Baudžiamosios bylos Nr. e1-1583-1124/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39734-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
Lietuvos Respublikos vardu
2020 m. spalio 26 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – pradinis, gyvenantis bei gyvenamąją vietą deklaravęs adresu – (duomenys neskelbtini) vedęs, nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
1. V. K. 2020 m. spalio 4 d. apie 8.16 val., būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,95 promilių neblaivumas), J. M. priklausančiu automobiliu FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, važiavo (duomenys neskelbtini) – vairavo minėtą transporto priemonę.
2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 2811 straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
3. Veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).
4. Kaltinamojo V. K. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.
4.1. Kaltinamasis V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2020 m. spalio 3 d. vakare G. S. jį savo automobiliu nuvežė į mamos O. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Mamos namuose jis vienas vartojo alkoholį – išgėrė apie 1 l talpos degtinės butelį. 2020 m. spalio 4 d. atsikėlęs ryte vėl vienas išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės. Po to jam paskambino draugas J. O., gyvenantis (duomenys neskelbtini) ir pasikvietė jį pas save į svečius. Kadangi mamos namo kieme stovėjo jo sugyventinės J. M. automobilis FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nusprendė šiuo automobiliu nuvažiuoti iki J. O. namų. Be sugyventinės žinios pasiėmęs automobilio užvedimo raktelius, kurie buvo palikti kambaryje, jis nuvažiavo pas J. O.. Jo namuose jie dviese išgėrė 0,5 talpos butelį degtinės. Po to nusprendė sugrįžti į mamos namus bei ten palikti automobilį. Jis atsisėdo į vairuotojo vietą, o J. O. – į priekinę keleivio vietą. Važiuodamas žvyrkeliu (duomenys neskelbtini), jis sankryžoje ketino sukti į kairę pusę, tačiau, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo į pievą. Automobilis apvirto ant kairio šono. Jiems išlipus iš automobilio, J. O. nuėjo į namus, o jis liko prie automobilio. Netrukus prie jo priėjo moteris, vardu N., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ji pasakė, kad iškvies policiją. Kadangi jis susižalojo bei jam bėgo kraujas iš žaizdos galvoje, todėl nuėjo į namus nusiprausti bei persirengti. Būdamas namuose, jis laukė atvykstančių pareigūnų. Po 15 minučių į mamos namus atvyko policijos pareigūnai. Kadangi eismo įvykio metu patyrė sužalojimų, pareigūnai iškvietė medikus, kurie jį pristatė į Elektrėnų ligoninę, o vėliau nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Po suteiktos pagalbos ligoninėje jis buvo pristatytas į areštinę. Jo sugyventinė J. M. nežinojo, kad jis ketina vairuoti pastarajai priklausantį automobilį apsvaigęs nuo alkoholio. Jis pats teisės vairuoti transporto priemones niekuomet nebuvo įgijęs ir niekuomet automobilio nevairuodavo. Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 78–80).
4.2. Remiantis policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, N. S. ir jos sūnus D. S. pranešė policijai apie tai, kad V. K. 2020 m. spalio 4 d. apie 8.18 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „FORD FOCUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio nesuvaldęs nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies bei apvirto. Policijos pareigūnai, būdami įvykio vietoje, nustatė, kad asmuo, vairavęs transporto priemonę, iš įvykio vietos pasišalino. Apie įvykį pranešę asmenys įvykio vietoje buvusiems pareigūnams paaiškino, kad patys stebėjo eismo įvykį bei matė, kad automobilį vairavo V. K.. Pranešėjai paaiškino, kad V. K., vairuodamas automobilį, nuvažiavęs nuo kelio, apsivertė. Kartu su V. K. automobilyje buvęs vyras po eismo įvykio, išlipęs iš automobilio, nuėjo į namus. Pastarieji iš karto įvykio vietoje nebuvo apklausti dėl techninių kliūčių. V. K. policijos pareigūnai surado namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Patikrinus V. K. blaivumą alkotesteriu, buvo nustatyta, kad vairuotojas neblaivus. Pirmojo pūtimo metu vairuotojui buvo nustatytas 1,95 promilių neblaivumas. Antrojo pūtimo metu V. K. buvo nustatytas 2,34 promilių neblaivumas. V. K. paaiškino, kad alkoholį vartojo, suvokė, ką padarė bei kokia numatyta atsakomybė (b. l. 17–19).
4.3. Remiantis alkotesterio Alcotest 7510, Nr. ARKA-0023, duomenimis, kaltinamajam V. K. alkoholio kiekio matuokliu tikrinimo metu nustatytas: 8.58 val. – 1,95 promilių neblaivumas, 9.16 val. – 2,34 promilių neblaivumas (b. l. 33–37).
4.4. VšĮ „Emprikis“ duomenimis 2003 m. gamybos automobilio „FORD FOCUS DI“ vidutinė kaina –1 058 Eur (be PVM) (b. l. 43).
4.5. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „FORD FOCUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė J. M. (b. l. 44).
5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama V. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,95 promilių neblaivumas. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Teismas sprendžia, kad V. K. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus.
6. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą), taip pat taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždraudžiant kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, valstybės naudai išieškant transporto priemonės – automobilio „FORD FOCUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 280 Eur.
7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu sutinka, prašo piniginę baudą leisti sumokėti dalimis per dvejus metus (b. l. 100–105).
9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis).
10. Kaltinamasis neteistas, per penkių metų laikotarpį nebaustas administracine tvarka, nedirba. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad jis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą.
11. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą, kuri pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas dar mažinta 1/3. Teismo vertinimu, minėtos rūšies bei dydžio bausmė yra proporcinga tiek konkrečios veikos, tiek ir asmens pavojingumui ir pakankama bausmės tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, baudos dydį, nustatytinas dvylikos mėnesių terminas baudos sumokėjimui (BPK 352 straipsnio 1 dalis).
12. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas laikas kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2020 m. spalio 4 d. 8.58 val. iki 2020 m. spalio 5 d. 11.34 val., dvi laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtas dienas prilyginant 4 MGL dydžio baudai (b. l. 90–91).
13. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).
14. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
15. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
16. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.
17. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
18. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-34-699/2018, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-114-628/2019 ir kt.).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso J. M. – nenustatyta, kad automobilio savininkas žinojo, davė sutikimą, jog automobilis butų panaudotas nusikaltimui daryti.
21. Automobilis FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Teismas pažymi, kad šiuo atveju sąmoningas svetimo automobilio panaudojimas nusikaltimui daryti, neturi tapti būdu išvengti galimo nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Taigi, nesant galimybės konfiskuoti automobilį iš savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 058 Eur (be PVM) (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tai, teismo vertinimu, atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo principą.
22. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti kelių transporto priemones) (b. l. 81–89, 90–94), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
V. K. į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme, nuo 2020 m. spalio 4 d. 8.58 val. iki 2020 m. spalio 5 d. 11.34 val.., dvi laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtas dienas prilyginant 4 MGL dydžio baudai, ir V. K. paskirti galutinę bausmę – 46 MGL (2 300 Eur) dydžio baudą, įpareigojant V. K.šią baudą sumokėti per dvylika mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos – kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 30 dienos sumokant ne mažiau kaip 190 (vieno šimto devyniasdešimties) eurų dydžio baudos dalį.
V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti V. K. 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos – 2020 m. spalio 5 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti, iš V. K. išieškoti, automobilio FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 058 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt aštuonis eurus) valstybės naudai.
V. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.
Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Rasa Bagdžiūtė