Administracinė byla Nr. eI-2902-362/2018
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00698-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 25 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius,
sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,
dalyvaujant pareiškėjai D. T., pareiškėjos atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,
dalyvaujant atsakovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovui Arturui Baltrukui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. T. skundą dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą Šiaulių rūmus su skundu prašydama pakeisti Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. DA-49 (toliau – ir Įsakymas) ir griežtą papeikimą pakeisti į švelnesnę nuobaudą.
Pareiškėjos skunde (b. l. 2–5) nurodoma, kad Kelmės rajono savivaldybės administracija 2018 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. DA-49 pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėja, Vaiko teisių apsaugos vedėja, padarė tarnybinį nusižengimą už Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1, 5, 6 ir 8 p., 15 str. l d. 1 ir 4 p. nuostatų netinkamą vykdymą. Pareiškėja mano, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta dėl šių priežasčių. Pareiškėja 2018 m. sausio 9 d. gavo atsakovės pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriame pareiškėjai buvo pranešta, jog ji yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo – toliau VTĮ 3 str. 2 d. 1, 5, 6 ir 8 p., 15 str. l d. 1 ir 4 p., pareigybės aprašymo, patvirtinto Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A-1012, 14 p., 22 p., ir 23 p. nuostatų netinkamu vykdymu. Nurodė, jog komisija, sudaryta pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui nekreipė dėmesio į pareiškėjos išsamų 2018 m. sausio 8 d. paaiškinimą ir 2018 m. sausio 26 d. surašė Išvadą dėl pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo Nr. VA-19. Komisija atkartojo LR vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2017m. gruodžio 22 d. pažymoje Nr.(6.1.-2017-209)PER-230 išdėstytas išvadas. Atsakovas gavęs LR vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2017 m. gruodžio 22 d. pažymoje Nr.(6.1.-2017-209)PER-230 išdėstytas išvadas, 2018 m. sausio 15 d. įvertino pareiškėjos tarnybinę veiklą. Vertinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėja įvykdė 2017m. užduotis ir viršijo kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius, gerai pasirinko racionaliausią būdą/metodą funkcijoms atlikti, kvalifikacija įvertinta 3 balais, gerai įvertinti bendri pasiekti rezultatai, gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkis: lyderystė įvertinta aukščiausiu balu (4), žmogiškųjų išteklių valdymas - 3 balais, analizė ir pagrindimas - 3 balais, komunikacija ir viešieji ryšiai - 3 balais, strateginis mąstymas - 4 balais, fizinių ir juridinių asmenų priežiūros funkcijos - 3 balais. Tris paskutinius metus pareiškėjai buvo didinama valstybės tarnautojo klasė ir šiuo metu ji turi pirmą klasę. Skatinimo priemonių pareiškėjos atžvilgiu buvo taikyta ir daugiau, t.y. trys įsakymai dėl kvalifikacinių klasių suteikimo, dvi valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadas, įsakymą dėl vienkartinių piniginių išmokų skyrimo. Pareiškėja pažymėjo, jog ji tarnybinį nusižengimą padarė ne tyčia, o dėl pasitikėjimo savo pavaldiniais ir neatsargumo, kai iš jos kabineto paslaptingai dingo dokumentas su kūdikio asmens duomenimis. Pareiškėja pagal savo pareigybės aprašymą vykdė 14 p. numatytą pareigą - konsultuoti gyventojus vaiko teisių apsaugos, globos (rūpybos), įvaikinimo ir vaiko teisių pažeidimų prevencijos klausimais. Pareiškėja bendradarbiauju su vaikų mokymo, ugdymo ir globos įstaigomis, Socialinės paramos skyriumi, Socialinių paslaugų tarnyba, teismais, medicinos įstaigomis, kitų savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriais, teisėtvarkos institucijomis, seniūnijomis, LR ministerijomis, LR vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Valstybės teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vaiko apsaugos funkcijos atlikimo klausimais ir teikia siūlymus dėl vaiko apsaugos priemonių įgyvendinimo. Pareiškėja mano, kad kaltės nėra, kad nei Vaiko globos organizavimo nuostatuose, nei Bendruosiuose vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatuose, patvirtintuose LR Vyriausybės 2009 12 02 nutarimu Nr.1593, nėra reglamentuota leidimo lankyti vaiką išdavimo tvarka. LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2017 m. gruodžio 22 d. Pažymos Nr.(6.1.-2017- 209)PER-230 pirmoje išvadoje pareiškėją įspėjo apie šios pažymos 36-39, 41 p., 43p. nurodytų tarnybinės veiklos trūkumų ir su jais susijusių vaiko teisių pažeidimų, o 2 išvadoje pasiūlyta pareiškėjai taikyti tarnybinę nuobaudą ir vertinti pareiškėjos kompetenciją ir kvalifikacijos atitikimą užimamoms pareigoms. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė I. S. 2018 m. sausio 15 d. pareiškėją įvertino gerai, jokių priekaištų neturėjo, todėl 2018 m. sausio 29 d. pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda prieštarauja pareiškėjos veiklos vertinimui ir yra aiškiai per griežta pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas yra akivaizdžiai per griežta, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, neatsižvelgta į pareiškėjos gerąją veiklos patirtį ir rezultatus per darbo laikotarpį, į tai, kad pareiškėja buvo skatinta, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo, jog iš esmės pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas realių pasekmių nesukėlė.
Pareiškėja D. T. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko savo skundą, prašė paskirtą tarnybinę nuobaudą griežtą papeikimą pakeisti į švelnesnę nuobaudą – pastabą.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko išdėstytus argumentus atsiliepime (b. l. 56–58) nurodė, kad Kelmės rajono savivaldybės administracija nesutinka su D. T. skundu administracinėje byloje Nr. eI-2902-362/2018. Mano, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta pagrįstai ir teisėtai. Skiriant nuobaudą laikytasi Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybėms tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977. Komisijos protokoluose ir motyvuotoje išvadoje yra motyvuotai nurodytas konkretus pareiškėjos padarytas pažeidimas, įvykdymo aplinkybės, kaltės forma, pažeidimo padariniai. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas - valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkoje numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Komisija nustatė konkrečias vyriausiojo specialisto veikas, kuriomis buvo pažeisti teisės aktai. Komisijos protokole ir motyvuotoje išvadoje nustatyta ir pareiškėjos kaltė. Mano, kad aukščiau minėtuose dokumentuose yra aiškiai nurodytos kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos ir apimtis ir protokolai ir išvada yra tinkami tiek turinio tiek formos prasme. Paskirdamas tarnybinę nuobaudą Administracijos direktorius vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, 11.1 punktu ir atsižvelgdamas į Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. PA-379 sudarytos komisijos galimam D. T. tarnybiniam nusižengimui ištirti motyvuotoje išvadoje išdėstytus motyvus. Atsakovas mano, kad 2018-01 - 29 Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. PA-49 „Dėl tarnybinės nuobauda, tinkamai patvirtino komisijos išvadą. Nurodė, jog 2017 m. gruodžio 22 d. gauta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažyma Nr. (6.1.-2017-209) PR-230. Joje Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, atsižvelgdama į teisės aktuose įtvirtintus prioritetinius vaiko interesų bei vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principus, vadovaudamasi Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 punktais, 23 straipsniu, 24 straipsnio 1-2,4,6, 7 punktais, nusprendė siūlyti Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorei I. S. taikyti (inicijuoti) drausminę (tarnybinę) atsakomybę Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai D. T.. Pažymoje konstatuota, kad, <...>vertinant Kelmės VTAS vedėjos D. T. veiksmus, pateikiant pareiškėjai R. S. duomenis apie mergaitę, ypač dokumento, nurodyto Pažymos 18 punkte dalies kopiją su K. J. asmens duomenimis, taikytinos aukščiau nurodytos teisės aktų nuostatos ir konstatuotina, kad Kelmės VTAS vedėja D. T. neteisėtai atskleidė tretiesiems asmenims, neturėjusiems teisės gauti tokio pobūdžio informacijos, mergaitės asmens duomenis, kurie vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis priskirtini ypatingų asmens duomenų kategorijai (duomenys apie vaiko raidą). Neteisėtas K. J. asmens duomenų ir informacijos apie jos privatų gyvenimą atskleidimas tretiesiems asmenims laikytinas vaiko teisės į asmeninio ir šeimyninio gyvenimo neliečiamumą pažeidimu. Kelmės VTAS vedėjos D. T. paaiškinimai ir teiginiai, kad R. S. pateikto dokumento dalies kopijoje nėra mergaitės asmens duomenų leidžia daryti išvadą, jog minėta tarnautoja nėra susipažinusi nei su asmens duomenų tvarkymu ir jų apsauga susijusiais teisės aktų reikalavimais, nei su vaiko teisės į privatų gyvenimą turiniu. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės apie Kelmės VTAS vedėjos D. T. atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus, asmens duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, jos sąsajas su pareiškėja tarnybiniais ryšiais, pareiškėjos ir Kelmės rajono Socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos darbui su socialinės rizikos šeimomis ir vaikais A. K. artimus giminystės ryšius, leidžia daryti prielaidą, kad teisės aktams prieštaraujantys sprendimai ir veiksmai, nurodyti šioje pažymoje, buvo atlikti turint asmeninį suinteresuotumą.<...>. Tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas gavus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos (kompetentingos institucijos) pažymą, D. T. pripažįsta, kad netinkamai vykdė savo pareigas, Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1012 12 punkte nustatyta, kad skyriaus vedėjas planuoja, organizuoja ir koordinuoja skyriaus darbuotojų veiklą ir užtikrina skyriui nustatytų uždavinių ir funkcijų vykdymą, vadinasi D. T. yra atsakinga už sau pavaldžių darbuotojų veiksmus. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta aiškių imperatyvių laipsniškumo taisyklių, pagal kurias būtų parenkamos tarnybinės nuobaudos. Teismas sprendė, kad konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies pasirinkimas yra tokią nuobaudą taikančio subjekto - direktoriaus - diskrecija, o tai reiškia, kad teismas gali nesutikti su konkrečia paskirta tarnybine nuobauda tik tuo atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui bei neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir D. T. poziciją darytina išvada, kad jai skirta tarnybinė nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo ją keisti. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnyje įtvirtinta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn. To paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis). Ši įstatymo norma leidžia daryti išvadą, jog įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio dalyje išvardytus tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijus, turi diskrecijos teisę parinkti ir paskirti vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1-3 punktuose išvardytų tarnybinių nuobaudų. Remiantis aukščiau išdėstyta nuostata, nėra pagrindo keisti Administracijos direktoriaus 2018-01- 28 įsakymu Nr. PA-49 paskirtos tarnybinės nuobaudos griežto papeikimo.
Pareiškėjos D. T. skundas tenkintinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. DA-49 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. T.“, kuriuo pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Įsakymas priimtas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 3, 15, 28, 29 ir 30 straipsnių nuostatomis, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos“, Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. AA-17 „Dėl leidimo D. T. neatvykti į darbą“ ir atsižvelgdama į Komisijos D. T. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti 2018 m. sausio 26 d. išvadą Nr. VA-19 „Dėl D. T. galimo tarnybinio nusižengimo“.
Šiuo atveju, sprendžiant, ar Įsakymu nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d įsakymu Nr. DA-379 sudarytos komisijos 2018 m. sausio 26 d. motyvuotoje išvadoje „Dėl D. T. galimo tarnybinio nusižengimo“ Nr. VA-19 (b. l. 36–39) (toliau – ir Išvada) tarnybinę nuobaudą pareiškėjai siūloma skirti už Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų pagarbos žmogui ir valstybei principo (Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus) – pažeistos LR asmens duomenų apsaugos įstatymo, Vaiko globos organizavimo nuostatos, nešališkumo principo (Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų), atsakomybės principo (Valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei), pavyzdingumo principo (Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas). Nurodoma, jog ji nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, įstatymų ir kitų teisės aktų, netinkamai atliko pareigybės aprašyme numatytas funkcijas (pareigybės aprašymas patvirtintas Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A-1012). Šiais veiksmais sukėlė neigiamas pasekmes, buvo pažeisti be tėvų globos likusio vaiko teisės ir teisėti interesai, atskleisti asmens duomenys tretiesiems asmenims. Veikoje lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nusižengimas trunkamasis. Nusižengimo padarymo data nuo 2017-07-11 iki 2017-08-17. Nusižengimas padarytas dėl neveikimo.
Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 2002 m. birželio 25 d. Nr. 977 (toliau – Taisyklės) 7 punkte nurodoma, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą.
Taisyklių priede „Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdys“ nurodoma, jog pranešime apie tarnybinį nusižengimą turi būti nurodytas tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 2 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą (b. l. 7) (toliau – Pranešimas) nurodoma, kad yra duomenų, jog pareiškėja yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 5, 6, 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų, pareigybės aprašymo, patvirtinto Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A-1012, 14, 22 ir 23 punktų nuostatų netinkamas vykdymas. Jokių kitų aplinkybių nurodoma nėra, kaip priedai prie šio pranešimo pridedama Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2017-12-22 rašto Nr. (6.1.-2017-209)2-1584/2 „Dėl atlikto tyrimo“ kopija, bei teisės aktai – Valstybės tarnybos įstatymo 3 ir 15 straipsnių kopijos, Pareigybės aprašymo kopija. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A-1012, straipsnių, kurie nurodyti Pranešime, matyti, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas konsultuoja gyventojus vaiko teisių apsaugos, globos (rūpybos), įvaikinimo ir vaiko teisių pažeidimų prevencijos klausimais ( 14 p.), priima sprendimus dėl fizinio arba juridinio asmens tinkamumo būti vaiko globėju (rūpintoju) (22 p.), bendradarbiauja su vaikų mokymo, ugdymo ir globos įstaigomis, Socialinės paramos skyriumi, Socialinių paslaugų tarnyba, teismais, medicinos įstaigomis, kitų savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriais, teisėtvarkos institucijomis, seniūnijomis, Lietuvos Respublikos ministerijomis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vaiko apsaugos funkcijos atlikimo klausimais ir teikia siūlymus dėl vaiko apsaugos priemonių įgyvendinimo (23 p.).
Taigi pranešime nurodomos tik bendro ir specialaus pobūdžio teisės normos, tačiau nėra nurodomos tarnybinio nusižengimo aplinkybės. Valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendime administracinės bylos Nr. A-3008-662/2018 nurodoma, jog kitos viešojo administravimo įstaigos ar institucijos raštu pateikta informacija dėl galimo valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje negali būti vertinama kaip dokumentas, pakeičiantis Taisyklių 7 punkte numatytą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą. Būtent už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai) kyla pareiga išsiaiškinti, kokios viešojo administravimo įstaigos ar institucijos pateiktoje informacijoje dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodytos aplinkybės gali turėti tarnybinio nusižengimo požymių, ir aiškiai suformuluoti kaltinimą valstybės tarnautojui, įtariamam padariusį tarnybinį nusižengimą, nurodant konkretų tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes (veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeista teisės aktai, reglamentuojantys šio valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme. Taigi šiuo atveju tokia pareiga aiškiai suformuluoti kaltinimą pareiškėjai, įtariamai padariusiai tarnybinį nusižengimą, nurodant konkretų tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes, kilo atsakovui, t. y. Kelmės rajono savivaldybės administracijai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prie Kelmės rajono savivaldybės administracijos pranešimo apie tarnybinį nusižengimą pridedamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2017 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. (6.1.-2017-209)2-1584/2 „Dėl atlikto tyrimo“, nevertintinas kaip dokumentas, iš kurio pareiškėja turėjo ir galėjo aiškiai suprasti, kokio pobūdžio tarnybinio nusižengimo padarymu ji yra kaltinama. Jokie prie pateikto Pranešimo papildomi dokumentai nėra laikomi sudėtine Pranešimo dalimi.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 36–39) kvalifikuojant pareiškėjos veiksmus nurodyta, kad informacija apie šeimos privatų gyvenimą ir mergaitės asmens duomenys buvo atskleisti tretiesiems asmenims, kurie šių duomenų gauti neturėjo teisės, kad Kelmės VTAS vedėja D. T. neteisėtai atskleidė tretiesiems asmenims, neturėjusiems teisės gauti tokio pobūdžio informacijos, mergaitės asmens duomenis, kurie vadovaujantis Asmenų duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis priskirtini ypatingų asmens duomenų kategorijai. Nurodoma, jog ši veika padaryta neveikimu, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patikslino, jog ši veika padaryta tuo, jog pareiškėja neišsaugojo ir nesiėmė priemonių išsaugoti dokumento (b. l. 96) kopiją, kuri pateko asmeniui, neturėjusiam teisės gauti šį dokumentą, t. y., neveikė taip, kaip turėjo veikti. Šalys neginčija, jog šio dokumento dalis, kurioje nurodoma, jog „Šiuo metu yra šeima, kuri galvoja apie K. J. įvaikinimą“ buvo parodyta R. S., tačiau atsakovo atstovas nurodo, kad tai neigiamų pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti, nes būtent R. S. ir buvo ta šeima, kuri galvojo apie vaiko įvaikinimą. Pasekmes sukėlė kiti duomenys, esantys šiame dokumente, kuris pateko pas trečiuosius asmenis, pas kuriuos negalėjo pateikti, ir jo patekimą lėmė pareiškėjos neveikimas.
Teismas atkreipia dėmesį, jog prie Pranešimo pridėtame Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2017-12-22 rašte Nr. (6.1.-2017-209)2-1584/2 „Dėl atlikto tyrimo“, jo 19 lape nurodoma, jog Kelmės VTAS vedėja D. T. pateikė (tokiu būdu, tai buvo galima padaryti tik aktyviais veiksmais) šio dokumento kopiją su vaiko duomenimis R. S., tačiau nenurodoma, nei kur, nei kada, nei kaip tai buvo padaryta. Tarnybinio patikrinimo išvadoje gi nurodoma, jog šis nusižengimas padarytas neveikimu, tačiau taip pat nenurodoma, nei kur, nei kokiu būdu, nei kada, tai buvo padaryta, tik nurodyta, jog pažeidimas buvo trunkamasis, nuo 2017-07-11 iki 2017-08-17, tačiau kuo pasireiškė šis neveikimas visą tą laikotarpį, nurodoma nėra. Pažymėtina, jog Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo matyti, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A-1012, numatyta, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas užtikrina tinkamą skyriaus veiklos dokumentų rengimą, apskaitą, tvarkymą, dokumentų ir antspaudų saugojimą, tai nurodoma 32 punkte, tačiau šis straipsnis nebuvo nurodytas pranešime apie tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje visiškai nepasisakoma dėl tų Pareigybės aprašo punktų, kurie buvo nurodomi pateiktame panešime apie padarytą tarnybinį nusižengimą, ar jie buvo pažeisti, jei taip tai kaip, ar iš viso nebuvo pažeisti.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-473/2007 nurodoma, jog pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Jei tyrimo metu paaiškėja, kad tas asmuo padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, tai turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojui turi būti įteikiamas ir naujas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, o tarnybinė išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui.
Taigi, pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda ne pagal pranešime apie tarnybinį nusižengimą (b. l. 7) formuojamas kaltinimo ribas,kurios šiuo atveju buvo suformuotos, nurodant Pareigybės aprašo punktus, bet ir už veiksmus - dėl asmens duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, kurie šių duomenų gauti neturėjo teisės, kas pasireiškė neveikimu, kai iš pareiškėjos kabineto dingo dokumentai su kūdikio asmens duomenimis, dėl kurių atsakovas pareiškėjai papildomo pranešimo neįteikė. Iš pranešimo apie tarnybinį nusižengimą (b. l. 7) pareiškėja negalėjo suprasti, jog jai keliamas kaltinimas ir dėl asmens duomenų atskleidimo tretiesiems asmenims, ir dėl dokumentų dingimo, nei kada, kaip ir kokiu būdu ji tai galėjo padaryti. Taigi, įvertinus pranešimo apie tarnybinį nusižengimą (b. l. 7) turinį darytina išvada, kad pranešimo turinyje nenurodyti jokie konkretūs argumentai, įrodymai, kuriais grindžiami įtarimai, taip pat nenurodyta, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai vertinami kaip tariamas nusižengimas, ir tai laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu. Teismas dar kartą pažymi, jog prie Pranešimo pridedami bet kokie priedai nėra ir negali būti laikomi sudėtine pranešimo apie tarnybinį nusižengimą dalimi.
Kaip minėta, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta tai, kad D. T. neteisėtai atskleidė tretiesiems asmenims informaciją apie šeimos privatų gyvenimą, ir mergaitės asmens duomenys buvo atskleisti tretiesiems asmenims, kurie šių duomenų gauti neturėjo teisės, neturėjusiems teisės gauti tokio pobūdžio informacijos. Atsakovo surašytoje tarnybinio patikrinimo išvadoje atskirai neaptarta, kokios kilo pasekmės. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Nepakanka Išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas (žr., pvz., 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Darytina išvada, jog atsakovas Kelmės rajono savivaldybės administracija 2018 m. sausio 26 d. tarnybinio nusižengimo išvadoje (b. l. 36–39) pareiškėjos tarnybinį nusižengimą dėl asmens duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims bei dokumentų dingimą turėjo įvertinti atskirai, tačiau to nepadarė.
Atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta, jog yra padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, įteikiant netinkamai suformuotą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, taip pat į tai, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 36-39) pareiškėjos tarnybinio nusižengimo dėl asmens duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims bei dingusių dokumentų iš pareiškėjos kabineto neįvertino atskirai, nors apie tai Pranešime ir nebuvo nurodoma, nagrinėjamu atveju pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorės 2018 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. DA-49 „Dėl tarnybinės nuobaudos D. T. skyrimo“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Nors pareiškėja kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą Šiaulių rūmus su skundu prašydama pakeisti Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. DA-49 (toliau – ir Įsakymas) ir griežtą papeikimą pakeisti į švelnesnę nuobaudą, t. y., nebuvo prašoma iš viso panaikinti nurodytą Įsakymą, tačiau šiuo atveju teismas laiko, jog nėra išeinama iš skundo ribų, kadangi nustačius, jog pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta dėl atsakovo padarytų esminių procedūrinių pažeidimų, teismas neturi galimybės švelninti neteisėtos ir nepagrįstos nuobaudos, šiuo atveju galimas tik paties Įsakymo panaikinimas.
Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), nepasisako dėl likusių bylos šalių motyvų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos D. T. skundas tenkintinas.
Panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorės 2018 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. DA-49 „Dėl tarnybinės nuobaudos D. T. skyrimo“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusius teismo rūmus.
Teisėjas Arvydas Martinavičius