Civilinė byla Nr. e2A-752-863/2026

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2; 3.3.1.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Užuolaidų studija“ patikslintą ieškinį atsakovei T. J. dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės ir nuostolių priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Užuolaidų studija“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės T. J. 600,90 Eur už atliktus darbus, įskaitant į šia sumą atsakovės sumokėtą 400 Eur avansą, ir byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad nesutinka su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. 10G-2480, kuriuo buvo nuspręsta patenkinti vartotojos T. J. (atsakovės) prašyme keliamą reikalavimą, todėl prašo tarp šalių kilusį ginčą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad pagal atsakovės T. J. žodžiu pateiktą užduotį / užsakymą atsakovės patalpoms (duomenys neskelbtini), pagamino suderinto pasirinkimo ir individualiai tinkančius matmenis karnizus, bei atitinkamiems langams pasiuvo užuolaidas, romanetes ir austrijietes. Individualus gamybos užsakymas buvo atliktas pagal žodinį susitarimą ir 2024 m. sausio 29 d. el. paštu pateiktą užsakomų paslaugų sąmatą, atitinkamai užsakymą atsakovė patvirtino sumokėdama 400 Eur avansą (atsakovė pageidavo mokėti mažesnio dydžio avansą, nors iš pradžių buvo tartasi dėl 700 Eur avanso). Rašytinės paslaugų sutarties sudaryti atsakovė nepageidavo. Visos užsakymo sąlygos buvo nurodytos pateiktoje sąmatoje, taip pat pateikti papildomi paaiškinimai žodžiu atsakovei suprantama kalba. Užsakymui įvykdyti buvo tiekiami audiniai iš užsienio šalių tiekėjų, todėl buvo dėtos visos ieškovės pastangos užsakymą atlikti kuo skubiau, ko pageidavo atsakovė. Atsakovė vizualizacijos neužsakinėjo, nes užsakymo derinimas vyko jos objekte, (duomenys neskelbtini), kur atsakovė susipažino su audinių ir karnizų pavyzdžiais bei siūlomais užuolaidų modeliais. Užsakymo derinimo metu į atsakovės visus klausimus buvo atsakyta ir nuodugniai išaiškinti konkretaus objekto interjerui tinkami sprendimai. 2024 m. vasario 14 d. ieškovė el. paštu informavo atsakovę apie paruoštą užsakymą, prašydama leisti jį instaliuoti objekte (prašoma pranešti, kada galima atvažiuoti ir pakabinti visą užsakymą, pranešta, kad užsakymas visiškai įvykdytas iki pakabinimo objekte). Į pastarąjį el. laišką ir į ieškovės prašymą instaliuoti atliktą užsakymą atsakovė nereagavo, o vėliau susisiekus telefonu paprašė užsakymo įvykdymą derinti nuo 2024 m. kovo 12 d., nes dabar atsakovė turi kitų svarbesnių ir neatidėliotinų reikalų. 2024 m. kovo 3 d. atsakovė telefonu ieškovės darbuotojai pareiškė, kad įvertinusi pas kaimynus atliktų darbų kokybę, atsakovė nusprendė užsakymo atsisakyti. Ieškovė paprašė atsakovės raštu išdėstyti užsakymo atsisakymo priežastis, kad ieškovės įmonės vadovai galėtų vertinti, ar paslaugos buvo teikiamos kokybiškai ir laiku. Atsakovės pretenzija buvo gauta raštu 2024 m. kovo 5 d. Ieškovė, įvertinusi visas aplinkybes, gavusi atsakingų darbuotojų paaiškinimus, 2024 m. kovo 14 d. pateikė atsakovei atsakymą – motyvuotą atsisakymą grąžinti atsakovės sumokėtą 400 Eur avansą, nesant gamintojo kaltės, kai gaminami individualūs gaminiai pagal užsakovo pasirinkimą su instaliavimo paslauga, produktų, kurių grąžinimas ir keitimas negalimas, o gaminiams nesuteikta instaliavimo paslauga, ir pasiūlė du kompromisinius ginčo sprendimo būdus, kad abi šalys nepatirtų didesnio nuostolio: 1) perduoti pagamintus gaminius užsakovei už perskaičiuotą papildomą mokestį, sumažinant bendrą užsakymo dydį montavimo paslaugų apimtimi, bent padengiant užuolaidų medžiagų ir gamintojo siuvimo kaštus arba 2) modifikuoti užsakymą, tikslinti sąmatą, derinti naują užsakymo atlikimo terminą, įgyvendinant užsakovės norimus atlikti pakeitimus, ir baigti vykdyti užsakymą, pavedant užsakymą vykdyti kitam darbuotojui, tačiau užsakovė turės visiškai apmokėti naujai suderintą užsakymo dydį išankstiniu mokėjimu, į kurį bus įskaitytas sumokėtas pirminis avansas. Į pateiktą pasiūlymą atsakovė nesureagavo ir su ieškove daugiau nekontaktavo, o su skundu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Ieškovė, vykdydama atsakovės individualų užsakymą, iki sutarties nutraukimo patyrė 600,90 Eur užsakymo vykdymo sąnaudų, atitinkamai: medžiagų savikaina – 215,30 Eur, siuvimo paslaugos savikaina – 328 Eur, siuvimo priedų ir papildomų medžiagų savikaina – 57,60 Eur. Taigi atsakovės sumokėtas 400 Eur avansas dengia tik dalį ieškovei priklausančio atlygio. Pažymi, kad bendrosios gamybos ir administraciniai kaštai, pelnas, PVM į pateiktą gaminio savikainos paskaičiavimą neįskaičiuoti, dėl ko ieškovė neatmeta galimybės ateityje reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo. Dėl nurodyto mano, kad ieškovė turi teisę į 600,90 Eur atlyginimą ir neturi pareigos grąžinti atsakovei sumokėto 400 Eur avanso, kuris įskaitytinas į ieškovei priteistiną atlyginimą.

3.       Atsakovė T. J. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad gaminio savikainos paskaičiavimas padarytas 2024 m. rugsėjo 27 d., t. y. praėjus mėnesiui po Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo priėmimo, neaišku, kas šį dokumentą sudarė, dokumentas nepasirašytas. Tokio paskaičiavimo iki šiol nebuvo ir šis nebuvo pateiktas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, todėl institucija, priimdama sprendimą nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie jos galimai patirtus nuostolius, tarp šalių nėra rašytinės sutarties dėl to, kokios medžiagos bus panaudotos (konkrečiai koks audinys ir kiek jo bus sunaudota, kokios audinio savybės ir kokia jo kaina, kokią spalvą ir raštą pasirinko atsakovė),užsakymo detalės nebuvo niekada pateiktos, nes tarp šalių nebuvo susitarimo, nėra duomenų, kas ir koks įgaliotas asmuo sudarė rangos sutartį; nurodytas aplinkybes detaliai privalėjo aptarti rangovas, kadangi nepadarė, nebuvo jokios sutarties dėl darbų atlikimo. Atkreipė dėmesį, kad teismui pateiktoje 2024 m. sausio 29 d. sąskaitoje nurodytas tik užsakovo vardas, kuris nesutampa su atsakovės vardu, be vardo nėra jokių kitų identifikuojančių duomenų (pavardės, gimimo datos, gyvenamosios vietos), nes atsakovė neteikė jokių savo duomenų ar dokumentų ieškovei, joks ieškovės atstovas nebuvo atsakovės bute. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškinyje taip ir neatskleista, koks ieškovės darbuotojas buvo atvykęs į atsakovės butą ir su kuo asmeniškai buvo sudaryta rangos sutartis. Paaiškino, kad 2024 m. sausio 24 d. ieškovės darbuotoja V. lankėsi atsakovės bute, nes tuo metu buvo kaimyniniame bute, vykdė kaimyno užsakymą ir šio apsilankymo metu minėta darbuotoja nurodė, kad atsakovės užsakymą galės pradėti vykdyti tik 2024 m. kovo 11 d. Tuo metu ieškovės darbuotoja neturėjo su savimi medžiagų pavyzdžių, negalėjo jų parodyti, bandė surasti nuotraukas telefone, žadėjo atvežti ir parodyti pavyzdžius, bet daugiau minėta darbuotoja (V.) pas atsakovę nebuvo atvykusi, bei nenorėjo, kad atsakovė atvyktų į Kauną vizualiai pamatyti užsakomą gaminį (užuolaidas), karnizus, bėgelius, drapiruotes ir pan. 2024 m. kovo 4 d. atsakovė, norėdama pamatyti ieškovės užuolaidas ir kaip jos kabinamos, atvyko į kaimyno butą, ir pamačiusi ieškovės gaminius ir jų montavimą, nusprendė, kad nei gaminiai, nei jų montavimo kokybė jos netenkina. Minėtą dieną ieškovės darbuotoja nebuvo užėjusi į atsakovės butą, todėl atsakovė padarė išvadą, kad užsakymo gamyba dar nepradėta, dėl ko sekančią dieną ji paskambino ieškovės įmonės vadovui, kuris patvirtino, jog užuolaidos dar nepradėtos siūti, nes nėra gauta medžiaga, be to ir meistras bus tik po kovo 11 d. Ieškovės vadovas nurodė atsakovei teikti raštišką prašymą dėl sumokėto avanso grąžinimo, nurodant užsakymo atsisakymo priežastis, ką atsakovė ir padarė 2024 m. kovo 5 d. 2024 m. kovo 14 d. ieškovė pateikė atsakovei atsakymą, nurodydama, kad negalinti grąžinti avanso, nes užsakymas atliktas ir atsakovė turi sumokėti 1 050 Eur.

4.       Ieškovės atstovai teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Ieškovės vadovas, dalyvaudamas teismo posėdyje nuotoliniu būdu, parodė atsakovei pagamintus gaminius, nurodė, jog šie yra paruošti montavimui / pakabinimui atsakovės bute.

5.       Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Atsakovė, be kita ko, papildomai paaiškino, kad neneigia, jog ieškovės atstovė – dizainerė buvo atvykusi į jos butą, tačiau tai įvyko tuomet, kai ši buvo atvykusi pas atsakovės kaimyną, atskirai dėl atsakovės dizainerė iš Kauno pas atsakovę į Palangą nevyko. Mano, jog įvertinus tai, kad nebuvo susitarta dėl konkrečių darbų atlikimo terminų, konkrečių prekių, atstumų tarp bėgelių ir pan., sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovės atliktą darbą matė pas savo kaimyną (matė kaimyno užsakytas užuolaidas) ir suprato, jog negaus to, ko tikėjosi. Atsakovė pripažino, kad savo užsakymo nėra mačiusi. Pripažino, kad jau turi užuolaidas, užsakytas iš kitos įmonės (duomenys neskelbtini).

6.       Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad daugiau nei 20 m. dirba UAB „Užuolaidų studija“ dizainere. 2024 m. sausio pradžioje, konkrečios datos neprisimena, telefonu paskambino atsakovė, pakankamai aiškiai išdėstė, kokio užsakymo nori. 2024 m. sausio 25 d. liudytojos ir atsakovės susitikimas įvyko atsakovės bute. Liudytoja buvo atvykusi su lagaminu, rodė atsakovei užuolaidų audinius, atsakovei miegamajame buvo pasiūlyta romanetė iš naktinio audinio ir kaip dekoras dieninė užuolaida, svetainėje tik dieninė užuolaida, naktinių užuolaidų nereikėjo. Prie dirbtinio židinio užuolaidų kabinti negalėjo, todėl užsakovei buvo pasiūlyta austrijietė. Susitikimo metu atsakovė iš pavyzdžių išsirinko patinkančius audinius, jos buvo pageidavimas, kad būtų tik balti audiniai. Atsakovė norėjo, kad būtų įvairių papuošimų, liudytoja rodė ir užuolaidų bėgelius, taigi viską liudytoja su atsakove sutarė. Liudytoja telefone rodė atsakovei iš panašių objektų kaip atrodo romanetės ir austrijietės. Su atsakove jos bute buvo ilgai diskutuojama ir sprendžiama kaip galima užsakymą geriau padaryti, prie kiekvieno lango priėjus yra tam tikras niuansas ir viskas buvo aptarta. Grįžusi į Kauną liudytoja išsiuntė užsakovei sąmatą su pastabomis, kuriose buvo nurodyta, kur kabinama romanetė, kur kabinama austrijietė, koks yra drapiravimas, su dekorais, su parišimais, su kutukais. Pastabos yra rašomos tam, kad užsakovas perskaitytų ir suprastų, kas bus daroma, jei kas užsakovui netinka, tada koreguojamas užsakymas, bet viskas daroma ne savo nuožiūra, o su užsakovo suderinimu. Jokio raštiško atsakymo negavo iš atsakovės, bet atsakovė sekančią dieną paskambino. Pokalbio metu atsakovė buvo informuota, kad vienas audinys užsakomas ir jei ji sutinka su užsakymu, tai turėtų sumokėti avansą, nes ieškovė tik gavusi avansą pradeda dirbti prie užsakymo. Sąmatoje buvo nurodytas 50 procentų užsakymo avansas, atsakovė motyvavo, kad šiuo metu negali sumokėti 700 Eur avanso, norėjo mokėti dalimis, todėl padarė 400 Eur pavedimą. Buvo sutartas terminas, kad kovo mėn. ieškovė galės visiškai įvykdyti užsakymą, konkreti užsakymo įvykdymo data nebuvo sutarta. Kai užsakymas buvo pagamintas, liudytoja vasario 13–14 d. skambino atsakovei, bet ji į skambučius neatsiliepė, tada liudytoja parašė el. laišką, į kurį atsakovė taip pat neatsakė. Liudytoja vėl skambino atsakovei, bet ji pasakė, kad užsakymo dar negalinti priimti, nes pas ją nevalyti langai ir butas. Tada buvo sutarta, kad kovo 12 d. liudytoja susisieks su atsakove ir jos nutars dėl konkrečios datos atvykimui pas atsakovę. 2024 m. kovo 1 d. liudytoja su kolege važiavo į (duomenys neskelbtini) į tą patį namą, liudytoja padėjo savo kolegei kabinti užuolaidas. Tame bute bedirbant atėjo atsakovė, liudytoja nustebo ir paklausė atsakovės, kodėl ji nieko nesakė, liudytoja tuo pačiu būtų atvežusi parodyti atsakovei padarytą užsakymą. Atsakovės kaimynai užsakymu buvo patenkinti, atsakovė domėjosi, ar ir pas ją bute bus aliuminiai bėgeliai, kaip ir pas kaimyną. Po dviejų dienų, sekmadienio rytą, liudytoja sulaukė atsakovės skambučio su didžiuliu nepasitenkinimu, atsakovė nurodė, kad ji atsisako užsakymo. Liudytoja pasiūlė atsakovei atvykti į Kauną, nes ji nematė padaryto užsakymo, tačiau užsakovė motyvavo tuo, jog ji nežino Kauno, neras, kur atvažiuoti ir ji negali atvažiuoti. Liudytoja pasisiūlė atvažiuoti pas atsakovę į butą (duomenys neskelbtini), pakabinti užuolaidas, kad užsakovė jas pamatytų ir jeigu jai nepatiks, tada bandyti spręsti problemą, tačiau atsakovė buvo kategoriška ir visiškai atsisakė pagaminto užsakymo. Tada liudytoja, neturėdama kitos išeities, paprašė, kad atsakovė parašytų raštišką atsisakymą ir daugiau liudytoja su atsakove nebendravo. Atsakovė neprašė nei užsakymo vizualizacijos, kuri yra įtraukiama į sąmatą kaip papildomas darbas, už kurį papildomai apmokama, nei sutarties pasirašymo. Ieškovė nepasirašo sutarčių, jei užsakovai jų neprašo, nes užsakymo patvirtinimas vyksta sumokėjus avansą. Įmonė daugiau nei 20 m. klientams siūlo aliuminio bėgelius, atsakovei plastikiniai bėgeliai nebuvo siūlomi, kadangi jų prekyboje ieškovė beveik neturi. Liudytoja akcentavo, kad buvo atvykusi į atsakovės butą, taip pat buvo ir 310 bute (pas atsakovės kaimynus), nes padėjo kolegei kabinti užuolaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 200,90 Eur nuostolių atlyginimą ir 1 222 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

7.1.                      Teismas, kvalifikuodamas šalių teisinius santykius, nurodė, kad iškilusiam ginčui spręsti taikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kadangi pirma, prekes siekė įsigyti fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigijo ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes patiekė verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2288 straipsnio 1 dalis, 6.22810 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

7.2.                      Nesutikdamas su atsakovės pozicija, kad nesant rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, nebuvo atliktas ir prekių užsakymas, teismas atkreipė dėmesį, jog pagal CK 6.351 straipsnį laikoma, kad vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nuo to momento, kai pirkėjas išsirenka perkamą daiktą arba kitokiu būdu pareiškia savo valią. Įvertinęs tai, kad ieškovės 2024 m. sausio 29 d. preliminarioje sąmatoje užuolaidoms ir romanetėms formalizuotas susitarimas, sudarytas su atsakove dėl individualių gaminių pagaminimo atsakovės butui Palangoje, sąmatos pastabose aiškiai ir nedviprasmiškai detalizuotas visas užsakymas, o atsakovė ieškovės pateiktai sąmatai iki užsakymo atsisakymo jokių pastabų ir (ar) korekcijų neturėjo, su ieškovės dizainere derinosi tik dėl avanso dydžio, kurį sumokėjo tą pačią dieną AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 25745, sprendė, kad sumokėdama ieškovei avansą, atsakovė patvirtino šalių susitarimą dėl individualizuoto užsakymo pagal ieškovės 2021 m. sausio 29 d. sąmatą, t. y. kitokiu būdu išreiškė savo valią pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad šalys, sudarydamos sutartį, susitarė, jog sutartis bus pradėta vykdyti iš karto po jos sudarymo, atsakovei atlikus avansinį mokėjimą.

7.3.                      Teismas vertino, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei bankiniu pavedimu atlikus avansinį mokėjimą, ieškovė pradėjo vykdyti atsakovės individualų užsakymą, kurį siekė įvykdyti 2024 m. vasario 21–22 d., taigi pradėjo vykdyti šalių sudarytą sutartį.

7.4.                      Atsižvelgęs į tai, kad šalys susitarė dėl individualių atsakovės buto langų matmenis atitinkančių prekių (užuolaidų, romanetės, austrijietės, kabinimo mechanizmų) pagaminimo (CK 6.22810 straipsnio 2 dalies 3 punktas), teismas sprendė, jog vartojimo sutarčių nuostatos dėl nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo (CK 6.22810 straipsnio 1 dalis) šiuo atveju netaikytinos ir nėra pagrindo konstatuoti, kad tokiu būdu yra pažeidžiamos atsakovės, kaip vartotojos, teisės ir teisėti lūkesčiai bei turtiniai interesai. Nustačius, kad šiuo atveju šalių sudarytai vartojimo paslaugų sutarčiai netaikytina CK 6.22810 straipsnio 1 dalyje nustatyta vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties, taikytinos bendrosios atlygintinų paslaugų teikimo sutartis reglamentuojančios nuostatos, tame tarpe ir nuostatos, nustatančios atliktų darbų apmokėjimo tvarką bei nuostolių atlyginimą.

7.5.                      Teismas pažymėjo, kad jei yra svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo (CK 6.658 straipsnio 4 dalis). Nors minėta teisės norma nustato užsakovo teisę iki darbas nebaigtas atsisakyti sutarties, tačiau ši jo teisė varžoma sąlygos, kad sutarties nutraukimas galimas tik esant svarbioms priežastims, be to, užsakovui kyla civilinė atsakomybė – jis ne tik turi sumokėti rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį, bet ir atlyginti nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant tai, ką rangovas sutaupo. Pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti už faktiškai atliktą darbą, nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo.

7.6.                      Pasisakydamas dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo, teismas nurodė, jog ieškovė iš karto po sutarties sudarymo ir avanso gavimo pradėjo vykdyti sutartį; tuo tarpu atsakovė, gavusi ieškovės nurodytą informaciją apie pasirengimą užbaigti individualų užsakymą ir atlikti montavimo darbus atsakovės bute, visų pirma pratęsė užsakymo įvykdymo terminą iki 2024 m. kovo 12 d. o vėliau apskritai atsisakė užsakymo, prašydama grąžinti jos sumokėtą 400 Eur avansą, t. y. sutartis neįvykdyta ne dėl ieškovės kaltės, o ieškovė šiuo atveju negalėjo įvykdyti sutarties dėl atsakovės (klientės) kaltės, pastarajai atsisakius savo individualizuoto užsakymo, motyvuojant neva netinkama gaminių kokybe. Ieškovė įvykdė sutartį – pagamino užuolaidas, tik jų nesumontavo, nes atsakovė neįsileido į objektą. Nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste teismas pažymėjo, kad atsakovė ieškovės atliktą darbą matė pas savo kaimyną, t. y. matė būtent kaimyno užsakytas užuolaidas, o ne savo individualų užsakymą. Atsakovė pripažino, kad savo individualaus užsakymo nėra mačiusi. (duomenys neskelbtini) turimame bute atsakovė gyvena, jau turi užuolaidas, užsakytas iš kitos įmonės (duomenys neskelbtini). Atsakovės atstovas, palaikydamas savo klientės poziciją, patvirtino, kad atsakovei ieškovės pagaminta prekė netinka, ji jos net nenori.

7.7.                      Sutikdamas su ieškovės pozicija, kad užsakovas turi teisę keisti savo nuomonę dėl individualaus užsakymo, tačiau tokiu atveju prisiima atsakomybę dėl kitos šalies patirtų nuostolių atlyginimo, teismas pažymėjo, jog atsakovė aiškiai išreiškė savo valią dėl užsakymo, iki faktinio gaminių pagaminimo savo valios nekeitė, o tik po mėnesio pateikė atsisakymą nuo užsakymo motyvuodama netinkama kokybe, nors užsakymo nebuvo mačiusi ir net iki šios dienos atsakovė užsakymo nėra tinkamai mačiusi ir įsivertinusi.

7.8.                      Teismas vertino, jog bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė neabejotinai turėjo tam tikras faktines išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu: užuolaidų audinio savikaina – 215,30 Eur, siuvimo paslaugos savikaina – 328 Eur, siuvimo priedų ir papildomų medžiagų savikaina – 57,60 Eur, viso užsakymo sąnaudų – 600,90 Eur. Atkreipė dėmesį į tai, kad į patirtų nuostolių sumą ieškovė neįtraukė karnizų montavimo kainos, taip pat ieškovė neprašo padengti atvykimo į objektą išlaidas. Įvertinęs sprendžiamo ginčo faktines aplinkybes ir įrodymų visetą, teismas nusprendė, kad aptartos aplinkybės bei rašytiniai įrodymai pagrindžia ieškovės ieškinio reikalavimą, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 200,90 Eur (600,90 – 400) nuostolių atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Apeliantė T. J. pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o esant įstatyminiam pagrindui – bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

8.1.                      Mano, kad byla išnagrinėta neatskleidus jos esmės, nes pirminiu ieškiniu ieškovė tik siekė negrąžinti jai sumokėto avanso, vėliau reikalavimą papildė, prašydama priteisti nuostolius, kuriuos kildina iš prekės savikainos paskaičiavimo. Jokie realių nuostolių įrodymai nepateikti, o paskaičiavimai neįrodo nuostolių patyrimo, o tik tai, kiek kainuotų gaminio pagaminimas. Ieškovė yra verslininkė, kuri privalo savo buhalterinę apskaitą vesti pagal galiojančius įstatymus, t. y. apskaityti išlaidas, patirtas įgyvendinant užsakymus bendrai arba pagal kiekvieną užsakymą atskirai (pasirinktinai), šios apskaitos pagrindu yra teikiamos įmonės ataskaitos viešajam registrui (apskaičiuojamos pajamos, išlaidos, nuostoliai, pelnas, etc.).

8.2.                      Preliminarioje sąmatoje nematyti užsakymo elementų: spalvos, ilgio, pločio, medžiagos tipo. Bylos nagrinėjimo metu neįrodinėtos aplinkybės dėl užsakomos prekės apibūdinimo pateikiant individualizuotus elementus. Teismo posėdžio metu ieškovė rodė tariamai pagal su atsakove suderintą užsakymą pagamintas užuolaidas, tačiau pastebėtina, jog tokio suderinimo taip pat ieškovė teismui nepateikė, t. y. iš preliminarios sąmatos negalima nustatyti prekės vizualizacijos, t. y. tai, ką atsakovė būtų įsigijusi įvykdžius užsakymą.

8.3.                      Teismas turėjo bylą nagrinėti vartojimo teisinių santykių reguliavimo pagrindu ir vartotojo teisių apimtyje, nustatant aplinkybes dėl sutarties sudarymo bei vykdymo ir priimti sprendimą, kuris atitiktų bylos rūšį. Tačiau teismas bylą išnagrinėjo ne kaip iš vartotojų teisių kilusį ginčą, o kaip eilinį ginčą, kilusį iš sutartinių teisinių santykių, neatsižvelgdamas į tai, jog atsakovė sutarties atsisakė dėl svarbių priežasčių, o ieškovė neįrodė nuostolių patyrimo.

9.       Ieškovė UAB „Užuolaidų studija“ atsiliepime su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais argumentais.

9.1.                      Pažymi, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, be to kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą iš išlaidas neteisėtai sukėlusios šalies reikalauti žalos atlyginimo, net ir realiai nepatyrus prašomų priteisti išlaidų. Tuo tarpu šioje byloje akivaizdu ir nebuvo ginčijama, kad ieškovė realiai pagamino atsakovės užsakytą produktą, taigi suprantama ir logiška, kad tokiu būdu ieškovė patyrė prašomas priteisti gamybos sąnaudas. Prašomų priteisti užsakymo įvykdymo išlaidų dydį ieškovė įrodinėjo 2024 m. rugsėjo 27 d. sąmata „Gaminio savikainos paskaičiavimas“ (toliau – ir Detalizacija) bei kitais leistinais įrodymais. Atsakovė net neginčijo Detalizacijos pagrįstumo ir neįrodinėjo, kad jos užsakymui pagaminti ieškovė galėjo / turėjo patirti mažesnes išlaidas, negu nurodytos Detalizacijoje. Dėl minėtos priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį pilna apimtimi ir atitinkamai neturėjo nei procesinio, nei faktinio pagrindo nesutikti su Detalizacijos turinio pagrįstumu.

9.2.                      Apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas klausimas dėl to, ar ieškovė tikrai įgyvendino atsakovės užsakymą, nes neva iš preliminariosios užsakymo sąmatos bei teismo posėdžio metu ieškovės vadovo per vaizdo konferencijos priemones parodyto pagaminto produkto, nebuvo galima išsamiai susipažinti ir įvertinti produkto atitikimo atsakovės užsakymui. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su ieškovės pagamintos produkcijos kokybe ir ypač – atitikimu jos pateiktam užsakymui. Iš byloje nustatytų ir neginčytų faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovė išreiškė norą nutraukti sudarytą užuolaidų gamybos sutartį jau po gauto pranešimo apie užsakymo pagaminimą (faktinį įvykdymą), tačiau net nepamačiusi paties užsakymo ir nepaisydama ieškovės vardu veikusios dizainerės raginimų pradžioje pabandyti realiai pakabinti užuolaidas savo kambariuose, o tik tada spręsti dėl jų tinkamumo, kokybės ar kitų klausimų. Taip pat, atsakovė neneigė, jog ieškovė siūlė net keletą situacijos sprendimo alternatyvų, o atsakovė net nebuvo atvykusi į ieškovės parduotuves nei apsvarstyti siūlomų pagaminto užsakymo modifikavimo alternatyvų, nei apskritai pamatyti jai pagamintos produkcijos. Taigi ieškovė dėjo protingas pastangas, kad atsakovė bent susipažintų ir pati įvertintų jai pagamintą produkciją. Tačiau akivaizdu, kad rangovas neturi teisės priversti užsakovą nei priimti, nei susipažinti su pagamintu rangos objektu, jei pats užsakovas tai daryti vengia. Taip pat bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodinėjo, jog ieškovė netinkamai vykdė savo sutartines prievoles ir nekokybiškai ar ne pagal jos pateiktą užsakymą pagamino užuolaidas ir kitą produkciją. Priešingai, byloje buvo nustatyta, jog atsakovei jos namuose ieškovės dizainerė demonstravo užuolaidų medžiagų (ir jų spalvų) pavyzdžius, rodė iš pavyzdžių pagamintos produkcijos nuotraukas. Dėl nurodyto nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės pasvarstymais dėl to, ar ieškovės pagaminta produkcija buvo pagaminta nukrypstant nuo atsakovės užsakymo turinio ar ne.

9.3.                      Nesuprantami ir nepagrįsti yra apeliaciniame skundė neišsamiai dėstomi argumentai dėl to, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš vartojimo santykių kilusį ginčą neva privalėjo spręsi kitaip ir pats nustatinėti „aplinkybes dėl sutarties sudarymo bei vykdymo“. Iš skundžiamo sprendimo turinio ir teismo motyvų akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą ginčą būtent traktavo kaip kilusį iš vartojimo santykių, nes jį vertino CK 6.22810 straipsnio atžvilgiu, atliko teisės normų analizę, reguliuojančių vartojimo sutarčių sudarymą ir vykdymą. Taip pat, iš skundžiamo sprendimo turinio tiesiogiai matyti, jog priimdamas sprendimą teismas išsamiai nustatinėjo aplinkybes dėl šalių žodinės sutarties sudarymo (nustatyta, jog buvo raštu pateikta užsakymo sąmata, derintas avanso dydis, apmokėtas avansas) bei vykdymo aplinkybių (nustatyta, jog raštu pranešta, kad užuolaidos pagamintos vasario mėn., tačiau atsakovė jų neatsiėmė iki šiol). Pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jog kreipėsi į ieškovę dėl užuolaidų pagaminimo jos butui (duomenys neskelbtini). Taip pat neginčijo ir to, kad pagamintų užuolaidų nei leido pristatyti ieškovei, nei pati vyko jų apžiūrėti ar atsiimti. Atsakovė nurodė, jog atsisakė pagamintos produkcijos pamačiusi kaimyniniame bute įrengtas kitokias užuolaidas, tačiau to paties gamintojo (ieškovės). Atsakovė šioje byloje neįrodinėjo, jog užsakė identiškai tokias pačias užuolaidas, kokios buvo pagamintos jos kaimynui. Taip pat ir atsakovės kaimynai nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl jiems pagamintos užuolaidų kokybės. Iš minėtų ir pačios atsakovės pripažintų išoriškai išreikštų veiksmų (tame tarpe ir procesinių) matyti, jog atsakovė neginčijo ieškovės sutartinių pareigų tinkamo įvykdymo. Galiausiai, jeigu ieškovė būtų pagaminusi ne tos spalvos ar tos medžiagos ar tokių parametrų produkciją, kokią įsivaizdavo užsakiusi atsakovė, ieškovė savo galimus neatitikimus būtų lengvai ištaisiusi, kadangi bylos nagrinėjimo metu pagrįstai nustatyta, kad bandydama suprasti atsakovės užsakymo atšaukimo priežastis, ieškovė siūlė ne vieną situacijos sprendimo alternatyvą, kurias įgyvendinant (jeigu ieškovė tikrai būtų netinkamai įvykdžius atsakovės užsakymą) neatitikimai būtų buvę pašalinti.

9.4.                      Mano, jog atsakovė atsisakė sudarytos žodinės rangos sutarties dėl savo asmeninių subjektyvių ir nuo ieškovės niekaip nepriklausančių priežasčių, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai vadovavosi CK 6.658 straipsnio 4 dalies nuostata, įpareigojančia užsakovą atlyginti rangovo patirtas išlaidas dėl vienašališko rangos sutarties nutraukimo.

Apeliacinės instancijos teismas 

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimo, kuriuo ieškovės patikslintas ieškinys dėl šalių ginčo išnagrinėjimo iš esmės ir nuostolių atlyginimo buvo patenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. sausio 29 d. ieškovė el. laišku išsiuntė atsakovei „Preliminarią sąmatą užuolaidoms ir romanetėms“ atsakovės butui Palangoje. Sąmatos pastabose detalizuotas užsakymas: dieninės užuolaidos drapiruojamos 1:2:2 kart., miegamajame siuvamos su dekoru ir parišimu, svetainėje siuvamos iš 2 dalių, virtuvės zonoje iš 1 dalies; užuolaidos remiasi į grindis 1–2 cm; romanetė miegamajame siuvama iš „blacuot“ audinių su dekoru apačioje; austrijietė svetainėje kabinama ant mažo lango, dekoruota kutukais. Viskas kabinama nuo lubų: užuolaidoms naudojami bėgeliai, romanetei ir austrijietei – pakeliami mechanizmai. Sąmatoje kainos nurodytos su šiais darbais: bėgelių ir mechanizmų surinkimas ir montavimas, užuolaidų, romanetės ir austrijietės pasiuvimas, lyginimas, drapiravimas, pakabinimas objekte; užsakymo bendra suma – 1450 Eur, avansas – 700 Eur. Atsakovė ieškovės pateiktai sąmatai jokių pastabų ir (ar) korekcijų neturėjo, šalims sulygus, 2024 m. sausio 29 d. sumokėjo ieškovei 400 Eur avansą. 2024 m. vasario 14 d. el. laišku ieškovė informavo atsakovę apie pasirengimą užbaigti užsakymą ir atlikti montavimo darbus objekte vasario 21–22 d. ir prašė nurodyti, kada atsakovė bus Palangoje, nurodydama, kad ieškovės darbuotojai atveš ir pakabins bėgelius bei užuolaidas (bus padarytas visas užsakymas). 2024 m. kovo 5 d. el. laišku atsakovė pareiškė ieškovei prašymą grąžinti sumokėtą avansą, nurodydama, kad nesant vizualizacijos ir konkrečios informacijos apie austrijietę, romanetę, karnizo profilį ir kt. užsakymo nėra (yra tik preliminari sąmata), o susipažinusi su kaimynui atliktu užsakymu, kuris jai nepatiko, suformuoti užsakymą nepageidauja. Atsakydama į atsakovės prašymą ieškovė 2024 m. kovo 14 d. pažymėjo, jog pagal 2024 m. sausio 29 d. preliminarią sąmatą individualus užsakymas buvo pagamintas ir parengtas montavimui, pagaminto gaminio panaudojimas kitiems klientams negalimas, todėl sumokėto avanso grąžinti negali, o sumokėtas avansas yra nepakankamas gamintojo nuostoliams padengti, todėl pasiūlė susidariusios situacijos išsprendimo būdus: 1) perduoti pagamintus gaminius atsakovei už perskaičiuotą papildomą mokestį, sumažinant bendrą užsakymo dydį montavimo paslaugų apimtimi, bet padengiant užuolaidų medžiagų ir gamintojo siuvimo kaštus; 2) modifikuoti užsakymą, tikslinti sąmatą, derinant naują užsakymo atlikimo terminą, įgyvendinant atsakovės norimus atlikti pakeitimus ir baigti vykdyti užsakymą, pavedant užsakymą vykdyti kitam darbuotojui, tačiau užsakovas turės visiškai apmokėti naujai suderintą užsakymo dydį išankstiniu mokėjimu, o sumokėtas pirminis avansas bus užskaitytas. Į pateiktą pasiūlymą atsakovė nesureagavo. 2024 m. balandžio 15 d. atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių tarnybą su reikalavimu grąžinti jos sumokėtą 400 Eur avansą. Atsakovės prašymas buvo patenkintas.

13.       Ieškovei kreipusis į teismą dėl tarp šalių kilusio ginčo išsprendimo iš esmės ir ieškovės patirtų 600,90 Eur nuostolių už atliktus darbus priteisimo, įskaitant į juos sumokėtą avansą, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, priteisdamas iš atsakovės 200,90 Eur atliktų darbų, įskaičius sumokėtą avansą, nepadengtą likutį. Apeliantė gi mano, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes ieškinys patenkintas neištyrus ieškovės realiai patirtų nuostolių dydžio, byloje nesant tinkamų tokius nuostolius pagrindžiančių įrodymų, kaip ir nesant jokių įrodymų apie tai, kad deklaruojami nuostoliai buvo patirti gaminant būtent atsakovės užsakymą. Taip pat apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė vartotojų teisių apsaugai skirtą teisinį reguliavimą – bylą išnagrinėjo ne kaip iš vartotojų teisių kilusį ginčą, o kaip eilinį ginčą, kilusį iš sutartinių teisinių santykių.

14.       Įvertinus bylos duomenis ir apeliantės argumentus, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės pozicija dėl to, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas iš dalies suklydo dėl šalių ginčui taikytino teisinio reguliavimo.

15.       Byloje ginčas kilo dėl ieškovės prievolės grąžinti atsakovei jos sumokėtą avansą bei ieškovės nuostolių dėl sutarties atsisakymo atlyginimo, atsakovei įrodinėjant, jog sutartiniai santykiai tarp šalių net nesusiklostė, nutrūko derybų stadijoje. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog šalis siejo sutartiniai vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, atsakovė apeliaciniame skunde šios teismo išvados nekvestionuoja, tačiau teigia, jog ieškinys buvo patenkintas kaip įprastas, ne vartojimo ginčas, teismui neatsižvelgus į tai, kad atsakovė sutarties atsisakė dėl svarbių priežasčių, ieškovei neįrodžius realiai patirtų nuostolių.

16.       Nors atsakovė apeliaciniame skunde nebekvestionuoja sutartinių santykių susiklostymo fakto, tačiau, įvertinus apeliacine skunde keliamus klausimus dėl bylos esmės neatskleidimo ir su tuo susijusius argumentus apie netinkamą vartotojų teisių apsaugai skirto teisinio reguliavimo taikymą, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų kontekste pažymi, jog ginčijame sprendime pirmosios instancijos teismas nebuvo nuoseklus dėl ginčui taikytino teisinio reguliavimo, kuomet kvalifikavęs šalių teisinius santykius kaip vartojimo pirkimo–pardavimo santykius, kartu konstatavo, jog šalių sudarytai vartojimo paslaugų sutarčiai netaikytina CK 6.22810 straipsnio 1 dalyje nustatyta vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties, bet taikytinos bendrosios atlygintinų paslaugų teikimo sutartis reglamentuojančios nuostatos, o galiausiai ieškinį patenkino remdamasis CK 6.658 straipsnio 4 dalies nuostatomis dėl rangos sutarties šalies – užsakovo teisės atsisakyti sutarties iki darbų atlikimo pabaigos. 

17.       Aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju sutartiniai santykiai susiklostė tarp verslininko ir vartotojo, todėl ginčui taikytinas vartotojų apsaugai skirtas teisinis reguliavimas. Visgi įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes apie ieškovės dizainerės apsilankymą atsakovės bute, šalių derybas dėl konkrečių gaminių – užuolaidų, romanetės ir austrijietės gamybos, preliminarios sąmatos duomenis, kuriuose be kita ko, nurodytos pastabos dėl gaminių pasiuvimo ir kabinimo, taip pat numatytos transporto išlaidos, spręstina, jog šiuo atveju ieškovė savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis įsipareigojo pasiūti / pagaminti užuolaidas, romanetę bei austrijietę ir jas pakabinti ant atsakovės bute sumontuotų karnizų pagal atsakovės žodžiu išreikštus pageidavimus ir ieškovės parengtą preliminarią sąmatą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad tikroji šalių valia buvo atitinkamų užuolaidų ir karnizų pagaminimas ir jų pakabinimas / sumontavimas atsakovės bute, ne jų pirkimas, konstatuotina, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai ir tarp šalių kilusiam ginčui turėjo būti taikomas šiems teisiniams santykiams skirtas teisinis reguliavimas.

18.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės teisę į nuostolių atlyginimą kildino iš CK 6.658 straipsnio 4 dalies nustatančios, jog jei yra svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo. Taigi šia teisės norma yra, visų pirma, įtvirtinta viena iš užsakovo teisių darbo atlikimo metu – teisė, tuo atveju, jei yra svarbių priežasčių, bet kada, kol darbas nebaigtas, vienašališkai atsisakyti sutarties, ir tik, antra, tokios užsakovo teisės įgyvendinimo pasekmės – rangovo teisė, užsakovui įgyvendinus minėtą savo teisę, į atlyginimą už atliktą darbo dalį ir nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys, jog taikydamas paminėtą teisinį reglamentavimą pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl svarbių priežasčių, kaip prielaidos sutartiniams santykiams nutraukti nagrinėjamu atveju buvimo, kita vertus, nagrinėjamu atveju tai ir neturi jokios teisinės reikšmės, nes šiuo atveju turėjo būti taikomas specialus – vartojimo rangai skirtas teisinis reguliavimas, numatytas CK 6.673 straipsnio 2 dalyje, pagal kurį užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Vertinant pirmosios instancijos teismo pritaikytą CK 6.658 straipsnio 4 dalies bendrąją rangos sutarčių normą su numatyta CK 6.673 straipsnio 2 dalyje, matyti, jog pirmu atveju sutarties nutraukimas galimas tik esant svarbioms priežastims, be to, užsakovui kyla civilinė atsakomybė – jis ne tik turi sumokėti rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį, bet ir atlyginti nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant tai, ką rangovas sutaupo, tuo tarpu vartojimo rangos santykių atveju užsakovo teisė nutraukti vartojimo rangos sutartį įstatyme nesiejama su rangovo padarytu sutarties pažeidimu, svarbiomis priežastimis ar kokiomis nors kitomis aplinkybėmis, tai reiškia, kad vartotojas rangos sutartyje gali pasinaudoti CK 6.673 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį laisva nuožiūra, net ir tuo atveju, kai vartotojas tiesiog praranda suinteresuotumą sutartimi. Kartu pažymėtina, jog minėta vartotojo užsakovo teisė galioja tol, kol rangovas nėra atlikęs darbo pagal sutartį, rangovui atlikus darbą, užsakovui atsiranda atliktų darbų priėmimo pareiga (CK 6.662 straipsnis).

19.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, jog sutarties atsisakymas buvo pareikštas iki visų šalių sulygtų darbų, tarp kurių ir karnizų montavimas bei užuolaidų pakabinimas, atlikimo, ieškovė nereikalavo, kad užsakovė įvykdytų sutartį natūra (CK 6.213 straipsnis), patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti iki sutarties nutraukimo pagamintų gaminių savikainą, kurią grindė 2024 m. rugsėjo 27 d. Gaminio savikainos paskaičiavimais. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino remdamasis bendrąja rangos sutarčių norma – CK 6.658 straipsnio 4 dalimi, o ne specialiai vartojimo rangą reglamentuojančia CK 6.673 straipsnio 2 dalies nuostata, šiuo atveju niekaip neįtakoja priimto teismo sprendimo teisingumo, nes kaip matyti iš minėtų teisės normų analizės, nepriklausomai nuo to, ar šalis sieja vartojimo ar verslo santykiai, užsakovui iki darbų pabaigos nutraukus rangos sutartį, rangovas turi teisę į iki sutarties nutraukimo faktiškai atliktų rangos darbų apmokėjimą.

20.       Tenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės pateiktu įrodymu – 2024 m. rugsėjo 27 d. Gaminio savikainos paskaičiavimais ir jo pagrindu sprendė, jog ieškovė neabejotinai turėjo tam tikras faktines išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu: užuolaidų audinio savikaina – 215,30 Eur, siuvimo paslaugos savikaina – 328 Eur, siuvimo priedų ir papildomų medžiagų savikaina – 57,60 Eur, viso užsakymo sąnaudų – 600,90 Eur. Kartu atkreipė dėmesį į tai, kad į patirtų nuostolių sumą ieškovė neįtraukė karnizų montavimo kainos, taip pat neprašė padengti atvykimo į objektą išlaidas. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu apeliantė kvestionuoja ieškovės patirtų nuostolių dydį, kaip ir tai, ar ieškovės nurodyti nuostoliai yra susiję būtent su jos užsakymo vykdymu, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokią atsakovės poziciją vertina kritiškai, atkreipdamas dėmesį, jog be deklaratyvių teiginių apie buhalterinės apskaitos vykdymą ir išlaidų nurašymą, apeliantei net nenurodžius, kokią tai reikšmę turi tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti, apeliaciniame skunde nenurodyti jokie argumentai ar faktinės aplinkybės, paneigiančios ieškovės deklaruojamų nuostolių patyrimą, kaip ir apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė, kuo ir ar skiriasi ieškovės teismo posėdžio metu pademonstruoti atsakovei pagaminti gaminiai: užuolaidos, austrijietė ir romanetė, nuo atsakovės užsakytųjų.

21.       Be kita ko, nagrinėjamame ginče, dar būtina atkreipti dėmesį apskritai į įrodinėjimo civiliniame procese ypatumus. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Be to, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

22.       Šiuo atveju ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad atsakovei atsisakius nuo sutarties, sumokėto avanso nepakako iki sutarties nutraukimo pagamintų gaminių išlaidoms (savikainai) padengti, dėl ko patyrė nuostolių ir juos prašė priteisti; nuostoliams pagrįsti pateikė pagamintų gaminių savikainos apskaičiavimą, kuriame be kita ko išskirstytos audinių ir jų priedų savikaina, taip pat pasiuvimo savikaina. Atsakovė, atstovaudama kvalifikuoto teisininko (advokato), jokių argumentų, paneigiančių pateiktų paskaičiavimų realumą, kaip pvz., dėl audinių kiekio, kokybės, spalvos ir (ar) pan., nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktu rašytiniu įrodymu ir ieškinį tenkino.

23.       Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, jog užsakovas, sumokėjęs atliktos darbo dalies kainą, atitinkamai įgyja teisę į atliktų darbų rezultatą (CK 6.671 straipsnis). Šiuo atveju atsakovė nekėlė klausimo dėl pagamintų užuolaidų jai perdavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

24.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti, nes netinkamas teisinių santykių kvalifikavimas ir netinkamo teisinio reguliavimo pritaikymas šiuo atveju nelėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimo, o tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar kad nebuvo atskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25.       Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

26.       Apeliacinį skundą atmetus, apeliantei nepriteisiamos apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

27.       Ieškovė pateikė prašymą dėl 550 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, nurodytos patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytų dydžių, ieškovei iš atsakovės priteistina 550 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Atsakovės T. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Užuolaidų studija“, juridinio asmens kodas 134664767, iš atsakovės T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Šis teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Kristina Lysionok