Civilinė byla Nr. e2-354-781/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00805-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.3.7.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,LEX WOOD LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo byloje,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „LEX WOOD LT“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, įmonės restruktūrizavimo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Restruktūrizuoju.lt“ (toliau – restruktūrizavimo administratorė). 

2.       Restruktūrizavimo administratorė kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti RUAB „LEX WOOD LT“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Restruktūrizavimo administratorė nurodė tik iš dalies sutinkanti su pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – pareiškėja) pateiktu finansiniu reikalavimu. Pareiškėja pateikė patvirtinimui 326 443,55 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro 12 106,22 Eur gyventojų pajamų mokestis, 1 297,85 Eur nekilnojamojo turto mokestis, 51,10 Eur pelno mokestis, 312 978,38 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) bei 10 Eur žemės mokestis. Restruktūrizavimo administratorė pritaria tik 131 799,85 Eur finansinio reikalavimo dalies įtraukimui į RUAB „LEX WOOD LT“ reikalavimų sąrašą (12 106,22 Eur gyventojų pajamų mokestis, 1 297,85 Eur nekilnojamojo turto mokestis, 51,10 Eur pelno mokestis, 118 334,68 Eur pridėtinės vertės mokestis bei 10 Eur žemės mokestis). Anot restruktūrizavimo administratorės, pareiškėja 194 643,70 Eur ginčijamą finansinio reikalavimo dalį kildina iš 2020 m. lapkričio 9 d. pažymos, su kuria RUAB „LEX WOOD LT“ nesutiko ir pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė skundą priimti, nes ši pažyma nesukelia pareigos RUAB „LEX WOOD LT“ sumokėti joje nurodytą sumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas šią sumą patvirtinti kaip finansinį reikalavimą RUAB „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo byloje yra nepagrįstas.

3.       Pareiškėja pateiktame atsiliepime paaiškino, kad prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas buvo parengtas vadovaujantis Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) 2020 m. spalio 14 d. duomenimis; šie duomenys yra objektyvūs, kadangi visos sumos, kurias buvo prašoma patvirtinti kaip pareiškėjos finansinį reikalavimą, yra deklaruotos pačios bendrovės pateikiant atitinkamų mokesčių deklaracijas ir jų patikslinimus. Anot pareiškėjos, bendrovė, nesutikdama su finansinio reikalavimo dydžiu, turėjo ne ginčyti finansinį reikalavimą, o patikslinti pateiktas mokesčių deklaracijas, tačiau iki šio rašto teikimo dienos to padaryta nebuvo.

4.       Pareiškėja taip pat papildomai paaiškino, kad pateiktame finansiniame reikalavime nurodyta bendrovės PVM nepriemoka – 252 693,51 Eur – susidarė bendrovei deklaravus PVM pateikiant PVM deklaracijas ir jų patikslinimus už 2016 m. spalio – gruodžio mėn., 2017 m. vasario – birželio mėn. ir spalio – gruodžio mėn., 2018 m. vasario, balandžio, rugsėjo, lapkričio mėn., 2019 m. kovo, rugpjūčio, rugsėjo mėn., bei 2020 m. vasario mėn. mokestinius laikotarpius. Bendrovei nesumokėjus viso deklaruoto PVM, susidarė 60 284,87 Eur šio mokesčio delspinigių. 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. liepos 25 d. buvo sudaryti periodinių mokėjimų grafikai, kuriais pagal bendrovės prašymus iki 2021 m. birželio 28 d. buvo išdėstyta 116 381,70 Eur bendrovės turimos PVM nepriemokos už juose nurodytus mokestinius laikotarpius. Pagal minėtus grafikus yra padengta 1 569 Eur, prievolių likutis pagal grafikus - 114 812,70 Eur. Pareiškėjos finansinio reikalavimo pateikimo dieną pagal minėtus grafikus pradelsta PVM suma sudarė 71 169,10 Eur, todėl ši suma buvo įtraukta į teikiamą finansinį reikalavimą. Į pareiškėjos prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą buvo įtrauktos bendrovės neįvykdytos PVM mokestinės prievolės už 2017 m. vasario – birželio mėn. ir spalio – gruodžio mėn. mokestinius laikotarpius; į pareiškėjos finansinį reikalavimą nebuvo įtraukta bendrovės PVM nepriemoka už 2017 m. rugpjūčio mėn. Bendrovės deklaruota 178 702 Eur (atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą – 178 002,28 Eur) PVM suma už 2016 m. spalio – gruodžio mėn. mokestinius laikotarpius yra įtraukta į pareiškėjos pateiktą bendrą 252 693,51 Eur bendrovės PVM nepriemoką, kadangi ši suma, kaip ir visos kitos į pareiškėjos finansinį reikalavimą įtrauktos sumos, buvo deklaruota pačios bendrovės ir nėra nuginčyta. Iš pateiktų bendrovės vadovo paaiškinimų taip pat matyti, jog bendrovė turėjo ketinimą patikslinti ir 2016 m. spalio – gruodžio mėn. PVM deklaracijų duomenis, sumažindama mokėtiną (duomenys neskelbtini) 703 Eur suma, tačiau to negalėjo padaryti dėl, kaip teigia, „pagal MAĮ 68 str. mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties suėjimo“. Todėl restruktūrizavimo administratorės prieštaravimas dėl 178 702 Eur (atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą – 178 002,28 Eur) PVM sumos už 2016 m. spalio – gruodžio mėn. mokestinius laikotarpius įtraukimo į pareiškėjos finansinį reikalavimą negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartimi patvirtino antrosios eilės pareiškėjos 326 443,55 Eur dydžio finansinį reikalavimą RUAB „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo byloje.

6.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad dėl apskaičiuoto pareiškėjos gyventojų pajamų mokesčio (12 106,22 Eur), nekilnojamojo turto mokesčio (1 297,85 Eur), pelno mokesčio (51,10 Eur) bei žemės mokesčio (10 Eur) ginčo nėra, sprendė, kad šioje dalyje, t. y. 13 465,17 Eur sumoje, pareiškėjos finansinis reikalavimas yra pagrįstas. Išanalizavus restruktūrizavimo administratorės bei pareiškėjos pateiktus procesiniuose dokumentuose argumentus, teismas padarė išvadą, kad byloje esminis ginčas yra kilęs dėl pareiškėjos prašomos patvirtinti pridėtinės vertės mokesčio sumos – 312 978,38 Eur, iš kurios 252 693,51 Eur sudaro pridėtinės vertės mokestis bei 60 284,87 Eur delspinigiai.

7.       Teismas, susipažinęs su pareiškėjos 2020 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (7.1) FR1042-3814 (toliau – patikrinimo pažyma) turiniu, sprendė, kad restruktūrizavimo administratorės argumentai, jog į pareiškėjos nurodomą PVM nepriemoką yra įskaičiuota ir 115 812 Eur PVM, laikytini nepagrįstais. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į patikrinimo pažymoje esančius duomenis, kad buvo tikrinama informacija apie bendrovės 2020 m. sausio 7 d. patikslintos 2017 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijos tikslinimo priežastis bei joje įtvirtinta, jog bendrovei siūloma per 10 dienų nuo operatyvaus patikrinimo pažymos gavimo dienos patikslinti 2017 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaraciją ir 115 812 Eur sumažinti PVM atskaitą. Teismo manymu, akivaizdu, kad pareiškėjos nurodoma PVM nepriemoka – 252 693,51 Eur – apskaičiuota nevertinant 2017 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijos kaip nustatančios bendrovės mokėtiną 115 812 Eur PVM.

8.       Teismas sutiko su pareiškėjos pozicija, kad 178 702 Eur (atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą – 178 002,28 Eur) PVM suma už 2016 m. spalio – gruodžio mėn. mokestinius laikotarpius yra įtraukta į pareiškėjos pateiktą bendrą 252 693,51 Eur bendrovės PVM nepriemoką, kadangi tokia PVM nepriemokos suma buvo deklaruota pačios bendrovės ir ši suma nebuvo tikslinama.

9.       Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad į pareiškėjos apskaičiuotą ir prašomą patvirtinti dalį finansinio reikalavimo – 252 693,51 Eur, yra įtrauktos sumos, kurios buvo deklaruotos pačios bendrovės ir nėra nuginčytos, todėl šioje dalyje pateiktas finansinis reikalavimas yra pagrįstas.

10.       Teismas pažymėjo, kad šios išvados nepaneigia ir restruktūrizavimo administratorės argumentas, jog pareiškėja ginčijamą finansinį reikalavimą kildina iš tuo pačiu pagrindu atsiradusios PVM prievolės, kuri jau buvo patvirtinta kaip pareiškėjos reikalavimas su RUAB „LEX WOOD LT“ susijusioje BUAB „Fortuma“ bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos paaiškinimais nustatė, kad nors mokestiniai laikotarpiai, už kuriuos BUAB „Fortuma“ bankroto byloje ir bendrovės restruktūrizavimo byloje teikiamos PVM mokesčio nepriemokos iš dalies sutampa (2016 m. lapkričio ir gruodžio mėn.), tačiau deklaruotos PVM sumos yra skirtingos, todėl teigti, kad BUAB „Fortuma“ ir bendrovės PVM mokestinės nepriemokos persidengia, nėra pagrindo.

11.       Pirmosios instancijos teismo manymu, į prašomą patvirtinti pareiškėjos finansinio reikalavimo sumą pagrįstai yra įtraukti ir 60 284,87 Eur delspinigiai. Įvertinęs tai, kad bendrovė turėjo PVM nepriemoką, teismas sprendė, jog tokiu atveju pareiškėja turėjo teisinį pagrindą apskaičiuoti delspinigius (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėja byloje pateikė PVM nepriemoką sudarančių 60 284,87 Eur delspinigių ataskaitą, kurioje pateikta informacija, už kokį laikotarpį, kokio dydžio bei nuo kokių sumų PVM delspinigiai yra paskaičiuoti. Restruktūrizavimo administratorė nepateikė įrodymų, paneigiančių šioje delspinigių ataskaitoje nurodytą 60 284,87 Eur delspinigių skaičiavimo teisingumą.

12.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo pareiškėjos pateikto 326 443,55 Eur dydžio finansinio reikalavimo UAB „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo byloje pagrįstumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Restruktūrizavimo administratorė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartį dalyje dėl pareiškėjos 194 643,70 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad ginčijamą finansinį reikalavimą pareiškėja kildina iš tuo pačiu pagrindu atsiradusios PVM prievolės, kuri jau patvirtinta kaip pareiškėjos finansinis reikalavimas su UAB „LEX WOOD LT“ susijusioje UAB ,,Fortuma“ bankroto byloje. Susumavus finansinius reikalavimus (245 032,72 Eur + 2 273,21 Eur finansinis reikalavimas UAB ,,Fortuma“ bankroto byloje + 178 702,61 Eur finansinis reikalavimas UAB ,,LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo byloje) bendra reikalavimo suma yra 426 008,54 Eur, kas yra daugiau nei faktiškai subjektų susiformavę įsipareigojimai valstybės biudžetui.

14.       Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Pareiškėja nurodė, kad:

14.1. UAB „LEX WOOD LT“ pateikus PVM deklaracijas ir deklaravus mokėtiną PVM, o mokesčių administratoriui šias deklaracijas priėmus, bendrovei atsirado prievolė sumokėti deklaruotas sumas į biudžetą. Dėl bendrovės PVM nepriemokos mokestiniai ginčai nevyksta, todėl teismas pagrįstai patvirtino visą pareiškėjos finansinį reikalavimą UAB ,,LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo byloje. 

14.2. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad 178 702,00 Eur (atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą – 178 002,28 Eur) PVM suma už 2016 m. spalio – gruodžio mėn. mokestinius laikotarpius pagrįstai įtraukta į pareiškėjos reikalavimą.

14.3. Dėl BUAB „Fortuma“ nemokumo (bankroto) byloje patvirtinto pareiškėjos finansinio reikalavimo pažymėtina, kad šios bendrovės bankroto byloje patvirtintą pareiškėjos 247 299,93 Eur PVM mokestinę nepriemoką sudaro PVM už 2016 m. lapkričio mėn. (17 459,22 Eur), 2016 m. gruodžio mėn. (68 328,00 Eur), 2017 m. rugpjūčio mėn. (159 389,71 Eur) ir 2017 m. spalio mėn. (2 123,00 Eur) mokestinius laikotarpius. UAB „Fortuma“ pateiktos PVM deklaracijos po jų pateikimo 2016 m. lapkričio 30 d., 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2017 m. spalio 31 d. nebuvo tikslintos. Taigi, nors mokestiniai laikotarpiai, už kuriuos UAB „Fortuma“ bankroto byloje ir bendrovės restruktūrizavimo byloje teikiamos PVM mokesčio nepriemokos iš dalies sutampa (2016 m. lapkričio ir gruodžio mėn.), tačiau deklaruotos PVM sumos nesutampa, todėl teigti, kad UAB „Fortuma“ ir UAB ,,LEX WOOD LT“ PVM mokestinės nepriemokos persidengia, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

17.       Restruktūrizavimo administratorė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2016 m. spalio 31 d., 2016 m. lapkričio 30 d., 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „Fortuma“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, kurios, jos manymu, patvirtina atskirojo skundo argumentą, kad pareiškėjos pateiktas finansinis reikalavimas yra kildinamas iš tų pačių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp UAB ,,Fortuma“ ir UAB ,,LEX WOOD LT“, todėl pareiškėjos reikalavimas, pareikštas šioje byloje, dalinai dubliuojasi su pareiškėjos finansiniu reikalavimu, patvirtintu BUAB ,,Fortuma“ bankroto byloje.

18.       Teisėjų kolegija, svarstydama naujų dokumentų priėmimo klausimą, nustatė, kad iš byloje esančio pareiškėjos atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, jog ji su restruktūrizavimo administratorės pateiktais naujais dokumentais susipažino ir išreiškė savo nuomonę dėl jų pridėjimo prie bylos. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į pateiktų dokumentų sąsajumą su byloje nagrinėjamu klausimu, siekiant objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, užtikrinti restruktūrizavimo bylose vyraujantį viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismo manymu yra pagrindas priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir juos vertinti visų bylos aplinkybių kontekste.

Dėl atskirojo skundo argumentų

19.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kadangi JANĮ numatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, lyginant su iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis, nepasikeitė, tikslinga remtis šiuo klausimu suformuota teismų praktika.

20.       Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimui, bet ir tolimesniam restruktūrizavimo proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Nepagrįstai patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, ne tik mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, be to, nesėkmingos restruktūrizavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą. Todėl siekiant įgyvendinti restruktūrizavimo proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2228/2013).

21.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos 194 643,70 Eur finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo atsakovės RUAB ,,LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo byloje. Atskirajame skunde restruktūrizavimo administratorė remiasi argumentu, kad ši prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dalis jau yra patvirtinta BUAB „Fortuma“ bankroto byloje. Toks teiginys grindžiamas tuo, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas kildinamas iš tų pačių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp UAB „Fortuma“ ir UAB ,,LEX WOOD LT“, analogiškų reikalavimo susiformavimo periodų (2016 m. spalio – gruodžio mėn., 2017 m. rugpjūčio mėn.). Būtent šias aplinkybes, restruktūrizavimo administratorės nuomone, ir įrodo teismui pateiktos 2016 m. spalio 31 d., 2016 m. lapkričio 30 d., 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „Fortuma“ išrašytos PVM sąskaitos – faktūros.

22.       Iš byloje esančios patikrinimo pažymos turinio teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėja, tikrindama informaciją apie UAB ,,LEX WOOD LT“ 2020 m. sausio 7 d. patikslintos 2017 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijos tikslinimo priežastis, padarė išvadą, kad šios bendrovės vienintelis sandorių su UAB „Fortuma“ tikslas buvo mokestinės naudos siekimas, nes bendrovė, įsigijusi prekes iš Baltarusijos, pati jų neįvežė į Lietuvą, bet už jos ribų pardavė UAB „Fortuma“, kuri jas importavo į Lietuvą ir taikant Lietuvoje galiojantį PVM tarifą šias prekes pardavė UAB ,,LEX WOOD LT“; taip UAB ,,LEX WOOD LT“ įgijo galimybę atskaityti 294 514,60 Eur PVM ir sumažinti savo mokestinę prievolę, ko ji negalėtų padaryti, jei pati būtų importavusi prekes į Lietuvą.

23.       Vadovaujantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos, kaip hipoteka užtikrintos kreditorės, 2 273,21 Eur dydžio finansinį reikalavimą bei kaip antrosios eilės kreditorės 260 354,81  Eur finansinį reikalavimą BUAB „Fortuma“ bankroto byloje. Pareiškėja paaiškino, kad UAB „Fortuma“ 247 299,93 Eur PVM mokestinė nepriemoka susidarė už 2016 m. lapkričio mėn. (17 459,22 Eur), 2016 m. gruodžio mėn. (68 328 Eur), 2017 m. rugpjūčio mėn. (159 389,71 Eur) ir 2017 m. spalio mėn. (2 123 Eur) mokestinius laikotarpius.

24.       Detalizuodama teikiamą tvirtinti finansinį reikalavimą RUAB ,,LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo byloje pareiškėja nurodė, kad bendrovės PVM nepriemoka (252 693,51 Eur) susiformavo jai deklaravus PVM teikiant PVM deklaracijas ir jų patikslinimus už 2016 m. spalio – gruodžio mėn., 2017 m. vasario – birželio mėn. ir spalio – gruodžio mėn., 2018 m. vasario, balandžio, rugsėjo, lapkričio mėn., 2019 m. kovo, rugpjūčio, rugsėjo mėn., bei 2020 m. vasario mėn. mokestinius laikotarpius. Pareiškėja pripažino mokestinių laikotarpių, už kuriuos UAB „Fortuma“ bankroto byloje ir RUAB ,,LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo byloje teikiamos PVM mokesčio nepriemokos, dubliavimąsi (2016 m. lapkričio ir gruodžio mėn.), tačiau tai, anot jos, nesuponuoja išvados dėl UAB „Fortuma“ ir UAB ,,LEX WOOD LT“ PVM mokestinės nepriemokos persidengimo. Pirmosios instancijos teismas sutiko su šiuo pareiškėjos argumentu.

25.       Teisėjų kolegija pritaria tokiai pareiškėjos ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, kadangi tarpusavyje susijusios veiklos vykdymo faktas bei prašomų patvirtinti finansinių reikalavimų mokestinių laikotarpių sutapimas negali suponuoti išvados apie pareiškėjos tapataus finansinio reikalavimo tvirtinimą UAB „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo byloje. Atlikus UAB „Fotuma“ ir UAB ,,LEX WOOD LT“ teikiamos PVM mokesčio nepriemokos už sutampančius laikotarpius analizę (2016 m. lapkričio ir gruodžio mėn.) matyti, kad UAB „Fortuma“ už 2016 m. lapkričio mėn. deklaravo 77 298,00 Eur PVM (2016 m. gruodžio 27 d. PVM deklaracija), už 2016 m. gruodžio mėn. – 68 328,00 Eur PVM (2017 m. sausio 25 d. PVM deklaracija) (MAIS PVM išklotinė); UAB ,,LEX WOOD LT“ atitinkamai deklaravo 76 125,00 Eur ir 79 242,00 Eur PVM (MAIS PVM išklotinė), t. y. abi bendrovės tais pačiais mokestiniais laikotarpiais pareiškėjai buvo nurodžiusios skirtingas PVM deklaruojamas sumas, kas įgalina teigti, jog PVM deklaracijose užfiksuoti ir pareiškėjai pateikti duomenys buvo sudaryti ne tik šių bendrovių bendradarbiavimo ir tarpusavio vykdomų sandorių pagrindu.

26.       Nagrinėjamo klausimo kontekste aktualu ir tai, kad pareiškėjos suformuluotas finansinis reikalavimas RUAB „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo byloje kildinamas iš pačios bendrovės pateiktų mokesčių deklaracijų, kurios nėra nuginčytos ar patikslintos. Todėl net ir šiuo aspektu preziumuojama, kad pareiškėjos prašomo patvirtinti reikalavimo apimtis yra teisinga, atspindinti tik šios įmonės prievolės valstybės biudžetui dydį (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 73 straipsnio 1 dalis).

27.       Restruktūrizavimo administratorės apeliacinės instancijos teismui pateiktos 2016 m. spalio 31 d., 2016 m. lapkričio 30 d., 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „Fortuma“ išrašytos PVM sąskaitos – faktūros taip pat neįrodo pareiškėjos finansinio reikalavimo dubliavimosi BUAB „Fortuma“ bankroto ir RUAB „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo bylose. Akcentuotina, kad šie dokumentai tik apibrėžia UAB „LEX WOOD LT“ PVM mokestinę prievolę, tačiau nepatvirtina šių sumų įtraukimo į UAB „Fortuma“ PVM deklaracijas, kurių pagrindu buvo patvirtintas BUAB „Fortuma“ finansinis reikalavimas.

28.       Kaip matyti iš šioje nutartyje išdėstytų motyvų, pareiškėjos teikiami tvirtinti finansiniai reikalavimai BUAB „Fortuma“ bankroto ir RUAB „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo bylose kildinami iš pačių bendrovių suformuotų ir pareiškėjai pateiktų PVM deklaracijų, kurių duomenys nebuvo koreguoti. Todėl restruktūrizavimo administratorės atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjos pareikštų reikalavimų suma viršija BUAB „Fortuma“ ir RUAB „LEX WOOD LT“ faktiškai turimus įsipareigojimus valstybės biudžetui, pripažintinas teisiškai nepagrįstu.

29.       Apibendrindama aukščiau nurodytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad restruktūrizavimo administratorė neįrodė atskirojo skundo argumentų, todėl pareiškėjos 194 643,70 Eur finansinio reikalavimo dalis, kurią ginčija restruktūrizavimo administratorė, yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingos ir teisėtos Vilniaus  apygardos teismo 2020 m. sausio 12 d. nutarties, kuria pareiškėjos finansinis reikalavimas RUAB „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo byloje patvirtintas visa apimtimi – 326 443,55 Eur.

30.       Priėjus šią išvadą, restruktūrizavimo administratorės atskirajame skunde pareikštas reikalavimas proporcingai sumažinti pareiškėjos apskaičiuotus 60 284,87 Eur delspinigius pripažintinas teisiškai nepagrįstu, todėl atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                         Aldona Tilindienė

                                        Jūratė Varanauskaitė

                                        Vytautas Zelianka