Administracinė byla Nr. AS-682-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00245-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 46

 (S)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja R. D. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašė: 1) įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybę, atstovaujamą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, teisės aktų nustatyta tvarka iki 2017 m. sausio 1 d. parengti visą (duomenys neskelbtini) paviršinio vandens nuvedimo techninį projektą ir jį įvykdyti (sutvarkyti paviršinio vandens nuvedimą iš (duomenys neskelbtini) esančių sklypų); 2) priteisti iš savivaldybės 35 256 Eur turtinės žalos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu priėmė pareiškėjos pareiškimą dėl dalies skundo atsisakymo ir tuo pagrindu nutraukė bylos dalį dėl skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka iki 2017 m. sausio 1 d. parengti visą (duomenys neskelbtini) paviršinio vandens nuvedimo techninį projektą ir jį įvykdyti (sutvarkyti paviršinio vandens nuvedimą iš (duomenys neskelbtini)  esančių sklypų), o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriame prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjos R. D. apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria kaip nepagrįstas atmestas pareiškėjos R. D. skundas dėl priteisimo iš atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, 35 256 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir šią bylos dalį perdavė Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo. Likusią Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Pareiškėja 2019 m. birželio 14 d. pareiškimu reiškė nušalinimą jos bylą nagrinėjančiam Regionų apygardos administracinio teismo teisėjui Arvydui Martinavičiui.

Regionų apygardos administracinio teismo pirmininkas Rimantas Giedraitis 2019 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškimą dėl administracinę bylą nagrinėjančio teisėjo Arvydo Martinavičiaus nušalinimo atmetė.

Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimu vėl prašė nušalinti teisėją Arvydą Martinavičių nuo administracinės bylos nagrinėjimo.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pareiškimą dėl administracinę bylą nagrinėjančio teisėjo Arvydo Martinavičiaus nušalinimo atmetė.

Pareiškėja R. D. 2019 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje pareiškė nušalinimą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjui Arvydui Martinavičiui.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo pirmininkas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nutarė pareiškimą dėl administracinę bylą nagrinėjančio teisėjo Arvydo Martinavičiaus nušalinimo atmesti ir pareiškėjai R. D. už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skirti 200 Eur baudą.

Regionų apygardos administracinio teismo pirmininkas pažymėjo, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo.

Teismas nustatė, kad nagrinėjant šią administracinę bylą pareiškėja R. D. 2019 m. birželio 14 d. pareiškimu bei 2019 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimu reiškė nušalinimus Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjui Arvydui Martinavičiui. Pareiškėjos reikšti nušalinimai visais atvejais buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos nušalinimai pareikšti nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių, be to, nušalinimo klausimai buvo išspręsti atmetant pareiškėjos pareiškimus dviem teismo procesiniais dokumentais, konstatavo, kad pareiškėjos nuolat teikiami nepagrįsti pareiškimai dėl teisėjo nušalinimo vertintini kaip trukdantys teismo darbą, todėl pareiškėjos veiksmus pripažino piktnaudžiavimu nušalinimo teise.

Teismo pirmininkas taip pat pažymėjo, jog Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartimi ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pareiškėja R. D. buvo įspėta, jog nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą.

III.

Pareiškėja R. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjai paskirta 200 Eur bauda. 

Pareiškėja teigia, jog nesielgė nesąžiningai reikšdama nušalinimą, neveikė prieš teisingumą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą ir nesiekė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nevilkino bylos teisinio proceso, dėl šių pareikštų nušalinimų nei atsakovas nei kiti asmenys nepatyrė nuostolio. Ilgas teismo procesas išsekino moraliai ir emociškai, todėl pareiškėja galimai per jautriai vertina kiekvieną išsakomą žodį ir prašo už tai nebausti.

Pareiškėja teigia, jog išreikšdama pakartotinį nušalinimą galimai pateikė jį nesuvokdama, kad reiškia nepagrįstą nušalinimą, bei tikėjosi, kad asmuo negali būti baudžiamas už savo teisių realizavimą, t. y. už patį nušalinimo pareiškimo faktą. Pareiškėja teigia, jog buvo įsitikinusi, kad įgyvendino savo teisę reikšti teismui nušalinimą.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regiono apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjai R. D. už piktnaudžiavimą nušalinimo teise buvo paskirta 200 Eur bauda, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, jog administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą.

Nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių ir asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės realizavimą, t. y. už patį nušalinimo pareiškimo faktą. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, o įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka, be to, draudžiama ja piktnaudžiauti. Piktnaudžiavimu gali būti pripažinti nušalinimai, kurie reiškiami nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1082/2014; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje AS-120-822/2015 ir kt.).

Nustatyta, kad, nagrinėjant šią administracinę bylą, teismo posėdyje, įvykusiame 2019 m. rugsėjo 11 d., pareiškėja jau trečią kartą reiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui Arvydui Martinavičiui. Pareiškėja bylą nagrinėjančiam teisėjui Arvydui Martinavičiui reiškė ir 2019 m. birželio 14 d., ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. Šiuo procesiniu pagrindu buvo priimtos 2019 m. birželio 18 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teismo pirmininko nutartis ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjo Žano Kubecko nutartis. Pareiškėjos reikšti nušalinimai visais atvejais buvo atmesti kaip nepagrįsti.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Įstatymai nenustato baigtinio aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tų asmenų samprotavimais ar prielaidomis.

Nagrinėjamu atveju pareikšti nušalinimai iš esmės buvo grindžiami teisėjo Arvydo Martinavičiaus atliktais procesiniais veiksmais, priimtais sprendimais, su kuriais nesutinka pareiškėja, t. y. iš esmės pareiškimuose buvo keliamos abejonės dėl teisėjų vykdomos jurisdikcinės veiklos – teisingumo vykdymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pažymėta, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas.

Piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui ar teismui, bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių. Pareiškėja nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog teisėjas būtų šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi, nei reikšdama nušalinimus, nei teikdama šį atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos nušalinimai pareikšti nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių, be to, nušalinimo klausimai buvo išspręsti atmetant pareiškėjos pareiškimus net trimis teismų procesiniais dokumentais, konstatuoja, kad pareiškėjos nuolat teikiami nepagrįsti pareiškimai dėl teisėjo nušalinimo vertintini kaip trukdantys teismo darbą, todėl pareiškėjos veiksmai pagrįstai pripažinti piktnaudžiavimu nušalinimo teise, ir pareiškėjai paskirta 200 Eur bauda vertinama kaip pagrįsta ir teisinga.

Pareiškėjos teiginys, jog reikšdama nušalinimus ji tik naudojosi savo teise ir nesuvokė, jog piktnaudžiauja šia teise yra vertinami kritiškai, kadangi teisėjai, nagrinėję pareiškėjos nepagrįstus pareiškimus dėl teisėjo nušalinimo 2019 m. birželio 18 d. ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartyse nurodė, kokie yra nušalinimo pagrindai ir jog nustačius, kad pareiškėja piktnaudžiauja nušalinimo teise – teismas turi teisę skirti baudą (ABTĮ 83 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia baudos skyrimo pagrįstumą patvirtinančių aplinkybių ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai         Laimutis Alechnavičius 

        Ramūnas Gadliauskas

        Arūnas Sutkevičius