Civilinė byla Nr. e2A-2114-861/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00220-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Gilva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Požeminė statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gilva“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Požeminė statyba“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti jai iš atsakovės 18 868,05 Eur skolą, 6 793,20 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad 2021 m. liepos 2 d. ieškovė MB „Požeminė statyba“ ir atsakovė UAB „Gilva“ sudarė sutartį dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo darbų, nurodytų Sutarties priede Nr. 1 „Sąmata“ atlikimo. 2021 m. liepos 16 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie Sutarties, kuriuo susitarta dėl papildomų darbų atlikimo – 150 metrų nuotekų įvadų d110 įrengimo. Pažymėjo, jog ieškovė 2021 m. liepos 27 d. atsakovės atstovams (A. D. ir E. D.) el. paštu atsiuntė pažymą Nr. 1 apie atliktų darbų vertę bei atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė nuo pat pirmojo darbų pridavimo nekėlė reikalavimo darbus priduoti generaliniam rangovui ir UAB „Vilniaus vandenys“ ir patvirtino, kad darbus pati priduoda „užsakovui“. 2021 m. rugpjūčio 12 d. negavusi informacijos apie užsakovui priduotų darbų kiekius ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę el. paštu, pažymėdama, kad toks atsakovės delsimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir priimti darbus yra nepriimtinas ir sukeliantis neigiamas pasekmes. 2021 m. rugpjūčio 16 d. iš atsakovės buvo gautas laiškas, kuriuo prašoma atsiųsti dokumentus formatu, kuriuose būtų galima koreguoti kiekius, t. y. atsakovė priims tik tokius kiekius, kokius jiems „praleido“ užsakovas arba generalinis rangovas. Ieškovė, vykdydama prašymą ir pasitikėdama atsakove, atsiuntė prašomus dokumentus Excel formatu, kurį galima koreguoti. 2021 m. rugpjūčio 17 d. atsakovės atstovas atsiuntė pakoreguotą atliktų darbų perdavimo aktą ir nurodė, kad gali „praleisti“ tik pusę norimo į aktą įtraukti darbų kiekio, t. y. mažiau nei faktiškai atliko ieškovė. Tą pačia dieną ieškovė, norėdama gauti bent dalį apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus, pateikė pasirašytus atsakovės „pakoreguotus“ atliktų darbų aktą už liepos mėnesį ir sąskaitą faktūrą. Atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus (darbų dalį, kurią „praleido“ užsakovas arba generalinis rangovas) ir atsiuntė pasirašytus dokumentus ieškovei. Nurodė, kad ieškovė atliktų darbų aktą atsakovei pateikė 2021 m. liepos 27 d., kurį suderinti arba pareikšti pastabas atsakovė turėjo iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. (nuo šios dienos būtų pradėti skaičiuoti mokėjimo terminai), tačiau atsakovė šio įsipareigojimo neįvykdė, o tai suteikė pagrindą ieškovei atliktų darbų aktą pasirašyti vienašališkai, tačiau ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės situaciją ir nenorėdama įsivelti į ginčus, sutiko pasirašyti atliktų darbų aktą mažesniais, nei buvo faktiškai atlikta, darbų kiekiais. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 7 d. gavo apmokėjimą už dalį atliktų darbų – 12 650,80 Eur. Ieškovė nurodė, kad analogiška situacija susiklostė ieškovei ketinant priduoti darbus už rugpjūčio mėn. – ieškovė atliko darbus, atsakovė nurodė, jog „nežino“, kokius darbų kiekius galės įtraukti į aktą ir kiek darbų „praleis“ užsakovas, vėliau atsakovė „pakoregavo“ atliktų darbų aktą, nurodydama kiek gali „praleisti“. Ieškovė nesutiko vėl „koreguoti“ atliktų darbų kiekių ir įtraukti į aktą mažesnius, nei faktiškai atlikta, darbų kiekius – pateikė atliktų darbų aktą bei sąskaitą faktūrą apmokėjimui. Pažymėjo, jog 2021 m. rugsėjo 29 d. ieškovė pateikė paskutinį atliktų darbų aktą, pabrėždama, jog nori, kad visi darbai būtų priimti ir nebūtų dalinių mokėjimų. 2021 m. spalio 5 d. atsakovės atstovas el. paštu paprašė pateikti paslėptų darbų aktus, kad galėtų tinkamai priduoti atliktus darbus užsakovui. Atkreipė dėmesį, kad ir šiuo el. laišku atsakovė patvirtino, jog darbų pridavimą vykdo pati atsakovė, o ne ieškovė. Tą pačią dieną ieškovė atsakė atsakovei, jog darbų pridavimas ir akto sudarymas vykdomas nepateikiant paslėptų darbų aktų, o atlikti darbai priduoti atsakovės darbų vadovui. 2021 m. spalio 7 d. gautas dar vienas atsakovės mokėjimas už atliktus darbus – 11 290,80 Eur, o tai tik papildomai patvirtina šalių valią dėl darbų perdavimo tvarkos, numatant, jog darbų rezultato pridavimą užsakovui ir generaliniam rangovui vykdo pati atsakovė. Nurodė, kad ieškovė atliko darbus pagal Sutartį ir pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, serija RN Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimui 18 868,05 Eur suma, tačiau atsakovė jos neapmokėjo. Atsakovė 2021 m. gruodžio 27 d. pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį dėl įpareigojimo vykdyti sutartį, kuriuo reikalavo įpareigoti ieškovę įvykdyti sutartį ir suderinti atliktus darbus su generalinio rangovo paskirtu techninę priežiūrą vykdančiu asmeniu. Ieškovė su ieškiniu nesutiko, jo nepripažino ir motyvuotai argumentavo, kad darbai yra atlikti ir faktiškai perduoti atsakovei, o ieškinys yra nepagrįstas ir pateiktas piktnaudžiaujant teisėmis. 2022 m. birželio 8 d. atsakovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje Nr. e2-3055-959/2022 ir pati pripažino, kad atlikti darbai yra perduoti generaliniam rangovui ir užsakovui. Ieškovės teigimu, ji yra visiškai ir tinkamai įvykdžiusi darbus pagal Sutartį ir papildomą susitarimą, juos perdavusi atsakovės atsakingam asmeniui (darbų vadovui), todėl turi teisę reikalauti atsakovės apmokėti už atliktus ir perduotus darbus. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 16 d. el. paštu išsiuntė reikalavimą apmokėti 2021 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija RN Nr. (duomenys neskelbtini) 18 868,05 Eur ir sumokėti delspinigius.
3. Atsakovė UAB „Gilva“ pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad pagal Sutarties 2.1. punktą rangovė (ieškovė) įsipareigojo atlikti darbus, nurodytus sutarties priede Nr. 1 „Sąmata“. Užsakovė (atsakovė) įsipareigoja sumokėti už paslaugas Sutarties 3.1. punkte numatytą sumą, t. y. 37 000,13 Eur be PVM, laikydamasis Sutarties 8.4 ir 8.5 punkte numatytos tvarkos. Pagal papildomą susitarimą užsakovė (atsakovė) ir vykdytoja (ieškovė) susitarė, kad rangovė atliks papildomus darbus, t. y. įrengs 150 metrų nuotekų įvadų d110. Papildomų darbų atlikimo kaina yra 17, 00 Eur be PVM už metrą, t. y. iš viso 2 550 Eur be PVM (150 x 17 = 2 550 Eur), arba 3 085,5 Eur su PVM. Pažymėjo, jog sutartis ir jos priedas buvo rengiami kitos sutarties pagrindu ir dėl to atsirado techninių klaidų. Kaip antai sąmatoje vandentiekio darbų bendra kaina nurodyta 4 200 Eur, tačiau iš tiesų susumavus susidaro 5 600 Eur. Sąmatoje nurodyta lietaus darbų bendra kaina yra 6 560 Eur, tačiau iš tiesų susumavus susidaro 8 010 Eur, todėl visa sąmatoje nurodyta kaina 38 019 Eur yra neteisinga, nes susumavus vandentiekio, nuotekų, lietaus ir drenažo darbų kainas susidariusi bendra kaina yra 40 869 Eur be PVM. Be to, pagal visus ginčo šalių pasirašytus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus matyti, jog ieškovė vandentiekio darbų objekte adresu (duomenys neskelbtini), visgi neatliko, nors sąmatoje ir buvo numatyta. Todėl vandentiekio darbų kaina (5 600 Eur) turi būti atimama iš bendros darbų kainos. Nurodė, kad tikrieji ginčo šalių darbų kiekiai ir kainos yra nustatyti 2021 m. rugpjūčio 31 d. pažymoje Nr. 1 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2021 m. rugpjūčio mėn., kuri yra ieškovės ir atsakovės pasirašyta. Vadinasi, rangovė (ieškovė) įsipareigojo pagal sutartį ir papildomą susitarimą atlikti darbų iš viso už 38 414 Eur (44 014 – 5 600 = 38 414) be PVM. Ši suma laikytina tikrąja sąmatos kaina. Atsakovės teigimu, remiantis 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės ir ieškovės pasirašytu aktu matyti, jog pagal sutartį per 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėn. ieškovė atliko iš viso darbų už 27 795,45 Eur. Todėl likusi nepanaudota sąmatos suma yra 10 618,55 (38 414 – 27 795,45 = 10 618,55) Eur be PVM. Pastebėjo, kad tiek 2021 m. rugsėjo 21 d. ieškovės el. laiške atsakovei, tiek 2021 m. lapkričio 17 d. ieškovės rašte atsakovei nurodyta, kad darbus ieškovė visiškai užbaigė 2021 m. rugpjūčio 27 d. ir apie tai informavo atsakovę. Be to, pagal sutartį ieškovė su atsakove buvo susitarusios, kad darbai, nurodyti šioje sutartyje bei sąmatoje, pradedami 2021 m. liepos 7 d. ir yra baigiami iki 2021 m. liepos 30 d. Atsakovės teigimu, 2021 m. rugsėjo mėn. darbai nebebuvo atliekami objekte ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas už rugsėjo mėn. nebegalėjo būti surašytas, atitinkamai ir 2021 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaita faktūra, serija RN Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo būti išrašyta. Paminėjo, kad už rugpjūčio mėn. atliktus darbus atsakovė jau buvo atsiskaičiusi pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija STAT Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl nesuprantama, už kokius darbus 2021 m. rugsėjo 29 d. ieškovė pateikė dar vieną atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame ir vėl nurodyti darbų kiekiai viršijo sutarties priede Nr. 1 „Sąmata“ nurodytus kiekius. Pastebėjo, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. akte nurodyta suma (18 868,05 Eur) susidaro iš 2021 m. rugpjūčio 27 d. nepasirašytame akte nurodytos bendros darbų kainos 31 036,10 Eur atėmus 2021 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitos faktūros, serija STAT Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtiną sumą – 12 168,05 Eur (31 036,10 – 12 168,05 = 18 868,05) be PVM, kurią atsakovė apmokėjo. Tačiau toks skaičiavimas klaidingas ir dėl to negali būti pagrindas išrašyti dar vieną papildomą PVM sąskaitą faktūrą dėl atliktų darbų, kuriuos ieškovė jau buvo perdavusi, o atsakovė priėmusi. Atsakovės teigimu, pagal ieškovės ir atsakovės pasirašytus du atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus bei pagal 2021 m. rugsėjo mėn. 29 d. nepasirašytą atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą atsakovė sudarė suvestinį paskaičiavimą. Iš minėtos paskaičiavimų suvestinės matyti, kad ieškovė 2021 m. rugsėjo 29 d. nepasirašytu atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu deklaruoja daugiau tariamai atliktų darbų, nei buvo sutarta pagal sąmatą, o bendra tariamai atliktų darbų kaina viršija sutartinę (sąmatos) bendrą kainą – 8 249,5 Eur be PVM (38 414 Eur – 46 663,50 Eur = –8 249,5 Eur). Atsakovė nurodė, kad niekada ir nepasirašė ieškovės pateikiamo 2021 m. rugsėjo 29 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto ir pagrįstai reikalavo pakoreguoti šį aktą, kad atitiktų faktiškai atliktų darbų kiekius. Tai suponuoja, kad ieškovė nepagrįstai teigia atlikusi faktiškai daugiau darbų, o taip pat nepagrįstai išrašė ir 2021 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija RN Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atsakovė turi sumokėti 18 868,05 Eur be PVM arba 22 830,34 Eur su PVM. Atsakovė pažymėjo, jog rangovei (ieškovei) niekada nedavė nurodymo (-ų) ir su rangove nesuderino jokių kitų papildomų darbų, išskyrus tuos, kurie yra nustatyti papildomame susitarime bei pasirašytame 2021 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų akte. Be to, jau minėta, kad ieškovė buvo nuolat informuojama apie pareigą, kylančią iš Sutarties 5.2.10. punkto, jog vykdytojas atliktus darbus pateikia objekto generalinio rangovo techninei priežiūrai bei UAB „Vilniaus vandenys“. Todėl net jei ir būtų atlikti visi darbai pagal sąmatą (atėmus vandentiekio darbus), neviršijant joje nustatytų kiekių ir kainos, ieškovė negalėtų reikalauti sumokėti visos sutarties kainos, kadangi pati ieškovė nevykdė jai priskirtų pareigų. Darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 18 868,05 Eur skolos yra nepagrįstas, nes ieškovė 2021 m. rugsėjo mėn. darbų pagal sutartį nebeatliko. Skolos paskaičiavimas yra paremtas ne pagal faktiškai atliktus darbų kiekius už 2021 m. rugsėjo mėn., bet siekiant gauti likusią 18 868,05 Eur sumą pagal 2021 m. rugpjūčio 27 d. nepasirašytą aktą, kuriame ieškovė buvo nurodžiusi bendrą atliktų darbų kainą 31 036,10 Eur be PVM. Pažymėjo, jog darbų kiekiai 2021 m. rugpjūčio 27 d. nepasirašytame akte viršijo ginčo šalių sutartus sąmatos kiekius. Todėl ieškovė tokiu būdu sudarydama 2021 m. rugsėjo 29 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir išrašydama 2021 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija RN Nr. (duomenys neskelbtini), elgėsi nesąžiningai, be to, ir pati ieškovė nevykdė jai priklausančios pareigos, kylančios iš Sutarties 5.2.10. punkto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
4.1 pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 2 d. šalys sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią vykdytojas (ieškovė) įsipareigojo atlikti darbus, nurodytus sutarties priede Nr. 1 „Sąmata“, o užsakovas įsipareigojo sumokėti už paslaugas sutarties 3.1 punkte numatytą sumą. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad maksimali sutarties kaina yra 37 000,13 Eur be PVM. 2021 m. liepos 16 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal papildomą susitarimą vykdytojas (ieškovė) turėjo atlikti papildomus darbus: 150 metrų nuotekų įvadų d1 10, papildomų darbų kaina 17 Eur už 1 metrą, t. y. iš viso papildomų darbų kaina – 2550 Eur be PVM. Nurodyti nuotekų tinklų įrengimo darbai buvo atliekami objekte (duomenys neskelbtini);
4.2 už atliktus darbus atsakovė ieškovei sumokėjo iš viso: 23 941,60 Eur (sumokėta 2021-09-07) ir 11 290,80 Eur (sumokėta 2021-10-07): 12 650,80 Eur sumokėjo pagal 2021 m. liepos 27 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą bei PVM sąskaitą faktūrą, serija RN Nr. (duomenys neskelbtini) (buvo išrašyta 15 627,70 Eur sumos sąskaita, atsakovė sumažino ją 2 976,60 Eur pagal 2021-07-31 PVM sąskaitą faktūrą GIL509, išrašytą už ekskavatoriaus nuomą (15 627,70 Eur – 2 976,60 Eur = 12 650,80 Eur); 11 290,80 Eur sumokėjo pagal 2021 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą bei PVM sąskaitą faktūrą, serija STAT Nr. (duomenys neskelbtini) (buvo išrašyta 12 168,05 Eur sumos sąskaita, atsakovė sumažino ją 877,25 Eur pagal 2021-08-31 PVM sąskaitą faktūrą GIL510/7, išrašytą už ekskavatoriaus nuomą (12 168,05 Eur – 877,25 Eur = 11 290,80 Eur);
4.3 ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 18 868,05 Eur skolą. Reikalavimą grindžia 2021 rugpjūčio 31 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu, kurį pasirašė ieškovės vadovas M. M. ir užsakovo (atsakovės) Statybos darbų vadovas E. D.;
4.4 teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patikslino, jog net jeigu ieškovė ir būtų atlikusi visus jos deklaruojamos darbus, negalėtų prašyti daugiau negu 6 154 Eur skolos. Patikslino, kad sąmatoje yra nurodyta ir vandentiekio kaina, kuri yra 5 600 Eur dydžio, o faktiškai ieškovė vandentiekio darbų neatliko;
4.5 iš šalių atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų teismas nustatė, kad dalis ieškovės atliktų darbų nėra apmokėta. Teismas sprendė, kad nėra apmokėta už statybos darbus 11 754,38 Eur suma. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad šalys susitarė, jog iš viso visų darbų kaina turi neviršyti 39 550,13 Eur sumos (37000,13 + 2550 (darbų kainos pagal 2 sutartis)). Iki šios dienos atsakovė ieškovei sumokėjo 23 941,60 Eur (buvo apmokėtos dvi ieškovės išrašytos 15 627,70 Eur ir 12 168,05 Eur sumos sąskaitos, kurios buvo sumažintos atsakovei atlikus ieškovės skolos įskaitymą už ekskavatoriaus nuomą). Todėl atsakovė ieškovei dar turi sumokėti 11 754,38 Eur skolą (39 550,13 – 15 627,70 – 12 168,05 = 11 754,38);
4.6 teismas nesutiko, kad ieškovė privalėjo visus jos atliktus darbus priduoti objekto gen. rangovo techninei priežiūrai bei UAB „Vilniaus vandenys“, nes ankstesnės ieškovės sąskaitos, o būtent PVM sąskaita faktūra, serija Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita faktūra, serija STAT Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė apmokėjo be šių reikalavimų. Liudytojas E. D. teismo posėdžio metu parodė, kad visus darbus, kuriuos atlikinėjo ir ieškovė, ir atsakovė, jis pridavinėjo pats techninei priežiūrai bei UAB „Vilniaus vandenys“. Duomenų, kad ieškovė savarankiškai galėjo savo darbus priduoti techninei priežiūrai ir UAB „Vilniaus vandenys“, byloje nėra;
4.7 atsakovė teismui ir ieškovei nepateikė jokių duomenų, kad ieškovės atlikti darbai turėjo kokių nors trūkumų. Teismo posėdžio metu liudytojas A. D. parodė, kad ieškovės darbai turėjo trūkumų, t. y. buvo netankintas gruntas, trūkumus pašalino pati atsakovė savo jėgomis, tačiau jokių rašytinių įrodymų į bylą nėra pateikta. Teismas nurodė, jog remiantis vien tik liudytojo A. D. parodymais negalima nustatyti nei trūkumų buvimo fakto, nei trūkumų šalinimo kainos;
4.8 liudytojas A. D. neginčijo, kad atsakovei buvo pateikta išpildomoji, kuri atitiko pagal darbų kiekį pateiktam aktui dėl 18 868,05 Eur sumos. Tačiau jis teigė, kad darbus ieškovė turėjo priduoti techninei priežiūrai ir UAB „Vilniaus vandenys“. Byloje nustatyta, kad statybvietėje nuolat buvo ankstesnis atsakovės darbuotojas statybos vadovas E. D. (liudytojas), kuris patvirtino, kad pagal jo pasirašytą aktą ieškovė darbus atliko, taip pat byloje yra duomenys, kad atsakovė gavo ieškovės išpildomąją bei atliktų darbų aktus, todėl privalėjo visus ieškovės darbus įvertinti ir priimti, ir/ar nustatyti trūkumus. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sumokėti visą kainą pagal ieškovės pateiktą aktą 2021 m. rugpjūčio 31 d., kurį pasirašė ieškovės vadovas M. M. ir statybos vadovas E. D., nes dėl darbų kainos šalys sutartimi susitarė, kad ji negali viršyti 39 550,13 Eur. Tačiau teismas sprendė, kad nėra pagrindo ir nesumokėti 11 754,38 Eur sumos, nes nėra jokių objektyvių duomenų, kad darbų pagal išpildomąją ir pateiktus aktus ieškovė neatliko, o už atliktus darbus neviršijant šalių susitarimo dėl kainos atsakovė ieškovei privalo sumokėti;
4.9 teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad statybos darbų kaina turi būti sumažinta, atsižvelgiant į sąmatos duomenis, pagal kuriuos vandentiekio darbų kainą yra iš viso 5 600 Eur. Teismas nustatė, kad sąmatoje iš viso yra nemažai ir kitų klaidų, pavyzdžiui, bendra nurodyta lietaus nuotekų kaina yra 6 560 Eur, kai turi būti 8 010 Eur, todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju aiški yra sutarties darbų kaina, kuri yra nurodyta sutartyje, t. y. 37 000,13 Eur. Ieškovei turėjo būti sumokėta sutartinė kaina, remiantis atliktais darbais;
4.10 ieškovei iš atsakovės priteisė 4 231,58 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas už 15 985,96 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantė (atsakovė) UAB „Gilva“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė sutarties darbų kainą. Nors pagal sutarties 2.1. punktą ieškovė įsipareigojo atlikti darbus nurodytus sutarties priede Nr. 1 „Sąmata“, o atsakovė įsipareigoja sumokėti 37 000,13 Eur be PVM už šiuos darbus ieškovei, tačiau laikantis sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principo reikia nagrinėti ir sutarties priedą Nr. 1 „Sąmata“, kurioje taip pat galima nustatyti bendrą darbų kainą. Be to, atsakovė buvo nurodžiusi, jog „Sutartis ir jos priedas buvo rengiami kitos sutarties pagrindu ir dėl to, atsirado techninių klaidų“;
5.2. byloje nustatyta, kad sąmatoje yra nurodyta ir vandentiekio kaina, kuri yra 5 600 Eur dydžio, o faktiškai ieškovė vandentiekio darbų apskritai neatliko. Šios aplinkybės ieškovė taip pat neginčijo. Atitinkamai atsakovė buvo nurodžiusi, jog „tikrieji ginčo šalių darbų kiekiai ir kainos yra nustatyti 2021 m. rugpjūčio 31 d. pažymoje Nr. 1 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2021 m. rugpjūčio mėn., kuri yra ieškovės ir atsakovės pasirašyta“. Todėl Rangovas (ieškovė) įsipareigojo pagal sutartį ir papildomą susitarimą atlikti darbų iš viso už 38 414 Eur (44 014 – 5 600 = 38 414) be PVM. Ši suma laikytina tikrąja sąmatos kaina;
5.3. net jei ieškovė būtų atlikusi ir pridavusi visus darbus pagal sutarties reikalavimus, tai jai būtų likusi nesumokėta dalis 5 018,55 Eur be PVM (38 414 –5600 – 27 795,45 = 5 018,55), bet ne 11 754,38 Eur be PVM kaip nurodė teismas;
5.4. 2021 m. liepos 2 d. atsakovė ir ieškovė sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti sutartyje numatytą kainą. Ši sutartis niekada nebuvo nuginčyta. Sutarties 5.2.10 punktas numato, jog vykdytojas „atliktus darbus prisiduoda objekto generalinio rangovo techninei priežiūrai bei UAB „Vilniaus vandenys“. Priešingai nei teigia teismas, ankstesnes ieškovės sąskaitas, o būtent PVM sąskaitą faktūrą, serija Nr. (duomenys neskelbtini), ir PVM sąskaitą faktūrą, serija STAT Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė apmokėjo tik po to, kai buvo įgyvendinti sutarties 5.2.10 punkto reikalavimai. Tą patvirtina ir atsakovės buvusio darbuotojo, darbų vadovo, E. D. 2023 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje duoti parodymai;
5.5. teismas nepagrįstai nurodė, kad E. D. visus darbus, kuriuos atlikinėjo ir ieškovė, ir atsakovė, pridavinėjo pats techninei priežiūrai bei UAB „Vilniaus vandenys“. E. D. pats pridavinėjo techninei priežiūrai bei UAB „Vilniaus vandenys nebent tik tuos darbus, kuriuos atlikinėjo išimtinai atsakovė. Ieškovė savarankiškai galėjo savo darbus priduoti techninei priežiūrai ir UAB „Vilniaus vandenys“ ir tą darė pati, o tai, kad tuo metu priduodant darbus kartu dalyvavo ir atsakovės darbuotojas E. D., neleidžia teigti, jog jis už ieškovę priduodavo darbus pagal sutarties 5.2.10 punkto reikalavimus. Tą patvirtina ir ieškovės atstovas M. M. savo 2021 m. rugsėjo 21 d. el. laiške atsakovei, kad „Pagal sutartį turime aktuoti visus atliktus darbus, darbai atlikti iki galo ir priduoti techninei priežiūrai, Vilniaus vandenims ir Jūsų darbų vadovui“;
5.6. teismas nepagrįstai rėmėsi (daline) išpildomąja nuotrauka kaip įrodymu ieškinio reikalavimui iš dalies patenkinti. Ieškovė išpildomąją nuotrauką pateikė tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir nepateikė jokio paaiškinimo dėl šio įrodymo. Sutartyje šalys taip pat nesusitarė, jog išpildomoji nuotrauka būtų patvirtinimas apie atliktus darbus. Byloje neįmanoma patikrinti ir nustatyti, ar ieškovės 2023 m. gegužės 2 d. pateikta išpildomoji nuotrauka tikrai yra 2021 m. rugsėjo 16 d. laiško priedas, nei kas ir kada tą išpildomąją nuotrauką sukūrė, nes išpildomoji nuotrauka yra be datų, ieškovės ir atsakovės parašų, kurie leistų identifikuoti šią išpildomąją nuotrauką kaip autentišką dokumentą;
5.7. tarp ieškovės ir atsakovės vyko susirašinėjimas dėl atliktų darbų, tame tarpe ir dėl išpildomosios nuotraukos nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d., bet galiausiai ginčo šalys 2021 m. rugsėjo 23 d. sutarusios pakoregavo ir pasirašė naują 2021 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų aktą, o ieškovė pakeitė 2021 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija STAT Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, kaip minėta, jau sumokėta ir dėl jos ginčo nėra. Taigi net jei ir būtų teigiama, kad ieškovės 2023 m. gegužės 2 d. pateikta išpildomoji nuotrauka tikrai yra 2021 m. rugsėjo 16 d. laiško priedas, tai faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovė ir atsakovė dėl atliktų darbų, tame tarpe ir dėl (dalinės) išpildomosios nuotraukos sutarė 2021 m. rugsėjo 23 d. ir su ieškove atsakovė pilnai pagal visus atliktų darbų aktus atsiskaitė;
5.8. teismas kritiškai neįvertino ir nepasisakė dėl dviejų tiesioginių ir pagrindinių įrodymų – dėl 2021 m. rugsėjo 29 d. ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, kurių pagrindu ieškovė pateikė atsakovei 2021 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija RN Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu ieškovė taip pat teikė ieškinį dėl tariamos 18 868,05 Eur skolos;
5.9. nepaisant to, kad dėl 2021 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų ginčo šalys sutarė 2021 m. rugsėjo 23 d., ieškovė 2021 m. rugsėjo 29 d. pateikė atsakovei dar vieną atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, dėl kurio atsakovė niekada nesutiko, šis aktas abiejų šalių nepasirašytas. Tačiau identiško turinio priėmimo perdavimo aktas atsakovei buvo atsiųstas 2021 m. gruodžio 28 d. Tądien atsiųstame akte darbų kaina, kiekis sutampa, o skiriasi akto data (nurodyta nebe 2021 m. rugsėjo 29 d., o 2021 m. rugpjūčio 31 d.) ir tuo, kad buvo pasirašytas atsakovės neįgalioto darbuotojo E. D.. 2023 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio metu E. D. patvirtino, kad atskiro įgaliojimo pasirašyti priėmimo-perdavimo aktus su ieškove neturėjo, tą pavirtino ir A. D., kad tik jis, kaip projektų vadovas, tam buvo įgaliotas ir visą laiką pasirašydavo aktus su ieškove.
6. Ieškovė MB „Požeminė statyba“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė: apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
6.1. byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 2 d. šalys sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią maksimali sutarties kaina yra 37 000,13 Eur be PVM. 2021 m. liepos 16 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), papildomų darbų kaina iš viso 2 550 Eur be PVM. Taigi viso šalys sulygo dėl darbų atlikimo už 39 550,18 Eur be PVM sumą.
6.2. pažymi, jog atsakovė žodžiu prašė ieškovės atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti nei sutartyje, nei jos priede, kadangi pati nespėjo laiku atlikti visų darbų terminais, kurie buvo suderinti su užsakovu. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas E. D., kuris buvo UAB ,,Gilva“ statybos vadovas, nuolat būdavo objekte ir pats skirstydavo darbus;
6.3. ieškovė neturėjo galimybės darbus prisiduoti objekto generalinio rangovo techninei priežiūrai ir UAB ,,Vilniaus vandenys“, kadangi už statybos darbų žurnalo pildymą buvo atsakinga pati atsakovė;
6.4. pažymi, jog atsakovė 2021 m. gruodžio 27 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, reikalaudama įpareigoti ieškovę įvykdyti 2021 m. liepos 2 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.2.10 punkte nurodytą prievolę natūra – suderinti atliktus darbus su generalinio rangovo paskirtu techninę priežiūrą vykdančiu asmeniu. Tačiau galiausiai pati atsakovė prisidavė darbus ir 2022 m. birželio 8 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Teigė, kad įvykdė pareigą už ieškovę, todėl prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3055-959/2022 pasisakė, jog nėra pagrindo sutikti su UAB ,,Gilva” nuomone, kad ji šią pareigą įvykdė už MB „Požeminė statyba“. Vertina, jog pati UAB ,,Gilva“ prisiduodama darbus ir atsisakydama ieškinio patvirtino, jog pareiga darbus prisiduoti generalinio rangovo paskirtai techninei priežiūrai buvo jos pačios prievolė;
6.5. ieškovė atsakovės atstovams pateikė išpildomąją, kurioje pagal projektą pažymėta, kuriuos darbus atliko ieškovė. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas statybos darbų vadovas E. D. patvirtino, kad jis nuolat būdavo objekte, pats skirstydavo darbus ieškovės ir atsakovės darbuotojams, todėl puikiai žinojo, kas, kokius darbus atliko. Jis patikrino pateiktą išpildomąją tiek pagal projektą, tiek pagal faktiškai atliktus darbus ir patvirtino, jog joje atlikti darbai sužymėti tinkamai, pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą;
6.6. pažymi, jog ir kitas atsakovės atstovas – projektų vadovas A. D. patvirtino, kad pateikta išpildomoji tinka. Jis 2021 m. rugsėjo 16 d. ieškovės atstovui M. M. el. paštu rašė: ,,Sveiki, atsiųskite prašau ,,išpildomąją“, t. y. ant suvestinio plano pažymėkite kiekius, kuriuos aktuojate, kad aiškiai matytųsi, kur, kokie darbai atlikti. Ačiū“ Tą pačią dieną M. M. atsiuntė išpildomąją ir rašė: ,,Sveiki, ar taip tinka? Raudonai pažymėta mūsų darytos trasos ir šuliniai“. Tą pačią dieną projektų vadovas A. D. atrašė ir patvirtino, kad išpildomoji tinka;
6.7. vertinant šalių sudarytą 2021 m. liepos 2 d. sutartį aktualu, jog sutarties 7.5 punkte šalys sulygo, kad sutartyje numatyti darbai užsakovui priduodami pagal atliktų darbų aktą. Sutarties 8.1. punkte numatyta, jog atsiskaitymas vykdomas už tinkamai atliktus ir užsakovo priimtus faktinius darbų kiekius. Sutarties 8.2 punkte nustatyta, jog darbų priėmimas įforminamas atliktų darbų aktu. Atliktų darbų aktą parengia vykdytojas ir pateikia užsakovui. Vertinant tarp šalių susiklosčiusią praktiką, aktualu tai, kad UAB ,,Gilva“ apmokėjo ankstesnes ieškovės sąskaitas, o būtent PVM sąskaitą faktūrą, serija Nr. (duomenys neskelbtini), ir PVM sąskaitą faktūrą, serija STAT Nr. (duomenys neskelbtini) taip patvirtindama, kad darbai priduodami tinkamai ir suformuodama darbų pridavimo praktiką;
6.8. tiek analizuojant sutartį, tiek verslo praktiką tarp UAB ,,Gilva“ ir MB ,,Požeminė statyba“, matyti, jog darbai buvo priduodami tik UAB ,,Gilva“.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
9. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė sutarties darbų kainą. Nurodo, jog ieškovė įsipareigojo pagal sutartį ir papildomą susitarimą atlikti darbų iš viso už 38 414 Eur. Ši suma turi būti laikoma tikrąja sąmatos kaina. Apeliantės teigimu, vadovaujantis sutarties priedu Nr. 1 „Sąmata“, taip pat galima nustatyti bendrą darbų kainą. Sąmatoje yra nurodyta ir vandentiekio kaina, kuri yra 5 600 Eur dydžio, o faktiškai ieškovė vandentiekio darbų apskritai neatliko. Tikrieji ginčo šalių darbų kiekiai ir kainos yra nustatyti 2021 m. rugpjūčio 31 d. pažymoje Nr. 1 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2021 m. rugpjūčio mėn. Apeliantės teigimu teismas nesilaikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių, nenagrinėjo tikrųjų sutarties šalių ketinimų, teismas turėjo atsižvelgti ir vertinti sąmatą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepažeidė CK 6.193 straipsnyje nustatytos teisės normos. Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, išsamiai išnagrinėjo kiekvienos šalies pateiktas faktines aplinkybes, išklausė jų žodinius paaiškinimus proceso metu, nustatė bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmę, dėl jų pasisakė, teisiškai kvalifikavo ir pateikė savo išvadas sprendimo motyvuojamojoje dalyje.
11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys 2021 m. liepos 2 d. sudarė rangos Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią vykdytojas (ieškovė) įsipareigojo atlikti darbus, nurodytus sutarties priede Nr. 1 „Sąmata“, o užsakovas įsipareigojo sumokėti už paslaugas sutarties 3.1 punkte numatytą sumą. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad maksimali sutarties kaina yra 37 000,13 Eur be PVM. 2021 m. liepos 16 d. šalys sudarė Papildomą susitarimą Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal papildomą susitarimą vykdytojas (ieškovė) turėjo atlikti papildomus darbus: 150 metrų nuotekų įvadų d1 10, papildomų darbų kaina 17 Eur už 1 metrą, t. y. iš viso papildomų darbų kaina – 2550 Eur be PVM. Matyti, jog šalys sulygo dėl darbų atlikimo už 39 550,18 Eur be PVM sumą.
12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sąmatoje iš viso yra nemažai klaidų, pavyzdžiui, bendra nurodyta lietaus nuotekų kaina yra 6560 Eur, kai turi būti 8010 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovė žodžiu prašė ieškovės atlikti papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti nei sutartyje, nei jos priede. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas E. D.. Atsižvelgiant į tai, jog sąmatoje yra klaidų, taip pat į tai, jog šalys sutartimi numatė maksimalią darbų kainą, nėra pagrindo nesivadovauti būtent šalių sutartimi nustatyta maksimalia kaina, kuri yra 37 000,13 Eur be PVM.
13. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesutiko, jog ieškovė privalėjo visus jos atliktus darbus priduoti objekto generalinio rangovo techninei priežiūrai bei UAB „Vilniaus vandenys“, nes ankstesnes ieškovės sąskaitas, o būtent PVM sąskaitą faktūrą, serija Nr. (duomenys neskelbtini), ir PVM sąskaitą faktūrą, serija STAT Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė apmokėjo be šių reikalavimų.
14. Apeliantė pažymi, kad sutarties 5.2.10 punktas numato, jog vykdytojas atliktus darbus priduoda objekto generalinio rangovo techninei priežiūrai bei UAB „Vilniaus vandenys“. Teigia, kad PVM sąskaitą faktūrą, serija Nr. (duomenys neskelbtini), ir PVM sąskaitą faktūrą, serija STAT Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė apmokėjo tik po to, kai buvo įgyvendinti sutarties 5.2.10 punkto reikalavimai. Nurodo, jog tą patvirtina ir atsakovės buvusio darbuotojo darbų vadovo E. D. teismo posėdyje duoti parodymai, jog „darbai ten būdavo kiekvieną dieną atidavinėjami užsakovui, ten būdavo atskira techninė priežiūra, tai darbus kiekvieną dieną atiduodavo užsakovui „Požeminė statyba“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priešingai nei nurodo apeliantė, liudytojo E. D. paaiškinimai nepatvirtina, kad minėtas sąskaitas faktūras atsakovė apmokėjo tik po to, kai buvo įgyvendinti sutarties 5.2.10 punkto reikalavimai. Liudytojas E. D. paaiškino, jog darbus vienu metu atlikdavo ir ieškovė, ir atsakovė, liudytojas pildydavo statybos žurnalą, įrašydavo objekte atliktų darbų kiekius. Taip pat nurodė, jog visi darbai, kuriuos atlikdavo ieškovė ir atsakovė, buvo priduodami kartu techninei priežiūrai bei UAB „Vilniaus vandenys“, darbus priduodavo liudytojas. Nors ir nurodo, kad priduodant darbus kartu dalyvaudavo kuris nors ieškovės atstovas, tačiau vertinant tai, jog būtent liudytojas ir atsakovė visada priduodavo darbus, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė savarankiškai galėjo savo darbus priduoti techninei priežiūrai ir UAB „Vilniaus vandenys“ ir tai atlikdavo.
15. Ieškovė paaiškino, kad MB ,,Požeminė statyba“ neturėjo galimybės darbus priduoti objekto generalinio rangovo techninei priežiūrai ir UAB ,,Vilniaus vandenys“, kadangi už statybos darbų žurnalo pildymą buvo atsakinga pati UAB ,,Gilva“. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo el. laiškais matyti, kad atsakovė nekėlė reikalavimo darbus priduoti generaliniam rangovui ir UAB „Vilniaus vandenys“ bei patvirtino, kad darbus pati priduoda „užsakovui“. Atsakovė el. laiške nurodė, kad priims tik tokius kiekius, kokius jiems ,,praleido“ užsakovas. Atsakovė nurodė, jog jai ,,praleido“ tik pusę darbų kiekio, todėl ir ji ieškovei gali ,,praleisti“ tik pusę norimo aktuoti darbų kiekio. Byloje esantys šalių el. laiškai taip pat patvirtina, kad ieškovės atliktus darbus generalinio rangovo techninei priežiūrai ir UAB ,,Vilniaus vandenys“ pridavė atsakovė.
16. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi daline (išpildomąja) nuotrauka. Nurodo, kad sutartyje šalys nesusitarė, jog išpildomoji nuotrauka būtų kaip patvirtinimas apie atliktus darbus. Teigia, jog neįmanoma patikrinti ir nustatyti, ar ieškovės 2023 m. gegužės 2 d. pateikta išpildomoji nuotrauka tikrai yra 2021 m. rugsėjo 16 d. laiško priedas, nei kas ir kada tą išpildomąją nuotrauką sukūrė, nes išpildomoji nuotrauka yra be datų, ieškovės ir atsakovės parašų.
17. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė atsakovės atstovams pateikė išpildomąją, kurioje pagal projektą pažymėta, kuriuos darbus atliko MB ,,Požeminė statyba“. Liudytoju apklaustas statybos darbų vadovas E. D. patvirtino, kad jis nuolat būdavo objekte, skirstydavo darbus darbuotojams. Dar kartą išklausius liudytojų paaiškinimus vertintina, jog liudytojai neginčijo, kad atsakovei buvo pateikta išpildomoji. Liudytojas A. D. paaiškino, jog kaip projektų vadovas, kuris tikrina atliktus darbus, visada prašo išpildomosios, kadangi nesant jos, neįmanoma nustatyti, kokie faktiškai darbai ir jų kiekiai, darbų apimtis atlikta. Liudytojas E. D. patvirtino, kad tik patikrinęs išpildomąją, įvertinęs, jog joje atlikti darbai sužymėti tinkamai, pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą. Projektų vadovas A. D. 2021 m. rugsėjo 16 d. MB ,,Požeminė statyba“ atstovui M. M. el. paštu rašė: ,,Sveiki, atsiųskite prašau ,,išpildomąją“, t. y. ant suvestinio plano pažymėkite kiekius, kuriuos aktuojate, kad aiškiai matytųsi, kur, kokie darbai atlikti. Ačiū“. Tą pačią dieną M. M. atsiuntė išpildomąją ir rašė: ,,Sveiki, ar taip tinka? Raudonai pažymėta mūsų darytos trasos ir šuliniai“. Tą pačią dieną projektų vadovas A. D. patvirtino, kad išpildomoji tinka.
18. Apeliantė nurodo, jog teismas neįvertino ir nepasisakė dėl 2021 m. rugsėjo 29 d. ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, kurių pagrindu ieškovė pateikė atsakovei 2021 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija RN Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurių pagrindu ieškovė taip pat teikė ieškinį dėl 18 868,05 Eur skolos. Pažymi, kad E. D. atskiro įgaliojimo pasirašyti priėmimo-perdavimo aktus su ieškove neturėjo.
19. Analizuojant 2021 m. liepos 2 d. sutartį matyti, jog sutarties 7.5 punkte šalys nurodė, kad sutartyje numatyti darbai užsakovui priduodami pagal atliktų darbų aktą. Sutarties 8.1. punkte įtvirtinta, kad atsiskaitymas vykdomas už tinkamai atliktus ir užsakovo priimtus faktinius darbų kiekius. Sutarties 8.2 punkte nustatyta, jog darbų priėmimas įforminamas atliktų darbų aktu. Atliktų darbų aktą parengia vykdytojas ir pateikia užsakovui.
20. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, šalių, liudytojų paaiškinimus, vertintina, jog darbai buvo priduodami tik UAB ,,Gilva“. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės argumentai, jog ieškovė privalėjo visus jos atliktus darbus priduoti objekto generalinio rangovo techninei priežiūrai bei UAB „Vilniaus vandenys“ nepagrįsti.
21. Nustatyta, jog 2021 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas šalių yra pasirašytas, jį pasirašė ieškovės vadovas M. M. ir atsakovės darbuotojas statybos vadovas E. D.. Apeliantė nors ir nurodo, jog minėtas aktas pasirašytas atsakovės neįgalioto darbuotojo E. D., tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog aktas pasirašytas ginčo šalių, jis nėra nuginčytas.
22. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo nesumokėti 11 754,38 Eur sumos, nes nėra jokių objektyvių duomenų, kad darbų pagal išpildomąją nuotrauką ir pateiktus aktus ieškovė neatliko, o už atliktus darbus neviršijant šalių susitarimo dėl kainos atsakovė ieškovei privalo sumokėti.
23. Apeliantė akcentuoja, kad iš bendros sutartyje ir sąmatoje numatytos statybos darbų kainos turi būti atimta vandentiekio darbų kaina 5 600 Eur, kadangi ieškovė vandentiekio darbų neatliko. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad ginčo dėl to, jog ieškovė vandentiekio darbų neatliko ir nėra, tačiau ieškovė įrodinėja atliktų darbų apimtis ir kainą pagal pateiktą darbų priėmimo perdavimo aktą. Analizuojant 2021 m. rugpjūčio 31 d. priėmimo perdavimo aktą matyti, jog jame nėra įtrauktos sumos už vandentiekio darbus. Pritariant pirmosios instancijos teismui pažymėtina ir tai, jog sąmatoje yra klaidų, ji nėra tiksli. Vertintina, jog aiški yra sutarties darbų kaina, kuri yra nurodyta sutartyje, t. y. 37 000,13 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog pagal pateiktą 2021 m. rugpjūčio 31 d. aktą, bendra darbų kaina viršija šalių sutartimi numatytą kainą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją sumažino.
24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
25. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą byloje esantį įrodymą, taip pat negali nurodyti, kuriuo iš byloje esančių įrodymų remtis, o kuriuo – ne.
26. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šią bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Teismo išvados dėl reikšmingų faktų yra tinkamai motyvuotos, logiškai pagrįstos ir atitinka tikimybių pusiausvyros principą.
27. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, atitinkamai interpretuodama, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus apeliantei, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimo.
29. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės.
Dėl bylos baigties
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
32. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jos patirtas 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą priteistina iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnis).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Apeliantės (atsakovės) UAB „Gilva“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Gilva“, į. k. 303257412, ieškovei MB „Požeminė statyba“, į. k. 304830683, 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Donata Kravčenkienė
Kristina Lysionok
Renata Volodko