Civilinė byla Nr. e2A-1265-565/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17529-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.; 3.3.1.20.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

lietuvos respublikos vardu

2019 m. spalio 22  d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. Z. ieškinį atsakovei G. B. dėl įpareigojimo pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas K. Z. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę G. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti neteisėtai ant ieškovui K. Z. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), pastatytos tvoros dalį ir atlaisvinti bei sutvarkyti tvora užimtą 2 kv. m ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą Situacijos schemoje, sudarytoje prie Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017-11-30 parengto žemės naudojimo patikrinimo akto dėl valstybinės žemės užėmimo; nustatytu terminu teismo reikalavimo atsakovei G. B. neįvykdžius, neteisėtai pastatytos tvoros dalį leisti nugriauti ieškovo K. Z. lėšomis, kurias išieškoti iš atsakovės G. B..

2.       Ieškinyje nurodė, jog yra 0,0589 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. 2006 metais atsakovė kreipėsi į ieškovą su prašymu duoti sutikimą atsakovei statyti tvorą ant ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus skiriančios ribos. Ieškovas tokį sutikimą davė. Ieškovui išvykus iš Lietuvos, atsakovė atliko tvoros statybos darbus. Ieškovas ilgą laiką nepastebėjo, kad atsakovė dalį jai priklausančios tvoros pastatė ieškovo žemės sklypo dalyje. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius 2017-11-30 atliko atsakovės žemės sklypo naudojimo vietoje patikrinimą ir jo metu surašė 2017-11-30 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-889, kuriame konstatavo, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas yra aptvertas vieline tvora su betoniniu pamatu ir šiaurinėje atsakovės žemės sklypo dalyje pastatyta tvora yra ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose bei užima 2 kv. m bendro ploto. Taigi, yra pažeistos ieškovo teisės laisvai naudotis jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 2 kv. m ploto dalimi.

3.       Atsakovė G. B. su ieškiniu nesutiko.

4.       Atsiliepime nurodė, jog 2006 metais šalys abipusiu susitarimu susitarė įrengti tvorą. 2006-05-12 buvo atlikti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių metu buvo nustatytos atsakovės žemės sklypo ribos, ieškovas savo parašu 2006-05-12 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1 patvirtino dalyvavęs nustatant žemės sklypo ribas, su žemės sklypo ribomis sutiko, pastabų akte nenurodė. Atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, todėl laikomi teisingais ir išsamiais. Atliekant atsakovės žemės sklypo ribų matavimus, ginčo tvoros pamatai jau buvo įrengti, nes 2006-05-16 notariniu sutikimu ieškovas savo valia patvirtino sutinkantis, kad atsakovė statytų savo nuožiūra tvorą ant pamatų, esančių ant sklypų ribos, nesilaikant nustatyto atstumo nuo ieškovui priklausančio sklypo ribos ir atliktų tvoros teisinę registraciją. Į ieškovo žemės sklypą įsiterpusi tvoros dalis plačiausioje vietoje siekia tik 0,28 cm, o toliau link vidurio susiaurėja iki 0 cm. Aplinkybė, jog tvora pastatyta ant jau esančių pamatų, jos dalis užima nedidelį plotą ieškovo žemės sklypo, negali būti laikoma pažeidimu, nes visi darbai atlikti su ieškovo žinia ir sutikimu. Tvora pastatyta atsakovės lėšomis, 12 metų ieškovas nereiškė jokių pretenzijų, naudojosi tvoros atliekama paskirtimi. Ieškovo sutikimas išduotas 2006-05-16, tvora baigta statyti 2006 m. spalio mėnesį, nuo šio termino prasidėjo ieškinio senaties terminas, kuris šiuo metu yra pasibaigęs, todėl atsakovė prašo teismo taikyti ieškinio senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė: pašalinti ieškovo K. Z. nuosavybės teisės į žemės sklypą sodininkų bendrijoje „V.“, (duomenys neskelbtini) pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, įpareigojant atsakovę G. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti neteisėtai pastatytos tvoros dalį ant ieškovui K. Z. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodų bendrijoje ,,V.“, (duomenys neskelbtini), ir atlaisvinti bei sutvarkyti užimtą 2 kv. m ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą Situacijos schemoje, sudarytoje prie Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017-11-30 parengto žemės naudojimo patikrinimo akto dėl valstybinės žemės užėmimo; nustatytu terminu teismo reikalavimo atsakovei G. B. neįvykdžius, neteisėtai pastatytos tvoros dalį leisti nugriauti ieškovui K. Z. savo lėšomis, lėšas išieškant iš atsakovės G. B.. Pirmosios instancijos teismas nurodė,  jog:

5.1.                      ieškovas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, atsakovė G. B. yra gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Sklypus skiria vielinė tvora, kurios betoninis pamatas patenka į ieškovui priklausantį sklypą ir užima 2 kv. m ieškovo žemės sklypo. Šias aplinkybes 2017 m. konstatavo Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, taigi, negatorinio ieškinio sąlygos yra įrodytos;

5.2.                      2006-05-16 sutikimu, patvirtintu Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės, ieškovas sutiko, kad žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), esančio SB „V.“, (duomenys neskelbtini), savininkė G. B. statytų savo nuožiūra tvorą ant pamatų, esančių ant šių sklypų ribos, nesilaikant nustatyto atstumo nuo ieškovui priklausančio sklypo ribos.  Jokių kitų sąlygų ar teisių sutikime nesuformuluota. Taigi, buvo susitarta tik dėl tvoros statymo vietos (ant sklypų ribos ir ant buvusių pamatų). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog kitų pamatų, be jos pastatytų 2005 metais, ant sklypų ribos nebuvo. Šias atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino atsakovės prašymu apklausta liudytoja V. T.. Ieškovas nurodė, jog prieš duodant sutikimą statyti tvorą, sklypus skyrė seni pamatai ir du riboženkliai, ir kad jis davė atsakovei sutikimą statyti tvorą būtent ant buvusių senų pamatų. Šias aplinkybes patvirtino ieškovo prašymu apklaustas liudytojas Ž. K.. Kadangi jokių kitų įrodymų, patvirtinančių senų pamatų buvimą / nebuvimą į bylą nepateikta, teismas labiau tiki ieškovo paaiškinimais dėl buvusių senų pamatų buvimo, kadangi šias aplinkybes savo rašytiniame 2018-04-30 paaiškinime „Dėl 2018 m. kovo 22 d. reikalavimo“ patvirtino ir pati atsakovė G. B., nurodydama, jog „tvora buvo įrengta renovuojant ant žemės sklypo ribos esančius pamatus iš esmės nekeičiant jos vietos“. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji pastatė naujus betoninius pamatus, todėl labiau tikėtina, kad ji naujus pamatus iš dalies pastatė ne ant senų pamatų, o 2 kv. m pakeičiant jų buvimo vietą į ieškovo žemės sklypo pusę;

5.3.                      atsakovė prašo bylą nutraukti dėl mažareikšmiškumo, kadangi tvoros pamatas įsiterpia į ieškovo žemės sklypą tik 28 cm. Kaip nurodė ieškovas, duodamas sutikimą tvorą statyti ant žemės sklypų ribos, jis pasitikėjo atsakove, o, statant tvorą, buvo išvykęs į užsienį ir tik ketindamas atlikti kadastrinius sklypo matavimus sužinojo, jog tvora pastatyta ieškovo žemės sklype. Ieškovas neatsisakė dalies savo išimtinių teisių į nuosavybės objektą, byloje nenustatyta įgyjamosios senaties, nekilnojamojo turto perleidimo sutarties ar kito juridinio fakto, kuris būtų pagrindas atsakovei įgyti nuosavybės teisę į ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį;

5.4.                      atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo dar 2006 metais. Ieškovas nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2012 metais, bandant atlikti kadastrinius sklypo matavimus. Ieškovo nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną, taigi, ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino ir turėjo teisę kreiptis į teismą dėl nesilaikant 2006 m. susitarimo atsakovės savavališkai ant ieškovo žemės sklypo dalies pastatytos tvoros pašalinimo. Aplinkybė, jog ieškovas pasirašė 2006-05-12 žemės sklypo ribų paženklinimo akte, nesuponuoja išvados, jog ieškovas sutiko su tuo, jog atsakovė tvoros dalį statytų jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje;

5.5.                      atsakovė, pastatydama statinį ieškovo žemės sklypo dalyje, pažeidė ieškovo nuosavybės teises naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, todėl spręstina, kad atsakovė turi prisiimti dėl tokių jos veiksmų kylančias pasekmes, t. y. atsakovė turi nugriauti neteisėtai pastatytą tvoros dalį. Toks įpareigojimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nes: 1) dėl atsakovei priklausančio statinio buvimo ieškovui priklausančio žemės sklypo dalyje yra pažeidžiamos ieškovo nuosavybės teisės; 2) atsakovės pastatyta tvora yra nesudėtingas, negyvenamas, menkavertis statinys, todėl jos dalies nugriovimas atsakovės teises pažeis mažiau, nei šiuo metu yra pažeidžiamos ieškovo teisės; 3) atsakovė turi teisę tvoros dalį perkelti į savo žemės sklypą;

5.6.                      nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas, įgyvendindamas savo teises, būtų piktnaudžiavęs jomis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo skirti ieškovui baudą.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6.       Atsakovė G. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo K. Z. ieškinį atmesti.  Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 

6.1.                      apeliantė nemano, jog pažeidė ieškovo nuosavybės teisę, kadangi 2006-05-16 išduotu notariniu sutikimu ieškovas savo valia ir noru patvirtino sutinkantis, kad apeliantė tvorą statytų savo nuožiūra ant pamatų, esančių ant ieškovės ir atsakovo sklypų ribos, nesilaikant nustatyto atstumo nuo jam priklausančio sklypo ribos. Apeliantės žemės sklype atliekant kadastrinių matavimų darbus bei ieškovui savo parašu Žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akte Nr. 1 patvirtinant, jog jis sutinka su žemės sklypo ribomis, pamatai jau buvo įrengti ir ieškovui buvo puikiai žinoma jų, o tuo pačiu ir būsimos tvoros, buvimo vieta. Iš į bylą apeliantės pateiktų fotonuotraukų matyti, jog tvoros dalis į ieškovo žemės sklypą plačiausioje vietoje įsiterpusi tik 0,28 cm, o toliau link vidurio susiaurėja iki 0 cm. Nuo vidurio į kitą pusę tvora atitinkamai platėja ir 0,28 cm įsiterpia į apeliantės žemės sklypą, dėl ko 2006-05-16 sutikimo tekste nurodyta, kad pamatai stovi ant sklypų ribos;

6.2.                      ieškovas tik teismo posėdžio metu ėmė teigti, jog davė sutikimą statyti tvorą tik ant sklypų ribos, bet ne už jos ribų, taip pat, kad tvora turėjo būti pastatyta ant sklypų riboje buvusių pamatų. Pirminiuose reikalavimuose ir procesiniuose dokumentuose ieškovas neminėjo apie jokius senus buvusius pamatus, o priešingai, teigė, jog tvora tuo metu buvo naujai pastatyta ir jis negalėjo žinoti, kad ji patenka į jo sklypą, kadangi nebuvo riboženklių. Ieškovo argumentai, kad „iš G. B. įmonės 2006 m. spalio mėn. parengto žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypo, pažymėtose taškais 5 ir 6 ribose, tvoros pamatai yra ant sklypo ribos ir atsakovės žemės sklypo pusėje“ yra nepagrįsti. Vertinant, kad šis žemės sklypo planas teismui pateiktas A4 formato lape, šio plano mastelis 1:500 (kas reiškia 1 cm atitinka 5 metrus), todėl, esant tokiam masteliui, neįmanoma grafiškai nei atvaizduoti, nei įžiūrėti, kieno žemės sklype yra pamatų dalis. Be to, šis žemės sklypo planas tik patvirtina, jog tuo metu pamatai jau buvo įrengti, nes matininkas tikrai nebūtų žemės sklypo plane atvaizdavęs po teritoriją išmėtytų betoninių blokų, kaip teigė ieškovas ir jo iškviestas liudytojas Ž. K.. Neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis teismas Ž. K., kuris nurodė esąs ieškovo draugas, parodymus vertino patikimesniais negu V. T., kuri nurodė, jog ją su ieškovu ir apeliante sieja tik kaimyniniai santykiai. Be to, Ž. K. parodymai nebuvo nuoseklūs, t. y. iš pradžių jis tvirtino, jog apeliantės žemės sklype buvo seni pamatai, o teismui pradėjus tikslintis jo atsakymus, jis pradėjo teigti, jog buvo išmėtyti betoniniai blokai, kurių jis, kaip statybininkas, negalėtų pavadinti pamatais;

6.3.                      ieškovas melavo teismui, jog apie tai, kad tvoros dalis stovi jo žemės sklype, jis sužinojo neseniai, pradėjus jo žemės sklypo geodezinius matavimus. Ieškovo iškviestas liudytojas Ž. K. apklausiamas netgi du kartus patvirtino, jog ieškovui jau nuo 2007 metų buvo žinoma, kad tvora patenka į jo žemės sklypo ribas (7-10 min ir 13.20 min.). Teismas, priimdamas sprendimą, privalo vertinti įrodymų visetą, o ne pavienius įrodymus. Vertinant aplinkybę, jog ieškovas daugiau kaip 10 metų žinojo apie jo menamą nuosavybės teisių pažeidimą ir niekur nesikreipė, pats tvora naudojosi ir jokių pretenzijų apeliantei nereiškė, akivaizdu, jog tvoros vieta ir išsidėstymas visiškai atitiko ieškovo tikrąją valią, buvusią jam išduodant 2006-05-12 sutikimą. Ieškovas net neįrodinėjo aplinkybės, kad tvora, kuri stovi jau 12 metų, kaip nors pažeidžia jo interesus. Teismas sprendimą priėmė remdamasis formaliomis teisės normomis ir visiškai jų nevertino proporcingumo prasme;

6.4.                      apeliantė atsiliepime prašė teismo, netgi nustačius, kad tvoros dalis neteisėtai stovi ieškovo žemės sklype (nors su tuo kategoriškai nesutinka), šį faktą vertinti kaip mažareikšmį pažeidimą (tvora užima tik 28 cm ieškovo žemės sklypo) ir proporcingumo aspektu vertinti kilsiančias pasekmes, jeigu ieškinys bus tenkintas: t. y. neaiškumus, kurią tvoros dalį griauti, tolimesnius ginčus tarp kaimynų, kad pats ieškovas, ateityje siekdamas atsitverti nuo kaimynų, turės arba gauti jų sutikimą, arba tvoros dalį statyti vieno metro atstumu, kas reiškia, jog pats ieškovas „neteks“ galimybės naudotis didesne žemės dalimi, nei naudojasi šiuo metu.

7.       Ieškovas K. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.                      ieškovo išduotame notariniame sutikime yra aiškiai nurodyta, jog ieškovas leidžia atsakovei statyti tvorą ant pamatų, kurie yra ant atsakovės ir ieškovo žemės sklypus skiriančios ribos, t. y. ne jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Sutikimo davimo metu ant atsakovės žemės sklypo ribos buvo seni suirę betoniniai pamatai, pastatyti iš atskirų betono blokelių, kurių vietoje atsakovė siekė perstatyti naują tvorą su naujai įrengtais (išlietais) pamatais ir vielos tinklu, todėl atsakovė paprašė ieškovo sutikimo statyti tvorą mažesniu atstumu nei teisės aktuose numatyti atstumai ir vietoje esančių senų pamatų. Atsakovės teiginiai, jog nauji pamatai sutikimo metu jau buvo pastatyti ir ieškovas davė sutikimą tik likusios tvoros dalies, t. y. vielos tinklo, ant pamatų pastatymui yra visiškai nepagrįsti ir nelogiški, nes sutikimas statyti tvorą reikalingas visos tvoros statybai ir iki jos statybos pradžios, jeigu ji statoma mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu. Duomenų, jog ieškovas su atsakove būtų derinęs naujos tvoros pamatų statybos vietą ir davęs sutikimą juos statyti mažesniu atstumu iki notarinio sutikimo davimo, byloje nėra;

7.2.                      atsakovė 2018-04-30 atsakyme į ieškovo raginimą pašalinti jo teisių pažeidimą aiškiai nurodė, kad tvora buvo įrengta renovuojant ant žemės sklypo esančius pamatus. Be to, atsakovė atsiliepime į ieškinį (5 punktas) taip pat nurodė, jog su ieškovu buvo sutarta įrengiant tvorą renovuoti jau esančius pamatus. Taigi atsakovė pripažino, jog iki naujų pamatų statybos buvo seni pamatai, tačiau vėliau šias aplinkybes atsakovė ėmė neigti nurodydama, jog buvo statomi tik nauji pamatai. Ieškovo pakviestas liudytojas Ž. K. taip pat patvirtino faktą, kad atsakovės žemės sklype buvo seni suirę tvoros pamatai, kurių vėliau neliko, nes atsakovė pastatė naują tvorą išliejant naujus pamatus, kurių statyba buvo atlikta 2006 m. rudenį, kai ieškovo nebuvo Lietuvoje, o tvoros tinklas uždėtas 2017 metų pavasarį. Tuo tarpu atsakovės ir jos pakviestų liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi – atsakovė vienuose dokumentuose teigia, jog nauja tvora įrengta perstatant senus pamatus, o vėliau ji byloje duodama paaiškinimus teigė, jog išvis nebuvo tvoros senų pamatų ir 2005 metais buvo statoma nauja tvora, tik vielos tinklas buvo baigtas dėti 2006 spalio mėnesį. Atsakovės pakviesta liudytoja V. T. teigė, kad senų tvoros pamatų išvis nebuvo ir buvo įrengti nauji pamatai. Liudytojas D. P. paklaustas, kada buvo liejami nauji tvoros pamatai, nurodė, kad panašiu metų laiku, kaip vyko teismo posėdis (liudytojo apklausa posėdyje vyko 2018 m. spalio mėnesį), kas patvirtina ieškovo liudytojo Ž. K. parodymus, jog tvoros pamatai buvo statomi 2016 m. rudenį, o ne tik tvoros tinklas uždėtas;

7.3.                      ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad seni pamatai buvo įrengti ir žemės riboženkliai buvo kitoje vietoje nei šiuo metu jie yra pastatyti. G. B. įmonės 2006 m. spalio mėn. parengtame plane nurodytos ribos, iš kurio matyti, kad jame fiksuoti duomenys nesutampa su 2006-05-12 žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte nurodytais duomenimis, kuriame sklypas buvo paženklintas penkiais riboženkliais, o minėtame plane, kuris sudarytas vėliau, buvo nurodyti septyni riboženkliai. Be to, atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad 2016 metu rudenį buvo panaikinti jos žemės sklypo riboženkliai, tačiau neigė, jog ji tai padarė. Tuo tarpu iš G. B. įmonės 2006 m. spalio mėn. parengto atsakovės žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypo ribose, pažymėtose taškais 5 ir 6, tvoros pamatai yra ant sklypo ribos ir atsakovės žemės sklypo pusėje. Taigi, atsakovė, renovuodama senus pamatus ir pašalindama savo žemės sklypo riboženklius, dalį naujų pamatų pastatė ieškovui priklausančiame žemės sklype ir tokiu būdu užėmė dalį jam priklausančio žemės sklypo. Aplinkybę, jog atsakovės žemės sklypo ribos neatitinka jos žemės sklypo 2006-05-12 paženklinimo akte nurodytų ribų ir atsakovės žemės sklypo riba, besiribojanti su ieškovo žemės sklypu, yra pasislinkusi į ieškovo žemės sklypo pusę bei neatitinka sodų bendrijos generalinio plano, patvirtina ir byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-01-27 raštas Nr. 1SS-(10.5)-205 (3 puslapio paskutinės dvi pastraipos) ir 2017-11-30 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-889, kuriame konstatuota, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas yra aptvertas vieline tvora su betoniniu pamatu, ir šiaurinėje atsakovės žemės sklypo dalyje pastatyta tvora yra ieškovui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose bei užima 2 kv. m. bendro ploto;

7.4.                      atsakovė, pastatydama statinį ieškovo žemės sklypo dalyje, pažeidė ieškovo nuosavybės teises naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, todėl turi prisiimti dėl tokių jos veiksmų kylančias pasekmes, t. y. nugriauti neteisėtai pastatytą tvoros dalį. Atsakovės argumentai, jog neaišku, kokią statinio dalį nugriauti, ar kad dėl jo griovimo ji patirs išlaidas yra nepagrįsti, nes atsakovė vykdydama neteisėtus veiksmus (neteisėtas statybas) turi prisiimti ir visas pasekmes, o ne mėginti jas perkelti ieškovui ar jų išvengti. Nei viena CK norma nenumato, jog nuosavybės teisių pažeidimas gali būti vertinamas kaip mažareikšmis. Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris reiškia, jog asmeniui yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių. CK 4.95 straipsnis numato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, o CK 4.98 straipsnis numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su daikto valdymo netekimu. Aplinkybė, kad asmuo faktiškai užvaldė kaimyninio žemės sklypo dalį, o šio savininkas to neginčijo, negali būti laikoma tinkamu patvirtinimu, jog vienas asmuo kitam perleido dalį nuosavybės, nes nuosavybė iš vieno asmens kitam gali būti perleista tik įstatymui neprieštaraujančiu pagrindu ir būdu (CK 4.47 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

8.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

9.       Byloje nustatyta, kad ieškovas yra 0,0589 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas.

10.       Atsakovė yra su ieškovo žemės sklypo besiribojančio 0,0596 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė.

11.       Atsakovės žemės sklypo naudojimo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypas yra aptvertas vieline tvora su betoniniu pamatu, kuri 2 kv. m įsiterpusi į ieškovo žemės sklypą (2017 m. lapkričio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-889 ir situacijos schema prie šio akto).

12.       Savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti CK 4.95 str. ir 4.98 str. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (nekilnojamasis daiktas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 str. pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir kt.).

13.       Atsakovė nurodė, kad teisę statyti ginčo tvorą ji įgijo 2006 m. gegužės 16 d. ieškovo rašytinio sutikimo pagrindu.

14.       Gretimo žemės sklypo savininko duotas rašytinis sutikimas išreiškia jo valią dėl statybos, sukuria statymo teisę tokį interesą turinčiam asmeniui. Toks rašytinis sutikimas traktuotinas kaip vienašalis sandoris, įpareigojantis jį sudariusį asmenį, t. y. rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tų teisių, kurias rašytinis sutikimas suteikia jo adresatui, o pastarasis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 str. 3, 4 d. ).

15.       2006 m. gegužės 16 d. sutikimo teksto matyti, kad ieškovas sutiko, jog atsakovė statytų savo nuožiūra tvorą ant pamatų, esančių ant ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribos, nesilaikant nustatyto atstumo nuo ieškovui priklausančio sklypo ribos, ir savo vardu atliktų tvoros teisinę registraciją.

16.       Šio sutikimo tekstas nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas suteikė atsakovei teisę statyti tvorą ir ant pamatų, patenkančių į ieškovo žemės sklypą. Sutikime aiškiai nurodyta, kad sutikimas duotas statyti tvorą ant pamatų, esančių ant ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribos.

17.       Atsakovė teigia, kad ieškovas pats ketino statyti tvorą, juosiančią jo žemės sklypą, tačiau tvoros statybai neturėjo lėšų. Todėl šalys susitarė, kad tvorą ant jau esančių pamatų savo lėšomis pastatys atsakovė ir įregistruos tvorą savo vardu. Ieškovas neigė buvus tokį šalių susitarimą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė ketino statyti tvorą ant jos žemės sklype buvusių pamatų, tačiau taip nebūtų laikomasi teisės aktais nustatyto atstumo iki ieškovo žemės sklypo ribos. 2006 m. gegužės 16 d. sutikimu ieškovas sutiko, kad tvorą atsakovė statytų ant buvusių pamatų nesilaikant teisės aktais nustatyto atstumo iki ieškovo žemės sklypo ribos, tačiau nedavė sutikimo tvorą statyti ieškovo žemės sklype.

18.       Atsakovė taip pat teigia, kad ginčo tvoros pamatai jau buvo 2006 m. gegužės 16 d. sutikimo davimo metu. 2006 m. gegužės 12 d., dalyvaujant ieškovui, buvo atliktas atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimas-parodymas vietoje, todėl ieškovui turėjo būti aišku, kad dalis ginčo tvoros pamatų patenka į ieškovo žemės sklypą. 2006 m. gegužės 16 d. ieškovo sutikimas atsakovei statyti tvorą ant buvusių pamatų, atsakovės teigimu, patvirtina šalių susitarimą statyti tvorą ant buvusių pamatų, kurių dalis patenka į ieškovo žemės sklypą.

19.       Visų pirma, byloje nėra įrodymų, kad ginčo tvoros pamatai jau buvo ieškovo žemės sklype 2006 m. gegužės 16 d. sutikimo davimo metu. Vienintelis rašytinis įrodymas apie galimą tvoros / pamatų buvimo vietą šiuo laikotarpiu yra 2006 m. spalio mėn. G. B. įmonės parengtas atsakovės žemės sklypo planas M 1:500. Šiame plane ties ieškovo ir atsakovės žemės sklypo riba, tarp atsakovės žemė sklypo taškų 5-6, pažymėta tvora, kuri yra tik atsakovės žemės sklype. Atsakovės teiginiai, kad dėl plano mastelio M 1:500 nėra galimybės pažymėti tikslios tvoros buvimo vietos, nėra nei pagrįsti, nei įrodyti. Atsakovė yra pasirašiusi šį planą ir pastabų dėl jo nepareiškė.

20.       Ieškovo ir atsakovės kviestų liudytojų paaiškinimai apie tvoros pamatų buvimo faktą, vietą ir laiką yra prieštaringi. Atsakovės kviestos liudytojos V. T. paaiškinimai, kad iki tol, kol atsakovė neišliejo ginčo tvoros pamatų, jokių kitų pamatų nebuvo, nėra pakankami konstatuoti įrodytu faktą, kad ginčo tvoros pamatai jau buvo 2006 m. gegužės 16 d. sutikimo davimo metu – liudytoja davė paaiškinimus apie daugiau kaip prieš 10 metų buvusius įvykius, todėl tikėtina, kad jos žinios gali būti netikslios, be to, nėra aišku, iš kur liudytojai yra žinomi / gali būti žinomi tikslūs faktai apie ginčo tvoros pamatų statybą.

21.       Net jei ginčo tvoros pamatai ir būtų buvę 2006 m. gegužės 16 d. sutikimo davimo metu, tai nebūtų pagrindas 2016 m. gegužės 16 d. sutikimą aiškinti kaip suteikiantį teisę atsakovei statyti tvorą ir ant pamatų, esančių ieškovo žemės sklype. Kaip jau minėta, sutikime aiškiai nurodyta, kad sutikimas duotas statyti tvorą ant pamatų, esančių ant ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribos.

22.       Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 528/2014, 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). 

23.       Atsakovės tvoros dalis iki šiol yra ieškovo žemės sklype, todėl teigti apie ieškinio senaties termino praleidimą nėra pagrindo.

24.       Nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas nugriauti ieškovo žemės sklype esančią tvoros dalį prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 4 d.). Atsakovės tvora užima 2 kv. m ieškovo žemės sklypo, kas nei objektyviai, nei atsižvelgiant į ieškovo žemės sklypo plotą – 589 kv. m, nėra ypatingai nereikšmingas plotas. Tvora nėra sudėtingas statinys, ją sudaro nemasyvus betono pamatas ir vielos tinklas, pagal situacijos schemą prie 2017 m. lapkričio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-889 griautina tvoros dalis yra apie 11 m, todėl išlaidos tvoros daliai nugriauti nelaikytinos neproporcingai didelėmis.

25.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

26.       Ieškovas už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 500 Eur. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės ieškovo naudai (CPK 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės G. B. ieškovo K. Z. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                       Rūta Burdulienė

            Dainius Rinkevičius

                Neringa Švedienė