Civilinė byla Nr. 2-1260-860/2018

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04531-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija:

2.1.1.3.6; 2.1.5.1.1; 2.1.5.6; 2.6.1.3.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.18.6; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1.

(S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Saulius Jakaitis,

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. K., ieškovo atstovui adv. padėjėjui K. P., atsakovui A. S., jo atstovui adv. Gintarui Petukauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. S. dėl bendraskolio atgręžtinio reikalavimo,

n u s t a t ė :

1. Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašo priteisti ieškovui iš atsakovo A. S.:

- 19 202,21 Eur nusikaltimu padarytą turtinę žalą;

- 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-23 nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-487/2012, pripažino ieškovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltu ir nubaudė pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Teismas, vadovaudamasis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrino šias bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskyrė 1 000 MGL dydžio, t.y. 125 000 Lt, baudą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat teismas solidariai priteisė iš V. G., T. L., V. S., R. T., R. Š., A. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 589 870 Lt valstybės naudai turtinei žalai atlyginti. Šioje baudžiamojoje byloje atsakovas A. S. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad atsakovas dalyvavo organizuotos nusikalstamos grupės veikloje bei vykdė tikrų dokumentų klastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą, apgaulingą įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą ir apgaulės būdu išvengė didelės vertės turtinės prievolės bei apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą. Apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2013-06-14, Vilniaus apygardos teismui (Nr. 1A-554-387/2013) priėmus nutartį dėl pirmos instancijos teismo nuosprendžio. Teigia, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo įsiteisėjusiame 2012-02-23 nuosprendyje, patvirtintame Vilniaus apygardos teismo 2013-06-14 nutartimi, nustatytos ir konstatuotos aplinkybės, tame tarpe ir atsakovo kaltė dėl žalos padarymo fakto ir aplinkybių, laikytinos prejudiciniais faktais šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurių nereikia įrodinėti. Taigi, kaip matyti iš įsiteisėjusių teismų nuosprendžių, atsakovas, kiti nusikalstamos veikos bendrininkai (organizuotos grupės nariai), atlikdami iš anksto suderintus bendrus veiksmus, sukčiaujant, neteisėtai savo naudai įgijo ir išvengė mokėtino tiek pelno mokesčio, tiek ir pridėtinės vertės mokesčio. Tad žala valstybės biudžetui buvo padaryta tiek dėl pridėtinės vertės mokesčio, tiek ir dėl pelno mokesčio pasisavinimo bei išvengimo apgaule, t.y. veikiant nusikalstamai. Kaip minėta, dėl pasisavinto ir išvengto mokėti pelno mokesčio atsakovas A. S. ir kiti bendrininkai privalo solidariai atlyginti valstybei padarytą 589 870 Lt turtinę žalą. Tuo pačiu mokesčių administratorius – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, pasinaudodama išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, 2008-04-11 surašė patikrinimo aktą Nr. (21.26)-07-77, kuriame taip pat papildomai apskaičiavo 589 871 Lt nesumokėto pelno mokesčio. Taip pat Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas 2008-04-16 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo ne tik patvirtino minėtą patikrinimo aktą, bet ir papildomai apskaičiavo 270 007,05 Lt pelno mokesčio delspinigių, bei paskyrė 176 961 Lt pelno mokesčio baudą. Tokiu būdu dėl įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje konstatuotų neteisėtų atsakovo A. S. veiksmų neteisėtai pasisavinant ir išvaistant pelno mokesčio, žala padidėjo iki 1 036 839,05 Lt. Nesutikdamas su papildomai apskaičiuotomis pelno mokesčio, delspinigių ir baudų sumomis, ieškovas padavė skundą Mokestinių ginčų komisijai, vėliau Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o galiausiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pastarasis teismas 2014-11-21 nutartimi, administracinėje byloje Nr. A438-1221/2014, patenkino ieškovo skundą ir panaikino Mokestinių ginčų komisijos 2008-12-09 sprendimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-09-16 sprendimą, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-06-16 sprendimą. Teigia, kad nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-11-21 nutarties priėmimo dėl atsakovo A. S. veiksmų neteisėtai pasisavinant ir išvengiant pelno mokesčio, žala sudarytų vėl 589 870 Lt. Tokiu būdu tik 2014-11-21 ieškovas sužinojo apie nusikaltimu padarytos ir atlygintinos turtinės žalos mąstą, dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tad nuo 2014-11-21 ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo A. S. atlyginti dėl jo nusikalstamos veikos padarytos žalos dydį, proporcingą jo kaltei. Kadangi ieškovas vienas atlygino atsakovo ir kitų nusikalstamos veikos bendrininkų nusikaltimu dėl pasisavinto ir išvengto pelno mokesčio padarytą turtinę žalą, t.y. 589 870 Lt (170 838,16 Eur), tai ieškovas turi teisę reikalauti iš kiekvieno atsakingo už padarytą žalą asmens jų išmokėto žalos atlyginimo, proporcingai jų kaltei (CK 6.280 str. 2 d.). Kiekvieno nusikalstamos veikos bendrininko kaltės laipsnis yra konstatuotas įsiteisėjusiame Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-23 nuosprendyje, paskiriant kiekvienam iš bendrininkų atitinkamo dydžio baudas, t.y. individualizuojant kiekvieno nusikalstamą veiką padariusio asmens bausmę. Pažymėjo, kad dėl atsakovo nusikalstama veika padarytos žalos dalies pasisavinant ir išvengiant PVM, su atsakovu buvo sudaryta taikos sutartis. Tad ieškovas reiškia atsakovui reikalavimus tik dėl žalos dalies, padarytos pasisavinant ir išvengiant pelno mokesčio, t.y. tik dėl 589 870 Lt (170 838,16 Eur) žalos dalies dalinio priteisimo. Atsakovo nusikalstama veika pasisavinant ir išvengiant pelno mokesčio, padarytos turtinės žalos dalis, atlygintina ieškovo, sudaro 19 202,21 Eur (66 301,39 Lt); tai matyti iš pridedamos lentelės Nr. 1. Su kitais žalą dėl nusikalstamais veiksmais pasisavinto ir išvengto pelno mokesčio padariusiais asmenimis ieškovas yra sudaręs taikos sutartis, tad klausimas dėl šios žalos dalies yra išspręstas.                                      

2. Atsakovas A. S. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko; prašė taikyti ieškinio senatį; ieškinį atmesti; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

Atsiliepime nurodė, kad ieškovas iš karto po to, kai Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-23 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl 124 267 Lt (35 990,21 Eur) turtinės ir 25 000 Lt (7 240,50 Eur) neturtinės nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-08-07 nutartimi be kita ko patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurios sąlygas ieškovas atsisakė neturtinės žalos atlyginimo, o reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo sumažinimo iki 10 000 Lt (3 452,80 Eur). Taikos sutartimi šalys pažymėjo, kad ieškovas atsisako visų su civiline byla susijusių reikalavimų ir pretenzijų; šalys pareiškė, kad šia sutartimi išsprendė visus ginčus civilinėje byloje. Tad teigia, kad ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o tai neleistina pagal CPK 294 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to, ieškovas yra praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Tiek ieškovui, tiek ir atsakovui pareiga atlyginti žalą atsirado Vilniaus apygardos teismui 2013-06-14 priėmus nutartį baudžiamojoje byloje, t.y. ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2013-06-14, o jo pabaiga atitinkamai buvo 2016-06-14. Teigia, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta administracinė byla Nr. A438-1221/2014 iš esmės neturi nieko bendro su apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimu. Bet kokiu atveju, ieškovas teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu priteistą žalą valstybei sumokėjo 2014-08-12, tad net ir šią dieną vertinant kaip ieškinio padavimo senaties termino pradžią, ieškinio senatis suėjo 2017-08-12. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Be to, atsakovas nesutinka ir su ieškovo paskaičiuotu žalos dydžiu. Teigia, kad teismo paskirtos bausmės – baudos dydis, negali būti „mechaniniu“ pagrindu apskaičiuoti dydį tos žalos, kurią savo nusikalstamais veiksmais padarė atsakovas ir kiti baudžiamojoje byloje pripažinti kaltais asmenys.

3. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas savo ieškinį (patikslintą) pilnai palaikė. Iš esmės nurodė analogiškus motyvus, kurie nurodyti procesiniuose dokumentuose.

Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.

4. Ieškinys tenkintinas.

Dėl ginčo

5. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-23 nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-487/2012, be kita ko:

- pats ieškovas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2007-07-20) 500 MGL dydžio, t.y. 62 500 Lt, bauda; pagal LR BK 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10) 400 MGL dydžio, t.y. 50 000 Lt, bauda; pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) 400 MGL dydžio, t.y. 50 000 Lt, bauda. Teismas, vadovaudamasis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrino šias bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskyrė 1 000 MGL dydžio, t.y. 125 000 Lt, baudą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- A. S. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal LR BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2007-07-20), pasivadovavus LR BK 54 straipsnio 3 dalimi, 200 MGL dydžio, t.y. 25 000 Lt, bauda; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10), pasivadovavus LR BK 54 straipsnio 3 dalimi, 150 MGL dydžio, t.y. 18 750 Lt, bauda; pagal LR BK 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) 150 MGL dydžio, t.y. 18 750 Lt bauda. Teismas, vadovaudamasis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrino šias bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskyrė 400 MGL dydžio, t.y. 50 000 Lt, baudą; LR BK 66 straipsnio pagrindu į paskirtą bausmę įskaitė laikino sulaikymo laiką 2004-12-05 (1 d.) ir laikė jį galutinai nubaustu 398 MGL dydžio, t.y. 49 750 Lt, bauda, ją sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Minėtu nuosprendžiu taip pat buvo nuspręsta priteisti solidariai iš V. G., T. L., V. S., R. T., R. Š., A. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 589 870 Lt valstybės naudai turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo 2013-06-14 nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-554-387/2012, be kita ko A. S. ir kitų nuteistųjų, išskyrus A. B., apeliaciniai skundai buvo atmesti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-02-18 nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-27/2014, atmetė nuteistųjų kasacinius skundus.  

6. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, kitų bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas dar 2012-04-30 buvo kreipęsis į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl A. S. nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo; atsakovas A. S.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-08-07 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-119-494/2013, be kita ko patvirtino šalių – ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo A. S. 2013-08-02 sudarytą taikos sutartį bei civilinę bylą nutraukė. 

Teismo patvirtintoje taikos sutartyje šalys susitarė:

 „Mes, ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus R. K., ir atsakovas A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje Nr. 2-119-494/2013 dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 294 straipsniu, sudarėme šią taikos sutartį:

1. Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš dalies atsisako ieškinio reikalavimų:

1.1. Visiškai atsisako reikalavimo priteisti iš atsakovo A. S. 25 000 Lt neturinės žalos atlyginimo;

1.2. Visiškai atsisako reikalavimo priteisti iš atsakovo A. S. nuo bylos iškėlimo teisme dienos priteisti iš Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos iki sprendimas bus įvykdytas;

1.3. Reikalavimą atlyginti 124 267 Lt nusikaltimu padarytą turtinę žalą ieškovas mažina iki 10 000 Lt.

2. Atsakovas A. S. sutinka su ieškovo ieškinio reikalavimų atsisakymo iš dalies ir sutinka su ieškovo reikalavimu atlyginti 10 000 Lt nusikaltimu padarytą žalą.

3. Šalys susitaria, o atsakovas A. S. įsipareigoja atlyginti ieškovui 10 000 Lt dydžio nusikaltimu padarytą žalą pervesdamas šią sumą į ieškovo banko atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, banko kodas 73000, arba sumokėdamas šią sumą į ieškovo kasą per vieną mėnesį nuo šios sutarties pasirašymo dienos.

4. Ieškovas atsisako visų su šia civiline byla susijusių reikalavimų ir pretenzijų.

5. Šalys pareiškia, kad šia sutartimi išsprendžia visus ginčus šioje civilinėje byloje.

6. Šalys pareiškia, kad nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią taikos sutartį negaliojančia ir/ar niekine. Kiekviena šalis taip pat pareiškia ir garantuoja, kad turi pilną teisnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teises aktus, sudaryti ir įvykdyti šią taikos sutartį.

7. Patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas už teisines paslaugas, kiekviena šalis padengia savo lėšomis.

8. Pašto išlaidas valstybės naudai atlygina atsakovas.

9. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalies, 293 straipsnio 5 punkto, 294 straipsnio ir 584 straipsnio 1 dalies 4 punkto turinys bei šios taikos sutarties sudarymo ir civilines bylos nutraukimo teisinės pasekmės.

10. Šalys prašo Vilniaus rajono apylinkės teismą patvirtinti šią taikos sutartį, o civilinę bylą Nr.2-119-494/2013 nutraukti.

11. Taikos sutartis yra sudaryta 3 egzemplioriais - vienas iš jų teismui, po vieną kiekvienai šaliai.“

7. Byloje taip pat nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir mokesčių administratoriaus vyko mokestinis ginčas dėl priskaičiuotų mokesčių, remiantis iš baudžiamosios bylos gauta atitinkama informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytus pažeidimus mokesčių srityje. Šis mokestinis ginčas galutinai buvo išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris 2014-11-21 nutartimi, administracinėje byloje Nr. A438-1221/2014, be kita ko patenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą ir panaikino Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2008-12-09 sprendimą Nr. S-280(7-263/2008), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2008-09-16 sprendimą Nr. 69-176 bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-06-16 sprendimą Nr. (21.26)-256-138.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės konstatavo, kad atsakovo – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, veiksmai pradėjus (inicijavus) dvi administracines procedūras dėl tos pačios mokestinės nepriemokos, kurios atsiradimas kildinamas iš tų pačių neteisėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, ir kurių abiejų rezultate turėjo būti išieškota iš įmonės padaryta žala biudžetui (t.y. pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje bei pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas priėmus byloje ginčijamus sprendimus dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“), neatitiko Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, o priėmus byloje ginčijamus sprendimus buvo pažeisti ir teisės principo non bis in idem (draudimas du kartus bausti už tą patį pažeidimą) reikalavimai. Teismas vertino tą aplinkybę, kad administracinė procedūra dėl žalos padarytos biudžetui išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal mokesčių administratoriaus pareikštą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje yra užbaigta, nes Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nuosprendis įsiteisėjo 2013-06-14.  

Teismas taip pat konstatavo, kad tokiais atvejais, kai dėl mokestinių teisinių santykių srityje padarytų nusikalstamų veikų, yra pradedamos procedūros numatytos baudžiamojo proceso kodekse (ikiteisminis tyrimas bei teisminis nagrinėjimas), mokesčių administratorius jam pavestą funkciją – išieškoti biudžetui padarytą žalą, visų pirma, turėtų įgyvendinti būtent šių procedūrų metu, kas atitiktų proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus. Nes būtent baudžiamojoje byloje yra surenkami pirminiai ir tiesioginiai įrodymai, jų pagrindu padaromos išvados dėl mokestinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, šių pažeidimų pobūdžio bei apimties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad mokesčių administratorius atlikęs pareiškėjo mokestinį patikrinimą bei pareiškęs baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį, sprendimo dėl mokesčio nepriemokos iš pareiškėjo išieškojimo turėtų nepriimti, o sustabdyti šios procedūros tolesnį vykdymą iki bus baigtas procesas pagal baudžiamojo proceso kodekso normas. Ir tik tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje nebūtų priimta galutinio baigiamojo akto, kuriuo būtų išspręstas civilinio ieškinio klausimas (pvz., kai nutraukiama baudžiamoji byla), mokesčio administratoriui atsirastų teisinės prielaidos atnaujinti prieš tai sustabdytą procedūrą bei priimti savo sprendimą pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas.

8. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-11-21 nutarties akivaizdu, kad pastarasis teismas laikė, jog visos mokestinės nepriemokos, kurių atsiradimas kildinamas iš nusikalstamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų asmenų, tame tarpe A. S., veiksmų, ir padarytos žalos valstybės biudžetui atlyginimo klausimas yra išspręstas minėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. birželio 14 d.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi ieškinį dėl 1 169 411 Lt turtinės žalos valstybei atlyginimo, kurią sudaro 579 540 Lt pridėtinės vertės mokestis ir 589 871 Lt pelno mokestis. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 nuosprendyje nurodyta, kad teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovė I. V. sumažino civilinį ieškinį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir prašė iš kaltų asmenų priteisti 589 870 Lt valstybei žalos atlyginimui, nurodžiusi, kad dalis žalos jau yra atlyginta, taip pat išskaičiuotos PVM permokos.

Teismas be kita ko konstatavo, kad pinigų sumas, kurios specialistų išvadose buvo paskaičiuotos kaip nusikalstamų veiksmų pasėkoje nesumokėti į valstybės biudžetą mokesčiai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino iš dalies, o dėl kitos dalies Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija palaikė pareikštą civilinį ieškinį. Ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sumažintas civilinis ieškinys (t.y. 589 870 Lt sumoje) tenkintinas visiškai ir priteistina solidariai iš V. G., T. L., V. S., R. T., R. Š., A. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; žala padaryta neteisėtais kaltinamųjų veiksmais ir įrodyta byloje surinktais duomenimis. 

10. Apibendrinant sprendimo 9 punkte išsakytus argumentus, darytina išvada, kad nusikalstamais ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovo A. S. ir kitų bendrininkų veiksmais valstybei buvo padaryta 1 169 411 Lt turtinė žala nesumokėtų mokesčių forma (nesumokėti 579 540 Lt pridėtinės vertės mokestis ir 589 871 Lt pelno mokestis). Tačiau iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalą (sumas, kurios specialistų išvadose buvo paskaičiuotos kaip nusikalstamų veiksmų pasėkoje nesumokėti į valstybės biudžetą mokesčiai) atlygino iš dalies (579 541 Lt); tad civilinis ieškovas – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, sumažino civilinį ieškinį ir prašė iš kaltų asmenų priteisti į valstybės biudžetą tik 589 870 Lt žalos atlyginimui. Teismas šį sumažintą civilinį ieškinį tenkino pilnoje apimtyje.

11. Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigia, kad jis vienas atlygino atsakovo A. S. ir kitų nusikalstamos veikos bendrininkų, tame tarpe ir paties savo, nusikaltimu padarytą turtinę žalą valstybei (konkrečiai ieškovo atlygintos žalos, padarytos dėl pasisavinimo ir išvengto pelno mokesčio, suma – 589 870 Lt / 170 838,16 Eur), tad jis turi teisę reikalauti iš kiekvieno atsakingo už padarytą žalą asmens jų išmokėtos žalos atlyginimo, proporcingai jų kaltei; tad iš atsakovo proporcingai priteistina 19 202,21 Eur suma.

Ieškovas savo ieškinio teisinį pagrindą be kita ko nurodo CK 6.280 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą, asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei; kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, jog jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis.

12. Teismas pažymi, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo, tiek ir kitų nusikalstamos veikos bendrininkų solidari atsakomybė už žalos padarymą valstybei yra konstatuota baudžiamojoje byloje; tad jie visi yra bendraskoliai. 

Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš bendraskolių, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 7 d.). Tokioje situacijoje ieškovui (vienam iš skolininkų), įvykdžius visą solidariąją pareigą kreditoriui (nagrinėjamu atveju sumokėjus žalą valstybei), pareiškus atgręžtinį reikalavimą kitiems bendraskoliams, - taikytina CK 6.9 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis; regreso teisės įgijimas pagal įstatymą (CK 6.114 str. 3 p.), tad jokie papildomi bendraskolių susitarimai nereikalingi. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti bet kuris iš buvusių solidariųjų skolininkų.

Be to, CK 6.279 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad nustatant solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimus, atsižvelgiama į kiekvieno iš jų kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato ką kitą. Pažymėtina, kad dėl solidariųjų atsakovų tarpusavio reikalavimų sprendžiama pagal CK 6.9 straipsnio taisykles, t.y. juos sieja dalinė prievolė. 

13. Taigi, nors ieškovas iš esmės remiasi tik CK 6.280 straipsnio 2 dalies nuostata, tačiau tai nėra teismui kliūtis, pagal pareikštą ieškinio faktinį pagrindą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, pritaikyti reikiamas teisės normas.

14. Atsakovas A. S. gindamasis nuo pareikšto ieškinio teigia, kad ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo kreipęsis į Vilniaus rajono teismą su ieškiniu dėl 124 267 Lt (35 990,21 Eur) ir 25 000 Lt (7 240,50 Lt) neturtinės nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo; teismas 2013-08-07 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-119-494/2013, be kita ko patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurios sąlygas ieškovas atsisakė neturtinės žalos atlyginimo, o reikalavimą dėl turtinės žalos sumažino iki 10 000 Lt (3 452,80 Eur); taikos sutartimi šalys pažymėjo, kad ieškovas atsisako visų su šia civiline byla susijusių reikalavimų ir pretenzijų; šalys pareiškė, kad šia sutartimi išsprendė visus ginčus civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, atsakovas teigia, kad tarp šalių ginčas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis; tad ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o tai neleistina pagal CPK 294 straipsnio 2 dalies nuostatą.

Tačiau teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka, jie yra akivaizdžiai nepagrįsti.

Visų pirma, kaip matyti iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio turinio ir kitos civilinės bylos Nr. 2-119-494/2013 medžiagos, ieškovas be kita ko reikalavo iš atsakovo A. S., kaip juridinio asmens dalyvio, atlyginti įmonei padarytą 124 267 Lt / 35 990,21 Eur turinę žalą, kuri pasireiškė tuo, kad įmonei Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu buvo paskirta 125 000 Lt / 36 202,50 Eur  bauda, taip pat solidariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista valstybės naudai atlyginti 589 870 Lt turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo A. S. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta žala įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o būtent kitiems jos dalyviams – akcininkams, tad ieškovas reikalavo iš atsakovo proporcingai turimų 32 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų kiekiui atlyginti įmonei paskirtą 125 000 Lt / 36 202,50 Eur baudą, t.y. 40 000 Lt / 11 584,80 Eur (36 202,50 Eur * 32 proc.) bei atlyginti solidariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą turinę žalą (t.y. įmonei tenkančią atlyginti priteistos žalos dalį) – 84 267 Lt / 24 405,41 Eur (589 870 Lt / 170 838,16 Eur padalinta iš septynių nusikalstamą veiką padariusių asmenų). Iš viso ieškovas iš atsakovo reikalavo 35 990,21 Eur turtinei žalai atlyginti.

Taigi, ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-119-494/2013 buvo pareiškęs civilinį ieškinį vienam iš nusikalstamos veikos bendrininkų – A. S., dėl nusikalstamais veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo; t.y. prašė atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Šalys šį ginčą tarpusavyje išsprendė sudarydamos taikos sutartį, kurią teismas 2013-08-07 nutartimi patvirtino. 

Tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškovas neprašo taikyti atsakovui civilinės atsakomybės, o iš esmės reiškia bendraskoliui atgręžtinį reikalavimą, kadangi jis (ieškovas), kaip bendraskolis, įvykdė solidariąją pareigą kreditoriui – valstybei, tad jis turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių, tame tarpe atsakovo A. S., to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 str.). Taigi, ieškovas savo reikalavimus iš esmės kildina iš prievolinių teisinių santykių.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šioje byloje keliamas ieškovo ginčas nėra tapatus ginčui, kuris buvo išspręstas teismo 2013-08-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-119-494/2013.

15. Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovas yra praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Tačiau teismas nesutinka ir su šiais atsakovo argumentais.

Teismui kvalifikavus ginčo santykius, kad ieškinys yra pareikštas ne dėl nusikalstamais veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, o bendraskolio prievolinis atgręžtinis reikalavimas kitam bendraskoliui, tad šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.), kuris nėra praleistas. 

Bet kokiu atveju, pagal bylos duomenis, net ir pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas, yra pagrindas senaties terminą atnaujinti, nes ieškovo veiksmuose subjektyvių priežasčių dėl ko jis laiku nebūtų kreipęsis į teismą nenustatyta (CK 1.131 str. 2 d.).    

16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas – bendraskolis UAB „(duomenys neskelbtini)“, solidariąją pareigą, kuri yra atsiradusi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-23 nuosprendžio pagrindu, kreditoriui yra įvykdęs pilnai. Tai be kita ko tvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovo, jo turto, atžvilgiu šiuo metu nėra taikomi jokie apribojimai.

17. Minėta, kad ieškovas turi teisę iš kitų bendraskolių, tame tarpe atsakovo, reikalauti to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį (CK 6.9 str. 1 d., 6.114 str. 3 p., 6.279 str. 2 d., 6.280 str. 2 d.). Ieškovo iš atsakovo reikalaujama suma - 19 202,21 Eur, neviršija atsakovui, kaip bendraskoliui, tenkančią dalį (ieškovas paskaičiuodamas priteistinos sumos dydį yra tinkamai atsižvelgęs į atsakovo kaltę, b.l. 64). Tad ieškovo reikalaujama suma pripažintina pagrįsta.

18. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas dėl 19 202,21 Eur priteisimo iš atsakovo A. S. yra pagrįstas, tad jis tenkintinas.

19. Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (19 202,21 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).        

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų 

20. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

21. Ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys patenkintas, tad akivaizdu, kad sprendimas yra priimtas ieškovo naudai. Tai reiškia, kad ieškovas turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovas sumokėjo 576 Eur žyminio mokesčio už pateikti ieškinį (b.l. 76), taip pat 50 Eur žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b.l. 74), iš viso 626 Eur.

Apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovas teismui nepateikė įrodymų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovo priteistina 626 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms padengti (CPK 79 – 80 str., 93 str.).

22. Teismas taip pat patyrė iš viso 7,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų; šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).

23. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-11-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str.).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu,

n u s p r e n d ė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, j.a.k. (duomenys neskelbtini): 19 202,21 Eur (devyniolika tūkstančių du šimtus du eurus 21 ct); 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (19 202,21 Eur) nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ir 626 Eur (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,10 Eur (septynis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, kodas 188659752, gavėjo bankas „Swedbank“, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-11-14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                  Saulius Jakaitis