Baudžiamoji byla Nr. 1S-37-616/2022
Teisminio proceso Nr. 1-70-3-00015-2022-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 23 d. nutarties.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio Viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro (Valsts policija Galvenā kārtības policijas pārvalde Satiksmes drošības pārvalde Satiksmes uzraudzības un koordinācijas birojs) 2020 m. lapkričio 12 d. priimtu sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), paskirta 80 Eur piniginė sankcija už tai, kad įmonei priklausančia transporto priemone „SCANIA R400“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 20 d., 20.22 val., (duomenys neskelbtini), už gyvenamosios vietos zonos ribų, kur leistinas greitis negali viršyti 50 km/val., buvo viršytas leistinas greitis, t. y. įmonei priklausanti transporto priemonė važiavo 76 km/val. greičiu, tačiau įvertinus leistiną greičio matavimo prietaiso GATSO paklaidą – 73 km/val. greičiu, dėl to leistinas važiavimo greitis buvo viršytas 23 km/val. Sprendimas priimtas vadovaujantis Kelių eismo įstatymo 55 straipsnio 9 dalimi, Administracinės atsakomybės įstatymo 162 straipsniu. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 5 d. Sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota nurodytą 80 Eur piniginę sankciją sumokėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2022 m. vasario 28 d. buvo gautas Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio Viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro prašymas dėl 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos piniginės sankcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 23 d. nutartimi teismas netenkino Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio Viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro prašymo dėl Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio Viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3651 straipsnio 3 dalies 7 ir 11 punktuose numatyti pagrindai atsisakyti pripažinti piniginę sankciją, kadangi kelių eismo taisyklių pažeidimą galimai padarė kitas asmuo – įmonės vairuotojas E. P..
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Jonas Trumpulis pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pripažinti Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio Viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skirta 80 Eur piniginė sankcija UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdyti šį sprendimą pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus.
4.1. Prokuroras skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Mano, kad šiuo atveju atsisakyti pripažinti piniginę sankciją nėra nustatyta pagrindų, išvardintų Lietuvos BPK 3651 straipsnio 3 dalyje ir 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – Pamatinis sprendimas) 7 straipsnyje. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko su prašymu ir nurodė, kad pažeidimo padarymo vietoje ir laiku įmonei priklausančią transporto priemonę „SCANIA R400“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. P., tačiau teismui pateiktoje medžiagoje yra patvirtinimas, kad procesiniai dokumentai dėl šio pažeidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųsti bendrovės nurodytu adresu. Pažymi, kad teismui pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta baudos mokėjimo tvarka, apskundimo teisė ir galimybė nurodyti nusižengimo metu transporto priemonę vairavusį asmenį, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ paminėto sprendimo neapskundė, baudos nesumokėjo ir nenurodė transporto priemonę vairavusio asmens. Teigia, kad tai, jog bauda paskirta juridiniam asmeniui, netrukdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėjus paskirtą baudą, išieškoti šią baudą iš savo darbuotojo civilinio proceso tvarka. Pažymi ir tai, kad teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą piniginę sankciją, nevertina sprendimo, kuriuo ji paskirta, turinio, nesprendžia ir neperžiūri nubausto asmens kaltės klausimo, paskirtos bausmės teisingumo ir kt. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos priimto sprendimo neskundė, šis formalusis reikalavimas pripažinti piniginę sankciją, paskirtą užsienio valstybėje, ir ją vykdyti Lietuvos Respublikoje, turėtų būti tenkinamas.
5. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas tenkinamas iš dalies.
6.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai priėmė sprendimą netenkinti Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio Viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro prašymo dėl Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio Viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Pamatiniame sprendime nustatyta tvarka ir taisyklės, kuriomis vadovaujantis, pripažįstamos ir vykdomos kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Pamatinio sprendimo nuostatos yra inkorporuotos į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, įgyvendinant jas BPK 3651 ir 3652 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis. 7. Pagal Pamatinio sprendimo 6 straipsnį, sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal Pamatinio sprendimo 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti Pamatinio sprendimo 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo.
8. Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio Viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro prašymas ir liudijimas dėl 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos piniginės baudos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo bei vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje atitinka Pamatinio sprendimo reikalavimus.
9. Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio Viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro 2020 m. lapkričio 12 d. sprendime byloje Nr. (duomenys neskelbtini) veika kvalifikuota kaip kelių eismo taisyklių pažeidimas. BPK 3651 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu ji paskirta dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai piniginė sankcija paskirta dėl Pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų. Vadovaujantis Pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalimi, pagal šio pamatinio sprendimo sąlygas ir netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo yra pripažįstami bei vykdomi sprendimai už elgesį, pažeidžiantį kelių eismo taisykles, įskaitant taisyklių dėl vairavimo ir poilsio laiko bei taisyklių dėl pavojingų krovinių pažeidimus. Pažymėtina, kad ir Pamatinio sprendimo preambulės 4 konstatuojamoje dalyje numatyta, kad šis pamatinis sprendimas taip pat turėtų būti taikomas finansinėms baudoms, paskirtoms už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, neperžiūri sprendimo dėl piniginės sankcijos paskyrimo atsakingo asmens kaltės požiūriu, nesprendžia atsakingo asmens kaltės klausimo ar paskirtos sankcijos teisingumo, todėl apygardos teismas nevertina ir nepasisako dėl Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos nustatyto kelių eismo taisyklių pažeidimo bei už šį pažeidimą paskirtos sankcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstumo.
10. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio Viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nubausta už tai, kad įmonei priklausančia transporto priemone buvo viršytas leistinas greitis. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtu sprendimu nubausta už pažeidimą, kuris patenka į Pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų sąrašą.
11. Lietuvos Respublikoje už analogišką veiką – greičio viršijimą – taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnį. ANK 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Taigi, ANK nenumato atsakomybės juridiniam asmeniui, todėl, jei Kelių eismo taisyklių pažeidimas su uždarajai akcinei bendrovei priklausančia transporto priemone būtų padarytas Lietuvos Respublikoje, būtų privaloma aiškintis, kas vairavo transporto priemonę pažeidimo metu. Tačiau šiuo atveju kelių eismo taisyklių, viršijant nustatytą važiavimo greitį, buvo nesilaikyta Latvijos Respublikoje, kurioje, kaip matyti iš priimto sprendimo, pripažįstamas ir juridinių asmenų baudimo principas. Tuo tarpu, vadovaujantis Pamatinio sprendimo 9 straipsnio 3 dalimi, sprendimai dėl juridiniams asmenims skirtų finansinių baudų vykdomi, net jeigu sprendimą vykdančioji valstybė nepripažįsta juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės principo.
12. BPK 3651 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas. Jeigu nubaustas fizinis asmuo neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba juridinis asmuo neturi buveinės Lietuvos Respublikoje, tada piniginę sankciją pripažįsta turto ar pagrindinės jo dalies, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas, buvimo vietos apylinkės teismas. Latvijos Respublikoje už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris buvo padarytas transporto priemone su valstybiniais numeriais, bauda skiriama juridiniams ar fiziniams asmenims, kurie yra teisėti valstybinių numerių savininkai. Pamatinio sprendimo 7 straipsnyje yra numatytos visos atsisakymo pripažinti ir vykdyti finansines baudas iš kitos ES šalies narės priežastys. Tai, kad bauda skiriama juridiniam asmeniui, nėra viena iš minėtų priežasčių, todėl skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti ir vykdyti piniginę sankciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, vadovaudamasis šiuo pagrindu. Tuo atveju, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtų baudą už kitą asmenį, kuris galimai vairavo automobilį, įmonei pereitų reikalavimo teisė į šį asmenį.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad egzistuoja BPK 3651 straipsnio 3 dalies 7 ir 11 punktuose numatyti pagrindai atsisakyti pripažinti piniginę sankciją. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 3651 straipsnio 4 straipsnyje numatyta, jog šio straipsnio 3 dalies 1, 4, 7, 8, 9, 11 ir 12 punktuose numatytais atvejais teismas kreipiasi į Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją su prašymu per teismo nustatytą terminą pateikti papildomą informaciją ir daro posėdžio pertrauką. Tik tuo atveju, jeigu per teismo nustatytą terminą reikalinga informacija nėra gaunama, teismas priima nutartį atsisakyti pripažinti piniginę sankciją.
14. Pripažinti piniginę sankciją atsisakoma tuo atveju, jeigu piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nubausto asmens nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus (BPK 3651 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Reikalavimas aiškiai, be abejonių nustatyti, kad asmeniui buvo žinoma apie teismo procesą, nustatytas ir 2009 m. vasario 26 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, iš dalies keičiančiu 2005 m. vasario 24 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatinį sprendimą 2005/214/TVR ir stiprinančiu asmenų procesines teises bei skatinančiu tarpusavio pripažinimo principo taikymą sprendimams, priimtiems atitinkamam asmeniui asmeniškai nedalyvavus teisminiame nagrinėjime.
15. Iš byloje esančio liudijimo matyti, kad sprendimas, kuriuo Latvijos Respublikos kompetentinga institucija paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginę sankciją, buvo priimtas rašytinio proceso tvarka. Liudijime pažymėta, jog asmuo, kuriam buvo paskirta bauda, asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, buvo informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus (b. l. 17), tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas posėdžio metu teigė, kad apie priimtą minėtą sprendimą įmonė nežinojo. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismui kartu su liudijimu nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacija apie Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio Viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro 2020 m. lapkričio 12 d. priimtą sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš tiesų buvo išsiųsta/įteikta. Taigi, iš šių duomenų akivaizdu, jog posėdžio metu apylinkės teisme nebuvo aiškiai ir be abejonių nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota, kad jai priklausančia transporto priemone Latvijos Respublikoje buvo padarytas šioje byloje aptariamas teisės pažeidimas ir, kad dėl šio įvykdyto teisės pažeidimo yra priimtas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimas – apylinkės teismas nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti minėtas aplinkybes.
16. Duomenų apie išsiųsto pranešimo įteikimo bei jo įteikimo laiku svarbą pabrėžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje 2016 m. sausio 12 d. sprendime Buterlevičiūtė prieš Lietuvą (Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, 2016 m. sausio 12 d., peticijos Nr. 42139/08). Todėl nustačius šias ginčytinas aplinkybes, apylinkės teismas turėjo konsultuotis su sprendimus priėmusios valstybės kompetentinga institucija dėl papildomos informacijos pateikimo, kaip tai numato BPK 3651 straipsnio 4 dalies nuostatos, ir įsitikinti, kad nubaustajai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tinkamai pranešta apie priimtą sprendimą skirti piniginę sankciją ir galimybę sprendimą ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant jos teisių bei teisėtų interesų.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pareigos tinkamai įvertinti BPK 3651 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų egzistavimą nebuvo laikytasi, todėl aukščiau aptartas aplinkybes įvertinti ir nustatyti privalo Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, nagrinėjanti ir sprendžianti kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą, konkrečiu atveju – Šiaulių apylinkės teismas, todėl skundžiama nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – klausimas dėl Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio Viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro prašymas dėl 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos piniginės sankcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – klausimą dėl Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio Viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro prašymą dėl 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos piniginės sankcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Ernesta Montvidienė