Civilinė byla Nr. 3K-3-444-611/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18968-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.5.; 3.4.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. D. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. D. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Irmantas Gaidelis, uždaroji akcinė bendrovė „Kredo“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pagal turto apyrašą palikimą priėmusio įpėdinio atsakomybės ribas, neteisingo turto apyrašo sudarymą, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja priėmė savo senelės S. T. palikimą pagal 2014 m. sausio 6 d. sudarytą paveldimo turto apyrašą. Į apyrašą nebuvo įtraukta palikėjos skolinė pareiga UAB „Kredo“ pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. neįsiteisėjusį sprendimą, kuriuo ieškovei UAB „Kredo“ priteista iš atsakovės S. T. skola, bylinėjimosi išlaidos, procesinės palūkanos, o valstybei – žyminis mokestis ir pašto išlaidos. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi pakeitė mirusiąją S. T. jos teisių perėmėja E. D. B. . Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo, kai 2014 m. liepos 3 d. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-918/2014 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą; pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. papildomą sprendimą – padidino ieškovei iš atsakovės S. T. priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisė valstybei iš S. T. žyminį mokestį.
3. Nurodytų teismų sprendimų pagrindu UAB „Kredo“ buvo išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos. Antstolio I. Gaidelio kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. 0008/14/01317. Antstolis 2014 m. liepos 21 d. turto arešto aktu ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu areštavo pareiškėjos asmeninį turtą bei lėšas.
4. Pareiškėja 2014 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į antstolį, prašydama panaikinti turto arešto aktą ir patvarkymą, tačiau antstolis 2014 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, vykdomąją bylą su pareiškėjos skundu persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-39033-592/2014, atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas nustatė, kad antstolis priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkė nurodyta pareiškėja, o išieškotoja – UAB „Kredo“; dokumentas atitinka įstatymo reikalavimus, todėl pagrįstai ir teisėtai buvo priimtas vykdyti. Teismas konstatavo, kad pareiškėja netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.53 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą, turto apyrašo sudarymo dieną žinojo apie palikėjos skolinę pareigą UAB „Kredo“. Teismas pripažino, kad priimdamas 2014 m. liepos 21 d. turto arešto aktą ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių vykdymo veiksmus, veikė teisėtai pagal įstatymų jam priskirtą kompetenciją. Pareiškėja apeliaciniu skundu neginčijo nutarties dalies, kuria netenkintas jos reikalavimas dėl turto arešto akto ir patvarkymo panaikinimo.
6. Antstolė D. P. 2015 m. kovo 19 d. sudarė papildomą pareiškėjos paveldimo turto apyrašą, į kurį buvo įtraukta skolinė pareiga UAB „Kredo“ pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-4006-431/2013, bei skolinė pareiga UAB „Kredo“ pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-918/2014.
7. Pareiškėja 2015 m. balandžio 22 d. kreipėsi į antstolį, prašydama panaikinti 2014 m. liepos 21 d. turto arešto aktą ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymą, kuriais buvo areštuotas jos asmeninis turtas bei lėšos. Pareiškėjos teigimu, skolos, dėl kurių areštuotas jos turtas, nėra jos asmeninės skolos, o yra paveldėtos po S. T. mirties, todėl antstolis turėjo teisę areštuoti tik paveldėto turto apyraše nurodytą turtą. Antstolis 2015 m. balandžio 30 d. patvarkymu Nr. S1-4065 pareiškėjos prašymą atmetė.
8. Pareiškėja prašė teismo panaikinti antstolio 2015 m. balandžio 30 d. patvarkymą Nr. S1-4065; įpareigoti antstolį panaikinti 2014 m. liepos 21 d. turto arešto aktą ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymą areštuoti lėšas; įpareigoti antstolį grąžinti iš pareiškėjos sąskaitų nurašytas lėšas.
9. Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolis nepagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-39033-592/2014, nes pasikeitė faktinės aplinkybės – paveldimo turto apyrašas yra papildytas, į jį įtraukiant visą paveldėtą turtą ir visas skolas. Nei paveldėjimo teisės liudijimai, nei paveldimo turto apyrašai nėra nuginčyti, todėl galioja ir sukelia teisines pasekmes. Pareiškėjos nuomone, antstolis nepagrįstai teigia, kad 2014 m. sausio 6 d. paveldimo turto apyraše turėjo būti įrašyta skolinė pareiga UAB „Kredo“. Apyrašo sudarymo metu teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, antstolis negalėjo ir neįtraukė į turto apyrašą sumų, dėl kurių vyko ginčas. Kol nebuvo įsiteisėjusio teismo sprendimo, nebuvo ir skolinės pareigos. Pareiškėjos nuomone, nors vykdomajame rašte nurodyta jos pavardė, yra aišku, kad skola paveldėta, palikimas priimtas pagal apyrašą, todėl paveldėtoja už palikėjos skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kitoks aiškinimas lemtų paveldėjimo teisės instituto pagal turto apyrašą neveiksmingumą. Tiek teismo sprendimas, tiek paveldėjimo teisės liudijimas turi būti vertinami kartu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjos skundo. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-39033-592/2014, netenkino pareiškėjos skundo dėl 2014 m. liepos 21 d. turto arešto akto ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymo areštuoti lėšas panaikinimo ir konstatavo, kad, priimdamas turto arešto aktą ir patvarkymą dėl lėšų arešto, antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių vykdymo veiksmus, veikė teisėtai pagal įstatymų jam priskirtą kompetenciją. Teismas atsižvelgė į minėtoje teismo nutartyje konstatuotą aplinkybę, kad nuo pat Vilniaus apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-4006-431/2013 nagrinėjimo pradžios pareiškėjai buvo žinoma apie išieškotojos turimą kreditoriaus reikalavimą mirusiajai.
11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog skolininkas negrąžina kreditoriui skolos ar teisminio proceso metu atsiliepime į ieškinį nesutinka su skolos faktu, nepaneigia nei kreditoriaus teisės reikalauti grąžinti skolą, nei skolininko įsiskolinimo kreditoriui fakto. Teismas sprendė, kad paveldimo turto apyrašo sudarymo metu pareiškėja turėjo nurodyti antstoliui apie jai žinomą palikėjos skolą kreditoriui (nors ji pati su šia skola ir nesutiko), o to nepadariusi už palikėjos skolą tapo atsakinga visu savo turtu (CK 5.54 straipsnis). Teismas nurodė, kad fakto, jog apie palikėjos skolą pareiškėja žinojo jau turto apyrašo sudarymo metu, nepaneigia nei teismų procesinių sprendimų, kuriais priteista skola, įsiteisėjimo faktas, nei vėlesni turto apyrašo papildymai.
12. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2016 m. vasario 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį. Teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 5.54 straipsnį. Teismas atsižvelgė į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-39033-592/2014, konstatuotą aplinkybę, kad palikėjos turto apyrašo sudarymo dieną pareiškėjai buvo žinoma apie palikėjos skolinę pareigą UAB „Kredo“. Teismas pabrėžė, kad ši nutartis yra įsiteisėjusi, pareiškėja jos neginčijo, todėl nurodė, kad pareiškėja negali kvestionuoti minėtos nutarties teisėtumo nagrinėjamoje byloje.
13. Teismas sprendė, kad apyrašo papildymas po apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo neturi reikšmės. Įvertinęs tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi jau yra konstatavęs, jog pareiškėja nesilaikė CK 5.53 straipsnyje nustatytų sąlygų, teismas padarė išvadą, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai priėmė tiek 2015 m. balandžio 30 d. patvarkymą, tiek 2014 m. liepos 21 d. turto arešto aktą bei 2014 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. CK 5.54 straipsnyje nustatyta, kada apyrašas laikomas neteisingu. Pateiktas sąrašas yra baigtinis. Jame nėra nuostatos, kad apyrašas laikomas neteisingu tuo atveju, jei į jį neįtraukiami palikėjo skoliniai įsipareigojimai. Teismai nepagrįstai plečiamai aiškino CK 5.54 straipsnyje įtvirtintą baigtinį sąrašą atvejų, kada apyrašas laikomas neteisingu. Toks aiškinimas sukuria įpėdinio ir palikėjo kreditorių tarpusavio teisių ir pareigų disbalansą, sudaro sąlygas palikėjo kreditoriams piktnaudžiauti teise pareiškiant pretenzijas į asmeninį įpėdinio turtą formaliu pagrindu. Priimdamas CK 5.54 straipsnį, įstatymo leidėjas turėjo tikslą įpareigoti įpėdinį apyraše sąžiningai nurodyti visą jam žinomą paveldimą turtą ir palikėjo kreditorių reikalavimus, t. y. nurodyti visą turto masę, iš kurios galėtų būti patenkinti palikėjo kreditorių reikalavimai ir būtų aiškios įpėdinio turtinės atsakomybės ribos. Kreditoriaus teisėms ginti skirtas CK 5.63 straipsnis, pagal kurį kreditoriai turi veikti aktyviai ir pareikšti reikalavimus patys.
2. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota įrodymus, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių CPK normų taikymo ir aiškinimo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2012). Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktą įrodymą – antstolės D. Prunskienės 2015 m. liepos 27 d. raštą Nr. SD-4263, kuriame nurodyta, kad „skolinį įsipareigojimą patvirtina tik įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl į paveldimo turto apyrašą galėjo būti įtraukti tik skoliniai įsipareigojimai, kuriuos pagrindžia įsiteisėjęs teismo sprendimas“, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog įpėdinė paveldimo turto apyrašo sudarymo metu nuo antstolės nuslėpė informaciją apie palikėjos skolas. Sudarant paveldimo turto apyrašą antstoliui buvo pateikta visa būtina informacija, tačiau antstolis neįtraukė skolų į apyrašą todėl, kad teismo sprendimas dėl skolos priteisimo buvo neįsiteisėjęs. Teismai kasatorės veiksmus vertino kaip tyčinį veikimą slepiant informaciją apie paveldėtas skolas, nors byloje nėra šį faktą patvirtinančių įrodymų.
3. Teismai nesilaikė kasacinio teismo formuojamos praktikos, kad būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009). Skundžiamos nutartys prieštarauja logikai, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, jose neįvertinta įpėdinės kaltė, nors šioje byloje tai yra esminė aplinkybė – apyrašas laikomas neteisingu tik tuomet, kai sudarant turto apyrašą įpėdinis dėl savo kaltės nurodė ne visą palikimą sudarantį turtą (CK 5.54 straipsnis).
4. Teismai nepagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-39033-592/2014, ir jos pagrindu preziumavo įpėdinės kaltę. Šioje byloje nėra duomenų apie neišsamaus apyrašo sudarymo aplinkybes ir priežastis, nesprendžiamas pareiškėjos kaltės klausimas, o tik konstatuota, kad apyrašas neišsamus, ir nurodoma, kad byloje nėra duomenų, kodėl jis toks yra. Pareiškėjai pateikus antstolės 2015 m. liepos 29 d. raštą, patvirtinantį, kad pastaroji pateikė visus reikalingus duomenis apyrašui sudaryti, priešingai šaliai kilo pareiga šiuos įrodymus paneigti. Taip teismai pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, nes visą įrodinėjimo naštą perkėlė skolininkei.
15. Suinteresuotas asmuo antstolis I. Gaidelis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos kasacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Antstolio 2014 m. liepos 21 d. turto arešto akto ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymo teisėtumas patikrintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-39033-592/2014, ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-49-614/2015, šiose nutartyse antstolio veiksmai pripažinti teisėtais. Be to, yra pasibaigęs CPK 512 straipsnyje įtvirtintas naikinamasis šių veiksmų apskundimo terminas, todėl skolininkės prašymas netenkintas pagrįstai.
2. Teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013 ir 2014 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2014 formuojamos praktikos, kadangi šiose nutartyse suformuluotos taisyklės dėl antstolio veiksmų apskundimo taikytinos konkrečiam atvejui ir negali būti identiškai taikomos nagrinėjant skolininkės kasacinį skundą.
3. Teismo sprendimas, kuriuo priteista skola iš skolininkės, įsiteisėjo 2014 m. liepos 11 d., o papildomi paveldimo turto apyrašai sudaryti 2015 m. kovo 19 d., 2015 m. gegužės 13 d., 2015 m. gegužės 11 d. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad skolininkė neįvykdė CK 5.53 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, taip pat CK 5.53 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka nepapildė turto apyrašo, todėl jai kyla atsakomybė už neteisingo apyrašo sudarymą.
4. Vadovaudamasis įpėdinio pateiktais duomenimis, antstolis sudaro turto apyrašą. Būtent įpėdinis nurodo antstoliui, ką būtina įtraukti į turto apyrašą, todėl nepagrįstas kasatorės argumentas dėl antstolės D. Prunskienės rašto esminės įrodomosios galios, vertinant antstolio veiksmų teisėtumą.
16. Suinteresuotas asmuo išieškotoja UAB „Kredo“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis, priteisti iš pareiškėjos suinteresuoto asmens kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Kasatorė neteisi teigdama, kad jos kaltė preziumuota nesant pagrindo; kad teismai nepagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-39033-592/2014; kad nevertino situacijos iš naujo jai pateikus antstolės D. Prunskienės raštą. Nagrinėjamu atveju nenustatytas CPK 182 straipsnyje įtvirtintas pagrindas atleisti skolininkę nuo įrodinėjimo naštos, todėl būtent jai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi skunde ir kurios, jos manymu, lemia 2015 m. balandžio 30 d. patvarkymo neteisėtumą ir pagrindą panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymą bei 2014 m. liepos 21 d. turto arešto aktą. Skolininkė teismui nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog skolininkė buvo pateikusi antstolei duomenis apie palikėjos skolą išieškotojai. Antstolės D. Prunskienės 2015 m. liepos 29 d. raštas negali būti vertinamas kaip įrodantis informacijos suteikimą antstolei apie išieškotojos kreditoriaus reikalavimą.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-39033-592/2014, nustatyti prejudiciniai faktai patvirtina, jog skolininkė neįvykdė CK 5.53 straipsnio 4 ir 7 dalyse nustatytos pareigos, todėl pareiškėja už palikėjos skolas atsako visu savo turtu.
3. Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigalioję CK 5.53 ir CK 5.54 straipsnių pakeitimai tik iš dalies pakeitė paveldimo turto apyrašo sudarymo ir papildymo tvarką. Paveldimo turto apyrašo tinkamo (netinkamo) sudarymo teisinės pasekmės liko nepakitusios, todėl aiškinant ir taikant CK 5.53 ir CK 5.54 straipsnius gali ir privalo būti vadovaujamasi iki 2011 m. spalio 31 d. suformuota kasacinio teismo praktika, sprendžiant paveldimo turto apyrašo tinkamo (netinkamo) sudarymo teisinių pasekmių klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011, 2011 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2011 pateikti išaiškinimai leidžia teigti, kad į paveldimo turto apyrašą privalo būti įtraukti visi įpėdiniui žinomi palikėjo įsiskolinimai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra patvirtinti įsiteisėjusiais teismo sprendimais.
4. Įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas visu įpėdinio turtu atsiranda tuomet, kai įpėdinis neįvykdo CK 5.53 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos. Ši norma privalo būti aiškinama kartu su CK 5.53 straipsnio 5 dalimi, kurioje reglamentuota, kokie duomenys privalo būti nurodyti turto apyraše. Kadangi pagal CK 5.53 straipsnio 5 dalies 2 punktą turto apyraše privalo būti įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus, skolininkės pozicija, jog palikėjos skolos turto apyraše nenurodymas nesudaro pagrindo kilti skolininkės atsakomybei visu skolininkės turtu, yra nepagrįsta. Tokią išvadą pagrindžia ir sisteminis CK 5.54 straipsnio bei 5.53 straipsnio 7 dalies aiškinimas.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-39033-592/2014, dalis įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 31 d. Šia nutartimi buvo išspręstas antstolio ir skolininkės ginčas dėl antstolio 2014 m. liepos 21 d. turto arešto akto ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis įgijo res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią, todėl skolininkė prarado bet kokią teisę skųsti minėtus antstolio aktus. Aplinkybės, kad skolininkė prašo panaikinti 2015 m. balandžio 30 d. patvarkymą, ar tai, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarties įsiteisėjimo antstolė D. Prunskienės 2015 m. kovo 19 d. papildė turto apyrašą ir įtraukė išieškotojos reikalavimą, nesudaro pagrindo teigti, jog šis antstolio ir skolininkės ginčas nėra tapatus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi išspręstam ginčui. 2015 m. balandžio 30 d. patvarkymas yra tik antrinis aktas, kuris skolininkės interesų nepažeidžia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įpėdinio atsakomybės už palikėjo skolas apimties, palikimą priėmus pagal apyrašą

17. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jį turi priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
18. Pagal bendrąją CK įtvirtintą nuostatą palikimą priėmęs įpėdinis, nepriklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. Jeigu  palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu (CK 5.52 straipsnio 1 dalis).
19. Tačiau įstatymas suteikia teisę įpėdiniui išreikšti valią dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą (CK 5.52 straipsnio 2 dalis, 5.53 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto instituto paskirtis – apriboti įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas. Palikimo priėmimas pagal apyrašą yra vienintelis palikimo priėmimo būdas, kuris sudaro sąlygas įpėdiniui apsisaugoti nuo rizikos, kad palikėjo skolos viršys paveldėtą turtą ir todėl įpėdiniui kils pareiga jas grąžinti iš asmeninio turto (CK 5.53 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
20. Pagal CK 5.53 straipsnio 5 dalį turto apyraše turi būti nurodomas visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti; įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus. Visus minėtus duomenis apyrašui sudaryti privalo pateikti įpėdinis (CK 5.53 straipsnio 4 dalis), kuris apyrašo pabaigoje pasirašo liudijimą, tolygų priesaikai, jog apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, jo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos (CK 5.53 straipsnio 6 dalis). Tokia įstatymo nuostata reiškia, kad būtent įpėdinis yra atsakingas už aptartų duomenų teisingumą.
21. Tokio reglamentavimo ir įstatymu įtvirtintos įpėdinio pareigos paskirtis – užtikrinti palikėjo kreditorių teisėtus interesus. Esant įpėdinio atsakomybės už palikėjo skolas ribojimui, turto apyrašo sudarymo metu turi būti nustatyta visa šios nutarties 20 punkte nurodyta informacija, kad galima būtų teisingai ir proporcingai visiems palikėjo kreditoriams sumokėti palikėjo skolas iš palikimą sudarančio turto. Neįtraukus į apyrašą kurio nors žinomo palikėjo turto ar turimos skolinės teisės, taip pat skolinės pareigos, gali nukentėti palikėjo kreditorių teisės ir teisėti interesai, nes atitinkamai būtų mažiau įvykdytas arba iš viso neįvykdytas jų turimas reikalavimas palikėjui.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK neišskiria, jog apyraše turi būti nurodytos tik tos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, dėl kurių yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Todėl į apyrašą turi būti įtrauktos visos palikėjo skolinės teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar yra pasibaigęs jų įvykdymo terminas, ar tokia teisė ar pareiga yra ginčijama, ar yra priimtas dėl jos įsiteisėjęs teismo sprendimas. Jeigu kuri nors palikėjo skolinė pareiga ar teisė yra ginčijama, ji vis tiek turi būti įtraukiama į turto apyrašą (tokiu atveju apyraše galima nurodyti, kad teisė ar pareiga yra ginčijama).
23. Aiškindamas CK 5.53 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad palikėjo skolinių pareigų paveldėjimas bet kuriuo palikimo priėmimo būdu neužkerta kelio įpėdiniui ginčyti šias skolas ir kreditoriaus turtines pretenzijas, o kreditoriui savaime nesuteikia teisės į priverstinį jo pretenzijų patenkinimą. Kreditorių reikalavimai (taip pat tie, kurie įtraukti į pagal CK 5.53 straipsnį sudaromą paveldimo turto apyrašą) tenkinami bendrąja CPK nustatyta tvarka. Nepripažįstant skolos, kreditorius ar skolos nepripažįstantis įpėdinis turi teisę spręsti ginčo teisenos tvarka šios skolos pagrįstumo klausimą. Jeigu įpėdinis kreditoriaus reikalavimo (taip pat įrašyto į sudarytą paveldimo turto apyrašą) netenkina, jo nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrosios ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui ieškinį dėl skolos priteisimo, o šis – pateikti atsikirtimus pagal CPK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006).
24. CK 5.54 straipsnis įtvirtina reikalavimo dėl sudaromo apyrašo duomenų teisingumo nesilaikymo teisines pasekmes. Minėta norma nustato, kad jeigu sudarant turto apyrašą įpėdinis dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą, sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, įpėdinio iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, šio kodekso 5.53 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka nepapildytas turto apyrašas, įpėdinis neįvykdė šio kodekso 5.53 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, tai šis įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.
25. CK 5.54 straipsnyje įtvirtintos neteisingo apyrašo teisinės pasekmės – atsakomybė už palikėjo skolas visu paveldėtojo turtu – vertintinos kaip sankcija įpėdiniui už įstatyme įtvirtintų pareigų, sudarant turto apyrašą, nesilaikymą. Todėl tam, kad kiltų įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas visu savo turtu, turi būti nustatomi ne tik CK 5.54 straipsnyje nurodyti veiksmai: turto apyraše ne viso palikimą sudarančio turto nurodymas; palikėjo skolininkų nuslėpimas; įpėdinio iniciatyva nesančios skolos įrašymas; neįtraukimas į turto apyrašą turto, skolinių teisių ir pareigų, apie kurias įpėdinis sužinojo jau po turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 straipsnio 7 dalis); įpėdinio nepateikimas visų duomenų, reikalingų apyrašui sudaryti (šios nutarties 20 punktas) (CK 5.53 straipsnio 4 dalis), bet turi būti nustatoma, dėl kokių priežasčių įpėdinis neatliko šių veiksmų, t. y. ar dėl savo kaltų veiksmų (tyčios ar didelio neatsargumo), ar dėl objektyvų aplinkybių (pvz., jam nebuvo žinomos paveldėtojo skolos ar turtinės teisės).
26. Jeigu teismas nustato, kad įpėdinis žinojo apie palikėjo palikimą sudarantį turtą, jo skolines teises ir pareigas, bet sąmoningai ar dėl didelio neatsargumo, sudarant turto apyrašą ar vėliau jį papildant, nenurodė, dėl ko palikimą sudarantis konkretus turtas, teisės ir pareigos nebuvo įtraukti į turto apyrašą, tokiu atveju teismas konstatuoja įpėdinio kaltę ir taiko CK 5.54 straipsnyje įtvirtintas pasekmes – įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas visu savo turtu. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavus, jog įpėdinis kaltas dėl neteisingo apyrašo sudarymo, vėlesnis turto apyrašo papildymas nepašalina įpėdinio atsakomybės už palikėjo skolas visu savo turtu. Priešingas aiškinimas sudarytų įpėdiniui galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis ir pareigomis, CK 5.53 straipsnyje įtvirtintos įpėdinio pareigos taptų deklaratyvios, o CK 5.54 straipsnio norma – neveiksminga.
27. Tokį aiškinimą pagrindžia ir CK 5.53 straipsnio 7 dalis, nustatanti įpėdinio pareigą, po turto apyrašo sudarymo jam sužinojus apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ir skolines pareigas, nedelsiant kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo.
28. Taigi, CK 5.54 straipsnyje įtvirtinta įpėdinio atsakomybė netaikoma tik tuo atveju, jeigu į turto apyrašą nebuvo įtrauktas toks palikimą sudarantis turtas, paveldėtojo skolinės teisės ir pareigos, kurie nebuvo žinomi įpėdiniui turto apyrašo sudarymo metu, o jiems paaiškėjus, įpėdinis, laikydamas CK 5.53 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos tvarkos, nedelsdamas inicijuoja turto apyrašo papildymą.
29. Nagrinėjamoje byloje bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-39033-592/2014 konstatuota aplinkybe, kad kasatorei turto apyrašo sudarymo dieną buvo žinoma aplinkybė, jog palikėja turėjo skolinę pareigą UAB „Kredo“, kadangi minėta aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir ji buvo įrodinėjimo dalykas minėtoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tačiau teismai, nors ir teisingai taikydami kasatorės kaltės prezumpciją dėl neteisingai sudaryto apyrašo, nepagrįstai netyrė ir nevertino kasatorės nurodomų aplinkybių, dėl kokios priežasties palikėjos skola kreditorei UAB „Kredo“ nebuvo įtraukta į turto apyrašą. Kasatorė nurodė, kad ji informavo turto apyrašą sudariusį antstolį apie palikėjos skolą kreditorei UAB „Kredo“, tačiau antstolis jos neįtraukė į turto apyrašą, nes dėl jos nebuvo priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tokias abejones netiesiogiai pagrindžia ir kasatorės į bylą pateiktas turto apyrašą sudariusios antstolės D. Prunskienės 2015 m. liepos 29 d. raštas Nr. SD-4263, kad į turto apyrašą traukiamos tik tokios palikėjo skolos, dėl kurių yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Bylą nagrinėję teismai šių aplinkybių nesiaiškino, nenustatė visų kasatorės kaltei konstatuoti svarbių aplinkybių, todėl kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama, byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios 3 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
31. Kasatorė nepateikė įrodymų apie kasaciniame teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo UAB „Kredo“ pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad kasaciniame teisme jo bylinėjimosi išlaidos sudaro 641,30 Eur. Kasaciniam teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, šalių kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Gintaras Kryževičius

Andžej Maciejevski

Janina Stripeikienė