Administracinė byla Nr. A-2479-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00147-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),    

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. R. (V. R.) dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) kreipėsi į teismą (b. l. 3–5), prašydamas priteisti iš atsakovo V. R. (toliau – ir atsakovas) 86 Eur nesumokėtą vietinės rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.

Pareiškėjas paaiškino, jog pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinė rinkliava apskaičiuota pagal viešojo registro duomenis, pagal kuriuos atsakovas buvo buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuomininkas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 3 d. sprendimu (b. l. 28–31) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo cento prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovo pareiškėjui priteisė 13,61 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. Kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais), Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktu, Nuostatų V skyriumi ir Nuostatų 1 priedu.

Teismas nurodė, kad, remiantis aptartu reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Pareiškėjas atsakovui apskaičiavo mokėtiną vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjas šio laikotarpio trukmę grindžia 2011 m. rugpjūčio 31 d. iškeldinimo protokolu Nr. 0162/11/00974, kuriame nurodoma, kad bute adresu: (duomenys neskelbtini), skolininkas negyvena, iškeldinamojo asmens kambaryje turtas yra menkavertis, neaprašytas. Priverstinis iškeldinimas baigtas 2011 m. rugpjūčio 31 d. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registro Nr. 50/148533 išrašą, nustatyta, kad 2004 m. vasario 4 d. nuomos sutartimi Nr. 15-40 atsakovui išnuomotas Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), šis juridinis faktas išviešintas ir viešajame registre. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-6080-792/2010 nuspręsta nutraukti 2004 m. vasario 4 d. sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 15-40, sudarytą tarp V. R. ir Klaipėdos miesto savivaldybės. Teismo sprendimas šioje byloje įsiteisėjo 2010 m. birželio 11 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registro Nr. 50/148533 išrašo 7.6 punkte nuomos sutarties išregistravimo pagrindu nurodomas 2010 m. gegužės 11 d. teismo sprendimas Nr. 2-6080-792/2010.

Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais) apibrėžė, jog vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinės rinkliavos mokėtoju laikytinas asmuo, kuris teisėtu pagrindu valdo, naudoja ar disponuoja nekilnojamuoju turtu. Atsakovas teisėtu pagrindu iki 2010 m. birželio 11 d. (teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) buvo buto adresu: (duomenys neskelbtini), nuomininku. 2010 m. birželio 11 d. įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nutraukta nuomos sutartis, ir pasibaigus teisėtam nekilnojamojo daikto valdymo pagrindui, atsakovas nebegali būti laikomas teisėtu valdytoju ir vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų taikymo prasme. Teismas rėmėsi LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-1614/2014, kurioje akcentuojama būtent tai, kad vietinė rinkliava siejama su nekilnojamojo turto savininku ar naudotoju. Šioje byloje teisinio vertinimo nekeičia ir 2011 m. rugpjūčio 31 d. iškeldinimo protokolas, kuriuo nurodoma, kad priverstinis iškeldinimas baigtas 2011 m. rugpjūčio 31 d., kadangi nuomos teisinių santykių pabaiga konstatuojama teismo sprendimu, o ne iškeldinimo protokolu. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad vietinės rinkliavos mokėtoju nutraukus nuomos sutartį yra daikto savininkas, kuriam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovui gera valia neišsikėlus iš gyvenamosios patalpos ir dėl to nekilnojamojo daikto savininkui patyrus nuostolių, nekilnojamojo daikto savininkas turi teisę į nuostolių atlyginimą. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja deliktinės atsakomybės nuostatos ir jie nepatenka į Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo reglamentavimo sritį. Teismas, apskaičiuodamas priteistinos vietinės rinkliavos dalį, iš 2015 m. kovo 3 d. pažymoje nurodomos 2010 metais mokėtinos vietinės rinkliavos 27,22 Eur dalies minusavo vietinę rinkliavą apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2010 m. liepos – gruodžio mėn. 13,61 Eur ir 2011 m. apskaičiuotą vietinę rinkliavą – 18.23 Eur. Taigi įsiteisėjus teismo sprendimui dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovui nebesant nekilnojamojo daikto teisėtu valdytoju bei vietinės rinkliavos mokėtoju, nepagrįstai buvo apskaičiuota 31,81 Eur vietinės rinkliavos dalis, todėl ši reikalavimo dalis atmesta kaip nepagrįsta.

Teismas, pasisakydamas dėl senaties termino taikymo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Teismas šiuo atveju taikė MAĮ 68 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Teismas pažymėjo, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi LVAT (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Teismas akcentavo, kad LVAT yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.). Atsižvelgęs į minėtas nuostatas ir įvertinęs nagrinėjamo ginčo pobūdį, teismas sprendė, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal (žr. LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015). Todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. kovo 13 d. Taigi yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., todėl vietinė rinkliava priteista už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. – 13,61 Eur. Teismas kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 34–36) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – prašymą patenkinti visiškai.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialines teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcijos 6 punktas, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcijos 3 punktas). Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalis apibrėžia, jog atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, įgyvendintas atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, iškeldinimo protokolas) patvirtina, kad atsakovas nuo 2004 m. vasario 4 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. buvo faktinis gyvenamųjų patalpų – buto adresu: (duomenys neskelbtini), naudotojas, todėl atsakovas, būdamas komunalinių atliekų turėtojas, buvo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas. Vadinasi, teismas neteisingai vertino, kad vietinės rinkliavos mokėtojas laikytinas asmuo, kuris teisėtu pagrindu valdo, naudoja ar disponuoja nekilnojamuoju turtu. Teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą iš dalies, neteisingai vadovavosi MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostata. Kreipimosi į teismą dieną UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras naujai ne apskaičiuoja ir ne perskaičiuoja vietinę rinkliavą, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras į teismą kreipiasi tikslu priverstiniu būdu išieškoti nesumokėtą ir atitinkamais metais apskaičiuotą vietinę rinkliavą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Tikrinamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo V. R. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. už nuomos sutarties pagrindu valdytą nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti dalies nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos, iš esmės argumentuodamas tuo, jog teismas nepagrįstai pareigą mokėti vietinę rinkliavą siejo ne su faktiniu turto naudojimusi, bet su teisėtu tokio naudojimo pagrindu, taip pat teismas nepagrįstai pareiškėjo reikalavimui taikė MAĮ įtvirtintą penkerių metų senaties terminą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai (gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, iškeldinimo protokolas) patvirtina, kad atsakovas nuo 2004 m. vasario 4 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. buvo faktinis gyvenamųjų patalpų – buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudotojas, todėl atsakovas, būdamas komunalinių atliekų turėtojas, privalo mokėti vietinę rinkliavą.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d., buvo patvirtinta nauja Nuostatų redakcija. Dar kartą naują Nuostatų redakciją Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (su vėlesniais pakeitimais).

Remiantis sistemine Nuostatuose įtvirtintų normų analize, galima spręsti, kad aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (LVAT 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1614/2014; 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1056-602/2015).

Pareiškėjas prašomą priteisti vietinę rinkliavą sieja ir su laikotarpiu po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6080-792/2010, kuriuo nuspręsta nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos 2004 m. vasario 4 d. sutartį Nr. 15-40, įsiteisėjimo.

Byloje duomenys patvirtina, kad 2004 m. vasario 4 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 15-40 atsakovui išnuomotas Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, šis juridinis faktas įregistruotas viešame registre.

Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-6080-792/2010 nuspręsta nutraukti 2004 m. vasario 4 d. sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 15-40, sudarytą tarp atsakovo ir Klaipėdos miesto savivaldybės, bei iškeldinti atsakovą iš gyvenamosios patalpos. Teismo sprendimas šioje byloje įsiteisėjo 2010 m. birželio 11 d. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad sudarytos nuomos sutarties išregistravimo pagrindu nurodomas pastarasis teismo sprendimas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad 2010 m. birželio 11 d. įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nutraukta nuomos sutartis, ir pasibaigus teisėtam nekilnojamojo daikto valdymo pagrindui, vietinės rinkliavos mokėtoju yra daikto savininkas, kuriam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtu laikotarpiu atsakovas nebuvo teisėtas ginčo patalpų naudotojas, todėl jis negali būti laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A602-1614/2014) nurodė, kad „<...> vietinė rinkliava siejama su nekilnojamojo turto savininku ar naudotoju, o šis paprastai nustatomas remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu. Tam tikrais atvejais teismas gali remtis kitais patikimais duomenimis (pvz., įsiteisėjusiais teismų sprendimais). ”.

Tikrinamu atveju kiti byloje esantys duomenys – pareiškėjo pateiktas 2011 m. rugpjūčio 31 d. iškeldinimo protokolas Nr. 0162/11/00794, kuriame nurodoma, kad gyvenamojoje patalpoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), skolininkas negyvena, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, kad atsakovas visą ginčo laikotarpį buvo teisėtas buto naudotojas Nuostatų prasme.

Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo atsakovą pripažinti vietinės rinkliavos mokėtoju už laikotarpį po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6080-792/2010, kuriuo nuspręsta nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos 2004 m. vasario 4 d. sutartį Nr. 15-40, įsiteisėjimo.

Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, nepagrįstai vadovavosi MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Esama administracinių teismų jurisprudencija aptariamu klausimu lemia, jog vietinės rinkliavos priteisimas atliktinas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės pagrindu (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015 ir kt.) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d., 20 str. 4 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. kovo 13 d. Taigi, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad vietinė rinkliava turėjo būti nepriteista už visus 2008 ir 2009 m. Tai ir atlikta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo 13,61 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Ramūnas Gadliauskas

                                                                      Ričardas Piličiauskas

                                                                      Arūnas Sutkevičius