Civilinė byla Nr. e2A-650-450/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00942-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.35

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU

2021 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pramogų verslo idėjos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pramogų verslo idėjos“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl konkurso rezultatų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo pakeisti sprendimą dėl konkurso laimėtojo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Idėja miestui“ ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pramogų verslo idėja“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė pripažinti 2019 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-1995 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ir „Naktinio Vilniaus avilio“ operatoriaus atrankos viešo konkurso būdu“ (toliau – ir Sprendimas, konkursas) negaliojančiu arba pripažinti konkurso rezultatus dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ir „Naktinio Vilniaus Avilio“ operatoriaus atrankos viešo konkurso būdu“ negaliojančiais ir įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakeisti sprendimą dėl konkurso laimėtojo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gegužės 30 d. Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) „Naktinio Vilniaus avilio“ nuomos viešo konkurso laimėtojams atrinkti darbo grupės posėdžio protokole, apskaičiavus darbo grupės narių vertinimus, buvo nustatyta konkurso laimėtoja – viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Idėja miestui“.

3.       Ieškovės teigimu, 2019 m. kovo 20 d. Sprendimas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso (aukciono) organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 1-1778, 14 punkto, pagal kurį vienintelis turto nuomos konkurso laimėjimo kriterijus yra kaina. Vilniaus miesto savivaldybės taryba Sprendime nurodė nuomojamų patalpų kainą bei nustatė kitą konkurso nugalėjimo kriterijų – įveiklinimo idėją. Paskelbusi konkursą bei nustačiusi neatitinkančias Aprašo konkurso laimėjimo taisykles, atsakovė neužtikrino, kad, nustatant konkurso laimėtoją, būtų laikomasi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus, kadangi turto nuomos kaina buvo paskelbta iš anksto, o „varžybos“ vyko tik dėl patalpų įveiklinimo idėjos, pagal nustatytus itin subjektyvius konkurso laimėjimo kriterijus. Atsakovė padarė ir procedūrinio pobūdžio pažeidimą, nes Aprašo 14 punkte turto nuomos konkurso laimėjimo kriterijus yra didžiausios nuompinigių kainos pasiūlymas, o atsakovė nesuteikė galimybės ir nurodė nuompinigių kainos, todėl laimėtoju pripažįstamas dalyvis, anksčiau įregistruotas turto nuomos konkurso duomenų registracijos knygoje. Šiuo atveju anksčiausiai buvo registruota ieškovė.

4.       Ieškovė tvirtino, kad Apraše nėra numatyta išimčių dėl naujų sprendimų priėmimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybai atliekant savo funkcijas. Aprašo tikslas – įtvirtinti nuomojamo turto nuomos tvarką ir sąlygas, o Sprendimo tikslas turėtų būti ne tvarkos ir sąlygų nustatymas, bet paties nuomojamo turto įvardijimas, detalus aprašymas bei kitų techninių kriterijų nurodymas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama 2019 m. kovo 20 d. Sprendimą, nurodė, kad sprendimą priima vadovaujantis Aprašu, taip sutikdama, jog Aprašo nuostatos privalo būti taikomos ginčo konkursui, tačiau jomis nesivadovavo. Be to, darbo grupės narių balų paskirstymas tarp ieškovės ir trečiojo asmens dėl konkurso sąlygų įgyvendinimo buvo neobjektyvus, neparemtas jokiomis logika paaiškinamomis priežastimis ir teisiniais argumentais.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovei pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundus apeliaciniu skundu, jį peržiūrėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, konstatavęs absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, – Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, dėl kurio nuomos paskelbtas ginčijamas viešas konkursas, nebuvo įtraukta dalyvauti byloje.

6.       Nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovė pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2019 m. balandžio 23 d. paskelbtas viešas konkursas dėl patalpų (vienašalis sandoris) prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 9 straipsnio 4 punkte įtvirtintam viešosios teisės principui, dėl ko turi būti pripažintas niekiniu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsniu. 

                                     II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės trečiojo asmens VšĮ „Idėja miestui“ naudai 2 538 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas nurodė, kad byloje aktualūs du Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimti sprendimai: 2018 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 1-1778, kuriuo patvirtintas Aprašas, bei 2019 m. kovo 20 d. Sprendimas. Nors Sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 1-1778 , tačiau teismas nesutiko su ieškove, jog ginčo konkursui turėjo būti taikomos visos juo patvirtinto Aprašo nuostatos. Priešingai nei teigia ieškovė, 2019 m. kovo 20 d. sprendime Nr. 1-1995 nebuvo nurodyta, jog organizuojant konkursą bus vadovaujamasi Aprašu.

9.       Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 1-1778, be kita ko, buvo patvirtinti ir Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo konkurso ir ne konkurso būdu nuostatai (toliau – Nuostatai), kurie reglamentuoja Vilniaus miesto savivaldybės, Savivaldybės kontroliuojamų įmonių, Savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: pastatų, statinių ir patalpų nuomos tvarką ir sąlygas. Teismas, sistemiškai įvertinęs Nuostatų 2 ir 3 punktus, darė išvadą, kad Savivaldybės taryba, patvirtindama Nuostatus – bendrojo pobūdžio teisės aktą, aiškiai nurodė, jog viešas Savivaldybės turto nuomos konkursas gali vykti tiek nustatant pradinį nuompinigių dydį, kurį besivaržantys dalyviai keltų konkurso metu, tiek ir nustatant konkretų nuompinigių dydį bei kitas sąlygas. Dėl to teismas nesutiko su ieškove, kad savivaldybės nekilnojamasis turtas viešo konkurso būdu turėjo būti nuomojamas išimtinai vadovaujantis ekonominio naudingumo – didžiausios kainos kriterijumi.

10.       Teismo vertinimu, teigti, kad visomis Aprašo nuostatomis privalomai turėjo būti vadovaujamasi jo galiojimo metu skelbiant ir organizuojant visus be išimties savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos viešus konkursus, reikštų paneigti subjekto, kuriam teisė spręsti šiuos klausimus suteikta įstatymu, t. y. Savivaldybės tarybos, išimtinę kompetenciją priklausančio turto valdymo ir naudojimo srityje ir galimybę konkretaus Savivaldybės turto nuomai pasirinkti alternatyvų, imperatyviems teisės aktams neprieštaraujantį ir geriausiai viešąjį interesą atitinkantį būdą. Pasak teismo, aplinkybė, kad vėliau, jau įvykus ginčo konkursui, t. y. 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-492 Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino Įveiklinimo idėjos tvarkos aprašą, reglamentuojantį Vilniaus miesto savivaldybės negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos su įveiklinimo idėja viešo konkurso būdu organizavimo ir vykdymo tvarką ir sąlygas, nereiškia, jog tokio būdo iki šio aprašo įsigaliojimo nebuvo galima pasirinkti, tinkamai tokį pasirinkimą įforminus, ar kad tokio pasirinkimo teisėtumas retrospektyviai turėtų būti vertinamas, vadovaujantis tuo metu dar negaliojusiu dokumentu.

11.       Nagrinėjamu atveju pasirinktas konkretus Savivaldybės nekilnojamojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo būdas. Valia kviesti viešajame konkurse varžytis idėjas, nustatant ir paskelbiant nuompinigių kainą iš anksto, buvo aiškiai išreikšta tinkamo subjekto priimtame specialiame akte – Sprendime.

12.       Teismas sutiko su atsakove, kad nors viešojo konkurso tikslas yra gauti didžiausią naudą iš sudaromo sandorio, tačiau didžiausia nauda negali būti siejama vien tik su finansiniu (didžiausios nuomos kainos) kriterijumi. Šiuo atveju buvo nuspręsta ginčo patalpas nuomoti viešo konkurso būdu, siekiant ne maksimalios nuomos kainos, tačiau į miestiečių ir miesto svečių pritraukimą orientuotos vizijos įgyvendinimo, išrenkant geriausią populiarioje Vilniaus miesto vietoje esančių patalpų „įveiklinimo“ idėją, pagal kurią būtų įkurta patraukli, visuomenės poreikiams tenkanti, skirtingų tikslinių grupių interesus tenkinanti edukacinių veiklų ir renginių vieša erdvė „Naktinis Vilniaus avilys“, įgalinanti alternatyvias ir geriausiai viešąjį interesą atitinkančias visuomenės ir atskirų jos grupių laisvalaikio praleidimo bei tikslinių veiklų vykdymo formas. Geriausiai idėjai atrinkti nustatyti keturi kriterijai (tikslinių auditorijų poreikių tenkinimas; edukacinių veiklų ir renginių turinys; veiklų įvairovė; partnerių, raštiškai išreiškusių norą bendradarbiauti ir subnuomoti patalpas, skaičius ir tinkamumas), nurodyta jų matavimo vienetų klasifikacija, įtvirtinta, kad laimėtoja bus pripažinti didžiausią bendrą balų skaičių surinkusi idėja. Teismo vertinimu, toks pasirinktas Savivaldybės turto nuomos būdas visiškai atitinka VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintus principus.

13.       Teismas darė išvadą, kad teiginių, esą konkurso laimėtojas atrinktas neobjektyviai, ieškovė neįrodė, nes konkurso sąlygose viešai ir aiškiai nurodyta, jog jame varžysis tik įveiklinimo idėjos, o ne kaina; nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis bus atrinkta geriausia idėja. Ieškovė konkurso sąlygų neskundė, su jomis sutiko ir jomis vadovaujantis pateikė paraišką konkursui, taip pat savalaikiai nekvestionavo ir darbo grupės konkurso laimėtojui atrinkti sudėties. Teismas sutiko, kad vertinant tik idėjas, jų turinį, formalus objektyvumas a priori (iš anksto) nėra įmanomas, tačiau pažymėjo, jog būdas, kuomet idėjas balais, atskirai pagal kiekvieną iš kriterijų, vertino net aštuoni komisijos nariai, o vėliau jų pateiktų vertinimų matematinė suma nulėmė laimėtoją, laikytinas pakankamai objektyviu. 

                                III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Pramogų verslo idėjos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti konkursą negaliojančiu ab initio (nuo pradžios); pripažinti, kad atsakovė nesilaikė paskelbtos darbų ar projektų įvertinimo tvarkos; priteisti iš atsakovės, turtinės žalos, kurios dydis yra apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos ta dalimi, kuri viršija 2019 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) pakeitimo nustatytus koeficientus; priteisti apeliantei iš atsakovės 1 Eur neturtinės žalos atlyginimą; nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Vilniaus miesto savivaldybės taryba pažeidė savo pačios 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 1-1778, patvirtintą Aprašą, kuriame nenumatyta galimybė atrinkti konkurso nugalėtoją, nevertinant pasiūlymų pagal kainą. Atsakovė pažeidė imperatyvią teisės normą, įtvirtintą VSTVNDĮ 9 straipsnio 4 punkte. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, konkursas turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu. Norėdama vykdyti konkursą tokiu būdu, kokiu jis buvo vykdomas, savivaldybė privalėjo pakeisti bendrąją tvarką. Jau vykstant teisminiam ginčui, atsakovė inicijavo bendrosios tvarkos pakeitimą, numatant galimybę viešame nuomos konkurse nustatyti fiksuotą kainą.

14.2.                      Laimėtoju buvo pripažintas konkurso dalyvis, kurio pasiūlymas neatitiko nustatytų kvalifikacinių reikalavimų dėl gyvos muzikos zonos įrengimo, žalos mažinimo priemonių vykdymo bei subnuomininkų rašytinių sutikimų. Teismas dėl šių argumentų nepasisakė ir nevertino paraiškų turinio. Tokie atsakovės veiksmai neteisėti, dėl to atsakovei kyla civilinė atsakomybė.

14.3.                      Atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė ieškovei žalą, kadangi ieškovė kreipėsi teisinės pagalbos, siekiant apginti pažeistas teises teisme. Ieškovės patirtos turtinės žalos dydį sudaro nuostoliai, t. y. bylinėjimosi išlaidos ta dalimi, kuria yra viršijami Rekomendacijose nustatyti koeficientai. Turtinė žala yra ieškovės negautos pajamos (CK 6.952 straipsnio 1 dalis).

14.4.                      Ieškovės nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. konkurso paskelbimas, trečiojo asmens pateikto planuojamos veiklos aprašymo vertinimas, trečiojo asmens pateikto pasiūlymo pripažinimas laimėtoju, lėmė turtinės žalos atsiradimą, t. y. nuostolius – išlaidas teisinėms paslaugoms, todėl egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp patirtos turtinės žalos ir neteisėtų atsakovės veiksmų.

14.5.                      CK 6.248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Remiantis minėta CK nuostata, atsakovė yra atsakinga už ieškovei sukeltą žalą ir privalo ją atlyginti.

14.6.                      Pažeidusi konkurso įvertinimo tvarką, atsakovė privalo atlyginti ieškovei nuostolius bei neturtinę žalą, kurios dydį sunku ir / ar neįmanoma apskaičiuoti, todėl prašoma priteisti 1 Eur neturtinės žalos atlyginimas, ieškovei bus pakankama satisfakcija.

15.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

15.1.                      Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė suformulavo alternatyvius reikalavimus: Sprendimą pripažinti negaliojančiu arba konkurso rezultatus pripažinti negaliojančiais ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakeisti sprendimą dėl konkurso laimėtojo. Apeliaciniame skunde prašoma konkursą pripažinti negaliojančiu ab initio CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu,  remiantis CK 6.952 straipsnio 1 dalimi priteisti iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą; pripažinti, kad atsakovė nesilaikė konkurso vertinimo tvarkos. Tokie reikalavimai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikšti, todėl jie apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti nagrinėjami.

15.2.                      Apeliantės argumentas, kad komisija, vertindama konkursui pateiktus pasiūlymus, buvo neobjektyvi, stokoja pagrįstumo. Konkurso laimėtojams atrinkti sudarytos darbo grupės 2019 m. gegužės 30 d. posėdžio protokole užfiksuota, kad darbo grupės nariai bendru sutarimu sutiko, jog VšĮ „Idėja miestui“ pateiktas pasiūlymas, lyginant su UAB „Pramogų ir verslo idėjos“, yra inovatyvesnis, orientuotas labiau į prevenciją „prieš faktą“, skirtas platesnei tikslinei auditorijai, su didesne ir įdomesne edukacinių bei kitų veiklų įvairove, be to, dauguma darbo grupės narių sutiko, jog UAB „Pramogų verslo idėjos“, lyginant su VšĮ „Idėja miestui“, pateikė didesnį kiekį partnerių. Teismas neturi teisės vertinti konkurso dalyvių teiktų paraiškų turinio bei spręsti dėl konkurso laimėtojo, tik patikrina, ar konkurso komisija, vykdydama jos kompetencijai priklausantį vertinimą, veikė teisėtai.

15.3.                      Bendrąja prasme viešojo konkurso tikslas yra gauti didžiausią naudą iš sudaromo sandorio, tačiau didžiausia nauda negali būti siejama vien tik su finansiniu (didžiausios kainos) aspektu, o savivaldybės turto valdymas, naudojimas bei disponavimas yra matuojamas ne tik pinigine išraiška, tačiau ir visuomeninių interesų patenkinimu, kylančiu iš rūpestingo, racionalaus bei efektyvaus turto naudojimo, todėl savivaldybės turto valdymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos negali būti aiškinamos kaip įpareigojančios savivaldybę orientuotis į vienintelį turto naudojimo rezultatą – kuo didesnės nuomos kainos gavimą.

15.4.                      Aprašas neturi aukštesnės teisinės galios nei Sprendimas, kuriame įtvirtintos specialios, individualiai ginčo patalpoms taikytinos nuostatos. Joks įstatymas apribojimų savivaldybės tarybai nustatyti turto nuomos sąlygas atskiru sprendimu nenustato bei neapibrėžia, kad savivaldybės turto nuomos tvarka ir sąlygos galėtų būti įtvirtintos tik Apraše.

15.5.                      Apeliaciniame skunde apeliantė reiškia reikalavimą pripažinti konkursą negaliojančiu ab initio CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujantį VSTVNDĮ 9 straipsnio 4 punkte įtvirtintam viešosios teisės principui, tačiau Tarybos sprendimas, konkursas bei konkurso rezultatai yra trys skirtingi ir savarankiški ginčo objektai. Apeliantė turėjo teisę pasirinkti, kurį (kuriuos) iš šių ginčyti teismine tvarka, priklausomai nuo to, kokių rezultatų siekė reiškiamu ieškiniu. Pirmosios instancijos teisme buvo ginčijamas Tarybos sprendimas bei konkurso rezultatai, būtent tokia apimtimi ir dėl tokių reikalavimų pasisakė pirmosios instancijos teismas sprendime.

16.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo VšĮ „Idėja miestui“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

16.1.                      Darbo grupei iš 8 narių buvo pavesta atrinkti viešo nuomos konkurso laimėtoją, vertinant viešam konkursui pateiktas paraiškas pagal įveiklinimo idėją, naudojant kriterijus: tikslinių auditorijų poreikių tenkinimas; edukacinių veiklų ir renginių turinys; veiklų įvairovė; partnerių, raštiškai išreiškusių norą bendradarbiauti ir subnuomoti patalpas, skaičius ir tinkamumas. Konkurse varžėsi idėjos, jų originalumas ir kokybė, geriausias nuomos teisės įgyvendinimo projektas, o ne partnerių ir / ar idėjų skaičius. Darbo grupės nariai bendru sutarimu sutiko, kad VšĮ „Idėja miestui“ pateiktas pasiūlymas, lyginant su UAB „Pramogų verslo idėjos“, yra inovatyvesnis, orientuotas labiau į prevenciją „prieš faktą“, skirtas platesnei tikslinei auditorijai, su didesne ir įdomesne edukacinių bei kitų veiklų įvairove.

16.2.                      Faktas, kad ieškovės pasiūlymas buvo prastesnis nei trečiojo asmens ir buvo įvertintas žemesniais balais, ieškovės teisių nepažeidė. Ieškovei žinomi pasiūlymų vertinimo kriterijai ir ji turėjo galimybę parengti pasiūlymą savo nuožiūra.

16.3.                      Ieškovė nepagrindžia, kodėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 17 d. sprendimui Nr. 1-1778 suteikia aukštesnę teisinę galią nei 2019 m. kovo 20 d. Sprendimui.

16.4.                      Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimas priimtas neviršijant tarybos kompetencijos, todėl pagrįstai buvo juo vadovaujamasi. Sprendimas atitinka CK 6.947 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad konkursu pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Specialusis teisės aktas, specialiai reglamentuojantis nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) išnuomojimą ir „Naktinio Vilniaus avilio“ operatoriaus atranką viešo konkurso būdu, yra Sprendimas, kuris buvo priimtas vėliau, todėl juo ir turėjo būti vadovaujamasi. Ieškovė sutiko su konkurso sąlygomis ir pateikė pasiūlymą pagal ginčijamame sprendime nurodytus vertinimo kriterijus, todėl neturi teisės kvestionuoti jų teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

18.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių; apeliantė prašo patikslinti ieškinio reikalavimus; byla yra sudėtinga, susijusi su viešuoju interesu.

19.       CPK 322

20.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės argumentus, kuriais grindžiamas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, sprendžia, kad pagrindo skirti bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje nenustatyta, todėl apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas. Apeliaciniame skunde iš esmės keliama įrodymų tyrimo ir vertinimo problema. Skundo argumentų pagrįstumą teisėjų kolegija gali įvertinti remdamasi bylos medžiaga, t. y. nėra būtina žodžiu išklausyti šalis dėl jų pozicijos apie tai, kaip turėtų būti vertinamos atitinkamos bylos faktinės aplinkybės, įrodymai. Juolab, kad apeliacinis procesas nėra skirtas bylos nagrinėjimui iš naujo, o šalių argumentai yra išsamiai išdėstyti procesiniuose dokumentuose.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų, apeliaciniame skunde reiškiant naujus reikalavimus

21.       Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 27 d. apeliantė su Vilniaus miesto savivaldybe, atstovaujama atsakovės, sudarė Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-68/17(2.14.1.42-TD2), kuria ieškovė išsinuomojo patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), komercinei veiklai vykdyti. 

22.       Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1778 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos“, kuriuo patvirtino Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso (aukciono) organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 1-1995 nusprendė išnuomoti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas viešo konkurso būdu, tarp jų: Sprendimo 1.6 punktu nuspręsta išnuomoti 781,40 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas pirmame ir antrame aukštuose, pažymėtas plane indeksais 4-(2-6), 3-(25-35, 40-64), su dalimi bendrojo naudojimo patalpų, plane pažymėtų indeksais 4-(1, 7, 8), esančias pastate, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nustatant 1 kv. m nuomos kainą – 4,76 Eur per mėnesį, administracinei, kultūrinei, socialinei, prekybos, paslaugų veiklai, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais ir maisto gamybą vietoje antrame aukšte. Sprendimo 5.1 punktu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta „Naktinio Vilniaus avilio“ veiklos priežiūros darbo grupei pavesta atrinkti viešo nuomos konkurso laimėtoją, vertinant viešam konkursui pateiktas paraiškas pagal įveiklinimo idėją, naudojant kriterijus: tikslinių auditorijų poreikių tenkinimas; edukacinių veiklų ir renginių turinys; veiklų įvairovė; partnerių raštiškai išreiškusių norą bendradarbiauti ir subnuomoti patalpas skaičius ir tinkamumas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 30-1227/19 sudaryta darbo grupė „Naktinio Vilniaus avilio“ operatoriaus atrankos ir negyvenamųjų patalpų nuomos konkurso laimėtojui atrinkti, kurią sudarė aštuoni nariai.

23.       Atsakovė 2019 m. kovo mėn. raštu informavo ieškovę apie ketinimą išnuomoti ginčo patalpas viešojo konkurso būdu ir pakvietė ieškovę jame dalyvauti; 2019 m. balandžio mėn. raštu ieškovė buvo informuota apie paskelbtą konkursą. Konkurse dalyvauti užsiregistravo ir pasiūlymus pateikė du dalyviai – ieškovė ir trečiasis asmuo. 2019 m. gegužės 29 d. įvyko darbo grupės posėdis, kurio metu buvo aptarti gauti konkursiniai pasiūlymai, suskaičiuoti kiekvieno iš darbo grupės narių vertinimų rezultatai bei nustatytas viešo nuomos konkurso laimėtojas – VšĮ „Idėja miestui“. 2020 m. kovo 2 d. Vilniaus mieto savivaldybė su konkurso laimėtoją VšĮ „Idėja miestui“ sudarė ginčo patalpų nuomos sutartį Nr. A466-23/20, šalys pasirašė turto perdavimo ir priėmimo aktą.

24.       Ieškovė 2019 m. liepos 1 d. kreipėsi į teismą su pirminiu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti konkurso rezultatus dėl ginčo nekilnojamojo turto išnuomojimo bei „Naktinio Vilniaus Avilio“ operatoriaus atrankos viešo konkurso būdu negaliojančiais ir įpareigoti atsakovę pakeisti sprendimą dėl konkurso laimėtojo. 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateiktame dublike ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė pripažinti Sprendimą negaliojančiu arba pripažinti konkurso rezultatus negaliojančiais, įpareigoti atsakovę pakeisti sprendimą dėl konkurso laimėtojo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu, išnagrinėjęs ieškovės patikslintus reikalavimus, ieškinį atmetė. Ieškovė 2019 m. gruodžio 10 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti Konkursą negaliojančiu ab initio; pripažinti, kad atsakovė nesilaikė paskelbtos darbų ar projektų įvertinimo tvarkos, organizuodama konkursą; priteisti iš atsakovės turtinės žalos, kurios dydis yra apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos ta dalimi, kuria yra viršijami Rekomendacijose nustatyti koeficientai, atlyginimą; priteisti iš atsakovės 1 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme 2020 m. lapkričio 23 d. ieškovė pateikė rašytinę nuomonę, kurioje paaiškino dėl konkurso prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (VSTVNDĮ 9 straipsnio 4 punktas) ir pripažinimo negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis), tačiau nurodė, kad palaiko dublike nurodytą ieškinio reikalavimų tikslinimą. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas apeliantės ieškinį išnagrinėjo patikslinto ieškinio (dubliko) reikalavimų ribose. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: panaikinti 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti konkursą negaliojančiu ab initio; pripažinti, kad atsakovė nesilaikė paskelbtos darbų ar projektų įvertinimo tvarkos, organizuodama konkursą; priteisti iš atsakovės turtinės žalos, kurios dydis yra apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos ta dalimi, kuria yra viršijamos Rekomendacijose nustatytus koeficientus, atlyginimą; priteisti iš atsakovės 1 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

25.       Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinta dalinė (ribota) apeliacija, apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 306 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016, 36 punktas). Išvada darytina atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį reglamentuojančių CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų normas, taip pat į šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, CPK 312 straipsnyje įtvirtintą draudimą apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 49 punktas).

26.       Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme yra patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal pateikto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, remdamasis šalių pateiktais ir teismo ištirtais įrodymais, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai pritaikė įstatymą (įskaitant šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimą). Todėl bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme pagal tokius reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, neatitiktų CPK 306 straipsnyje įtvirtinto apeliacijos modelio, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus materialinius teisinius reikalavimus išreiškia apeliacijos esmę, neleidžia jai pakeisti pirmosios instancijos teismo proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 50–51 punktai).

27.       Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad galimybės pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teismuose įstatymas nepripažįsta, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neperžengiant ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).

28.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės reikalavimus, pareikštus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir reiškiamus pateiktame apeliaciniame skunde, daro išvadą, kad ieškovė reikalavimų dėl konkurso pripažinimo negaliojančiu ab initio, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei pripažinimo, jog atsakovė, organizuodama konkursą, nesilaikė paskelbtos darbų ar projektų įvertinimo tvarkos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškusi. Reikalavimus ieškovė pateikė apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pateikusi rašytinę nuomonę, aiškiai nurodė, kad palaiko dublike suformuluotą ieškinio reikalavimų tikslinimą, t. y. alternatyvius reikalavimus dėl Sprendimo pripažinimo negaliojančiu arba konkurso rezultatų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atsakovę pakeisti sprendimą dėl konkurso laimėtojo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė apeliaciniame skunde, reikšdama naujus reikalavimus, iš esmės apeliacinės instancijos teisme keičia ieškinio dalyką bei pagrindą, tai, kaip nurodyta nutarties 27 punkte, yra draudžiama, nes pažeidžia civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę.

29.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes bei remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad ieškovės reikalavimų dėl konkurso pripažinimo negaliojančiu ab initio, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei pripažinimo, jog atsakovė, organizuodama konkursą, nesilaikė paskelbtos darbų ar projektų įvertinimo tvarkos, t. y. kurie iki apeliacinio proceso nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas ir yra išeinantys už pirmosios instancijos teisme apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, bei juos pagrindžiančių argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde, nevertins ir dėl jų nepasisakys. Konstatuotina, kad apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl atsakovės vykdyto viešo nuomos konkurso sąlygų atitikimo Aprašo reikalavimams bei konkurso rezultatų objektyvumo, todėl teisėjų kolegija pasisakys ir vertins tik su šiais klausimais susijusius apeliacinio skundo argumentus.

Dėl viešo konkurso sąlygų (ne)teisėtumo

30.       Viešosios nuosavybės objektas įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešasis konkursas vykdomas vadovaujantis VSTVNDĮ, kuriame įtvirtinti visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principai, apibrėžti šio įstatymo 9 straipsnyje. Šie principai teismų praktikoje yra pripažįstami imperatyviaisiais, o jų pažeidimas lemia ir viešojo intereso pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-969/2017).

31.       Be bendrųjų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, VSTVNDĮ yra nustatytos ir konkrečios taisyklės, kuriomis vadovaujantis turi būti įgyvendinama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktą sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose, priskiriamas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. VSTVNDĮ 15 straipsnyje, reglamentuojančiame savivaldybei priklausančio ilgalaikio turto nuomos tvarką, nurodyta, kad savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, išnuomojamas viešo nuomos konkurso būdu, o sprendimą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija (15 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vadovaujantis to paties straipsnio 3 ir 6 dalimis, savivaldybės taryba nustato savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką, taip pat nuompinigių už valstybės ar savivaldybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarką.

32.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas VSTVNDĮ nuostatas, daro išvadą, kad savivaldybei priklausančio turto nuomos procedūros yra griežtai formalizuotos ir reglamentuotos. Įstatyme, be kita ko, nurodyti konkretūs subjektai – savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija, galintys inicijuoti nuomos sutarties sudarymą, nustatyta nuomos procedūrų vykdymo tvarka ir pan. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2011). Kita vertus, toks griežtas reguliavimas, taikomas sudarant sandorius dėl savivaldybės turto, nėra savitikslis. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečią valstybei ar savivaldybei priklausančio turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo tvarką, siekia užtikrinti, kad šis turtas būtų naudojamas protingai ir efektyviai, sukuriant kuo didesnę vertę visuomenei (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimą).

33.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. kovo 20 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1995, kurio pagrindu buvo organizuotas ginčo konkursas. Šiuo sprendimu buvo nuspręsta išnuomoti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas viešo konkurso būdu, nustatant 1 kv. m nuomos kainą – 4,76 Eur per mėnesį, administracinei, kultūrinei, socialinei, prekybos, paslaugų veiklai, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais ir maisto gamybą vietoje antrame aukšte; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytajai „Naktinio Vilniaus avilio“ veiklos priežiūros darbo grupei pavesta atrinkti viešo nuomos konkurso laimėtoją, vertinant viešam konkursui pateiktas paraiškas pagal įveiklinimo idėją, naudojant kriterijus: tikslinių auditorijų poreikių tenkinimas; edukacinių veiklų ir renginių turinys; veiklų įvairovė; partnerių raštiškai išreiškusių norą bendradarbiauti ir subnuomoti patalpas skaičius ir tinkamumas.

34.       Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1778, kuriuo patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso (aukciono) organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą. Aprašo 14 punkte nustatyta, kad turto nuomos konkursą laimi asmuo, paraiškoje nurodęs didžiausią nuompinigių kainą; jeigu tokią pat sumą (didžiausią) pasiūlo keli dalyviai, laimėtoju pripažįstamas dalyvis anksčiau įregistruotas turto nuomos konkurso duomenų registracijos knygoje ir (ar) kompiuterinėje laikmenoje.

35.       Apeliantės teigimu, nors Sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 1-1778, tačiau atsakovė, paskelbdama konkursą, nesilaikė pačios nustatytos ir patvirtintos bendrosios tvarkos dėl savivaldybei priklausančio turto išnuomojimo, o būtent Aprašo 14 punkte įtvirtinto didžiausios kainos kriterijaus, prioritetą suteikiant kitam kriterijui, neįtvirtintam Apraše, – įveiklinimo idėjai.

36.       Valstybės (savivaldybės) ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso atveju nuomotojas suteikia teisę išsinuomoti konkretų turtą konkurso nugalėtojui už šio pasiūlytas geriausias sąlygas. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad, vertinant šalių ginčo dėl viešo konkurso aplinkybes, reikia atsižvelgti į viešo konkurso procedūros esmę, paskirtį ir tikslus. Kai viešas asmuo skelbia ir vykdo viešą konkursą dėl ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties sudarymo, konkurso pagrindinis tikslas yra išrinkti pasiūlymą, kuris labiausiai atitiktų racionalų išnuomojamo turto panaudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677/2006). 

37.       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso tikslas yra geriausiu būdu užtikrinti viešąjį interesą ir patenkinti visuomenės poreikį, visų pirma, gaunant didžiausią naudą iš nuomojamo turto, antru atveju – įgyjant paslaugas geriausiomis sąlygomis. Tačiau toks tikslas, priešingai nei teigia apeliantė, gali būti įgyvendintas ne tik didžiausios (mažiausios) kainos analizės, bet ir kitais labiausiai visuomenės poreikių tenkinimą atitinkančiais pagrindais. Taigi nuomos kaina yra tik vienas iš galimų, bet ne vienintelis kriterijus nustatant konkurso laimėtoją. Nagrinėjamu atveju konkurso organizatorė skundžiamame Sprendime tiksliai ir aiškiai įvardijo savivaldybės turto nuomos tikslus ir nuomojamų patalpų naudojimo paskirtį – konkurso laimėtojas išnuomotose patalpose privalo visą parą vykdyti „Naktinio Vilniaus avilio“ veiklą, t. y. sukurti kultūrinės ir pramoginės traukos vietą, įgyvendinti narkotikų, tabako, alkoholio prevencijos, žalos mažinimo priemones, įrengti gyvos muzikos zoną ir neriboti prieinamumo asmenims pagal poreikį, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Savivaldybės tarybos pasirinktas sprendimas ginčo patalpas nuomoti viešo konkurso būdu, siekiant ne maksimalios nuomos kainos, o maksimalaus visuomenės interesų tenkinimo per įveiklinimo idėjos kriterijų visiškai atitinka rūpestingą, racionalų bei efektyvų savivaldybei priklausančio turto, esančio populiarioje miesto vietoje, panaudojimą.

38.       Šios nutarties 33 punkte nurodytos aplinkybės bei 31 punkte nurodytos disponavimą savivaldybių turtu ir jo valdymą bei naudojimą reglamentuojančios materialiosios teisės normos sudaro pagrindą konstatuoti, kad, byloje priimdama ieškovės skundžiamą Sprendimą, Savivaldybės taryba įgyvendino savo išimtinę kompetenciją jai priklausančio turto valdymo ir naudojimo srityje, siekdama, kad ginčo patalpose būtų įkurta visuomenės poreikiams tenkinti skirta vieša erdvė „Naktinis Vilniaus avilys“. Nors kaip pagrįstai nurodo apeliantė, Sprendime pažymėta, jog Savivaldybės taryba vadovaujasi, be kita ko, ir 2018 m. spalio 17 d. Sprendimu, tačiau būtent skundžiamame Sprendime Savivaldybės taryba nustatė papildomas ginčo patalpų nuomos viešo konkurso sąlygas, kuriomis turtas išnuomojamas (Sprendimo 2.1–2.6 ir 3.1–3.8 punktai), bei kriterijus, kuriais remiantis renkamas ginčo patalpų nuomos viešo konkurso laimėtojas (Sprendimo 5.1 punktas), t. y. ginčijamame Sprendime aiškiai išreikšta valia kviesti viešajame konkurse varžytis idėjas, nurodant fiksuotą nuompinigių kainą iš anksto. Apeliantės aiškinimas, kad savivaldybės turtas viešo konkurso būdu turėjo būti nuomojamas išimtinai vadovaujantis Apraše įtvirtintu didžiausios kainos kriterijumi, neatitinka viešojo turto valdymo principų, nes tokiu atveju nebūtų užtikrinama, jog ginčo patalpos teiktų naudą visuomenei, o ne atskiriems asmenims. Taigi aplinkybė, kad Konkurso laimėjimo kriterijus – įveiklinimo idėja, nebuvo įtvirtintas Apraše, nelemia Sprendimo pripažinimo negaliojimo, nes, kaip jau minėta, Savivaldybės taryba turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokiais kriterijais vadovaujantis bus išnuomotas savivaldybės turtas bei nustatomas tokio turto nuomos viešo konkurso laimėtojas, ir šią teisę įgyvendino skundžiamame Sprendime. Kaip pagrįstai pažymi atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, būtent Sprendime buvo įtvirtintos specialios, individualiai ginčo patalpų nuomai taikytinos nuostatos. 

39.       Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, patvirtinančius pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Savivaldybės tarybos Sprendimas, įgyvendinant išimtinę kompetenciją priklausančio turto valdymo ir naudojimo srityje, kviesti viešajame konkurse dalyvauti idėjas, iš anksto nustatant nuompinigių kainą, neprieštarauja imperatyviems teisės aktams ir geriausiai atitinka viešąjį interesą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti skundžiamą Sprendimą negaliojančiu. 

Dėl konkurso rezultatų (ne)galiojimo 

40.       Apeliantė skunde kelia klausimą dėl konkurso dalyvių pateiktų idėjų vertinimo, teigdama, kad laimėtoja buvo pripažinta konkurso dalyvė, kurios pasiūlymas neatitiko nustatytų kvalifikacinių reikalavimų dėl gyvos muzikos zonos įrengimo, žalos mažinimo priemonių vykdymo bei subnuomininkų rašytinių sutikimų, tačiau pirmosios instancijos teismas dalyvių paraiškų turinio nevertino. 

41.       Sprendimo 5.1 punktu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytai „Naktinio Vilniaus avilio“ veiklos priežiūros darbo grupei pavesta atrinkti viešo nuomos konkurso laimėtoją, vertinant viešam konkursui pateiktas paraiškas pagal įveiklinimo idėją, naudojant kriterijus: tikslinių auditorijų poreikių tenkinimas; edukacinių veiklų ir renginių turinys; veiklų įvairovė; partnerių raštiškai išreiškusių norą bendradarbiauti ir subnuomoti patalpas skaičius ir tinkamumas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 30-1227/19 sudaryta darbo grupė „Naktinio Vilniaus avilio“ operatoriaus atrankos ir negyvenamųjų patalpų nuomos konkurso laimėtojui atrinkti, kurią sudarė aštuoni nariai. 2019 m. gegužės 29 d. įvyko darbo grupės posėdis, kurio metu buvo aptarti gauti konkursiniai pasiūlymai, suskaičiuoti kiekvieno iš darbo grupės narių vertinimų rezultatai bei, susumavus balus, nustatytas viešo nuomos konkurso laimėtojas – VšĮ „Idėja miestui“. Iš konkurso laimėtojams atrinkti darbo grupės 2019 m. gegužės 30 d. posėdžio protokolo matyti, kad dauguma darbo grupės narių sutiko, jog UAB „Pramogų verslo idėjos“, lyginant su VšĮ „Idėja miestui“, pateikė didesnį kiekį partnerių, tačiau darbo grupės nariai bendru sutarimu sutiko, kad VšĮ „Idėja miestui“ pateiktas pasiūlymas, lyginant su UAB „Pramogų ir verslo idėjos“, yra inovatyvesnis, orientuotas labiau į prevenciją „prieš faktą“, skirtas platesnei tikslinei auditorijai, taip pat su didesne ir įdomesne edukacinių bei kitų veiklų įvairove. 

42.       Nagrinėjamu atveju ginčo konkurse varžėsi dvi idėjos, kurias aštuoni komisijos nariai, įvertinę balais atskirai pagal kiekvieną iš kriterijų, ir balus matematiškai susumavę, išrinko laimėtoją. Komisijos, vertinančios idėjas, paskirtis – vadovaujantis nustatytais vertinimo kriterijais, pasitelkiant kompetenciją, patirtį bei vidinius įsitikinimus, įvertinti pateiktus pasiūlymus ir šiuos vertinimus išreikšti balais sutartoje skalėje. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, toks vertinimo pobūdis suteikia komisijos nariams laisvę savo nuožiūra spręsti dėl pateiktų pasiūlymų turinio, o susidaryta subjektyvi nuomonė leidžia konkurso komisijos nariams priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl vertinimo dalyko, išreikšti požiūrį dėl jų tinkamumo, priimtinumo vertinimo tikslui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą kad teisė vertinti idėjų turinį priklauso išimtinai komisijos nariams, o ne teismui. Nagrinėjamu atveju teismas galėtų vertinti Sprendimo 5.1 punkte nustatytus kriterijus ir jų objektyvumą, tačiau šio klausimo apeliantė skunde nekelia. 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 

43.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimas yra teisėtas, todėl paliekamas nepakeistas. 

44.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, tačiau atsakovė ir tretieji asmenys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimų į apeliacinį siundą parengimą. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas neprašė ir nepateikė šias išlaidas patvirtinančių duomenų, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nesprendžiamas; VšĮ „Idėja miestui“ prašo jos naudai priteisti iš ieškovės 585 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, bei pateikė išlaidas patvirtinančius mokėjimo dokumentus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į trečiojo asmens priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, taip pat į tai, kad trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, VšĮ „Idėja miestui“ naudai iš apeliantės (ieškovės) priteisia 585 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a : 

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui viešajai įstaigai „Idėja miestui“ (juridinio asmens kodas 304861928) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pramogų verslo idėjos“ (juridinio asmens kodas 300067653) 585 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                Marius Bajoras

                                                        Vilija Mikuckienė

                                                        Asta Radzevičienė