Administracinė byla Nr. eI-7642-764/2015
Proceso Nr. 3-62-3-01551-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.16.8; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Teisingumo ministerija, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Prienų rajono apylinkės teismui ir Finansų ministerijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo
nustatė:
Pareiškėja I. K. 2014-10-24 per teismų informacinės sistemos LITEKO Elektroninių paslaugų posistemę kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti jai solidariai iš atsakovų 6 755,59 eurų (23 325,69 Lt) darbo užmokestį, susidariusį budint poilsio ir švenčių dienomis pagal iš anksto teismo pirmininkės patvirtintą grafiką laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2013-04-22.
Pagrįsdama savo reikalavimą pareiškėja nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2013-04-22 ji 428 valandas namuose budėjo poilsio ir švenčių dienomis pagal iš anksto patvirtintą grafiką, tačiau už dirbtą laiką su ja nebuvo tinkamai atsiskaityta, taip pat nebuvo suteiktos papildomos poilsio dienos. Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarimu pripažino, kad Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek ja ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. Neišmokėta darbo užmokesčio dalis skaičiuotina vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis apmokėjimą darbuotojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovė Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Patenkinus pareiškėjos skundą, sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.
Atsiliepime pažymėjo, kad į teismą dėl dalies reikalavimų pareiškėja kreipėsi praleidusi Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, o tai yra pagrindas skundą atmesti. Pagal Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarimą, pareiškėjos skundas galėtų būti tenkinamas tik tuomet, jeigu budėjimo metu ji būtų atlikusi tam tikrus konkrečius veiksmus, t. y. sprendusi suėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus ar kt. Duomenų apie budėjimo metu pareiškėjos vykdytas funkcijas byloje nėra, todėl pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Prienų rajono apylinkės teismas atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 82–83) prašė jį tenkinti iš dalies.
Atsiliepime pažymėjo, kad, vadovaujantis Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 str. ir Prienų rajono apylinkės teismo pirmininko 2011-12-28 įsakymu Nr. P-24 bei 2012-12-17 įsakymu Nr. P-25 pareiškėjai buvo išmokėta 962,12 eurų (3 322 Lt) dydžio vienkartinė priemoka už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjos funkcijas. Atsižvelgiant į tai, nurodyto dydžio darbo užmokestis pareiškėjai negali būti priteistas.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas yra keliamas dėl pareiškėjai I. K. (Prienų rajono apylinkės teismo pirmininkei) neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už budėjimą pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2013-04-22.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu budėjo namuose poilsio ir švenčių dienomis pagal teismo pirmininko patvirtintus grafikus Baudžiamojo proceso kodekse ir Civilinio proceso kodekse numatytoms funkcijoms atlikti, tačiau su ja už darbą poilsio ir švenčių dienomis nebuvo tinkamai ir visiškai atsiskaityta.
Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustato Teisėjų atlyginimų įstatymas, kurio 6 str. nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui (1 d.); šio straipsnio 1 d. nurodytų priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Teisėjų taryba (2 d.).
Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Minėtame nutarime taip pat pažymėta, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 str. 1 d., konstitucinį teisinės valstybės principą turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjams, vykdantiems Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, būtų teisingai atlyginama už darbą dirbant viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis. Pažymėtina, kad po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatos nebuvo pakeistos, taip pat nebuvo priimtas kitas teisės aktas, kuriuo būtų nustatytas kompensavimas teisėjams už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis.
Konstituciniam Teismui 2011-02-14 nutarimu pripažinus Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. prieštaraujančia Konstitucijai bei pabrėžus būtinybę tinkamai atlyginti už atliktą darbą, tačiau nesant jokių teisinio reguliavimo pakeitimų ir nesant duomenų, kad pareiškėjai buvo tinkamai kompensuota už budėjimą pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis ginčo laikotarpiu, konstatuotina, kad minėta teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant Darbo kodekso nuostatas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.).
Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo taikytinu trejų metų ieškinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 d.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 str.) ir kuris apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iš Konstitucijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). Darbo kodekso 27 str. 5 d. nustatyta, jog ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Darbo kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Pagal Civilinio kodekso 1.126 str. 1 d., reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 str. 2 d.). Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija prašo teismą taikyti Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą ir nepriteisti pareiškėjai darbo užmokesčio, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2011-09-31.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo skundo padavimo teismui dienos (LVAT 2011-11-14 nutartis a. b. Nr. A575-1839/2011). Nustatyta, kad skundą per teismų informacinės sistemos LITEKO Elektroninių paslaugų posistemę pareiškėja padavė 2014-10-24. Atsižvelgus į tai konstatuotina, kad pareiškėja dėl dalies reikalavimų yra praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą ir turi teisę reikalauti priteisti darbo užmokestį, susidariusį dėl budėjimo namuose poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2011-10-23 iki 2013-04-22.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-05-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, pateikė ir nagrinėjamai bylai aktualų teisės normų taikymo išaiškinimą. Teismas pažymėjo, kad teisėjo budėjimas pagal grafiką poilsio dieną neturėtų būti tapatinamas su teisėjo darbu poilsio dieną, atliekamu teismo pirmininko nustatyta tvarka ne pagal budėjimo grafiką. Budėjimas pagal teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens patvirtintą grafiką yra skirtas užtikrinti neatidėliotinų veiksmų atlikimą ir yra nustatomas kaip garantija, kad prireikus bus atlikti neatidėliotini procesiniai veiksmai, kurių atlikimas pagal įstatymus negali būti perkeltas į teismo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą teismo darbo laiką. Teisėjui budint pagal grafiką poilsio ar švenčių dienomis, neatidėliotini procesiniai veiksmai, neiškilus tam poreikio, neatliekami. Pagal Darbo kodekso normas, budėjimas darbe ir namuose įskaitomas į darbo laiką (Darbo kodekso 143 str. 1 d. 1 p.), todėl sprendžiant dėl kompensavimo teisėjui už budėjimą pagal grafiką turi būti atsižvelgiama į Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatą, kad budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Byloje nustačius, kad ginčui aktualiu laikotarpiu teisėjui budint pagal grafiką poilsio dienomis buvo viršyta darbo laiko trukmė, turėtų būti sprendžiama dėl Darbo kodekso 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatų taikymo išmokos už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis dydžiui apskaičiuoti. Nesant duomenų, kad teisėjo darbo laiko trukmė bylai aktualiu laikotarpiu buvo viršyta, turėtų būti sprendžiama dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už budėjimus pagal grafiką poilsio dienomis. Darbo kodekso 194 str. 2 d. nuostatos, reglamentuojančios, kad už budėjimą švenčių dienomis mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, netaikytinos apskaičiuojant darbo užmokestį už budėjimą poilsio dienomis pagal grafiką.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai už budėjimą poilsio dienomis, kai buvo viršyta Darbo kodekso 144 str. 1 d. nustatyta 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmė, turėjo būti mokamas ne mažesnis kaip pusantro dydžio vidutinis darbo užmokestis (Darbo kodekso 193 str.). Tomis savaitėmis, kaip budint pagal grafiką poilsio dienomis nebuvo viršyta 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmė, turėjo būti mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis (Darbo kodekso 193 str.). Už budėjimą švenčių dienomis turėjo būti atlyginama vadovaujantis Darbo kodekso 194 str. 2 d. nuostatomis. Apskaičiuojant mokėtiną darbo užmokestį už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, atsižvelgtina į tai, ar budėjimas vyko namuose ar darbe.
Teismui pateikti duomenys tvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėja poilsio ir švenčių dienomis budėjo namuose po 4 valandas.
Prienų rajono apylinkės teismo pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai tvirtina, kad pareiškėjos darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės tuomet, kai pareiškėja budėjo namuose šiomis poilsio dienomis – 2012-04-14, 2012-04-15, 2012-06-09, 2012-06-10, 2012-09-01, 2012-09-02, 2012-11-03, 2012-11-01, 2013-01-05 ir 2013-01-06.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjai I. K., vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatomis už budėjimą poilsio dienomis pagal patvirtintą grafiką, kai darbo laiko trukmė neviršijo nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmės, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis – 503,45 eurai (1 738,32 Lt), t. y. už 2012-04-14 ir 2012-04-15 – 361,12 Lt (45,14 Lt (1 val. v. d. u.) × 8 (val.)), už 2012-06-09 ir 2012-06-10 – 343,92 Lt (42,99 Lt (1 val. v. d. u.) × 8 (val.)), už 2012-09-01 ir 2012-09-02 –361,12 Lt (45,14 Lt (1 val. v. d. u.) × 8 (val.)), už 2012-11-03 ir 2012-11-04 – 343,92 Lt (42,99 Lt (1 val. v. d. u.) × 8 (val.)), už 2013-01-05 ir 2013-01-06 – 328,24 Lt (41,03 Lt (1 val. v. d. u.) × 8 (val.)).
Įvertinęs Prienų rajono apylinkės teismo pateiktuose Darbo laikos apskaitos žiniaraščiuose esančius duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjai I. K. budint namuose kitomis poilsio dienomis, t. y. 2011-11-12, 2011-11-13, 2011-12-10, 2011-12-11, 2012-01-08, 2012-01-14, 2012-01-15, 2012-02-11, 2012-02-12, 2012-03-10, 2012-05-12, 2012-05-13, 2012-07-22, 2012-07-28, 2012-07-29, 2012-08-04, 2012-08-05, 2012-09-08, 2012-09-09, 2012-10-06, 2012-10-07, 2012-12-01, 2012-12-02, 2013-02-03, 2013-03-03, buvo viršyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė.
Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis, apskaičiuotinas ne mažesnis kaip 1,5 vidutinis darbo užmokestis – 1 843,07 eurai (6 363,76 Lt), t. y. už 2011-11-12 ir 2011-11-13 – 492,40 Lt (61,55 Lt (1 val. v. d. u. × 1,5) × 8 (val.)), už 2011-12-10 ir 2011-12-11 – 515,92 Lt (64,49 Lt (1 val. v. d. u. × 1,5) × 8 (val.)), už 2012-01-08, 2012-01-14 ir 2012-01-15 – 738,60 Lt (61,55 Lt (1 val. v. d. u. × 1,5) × 12 (val.)), už 2012-02-11 ir 2012-02-12 – 541,68 Lt (67,71 Lt (1 val. v. d. u. × 1,5) × 8 (val.)), už 2012-03-10 – 246,20 Lt (61,55 Lt (1 val. v. d. u. × 1,5) × 4 (val.)), už 2012-05-12 ir 2012-05-13 – 492,40 Lt (61,55 Lt (1 val. v. d. u. × 1,5) × 8 (val.)), už 2012-07-22, 2012-07-28 ir 2012-07-29 – 773,88 Lt (64,49 Lt (1 val. v. d. u. × 1,5) × 12 (val.)), už 2012-08-04 ir 2012-08-05 – 492,40 Lt (61,55 Lt (1 val. v. d. u. × 1,5) × 8 (val.)), už 2012-09-08 ir 2012-09-09 – 541,68 Lt (67,71 Lt (1 val. v. d. u. × 1,5) × 8 (val.)), už 2012-10-06 ir 2012-10-07 – 471,00 Lt (58,88 Lt (1 val. v. d. u. × 1,5) × 8 (val.)), už 2012-12-01 ir 2012-12-02 – 515,92 Lt (64,49 Lt (1 val. v. d. u. × 1,5) × 8 (val.)), už 2013-02-03 ir 2013-03-03 – 541,68 Lt (67,71 Lt (1 val. v. d. u. × 1,5) × 8 (val.)).
Pagal Darbo kodekso 196 str. 2 d., už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2012-03-11, 2012-04-08, 2012-04-09, 2012-11-01 ir 2013-01-01 (švenčių dienomis) budėjo namuose pagal nustatytą grafiką, jai mokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis, t. y. už 2012-03-11 – 328,24 Lt (82,06 Lt (1 val. v. d. u. × 2) × 4 (val.)), už 2012-04-08 ir 2012-04-09 – 722,24 Lt (90,28 Lt (1 val. v. d. u. × 2) × 8 (val.)), už 2012-11-01 – 343,92 Lt (85,98 Lt (1 val. v. d. u. × 2) × 4 (val.)), už 2013-01-01 – 328,24 Lt (82,06 Lt (1 val. v. d. u. × 2) × 4 (val.)), iš viso – 498,91 eurai (1 722,64 Lt).
Pažymėtina, kad reikalavimą priteisti darbo užmokestį už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis pareiškėja reiškia iki 2013-04-22, tačiau teismui pateikti duomenys tik apie pareiškėjos budėjimą iki 2013-03-03. Teismas 2015-03-10 nutartimi įpareigojo Prienų rajono apylinkės teismą iki 2015-04-10 pateikti bylos nagrinėjimui reikšmingus duomenis, inter alia, darbo laiko (budėjimo) apskaitos žiniaraščius už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2013-04-30. Prienų rajono apylinkės teismas 2015-04-08 raštu nurodė, kad visi duomenys apie pareiškėjos budėjimą laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2013-04-30 teismui buvo pateikti pareiškėjos iniciatyva kartu su skundu.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad I. K. už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2011-10-23 iki 2013-04-22 apskaičiuotina darbo užmokesčio suma yra 2 845,43 eurų (9 824,72 Lt). Prienų rajono apylinkės teismas nurodė, kad už budėjimus pareiškėjai I. K. nebuvo suteiktos papildomos poilsio dienos ar kasmetinės atostogos, tačiau 2011-12-29 ir 2012-12-21 buvo išmokėtos 962,12 eurų (3 322,00 Lt) dydžio vienkartinės išmokos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja yra įgijusi teisę į 1 883,31 eurų dydžio darbo užmokestį už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-05-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, taip pat konstatavo, kad tinkamu atsakovu tokio pobūdžio bylose yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjai I. K. neišmokėta 1 883,31 eurų dydžio darbo užmokesčio dalis už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Atsakovė prašo atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nurodydama, jog teismo sprendimo negalėtų įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Administracinių bylų teisenos įstatymo 851 str. nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais.
Sprendžiant klausimą, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas teises, taip pat svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Atsakovė tinkamai nepagrindė prašymo taikyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimą būtinumo, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių, kad teismo sprendimo vykdymas sukels ypatingai neigiamas pasekmes, taip pat kad neatidėjus teismo sprendimo vykdymo, bus pažeisti teisingumo ir protingumo principai bei iš esmės paneigta teismo sprendimo efektyvaus vykdymo galimybė. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nėra tikslinga, todėl šis prašymas netenkintinas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 4 p., 127 ir 129 str. teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjos I. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai I. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 1 883,31 eurų (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų ir 31 euro centų) dydžio darbo užmokestį už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2011-10-23 iki 2013-04-22.
Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Egidija Puzinskaitė