė. O parodžius jam byloje esantį „Invoice“ dokumentą, nurodė, kad tokius dokumentus, kaip parodytas „Invoice“, JK, išduoda tokie žmonės, kurie turi supirkimo parduotuves, į kurias žmonės atneša prekes, čia vadinama „Cash For Clothes“, ir kiek jis yra matęs, toks dokumentas yra išrašomas tam žmogui, kuris atneša virš 10-20 kilogramų, tai yra patvirtino, kad JK tokio pobūdžio „Invoice“ dokumentai egzistuoja ir yra išduodami. Kokie nors kiti duomenys tikrinant ir paneigiant šio „Invoice“ dokumento naudojimą ar teisėtumą užsienyje - teismui pateikti nebuvo.

Kaltinamasis A. G. parodymuose nurodė, kad jis V. J. iš tiesų nepažįsta ir suvokia, kad asmuo, vardu T., su kuriuo jis susipažino gyvendamas JK, kuris jam suorganizavo dėvėtų daiktų atvežimą ir pardavimą - prisistatęs dirbantis „Second-Hand Ltd“ - jam pasakė netiesą, tačiau pretenzijų dėl to niekam neturi, nes prekes gavo, jos buvo tinkamos, susimokėjo ir ūkinę operaciją savo įmonės buhalterijoje apskaitė.

Kadangi kaltinamasis pateikė naujus duomenis apie jo kontaktavimą su JK gyvenančiu asmeniu, teismas siūlė prokurorui atlikti šių aplinkybių papildomą tyrimą, tačiau prokuroras su siūlymu nesutiko.

Taigi, nors kaltinamojo parodymai dėl dėvėtų daiktų pirkimo iš JK bei pats „Invoice“ dokumentas ir kelia abejonių, tuo pačiu būtina pripažinti, kad net ir tokie kaltinamojo parodymai patikrinti (dėl kaltinamojo turėtų kontaktų ryšio priemonėmis JK rūbų pirkimo/nepirkimo laiku, aiškinantis aplinkybę dėl kaltinamojo nurodyto pardavėjo, kt.) ir paneigti nebuvo. Kaltinamojo aiškinimai dėl savo veiksmų/elgesio, kalbant apie parodymus dėl dėvėtų daiktų įsigijimo iš JK, nors ir gali atrodyti nelabai įtikinami, tačiau nėra neįmanomi, o jo versija, kad jis iš esmės buvo apgautas realiai JK įmonėje „Second-Hand“ nedirbančio asmens - nepaneigta.

Jei dėl kaltinamojo parodymų dėl „Invoice“ dokumento ir tuo dokumentu teisinamos ūkinės operacijos teismui ir kėlė abejonių, kaip teismas jau pasisakė, tačiau kalbant apie kitą ūkinę operaciją – dėvėtų rūbų įgijimą iš A. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, abejonės kyla ne tiek dėl kaltinamojo parodymų, tiek dėl paties A. B. veiksmų ar net vaidmens.  

Liudytojas A. B. - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis, galimai A. G., kuris per nepažįstamą tarpininką iš jo norėjo įsigyti dėvėtų rūbų, išrašė kaltinime minimą sąskaitą-faktūrą ir išdavė jo paties pasirašytą kasos pajamų orderio kvitą, kad pinigus, tai yra 3500 Eur jis gavo, nors realiai pinigai jam sumokėti nebuvo (?). Nurodė, kad jis taip pasielgė pirmą kartą, pasitikėdamas (?). Negavęs pinigų kelių dienų laikotarpyje, bandė su tarpininku susiekti, tačiau nepavykus, dokumentus, kurių net nebuvo apskaitęs savo buhalterinėje apskaitoje (?), vienasmeniškai anuliavo subraukydamas. A. B. nurodė, kad pats dėvėtų rūbų neturėjo, būtų juos pirkęs iš įmonės „D.“, su kuria buvo sudaręs preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-05-31 (2 t., b. l. 117-118) apklaustas liudytojas A. B. patvirtino, kad ant sąskaitos - faktūros kopijos yra jo parašas, tačiau tuo laiku nenurodė - iš kokios įmonės pats būtų pirkęs dėvėtus rūbus perpardavimui (aiškino, kad gal iš sandėlio prie Klaipėdos, gal iš sandėlių Garliavoje, R. Kalantos gatvėje, gal Aleksote), nors teisme jau nurodė konkrečios įmonės pavadinimą ir net pateikė su įmone „D.“ 2020-09-04 pasirašytą sutartį, apie kurią tikrai turėjo prisiminti 2021-05-31apklausos metu. Ikiteisminio tyrimo apklausoje taip pat buvo nurodęs, kad A. G. pinigų priėmimo kvito neišrašė, nes pinigai sumokėti nebuvo, o iš kur atsirado kasos pajamų orderio (toliau – KPO) kvitas - nežino (?). 2021-06-03 po apklausos byloje A. B. pateikė paaiškinimą (2 t., b. l. 109-110), po kurio gavimo ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nebuvo, ir jau nurodė, kad pagal žodžiu su MB „(duomenys neskelbtini)“ aptartas sąlygas jis per klaidą išspausdino sąskaitą - faktūrą, nors turėjo būti išspausdinta išankstinė sąskaita – faktūra, o spausdinant automatiškai atsispausdino ir kasos pajamų orderis, nes viskas buvo viename faile, o susitikus su MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais (?), kadangi šie buvo iš Kėdainių, siekiant sutaupyti laiką, susitarė - kad jiems duos vieną KPO dalį su savo parašu bei išankstinę sąskaitą - faktūrą, o pasirašytą KPO bei grynuosius pinigus jie atveš kito susitikimo metu, kuomet turėjo būti pasirašyta rašytinė sutartis dėl prekių pardavimo, tačiau jie su juo nesusisiekė, į jo bandymus susisiekti nereaguodavo, todėl sutartis raštu nebuvo pasirašyta, prekės nebuvo pristatytos ir už jas nebuvo atsiskaityta, o išankstinė sąskaita - faktūra bei KPO anuliuotos.

Taigi liudytojo A. B., turinčio aukštąjį ekonominį išsilavinimą, ne vienerius metus vykdančio verslą, todėl žinančio, kaip turi būti tvarkomi dokumentai, parodymai, kad jis visiškai jam nepažįstamam žmogui - kaltinamajam, su kuriuo susitiko per kažkokį jam taip pat nepažįstamą tarpininką, kuriais, kaip visiškai jam nepažįstamais - pasitikėti neturėjo jokio pagrindo, negavęs 3500 Eur, tai yra pakankamai didelės pinigų sumos, jis iš anksto pasirašė pinigų priėmimo kvite - kad pinigus gavo, išdavė ne išankstinę sąskaitą-faktūrą, kaip bandė aiškinti, o sąskaitą-faktūrą, teismo tvirtu įsitikinimu – visiškai nelogiški ir neįtikinami.

Tokia išvada darytina atsižvelgiant dar ir į tai, kad A. B. nei sąskaitos-faktūros, nei KPO neapsiskaitė savo buhalterijoje, neapskaitytus dokumentus, kaip tvirtina – anuliavo pats juos subraukydamas, nors teismui ir žadėjo - nepateikė jokių duomenų, kad apie paminėtų dokumentų „anuliavimą“ kažkokiu būdu informavo ar bandė informuoti kaltinamąjį. Priešingai, pateikė žinutes (5 t., b. l. 38), kurios atsitiktinai ar neatsitiktinai liudija A. G. naudai, tai yra, kad iš A. G. telefono A. B. buvo rašoma klausiant - ar A. B. rado sąskaitą, prašant sąskaitą pristatyti į policiją, rašant, kad pinigai jam buvo sumokėti, prekės atvežtos, prašant deklaruoti sąskaitą, o ne sakyti, kad A. G. prekių iš A. B. nepirko. 

Atsižvelgiant į A. B. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skirtumus, į teismo jau aptartus jo nelogiškus ir neįtikinamus parodymus, vertinti A. B. parodymų kaip patikimų įrodinėjant A. G. pareikštą kaltinimą, atsižvelgiant ir į LITEKO duomenų bazėje matomus A. B. kol kas tik charakterizuojančius duomenis (5 t., b. l. 65-68), teismo įsitikinimu – negalima. Klausimas iš kur A. B. gavo rūbus, kuriuos pagal dokumentus pardavė A. G. įmonei, kas, kaip teismas jau nurodė, paneigta nebuvo – nėra šios baudžiamosios bylos dalykas. A. B. tik po apklausos ikiteisminio tyrimo metu pateiktos preliminarios rūbų pirkimo sutarties su „D.“ (2 t., b. l. 111-112) realumas, teismui keliantis pagrįstų abejonių, byloje tikrintas nebuvo. A. B. įmonės buhalterinė apskaita tikrinta nebuvo. O jei A. B. rūbų A. G. pagal turimus dokumentus realiai nepardavė, tai koks jo vaidmuo šioje byloje – tirta nebuvo, todėl šis klausimas lieka neatsakytas. 

Nors ikiteisminis tyrimas šioje byloje ir buvo pradėtas žurnalistinį tyrimą Lietuvoje vykdžiusių žurnalistų iniciatyva, tai yra dėl Švedijoje daromų vagysčių iš labdaros organizacijos „Human Bridge“ konteinerių, po ko pavogti žmonių paaukoti dėvėti daiktai buvo gabenami į Lietuvą, kaltinimas dėl šių aplinkybių A. G. pareikštas nebuvo.

Liudytojas Š. Č. – žurnalistas, nurodė, kad į Švedijoje iš konteinerių pavogtų rūbų maišelius Švedijos žurnalistų buvo įdėtas GPS daviklis, vieno kurio signalas buvo užfiksuotas kaltinamojo A. G. garaže, kuriame realiai buvo laikomi dėvėti rūbai, kuriuos A. G. galimai neteisėtai/nelegaliai pardavinėjo, kaip apie tai liudijo ir liudytojas – žurnalistas V. B..

Tačiau, tokiu atveju buvo būtina nustatyti, kad iš A. G. šioje byloje išimti rūbai, yra tie patys, kurie buvo pavogti iš konteinerių Švedijoje, tačiau to tvirtinti neleidžia įrodymų trūkumas.

CD laikmenoje, pateiktoje liudytojo Š. Č., užfiksuotų vyrų, galimai vagiančių rūbus iš konteinerių Švedijoje, atvažiavusių su baltos spalvos mikroautobusu, tapatybės ikiteisminio tyrimo metu nustatytos nebuvo. Minimo mikroautobuso markė ar modelis pagal fotonuotraukoje matomą kėbulo dalį nenustatytas, valstybinis numeris neužfiksuotas, todėl pagal byloje turimą medžiagą susieti asmenis su A. G., susieti prie konteinerių užfiksuotą mikroautobusą su A. G. garaže užfiksuotais mikroautobusais, nėra galimybės. Drabužių, filmuotų A. G. įmonės parduotuvėse, gamintojų, kuriuos būtų galima priskirti prie tam tikros šalies ar regiono, identifikuoti negalima, nes iš filmuotos medžiagos to nesimato. Patys davikliai rasti nebuvo. Daviklių duomenys, galimai rodantys vogtų rūbų su davikliais judėjimą, tame tarpe atsirandant ir kaltinamojo garaže, ikiteisminio tyrimo metu tirti nebuvo.

Rūbai/daiktai, kurie buvo išimti iš A. G. sandėlio/parduotuvių maišais - apžiūrėti nebuvo, taip ir liko maišuose, ikiteisminio tyrimo pareigūnams paskaičiuojant tik jų svorį. Nebuvo bandoma išsiaiškinti, ar tie rūbai/daiktai gali būti būtent iš Švedijos, neieškoti juose galimai dar likę išsikrovę GPS davikliai.

Visiškai nebuvo bandoma nustatyti, ar A. G. Švedijoje gyvenantis brolis R. G., apie kurį liudytojas Š. Č. jau ikiteisminio tyrimo metu teikė duomenis (nurodė asmenį, galintį atpažinti, nurodė, kad yra filmuota vaizdo medžiaga), tikrai yra susijęs su iš konteinerių pavogtų rūbų, vežamų į Lietuvą, vagystėmis, kas leistų manyti, jog rūbai su davikliais pas kaltinamąjį pateko neatsitiktinai.

Nebuvo bandoma, kaip teismas jau pasisakė, išsiaiškinti – kokį krovinį per Švedijos uostą vežė Kėdainių r., galimai prie A. G. sandėlio, užfiksuotas vilkikas Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kokį vežė svorį, kokius dokumentus pateikė muitinei, kiek išsikrovė Klaipėdoje, tada kiek liko išsikrauti Kėdainių r.

Jei paminėtas vilkikas vežė rūbus būtent iš Švedijos, tai ar visi vežami rūbai buvo pavogti iš konteinerių, koks galėjo būti svoris vogtų daiktų, kuriuose buvo ir GPS davikliai, tada bandyti šioje lyginti gautus duomenis su iš A. G. išimtais rūbais, jų svoriu.

Atkreiptinas dėmesys, kad preliminariai bylos duomenys galimai rodo, jog Kauno rajone GPS daviklis, buvęs daiktuose, išsikrovė sandėlyje (kuriame krata nebuvo daroma ?) netoli tos vietos, kur dėl dėvėtų rūbų pirkimo, kaip matyti iš asmenų parodymų, susitikinėjo A. B. ir A. G., kas ir vėl kelia abejones dėl galimai neatsitiktinio A. B., kuris savo veiklai taip pat nuomojosi baltos spalvos mikroautobusą (Mercedes Sprinter), vaidmens tiek žurnalistų tirtoje istorijoje, tiek ir šioje byloje. Tačiau A. B. jokie kaltinimai, tame tarpe šioje byloje galimai bendrininkavus apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą – pareikšti nebuvo. 

Todėl vertinant liudytojo Š. Č. - VšĮ „Tiriamosios žurnalistikos centras“ direktoriaus parodymus, kuriuose jis daugelio savo gautų duomenų šaltinių atkleisti atsisakė, teismo manymu, jo parodymai įrodinėjant kaltinamajam A. G. šioje byloje pareikštą kaltinimą dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, vertinant šiuos parodymus kitų bylos įrodymų visumoje, įtakos A. G. veikos kvalifikacijai neturi, bet galėjo būti svarbūs, jei kaltinamajam būtų buvęs pareikštas kitokio pobūdžio kaltinimas (svetimo turto pagrobimas, žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimas arba realizavimas). Neatmestina, kad ir šioje baudžiamojoje byloje minimi asmenys gali būti susiję su Švedijoje daroma nusikalstama veika, kuri tęsiasi ir Lietuvoje, galimai veikia organizuotoje grupėje, Lietuvoje užsiima nelegalia šešėline prekyba dėvėtais daiktais, tačiau tokio pobūdžio nusikalstamų veikų atskleidimo mechanizmas, kuris yra itin sudėtingas, reikalaujantis glaudaus ir ilgalaikio Lietuvos ikiteisminio tyrimo pareigūnų bendradarbiavimo su užsienio pareigūnais, nėra teismo kompetencijos dalykas.    

Iš liudytojo V. B. – UAB „15 min“ žurnalisto, kuris, prašant ir galimai už tai sumokant Š. Č., padarė kontrolinį dėvėtų rūbų/daiktų pirkimą iš A. G. sandėlio, nors liudytojas nei kaltinamojo, nei jo sandėlio buvimo vietos teisme ir neprisiminė, tačiau pirkimas buvo užfiksuotas CD esančioje filmuotoje medžiagoje, iš kurios ir liudytojų parodymų matyti, kad A. G. pardavė liudytojui prekes, tačiau galimai neišdavė pirkimą patvirtinančio dokumento. Tačiau ši aplinkybė įtakos A. G. pareikšto kaltinimo įrodinėjimui taip pat neturi, nes A. G. dėl V. B. nurodytų aplinkybių kaltinamas nėra, o teismui pasiūlius prokurorui atlikti papildomą tyrimą, tame tarpe ir įvertinant V. B. nurodytas aplinkybes, prokuroras tai padaryti atsisakė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad žurnalisto V. B. atliktas kontrolinis pirkimas nebuvo atliekamas ikiteisminiame tyrime - pirkimo teisėtumą kontroliuojant ir tinkamai pagal BPK normas užfiksuojant ikiteisminio tyrimo pareigūnams, taip pat nėra užfiksuota, kad A. G. V. B. būtų užsiminęs, jog rūbai yra iš Švedijos, be to, liudytojas neišsaugojo net pačių pirktų rūbų, o maišelių, kuriuose, kaip nurodė Š. Č., galėjo būti sekimo davikliai, nematė ir pačių daviklių nupirktuose daiktuose nerado.  

Taigi įrodymų, kad būtent iš kaltinamojo įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio ir parduotuvių išimti ir byloje laikomi rūbai/daiktai – yra tie patys pavogti Švedijoje, kurių legalumą kaltinamasis ir bandė įteisinti suklastotais dviejų ūkinių operacijų dokumentais – nepakanka, o aptartais duomenimis, kurie nebuvo visapusiškai patikrinti, todėl vertintini tik kaip prielaidos, grįsti nuosprendžio teismas negali. Kaip jau buvo pasisakęs, teismas siūlė kaltintojui byloje atlikti papildomą aplinkybių tyrimą ir dėl A. G. brolio, gyvenančio Švedijoje, jų galimų nusikalstamų sąsajų, ir dėl kaltinamojo parodymuose nurodytų naujų – ikiteisminio tyrimo metu nežinotų aplinkybių (jo kontaktų JK - tikrinant telefono ryšius, kompiuterį, pan. ir paneigiant, kad buvo asmuo, vardu T.), ir dėl liudytojo A. B. vaidmens byloje minimuose įvykiuose, minimo tarpininko tarp G. ir . buvimą/nebuvimą, ir dėl kaltinamojo įmonės buhalterio papildomai pateiktų duomenų vertinimo, finansinės/buhalterinės įmonės ekspertizės skyrimo, papildomo tyrimo dėl liudytojo V. B. pateiktos naujos informacijos, tačiau prokuroras laikėsi pozicijos, kad visi būti tyrimo veiksmai, liečiantys pareikštą kaltinimą, byloje atlikti buvo. 

Teismas, taip pat turintis teisę savo inciatyva kviesti naujus liudytojus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus (BPK 270 str.), šioje baudžiamojoje byloje, iš esmės savo iniciatyva, šios inciatyvos kai kada net nepalaikant valstybiniam kaltintojui - ir asmenis kvietė bei apklausinėjo, ir reikalavo bei priėmė pateiktus naujus rašytinius duomenis, tačiau būtina pabrėžti, kad teismas nėra ikiteisminio tyrimo institucija, todėl jo inciatyva BPK 270 str. kontekste turi ribas, nes priešingu atvejus kiltų abejonės dėl paties teismo šališkumo. 

Taigi vertinant byloje esančius įrodymus/duomenis, jais objektyviai ir neabejotinai patikimai kaltinamajam V. G. pareikštas kaltinimas - kad jis tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, kadangi neįtraukė į bendrovės apskaitą ir nepagrindė įsigijimo dokumentais kaltinime nurodytų prekių – dėvėtų drabužių įsigijimo, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros kaltinime nurodytu laiku, pirmos instancijos teismo įsitikinimu – įrodytas nebuvo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad A. G. inkriminuotas kaltinimas dėl tyčinio apgaulingo buhalterijos tvarkymo, į buhalterinę apskaitą įtraukiant ir netikrais dokumentais pagrindžiant viso 19000 kg dėvėtų rūbų/daiktų įsigijimo, dėl ko negalima/iš dalies negalima nustatyti A. G. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2019-06-10 iki 2021-04-20, teismui išanalizavus duomenų visumą ir nesusiformavus vidiniam įsitikinimui, jog kaltinamasis neabejotinai padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, visas kilusias abejones vertinant kaltinamojo naudai, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos taisykle, kad „geriau išteisinti dešimt kaltų, nei nuteisti vieną nekaltą“, daro išvadą, jog nesurinkus pakankamai neginčijamų ir patikimų įrodymų, kad kaltinamasis A. G. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, kaltinamajam nepareiškus kaltinimo dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo – A. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas) turi būti išteisintas neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). 

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 109-111), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai.

1) Kasos pajamų orderio kvitas Serija AP Nr. 3, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. sausio 5 d. sąskaita – faktūra Serija AJ Nr. 004, 2020 m. balandžio 15 d. Invoice dokumentas, saugomi byloje (2 t., b. l. 104; 3 t., b. l. 83), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje;

2) 50 palečių dėvėtų drabužių ir avalynės, saugomų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlyje, adresu Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69 (1 t., b. l. 76), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. G. arba jo įgaliotam atstovui, nes nusikaltimo, kuris buvo inkriminuotas kaltinamajam, dalykas yra ne turtas, su kuriuo galimai atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys.

3) pinigai - 200 Eur, paimti kratos metu MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje (1 t., b. l. 175-177, kvitas Nr. AAA 004556; 4 t., 33-35), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. G. arba jo įgaliotam atstovui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 4 dalimi, 

nusprendžia:

A. G., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingu apskaitos tvarkymu), išteisinti neįrodžius, kad jis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus:

1) kasos pajamų orderio kvitą Serija AP Nr. 3, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. sausio 5 d. sąskaitą – faktūrą Serija AJ Nr. 004, 2020 m. balandžio 15 d. Invoice dokumentą, saugomus byloje (2 t., b. l. 104, 105; 3 t., b. l. 83), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje;

2) 50 (penkiasdešimt) palečių dėvėtų drabužių ir avalynės, saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlyje, adresu Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69 (1 t., b. l. 76), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. G. arba jo įgaliotam atstovui;

3) pinigus - 200 Eur (du šimtus eurų), paimtus kratos metu MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje (kvitas Nr. AAA 004556), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. G. arba jo įgaliotam atstovui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

             Teisėja                                                    Laima Šablevičienė