Civilinė byla Nr. 2YT-4928-323/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02548-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. birželio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. Ū. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė L. P., Z. F. G..

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės L. P. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2019-03-14 patvarkymą Nr. S-19-109-10010 dėl atmesto prašymo dalies ir nustatyti papildomą 1 307,19 Eur lėšų sumą, kurią per vieną kalendorinį mėnesį pareiškėjas galėtų panaudoti operacijoms atlikti. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019-01-23 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, akcijų, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose, taip pat pas jį ar trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 784 001,39 Eur, areštą. Nutarties vykdymas pavestas antstoliui, kuriam nurodyta nustatyti lėšų sumą, kurią per vieną kalendorinį mėnesį pareiškėjas galėtų panaudoti operacijoms atlikti. Nutartis pavesta vykdyti antstolei L. P., kuriai pareiškėjas 2019-02-25 pateikė prašymą nustatyti ne mažesnę nei 1 862,19 Eur sumą, kurią per vieną kalendorinį mėnesį galėtų panaudoti operacijoms atlikti. Antstolė skundžiamu 2019-03-14 patvarkymu prašymą tenkino iš dalies ir nustatė sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos (toliau – MMA), kurią per vieną kalendorinį mėnesį pareiškėjas gali panaudoti operacijoms atlikti. Paaiškino, kad antstolė nepagrįstai atmetė likusią prašymo dalį, kadangi atmesta prašymo dalis apėmė lėšas, kurios susideda iš: 707,19 Eur sumos, kurią pareiškėjas yra įsipareigojęs mokėti kreditoriui AB (duomenys neskelbtini) bankas pagal 2008-07-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais) bei 600 Eur pagal sudarytas draudimo sutartis. Pažymėjo, kad šioje dalyje antstolei atmetus prašymą, pareiškėjas netenka galimybės mokėti kredito įmokas pagal nustatytą mokėjimo grafiką, dėl ko bankas galimai įgis teisę reikalauti mokėti netesybas arba teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį, o tokiu atveju sumažėtų pareiškėjo mokumas. Be to, pareiškėjui neturint galimybės mokėti draudimo įmokas, draudikas įgytų teisę nutraukti pareiškėjo gyvybės draudimo sutartį, dėl ko pareiškėjas, esant atitinkamoms sąlygoms, negautų draudimo išmokos bei, nutraukus draudimo sutartį, prarastų sumokėtus pirmų trijų metų draudimo įmokų mokesčius; nemokant sūnaus draudimo įmokų, nukentėtų jo interesai.

Suinteresuotas asmuo antstolė L. P. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2019-04-02 patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė teismui. Nurodė, kad nustatė piniginių lėšų sumą, neviršijančią MMA, kurią per vieną kalendorinį mėnesį pareiškėjas galėtų panaudoti operacijoms atlikti. Pažymėjo, kad teismas, taikęs laikinąsias apsaugos priemones, gali nurodyti, kad iš areštuotų lėšų galima atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis bei turi šiuos asmenis konkrečiai įvardyti priimtoje nutartyje. Šiuo atveju jokie konkretūs tretieji asmenys, su kuriais pareiškėjui leidžiama atsiskaityti iš areštuotų lėšų, Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-23 nutartyje nėra įvardyti, todėl neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir leisti atsiskaityti kas mėnesį su banku ir draudimo bendrove.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas netenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolės L. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0109/19/00089, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-23 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-720-538/2019, kuria nutarta areštuoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, akcijas, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 784 001,39 Eur, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Vykdydama paminėtą nutartį antstolė 2019-01-29 turto aprašu aprašė 7/16 dalis žemės sklypo, 7/16 dalis pastato – gyvenamojo namo, 7/16 dalis pastato – sandėlio, 7/16 dalis pastatų – tvartų, 7/16 dalis pastato – pirties, adresu (duomenys neskelbtini), 7/16 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 23 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, pinigines lėšas, esančias/patenkančias į kredito įstaigų sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-02-26 antstolės kontoroje gautas pareiškėjo atstovo prašymas nustatyti ne mažesnę nei 1 862,19 Eur lėšų sumą, kurią pareiškėjas per vieną kalendorinį mėnesį galėtų panaudoti operacijoms atlikti. 2019-03-14 patvarkymu dėl 2019-02-25 prašymo Nr. S-19-109-10010 antstolė pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – nustatė konkrečią lėšų sumą, kurią per vieną kalendorinį mėnesį pareiškėjas gali panaudoti operacijoms atlikti, t. y. grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA.

CPK 145 straipsnio 6 dalis nustato, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas įtvirtina aiškų teismo ir antstolio funkcijų pasiskirstymą: teismas turi nurodyti operacijų, kurios gali būti atliekamos su areštuotomis lėšomis, sąrašą, o antstoliui pripažįstama diskrecijos teisė nustatyti konkrečią panaudotiną teismo leistoms operacijoms sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017; 2017-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1268-516/2017; kt.).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019-01-23 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rezoliucinėje dalyje įpareigojo antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Pareiškėjas šiuo atveju turi konkretų tikslą – nustatyta tvarka vykdyti sutartinius įsipareigojimus AB (duomenys neskelbtini) bankui pagal 2008-07-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais) bei draudikui (duomenys neskelbtini) pagal draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Paminėtoje teismo nutartyje galimybė iš areštuotų piniginių lėšų pareiškėjui vykdyti periodinius atsiskaitymus su AB (duomenys neskelbtini) banku ir mokėjimus draudimo bendrovei nenumatyta. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusį Klaipėdos apygardos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo byloje nėra.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, pažymėtina, kad tik nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmusiam teismui nurodžius, kokias įmokas leidžiama mokėti, kokias prievoles ar sutartinius įsipareigojimus vykdyti iš areštuotų piniginių lėšų, antstoliui kiltų pareiga pagal skolininko pateiktus įrodymus, susijusius su lėšų poreikiu toms teismo nustatytoms operacijoms atlikti, nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per kalendorinį mėnesį gali būti panaudota teismo nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti. Šiuo atveju nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmusiam teismui nenurodžius, kad iš areštuotų lėšų pareiškėjas gali atsiskaityti su AB (duomenys neskelbtini) banku bei (duomenys neskelbtini), antstolei nebuvo pagrindo vertinti pareiškėjo piniginių lėšų poreikio šiems mokėjimams vykdyti.

Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjo T. Ū. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0109/19/00089 grąžinti antstolei L. P..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                                       Genovaitė Vaizgėlienė