Civilinė byla Nr. 2S-664-230/2016

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04397-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1.; 3.1.18.1.; 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties priteisti laikiną išlaikymą civilinėje byloje Nr. 2-5229-652/2015 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. K. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškinyje prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui – sūnui D. K. po 150 Eur kas mėnesį iki bus išnagrinėta byla ir priimtas teismo sprendimas. Nurodė, kad šiuo metu jos turtinė padėtis yra sunki, ji registruota darbo biržoje, negauna jokių pajamų, gyvena tik iš santaupų. Taip pat nurodė, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, dirbantis užsienyje, tačiau jai nėra žinomi duomenys apie jo gaunamas pajamas per paskutiniuosius metus. Atsakovas tik iš dalies prisideda prie vaiko išlaikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkino visiškai, taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš atsakovo V. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui – D. K., gimusiam, (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2015-10-30, iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jo motiną L. K..

Teismas nustatė, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškovė tikėtinai pagrindė nurodomą laikino išlaikymo dydį nepilnamečiam sūnui. Ieškovė savo prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo grindė savo sunkia materialine padėtimi. Ieškovės teigimu, atsakovas dirba užsienyje, todėl ieškovė neturi galimybės pateikti duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas. Iš teisme esančios informacinės sistemos gautų duomenų matyti, kad atsakovas Lietuvoje oficialiai nedirba (2015-11-23 pažyma apie asmens įdarbinimus už 2014-11-01 – 2015-11-30), nekilnojamojo turto neturi (VĮ ,,Registrų centras“). Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, ieškovės nurodytas aplinkybes bei į įstatymo nuostatas, teismas sprendė, jog iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2015-10-30 iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį, kadangi jis teikia išlaikymą ir kitaip prisideda prie vaiko išlaikymo. Atskirajame skunde nurodo, jog ieškovė, teikdama prašymą teismui priteisti išlaikymą, pati pripažino, kad jis pagal galimybes teikia išlaikymą savo sūnui, periodiškai pervesdamas atitinkamą pinigų sumą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, ieškovė suklaidino teismą, nurodydama, kad ji nedirba. Ši aplinkybė neatitinka tikrovės, kadangi ieškovė faktiškai dirba, ką patvirtina priedai prie ieškinio. Todėl teismo nutarties motyvas, kad šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra sunki, ji registruota darbo biržoje, negauna jokių pajamų, gyvena tik iš santaupų, yra nepagrįstas. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad jis iš dalies prisideda prie vaiko išlaikymo, savanoriškai mokėdamas po 60 Eur. Atsakovas taip pat pažymi, kad 150 Eur dydžio išlaikymo teikimas yra neproporcingai didelis ir prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams, kadangi jo pajamos nėra tokio dydžio, kad galėtų mokėti tokį išlaikymą. Jis šiuo metu nedirba, be to, teikia išlaikymą ir kitokiu būdu, t. y. perka drabužius, žaislus, maistą.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir iš atsakovo V. K. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui D. K., teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui, iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 (MMA) minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo V. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą po 150 Eur per mėnesį nuo 2015-10-30 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atskirajame skunde atsakovas su priimta nutartimi nesutinka, grįsdamas tuo, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, neatsižvelgė į aplinkybę, kad apeliantas savanoriškai pagal savo galimybes teikia vaikui išlaikymą, bei į šalių turtinę padėtį ir galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neturinčius teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Nors atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog savanoriškai teikia materialinį išlaikymą po 60 Eur kas mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui, taip pat teikia išlaikymą ir kitokiu būdu (perka drabužius, žaislus, maistą), tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju susitarimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo teismo nėra patvirtintas, be to, atsakovas nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nors pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Be to, iškelta byla dėl išlaikymo priteisimo patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo išlaikymo pareigos vykdymo. Apeliantas taip pat nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu bei nurodo, kad jo pajamos nėra tokio dydžio, kad galėtų teikti priteisto dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, jo tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir ar bent dalį tokių poreikių atsakovas tenkina savanoriškai. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai. Taigi, taikant šią laikinąją apsaugos priemonę prioritetiškai ginami vaiko interesai, o tai reiškia, kad laikinas išlaikymas bet kokiu atveju turi būti tokio dydžio, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimalius ir būtiniausius savo poreikius. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minimaliai mėnesinei algai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu esant 325 Eur, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra daugiau duomenų apie atsakovo turimą turtą bei gaunamas pajamas, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis proporcingumo principu, kol nėra išsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, vaiko poreikių mastas (įvertinant vaiko amžių, būtinuosius ir specialiuosius jo poreikius), kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, pagrįstai vertino, kad 150 Eur laikinas materialinis išlaikymas yra būtinas esminiams nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Kadangi abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ir teikti bent pusės minimalios algos dydžio išlaikymą, kas sudaro 162,50 Eur, todėl atsižvelgiant į vaiko poreikiams patenkinti būtiną lėšų sumą (325 Eur), kartu preliminariai įvertinus šalių turtinę padėtį, priteista 150 Eur laikino išlaikymo vaikui suma, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra protinga ir būtina, o pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo įpareigojimas teikti laikiną išlaikymą nepilnamečiam šalių vaikui iki ginčo išsprendimo pabaigos (teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos), buvo paskirta visiškai pagrįstai. Be to, apeliantas nepagrindė, kad pakanka mažesnės laikino išlaikymo sumos (60 Eur per mėnesį), siekiant užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Nors apeliantas teigia, kad jo turtinė padėtis yra sunki ir jis neišgalėtų mokėti priteisto dydžio laikino išlaikymo, tačiau pažymėtina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, jis nenurodė ir nepateikė duomenų, kad jo galimybės dirbti būtų apribotos dėl jo sveikatos būklės. Nors atsakovas teigia, kad jo gaunamos pajamos nėra tokio dydžio, kad galėtų teikti tokio dydžio išlaikymą, kokį priteisė teismas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių gaunamų pajamų dydį, taip pat nepateikė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                        Nijolia Indreikienė