Baudžiamoji byla Nr. 2K-84-699/2015

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00399-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.7.5;

2.1.14 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

sekretoriaujant Linai Baužienei,

dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei,

nuteistųjų gynėjams advokatams Anatolijui Svilai ir Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio (Jevgenij Michailovskij) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 26 d. nutarties, kuria nuteistųjų M. Ž., R. K. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aido Giniočio apeliaciniai skundai atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu nuteisti:

M. Ž. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį dvidešimčiai parų administracinio arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, M. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaitytas M. Ž. laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2013 m. kovo 12 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo;

R. K. – pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir devyniems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį dvidešimčiai parų administracinio arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir devyniems mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaitytas R. K. laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2013 m. kovo 12 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš M. Ž. ir R. K. civilinei ieškovei UAB „E“ solidariai priteista 46 586 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Aldonos Rakauskienės pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, nuteistųjų advokatų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

M. Ž. ir R. K. nuteisti už tai, kad jie ir N. K., dėl kurio tyrimas išskirtas į atskirą baudžiamąją bylą, 2013 m. kovo 4 d., veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti auksinius dirbinius iš UAB „E“ priklausančio lombardo, adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini), parengė nusikalstamos veikos planą, pasiskirstė vaidmenimis ir susitarė, kad naudodamiesi veidus dengiančiomis kaukėmis M. Ž. ir N. K. įeis į lombardo vidų ir pagrobs auksinius dirbinius, o R. K. vagystės metu stovės prie lombardo durų ir užtikrins, kad jos neužsiblokuotų, bei stebės aplinką, kad niekas jų neužkluptų darant nusikaltimą; apie 14.30 val., vykdydami išankstinį susitarimą, atėjo prie UAB „E“ priklausančio lombardo, adresu Klaipėda, Taikos pr. 101, kur M. Ž., N. K. ir R. K. užsidėjus veidus dengiančias kaukes, R. K. pasiliko stovėti prie lombardo durų, o M. Ž. ir N. K., įėję į lombardo patalpą bei kumščiais išdaužę 200 Lt vertės dviejų vitrinų stiklus, pagrobė auksinius dirbinius: 2 vnt. 197 Lt vertės 1,64 g auskarų, 83 Lt vertės 0,69 g pakabuką, 102 Lt vertės 0,85 g pakabuką, 68 Lt vertės 0,57 g pakabuką, 443 Lt vertės 3,69 g pakabuką, 46 Lt vertės 0,38 g pakabuką, 12 142 Lt vertės 101,19 g grandinėlę, 11 129 Lt vertės 92,74 g grandinėlę, 15 176 Lt vertės 126,47 g grandinėlę, 1205 Lt vertės 10,04 g grandinėlę, 661 Lt vertės 5,51 g grandinėlę, 3449 Lt vertės 28,74 g grandinėlę, 1432 Lt vertės 11,93 g grandinėlę, 253 Lt vertės 2,11 g grandinėlę, 265 Lt vertės 2,12 g grandinėlę, 198 Lt vertės 1,65 g grandinėlę, 259 Lt vertės 1,96 g grandinėlę, 259 Lt vertės 2,03 g grandinėlę. Taip M. Ž., R. K. ir N. K., veikdami bendrai, atvirai pagrobė 26 700 Lt vertės bei sunaikino 200 Lt vertės turtą, priklausantį UAB „E“.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Jevgenijus Michailovskis kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendį – M. Ž. ir R. K. pripažinti kaltais pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už didelės vertės svetimo turto vagystę, atmetė nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisingai nustatė pagrobto turto vertę, ir, kadangi jo vertė – 26 700 Lt, M. Ž. ir R. K. padarytą veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kasaciniame skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismai neteisingai nustatė pagrobtų daiktų vertę, dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klaipėdos apygardos teismo padarytos išvados dėl pagrobto turto vertės prieštarauja formuojamai ir jau suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kurią skundžiamoje 2014 m. birželio 26 d. nutartyje neteisingai taikė ir traktavo apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad pagrobto turto vertė yra 26 700 Lt, o UAB „E“ patirta turtinė žala – 47 367 Lt. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad 26 700 Lt yra ne turto vertė, o reali žala, kurią patyrė UAB „E“, ir ši suma laikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnyje nurodytomis turėtomis išlaidomis (tiesioginiai nuostoliai). Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, jog vien tik nustatymas, kad asmuo būtų turėjęs tam tikro dydžio pelną, neįsigilinus, kokiu pagrindu asmuo įgijo nuosavybės teisę į parduodamus daiktus, neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad, pelną atėmus iš pardavimo kainos, likusi suma, t. y. tiesioginiai nuostoliai, yra parduodamo turto vertė. Pasak prokuroro, akivaizdu, kad teismas tinkamai neįsigilino į pagrobto turto vertės ir turtinės žalos sąvokas, taip pat ir lombardo, kaip kredito įstaigos, veikimo principą.

CK 4.227 straipsnyje apibrėžta įkeitimo lombarde sąvoka, kuria nustatoma, kad lombarduose gali būti įkeičiami asmeninio naudojimo daiktai, kad būtų užtikrintas trumpalaikių kreditų, kuriuos lombardai suteikia fiziniams asmenims, grąžinimas. Jeigu per nustatytą terminą lombardui negrąžinama daikto įkeitimu užtikrinta kredito suma, lombardas turi teisę pasibaigus vieno mėnesio terminui parduoti įkeistą daiktą CK nustatyta tvarka. Toks lombardų veiklos reglamentavimas suponuoja, kad tarp lombardo ir asmens sudaroma kreditavimo sutartis, ją užtikrinant įkeičiamu daiktu. Taigi pinigų suma, kurią lombardas išmoka daiktą atnešusiam asmeniui, yra kreditas, kurio vertė nebūtinai atitinka užstatomo daikto vertę. Taigi 2013 m. gruodžio 18 d. specialisto išvadoje „Dėl UAB „E“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 5-3/106 nurodytas nustatytas aukso dirbinių trūkumas – 26 700 Lt, yra ne kas kita, kaip pavogtais juvelyriniais dirbiniais užtikrintų kreditų suma, kurios jokiu būdu negalima laikyti pavogtų juvelyrinių dirbinių verte.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Pasak prokuroro, iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „E“ jokių pirkimo-pardavimo sandorių dėl pavogtų juvelyrinių dirbinių nebuvo sudariusi, šie dirbiniai jos nuosavybėn perėjo pagal CK 4.228 straipsnio 3 dalį, t. y. tuomet, kai per nustatytą terminą lombardui nebuvo grąžinta daikto įkeitimu užtikrinta kredito suma. Dėl šios priežasties reikia vadovautis minėtu senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 išaiškinimu, kad kai byloje nėra duomenų apie daikto pirkimo-pardavimo sandorio sumą, arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Pagrobto turto vertės nustatymas atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą įtvirtintas ir teismų praktikoje. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos matyti, kad ne pagrobto turto įsigijimo vertė, o būtent nusikalstamos veikos atlikimo metu esanti turto vertė (ji gali būti ir didesnė ir mažesnė nei įgijimo kaina) yra tas dydis, į kurį turi būti atsižvelgiama kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad lombardas išstatydamas užstatytus daiktus pardavimui atsižvelgia į realią to daikto rinkos kainą, todėl ir pagrobto turto vertė, pasak prokuroro, turi būti skaičiuojama pagal lombardo nurodytą pardavimo kainą. Abiejų instancijų teismai neatsižvelgė į tai, kad kaltinamieji pagrobė dirbinius su nurodytomis pardavimo kainomis, t. y. jie turėjo suvokti ir suvokė, kad pavogė svetimą turtą tokios vertės, kuri buvo nurodyta pagrobtų auksinių dirbinių etiketėse.

Prokuroras nurodo, kad lombardo darbo specifika, nurodyta apeliaciniame skunde, kurios neįvertino apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pagrobtų daiktų vertė nėra didelė, leidžia kartu su kitais šio skundo argumentais pagrįstai manyti, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai pasisakė dėl prokuratūros apeliacinio skundo motyvų ir toks skundo neišsamus išnagrinėjimas vertintinas kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, sukliudęs teismui priimti teisingą sprendimą ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą bei paskirti teisingas bausmes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 3 dalis).

Prokuratūros apeliaciniame skunde buvo pažymėta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja A. S. 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pripažino N. K. (jam ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas į atskirą tyrimą Nr. 30-9-00347-13, nes buvo paskelbta jo paieška) kaltu dėl tos pačios nusikalstamos veikos padarymo, tačiau veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, konstatavo, kad pagrobtas turtas yra didelės vertės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šio argumento visiškai neįvertino, nors tai reiškia, kad žemesnės instancijos teismų nuomonės aktualiu klausimu yra skirtingos.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų vykdymo

Prokuroras kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, esmingai pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymą, išsamiai neišnagrinėjo prokuratūros apeliacinio skundo ir tai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.

Apeliaciniu skundu prokuroras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu kvalifikuoti M. Ž. ir R. K. veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, prašė jų veiką perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nes teismas, neteisingai nustatęs pagrobtų daiktų vertę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei paskyrė neteisingas bausmes.

Apeliacinės instancijos teismas prokuroro apeliacinį skundą atmetė nutartyje pasisakęs, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pagrobto turto vertę, atsižvelgdamas į paties pagrobto turto vertę, o ne bendrai patirtą žalą, ir nustatęs, kad M. Ž. ir R. K. pagrobė bendros 26 700 Lt vertės UAB „E“ priklausantį turtą, pagrįstai M. Ž. ir R. K. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsni 2 dalį, nes tai nėra didelės vertės turtas. Šis teismas nutartyje taip pat nurodė, kad, kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, nustatant pagrobto turto vertę, bendrai patirta žala, kuri paprastai būna didesnė, reikšmės neturi, todėl negautos pajamos, kurias lombardas UAB „E“ būtų gavęs, jeigu būtų pardavęs pagrobtus juvelyrinius dirbinius (19 686 Lt), gali būti laikomos civilinio ieškinio dalyku, bet ne pagrobto turto verte.

Iš kaltinamojo akto matyti, kad M. Ž. ir R. K. buvo kaltinami tuo, kad pagrobė 47 367 Lt vertės turtą, priklausantį UAB „E“. Ši veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

BK 178 straipsnyje numatyta vagystė kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. Didelės vertės turtu laikytinas turtas, kurio vertė viršija 250 MGL.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal teismų praktiką kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai byloje nėra duomenų apie daikto pirkimo-pardavimo sandorio sumą arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą.

Šioje byloje turtas buvo pagrobtas iš UAB „E“ priklausančio lombardo. Pagal CK 4.227 straipsnį lombarduose gali būti įkeičiami asmeninio naudojimo daiktai, kad būtų užtikrintas trumpalaikių kreditų, kuriuos lombardai suteikia fiziniams asmenims, grąžinimas. Jeigu per nustatytą terminą lombardui negrąžinama daikto įkeitimu užtikrinta kredito suma, lombardas turi teisę pasibaigus vieno mėnesio terminui parduoti įkeistą daiktą CK nustatyta tvarka. Toks lombardų veiklos reglamentavimas suponuoja, kad tarp lombardo ir asmens sudaroma kreditavimo sutartis, ją užtikrinant įkeičiamu daiktu. Vadinasi, pinigų suma, kurią lombardas išmoka daiktą atnešusiam asmeniui, yra kreditas, kurio vertė nebūtinai atitinka užstatomo daikto vertę. Taigi 2013 m. gruodžio 18 d. specialisto išvadoje „Dėl UAB „E“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 5-3/106 (kuria nustatydami pagrobto turto vertę rėmėsi teismai) nurodytas nustatytas aukso dirbinių trūkumas – 26 700 Lt įsigijimo (užstatinėmis) kainomis yra ne kas kita, kaip pavogtais juvelyriniais dirbinais užtikrintų kreditų suma, kurios negalima laikyti pavogtų juvelyrinių dirbinių verte. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad 26 700 Lt yra paties pagrobto turto vertė.

Be to, teismas nevertino ir nepasisakė dėl pačių nuteistųjų suvokimo, kokios vertės turtą jie vagia, koks buvo tyčios apibrėžtumas bei jos kryptingumas.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį apkaltinamajame nuosprendyje turi būti išdėstytos įrodyta pripažintos aplinkybės. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma kiekvieno pagrobto daikto tiksli vertė ir konstatuojama, kad M. Ž. ir R. K. šiuos ir būtent tokios vertės daiktus pagrobė, tačiau nuosprendyje nurodoma bendra pagrobto turto vertė – 26 700 Lt yra žymiai mažesnė nei prieš tai konstatuota pagrobtų auksinių dirbinių verčių suma (47 367 Lt).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas bylos tiek, kiek to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde ginčijant BK 178 straipsnio 2 dalies taikymą, nepatikrino, priimtoje nutartyje į esminius apelianto argumentus neatsakė (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 punktai). Padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus teisėjų kolegija pripažįsta esminiais (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kadangi prokuroras apeliaciniu skundu prašė sunkinti nuteistųjų teisinę padėtį, kvalifikuoti jų veiką pagal baudžiamąjį įstatymą numatantį sunkesnį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 3 dalį), o apeliacinės instancijos teismas šio skundo iš esmės neišnagrinėjo, tai nėra pagrindo laikyti, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų M. Ž. ir R. K. apeliacinių skundų yra išsamios. Tik tinkamai išnagrinėjus prokuroro apeliacinį skundą galima spręsti apie nuteistųjų apeliacinių skundų pagrįstumą, todėl naikintina visa apeliacinės instancijos teismo nutartis ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Dėl BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 57,90 Eur priteisimo iš nuteistojo M. Ž. už šios tarnybos koordinatorės parinkimu paskirto advokato nuteistajam teiktą antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjat kasacinės instancijos teisme.

BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą kasacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas.

Kasacinė byla buvo nagrinėjama pagal prokuroro paduotą kasacinį skundą nuteistojo M. Ž. teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais. Nuteistasis teismo posėdyje nedalyvavo, pats gynėjo nepasirinko, tačiau prašė jį paskirti. Šioje byloje, siekiant įgyvendinti nuteistojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu paskirtas advokatas, suteikęs M. Ž. antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teismuose taip pat jam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, byloje duomenų apie bausmę atliekančio M. Ž. turtinę padėtį nėra, kasacinės instancijos teismas tokių tyrimų neatlieka ir jokių naujų duomenų nerenka, todėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas negali būti tenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. Ž. atmesti.

Teisėjai                                                                                                                              Vytautas Masiokas

                                                                                                                                            Viktoras Aidukas

                                                                                                                                            Aldona Rakauskienė