Civilinė byla Nr. 3K-3-442/2009

Procesinio sprendimo kategorija 93.2.5; 93.2.7; 93.2.16; 99.5; 116.10.2

 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2009 m. spalio 23 d.

Vilnius 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams A. T. įmonei, A. T., Sveikatos apsaugos ministerijai dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – AAS „Gjensidige Baltic“ (ADB „RESO Europa“ teisių ir pareigų perėmėja).

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovų turtinės ir neturtinės žalos, padarytos nekokybiškai ir aplaidžiai suteikta odontologijos priežiūros paslauga, iš viso 40 356 Lt.

Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2008 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Atsakovai A. T. įmonė ir A. T. pateikė apeliacinį skundą. Trečiasis asmuo sumokėjo 1211 Lt žyminio mokesčio už atsakovų apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą iš dalies patenkino, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažino ieškovui priteistų nuostolių atlyginimą nuo 40 356 Lt iki 647,46 Lt. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis lygi 1,6 proc., o atmestų – 98,4 proc.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo it nutarčių esmė

 

Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2008 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo A. T. įmonės ir subsidiariai iš atsakovės A. T. 647,46 Lt turtinės ir 39 708,54 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovų A. T. įmonės ir A. T. apeliacinį skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, bendros išieškomos žalos dydį sumažino iki 10 291,46 Lt ir atmetė ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo, priteisė valstybei iš nurodytų atsakovų 19,41 Lt teismo išlaidų.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi atmetė atsakovų T. įmonės, A. T. ir trečiojo asmens prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismas nurodė, kad iš naujo negalima spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes jis išspręstas 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas, perpaskirstydamas bylinėjimosi išlaidas šalims, neįtraukė trečiojo už atsakovų apeliacinį skundą asmens sumokėto žyminio mokesčio. Teismas sprendė, kad neturėjo teisinio pagrindo svarstyti žyminio mokesčio priteisimo trečiajam asmeniui pagrįstumo, nes trečiasis asmuo nepateikė prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pabrėžė, kad papildomu sprendimu negali išspręsti prašymų, nenagrinėtų teismo posėdyje.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai, nurodymas apie prisidėjimą

 

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovo 1192,62 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio dalį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.     Vilniaus apygardos teismas pažeidė CPK 93 straipsnį, nes ex officio nepaskirstė žyminio mokesčio už apeliacinį skundą šalims proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalims. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo išspręsti šį klausimą, o, atsisakęs tai padaryti, pažeidė kasatoriaus teises ir neužtikrino žyminio mokesčio prevencinio tikslo.

2.     Vilniaus apygardos teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą, nes skirtingai traktavo byloje dalyvaujančius asmenis. Kasatorius pabrėžė, kad jam teismas, motyvuodamas, kad nėra prašymo, nepagrįstai atsisakė priteisti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį, bet kitiems proceso dalyviams paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nesant jų prašymų.

3.     Apeliacinės instancijos teismas, padaręs ginčijamą išvadą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies, kurios pusėje dalyvavo tokie tretieji asmenys (CPK 47 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. v. UAB „Arginta“, byla Nr. 3K-3-422/2006).

Atsakovai A. T. įmonė ir A. T. pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1.     Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo priimti papildomą teismo sprendimą ir iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu kasatorius manė, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytos neteisingai, tai jis turėjo skųsti jų paskirstymą kasacine tvarka, bet ne prašyti teismo priimti papildomą sprendimą.

2.     Nepateikus prašymo dėl žyminio mokesčio priteisimo, teismas CPK 93 straipsnio pagrindu ex officio žyminį mokestį turi priteisti tik tiems bylos dalyviams, kurie jį sumokėjo pagal CPK VII skyriaus normas. Jeigu žyminis mokestis sumokėtas nesilaikant nurodytų proceso teisės normų, jeigu jį sumokėjo asmuo, neprivalantis to daryti, tai mokesčio priteisimo klausimą teismas galėtų svarstyti tik esant prašymui dėl mokesčio priteisimo. Kasatorius tokio prašymo nepareiškė, todėl, ieškovo nuomone, teismas pagrįstai savo iniciatyva šio klausimo nesprendė. Ieškovas remiasi kasacinio teismo praktika, kad dėl reikalavimo, kurio nebuvo pareiškę byloje dalyvaujantys asmenys ir kuris teismo nebuvo tiriamas bei svarstomas bylos nagrinėjimo metu, papildomas sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Akmenės energija“ v. AB,,Lietuvos dujos“, byla Nr. 3K-3-447/2007).

3.     Ieškovas nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad kasatorius negalėjo apginti savo teisių kitokiu būdu, išskyrus žyminio mokesčio sumokėjimą už atsakovių apeliacinį skundą. Ieškovas pabrėžė, kad kasatorius, kaip ir atsakovės, galėjo skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

4.     Ieškovui kelia abejonių, ar kasacinį skundą padavė tinkamas asmuo, todėl prašo kasacinio teismo šį klausimą išspręsti ir, nustačius, kad kasacinį skundą padavė netinkamas subjektas, skundą palikti nenagrinėtą (CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Teisėjų kolegija šioje byloje nagrinėja kasacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, ar apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas proceso teisės normas, nepažeidė CPK nuostatų dėl žyminio mokesčio paskirstymo bei papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo.

           

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą. Tai – teismo pareiga, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Jeigu šis klausimas neišspręstas – būtina priimti papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje AB „Kasyba“ v. AB „Lietuvos taupomasis bankas“, byla Nr. 3K-7-861/2001).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės suformuluotos CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse. Jos taip pat taikomos žyminiam mokesčiui, kurį šalys sumoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, prašymus atnaujinti procesą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Ši proceso teisės norma turi būti aiškinama taip, kad CPK 93 straipsnio 1, 2 dalių taisyklės gali būti taikomos visoms bylinėjimosi išlaidoms, kurių šalys turėjo apeliacinės instancijos bei kasaciniame teismuose, įskaitant žyminį mokestį ir kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė sudaro lygias sąlygas šalims bylinėtis visų instancijų teismuose ir leidžia šalims apeliacinėje instancijoje ar kasacijoje susidariusias bylinėjimosi išlaidas papildyti išlaidomis, patirtomis ankstesnėse proceso stadijose. Turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sprendžiamas atsižvelgiant į vėlesnėje proceso stadijoje priimto teismo sprendimo (nutarties) palankumą vienai iš šalių (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Paskirstant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nustatant atlygintiną jų dydį, visada reikia atsižvelgti į kiekvieną proceso stadiją, atskirai palyginti ankstesnėse stadijose priimtų sprendimų materialinį teisinį turinį ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Jeigu išnagrinėjus apeliacinį skundą priimamas galutinis sprendimas dėl bylos esmės, taip pat ir nutartis atmesti apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims klausimą. Tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turi būti pakeistas atsižvelgiant į tai, kaip išlaidos turėjo būti paskirstytos, jeigu būtų priimtas toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, kokį priėmė apeliacinės instancijos teismas.

 

Dėl papildomo teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, siekiant paskirstyti bylinėjimosi išlaidas

 

 Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovų apeliacinį skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgdamas į priimtos nutarties materialinį turinį. Taigi apeliacinės instancijos teismas įvykdė CPK 93 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes pakeitęs apylinkės teismo sprendimą, atitinkamai pakeitė bylinėjimosi išlaidų pasiskirstymą. Tačiau liko neišspręstas žyminio mokesčio, kurį už atsakovus sumokėjo trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų, priteisimas, t. y. neišspręstas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, išieškojimo klausimas. Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas prašymą dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą priteisimo papildomu sprendimu, nepagrįstai rėmėsi CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, kad, apeliacinės instancijos teismui nepaskirsčius bylinėjimosi išlaidų, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš tikrųjų bylinėjimosi išlaidų klausimas jau buvo išspręstas taip, kaip nustatyta nurodytoje proceso teisės normoje, bet liko neišspręstas tik žyminio mokesčio už apeliacinį skundą priteisimo klausimas vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1–3 dalimis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, sistemiškai aiškinant CPK 93 straipsnyje suformuluotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, apeliacinės instancijos teismas ex officio turėjo išspręsti už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio priteisimo klausimą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Tokio klausimo perdavimas spręsti pirmosios instancijos teismui prieštarautų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnis). Nurodytas teismo procesinis veiksmas galimas tik tuo atveju, jeigu nebūtų paskirstytos taip pat ir pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Dėl to, apeliacinės instancijos teismui neišsprendus žyminio mokesčio už apeliacinį skundą paskirstymo klausimo, šis klausimas turėjo būti išspręstas apeliacinės instancijos teismui priimant papildomą sprendimą (nutartį) (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2, 3 dalys). Tokiu atveju apeliaciniam procesui taikomos CPK nuostatos, kuriose reglamentuojamas pirmosios instancijos teismo procesas, kaip neprieštaraujančios apeliacinio proceso taisyklėms (CPK 302 straipsnis).

 

Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės į žyminį mokestį, sumokėtą už atsakovų apeliacinį skundą

 

Atsakovams už apeliacinį skundą sumokėjo jų pusėje byloje dalyvavęs trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje dėl žalos atlyginimo trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų yra atsakovų draudikas. Jis, savarankiškai gindamas savo teises ir interesus, užtikrino galimybę civilinę bylą spręsti ekonomiškai ir operatyviai, taip pat padėjo atsakovams ginti jų procesines teises bei materialiuosius interesus. Kasacinio teismo praktikoje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas pripažįstama. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne ik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, o bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris faktiškai jas patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloj S. D. ir kt. v. Kauno miesto valdyba, byla Nr. 3K-3-946/2002; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. v. UAB „Arginta“, byla Nr. 3K-3-422/2006). Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovams paduodant apeliacinį skundą už juos sumokėjo 1211,62 Lt žyminio mokesčio. Ieškinio suma – 40 356 Lt. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus apylinkės teismo sprendimą, ieškovui priteista 647,46 Lt, t. y. 1,6 proc. dydžio ieškinio reikalavimų dalis. Atmestų ieškinio reikalavimų dalis yra 98,4 proc. Dėl to iš ieškovo turi būti priteisiama 1192,62 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys). Pažymėtina, kad kasatoriui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, priėmęs dėl jo nepalankų sprendimą, teismas turėjo priteisti iš kasatoriaus, nepaisant to, jog šis buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir papildomo sprendimo priėmimas (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalis, 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą), todėl nepagrįstai atmetė atsakovų ir trečiojo asmens prašymą dėl papildomo sprendimo. Trečiojo asmens kasacinis skundas tenkintinas ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 10 d. nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistina 1192,62 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1–3 punktais, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Priteisti trečiajam asmeniui AAS „Gjensidige Baltic“ (juridinio asmens kodas 300633222) iš ieškovo V. K. (duomenys neskelbtini) 1192,62 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt du litus 62 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už atsakovų A. T. individualios įmonės ir A. T. apeliacinį skundą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai	Egidijus Laužikas
	Zigmas Levickis
	Sigita Rudėnaitė